Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovams pirmininkui A. R., advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. A. individualiai įmonei, D. A. dėl skolos, netesybų, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

13. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą jie informuoti tinkamai.

Ieškinys patenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

20. Byloje ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovė (užsakovė) teigia, kad atsakovė (rangovė) pažeidė šalių sudarytas sutartis, t. y. neatliko sutartyse numatytais terminais sutartų darbų bei pažeidė sutarčių nuostatas dėl darbų kokybės. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra ginčo dėl paties ieškovės atsakovei atlikto 18766,00 Eur mokėjimo dydžio.

22. Atsakovė atsiliepimu savo nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad pagal Sutartį1 atsakovė įvykdė didžiąją dalį darbų ir kad jie buvo atlikti tinkamai. Šie atsakovės argumentai nepagrįsti dėl šių aspektų. Pirma, atsakovė nurodė jog Sutarties1 nebaigė vykdyti dėl kilusių nesutarimų su ieškove, nes užsakovė prašė atlikti papildomus darbus – balkonų skardinimą ir nors šiuos darbus atsakovė atliko, tačiau ieškovė vengė sumokėti ir sumokėjo tik intensyviai raginama. Vėliau ieškovė prašė atsakovės atlikti stogo remonto darbus, tačiau dėl jų atlikimo ieškovė neapsisprendė ir sutartis nebuvo pasirašyta, o prasidėjus nesutarimams tarp šalių ieškovė nebaigė atlikinėti darbų pagal Sutartį1 ir iš objekto išvyko. Teismas pažymi, kad šie atsakovės dėl ieškovės numatytų papildomų darbų nėra įrodyti ir pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, be to, net jei ieškovė su atsakove būtų derinusi papildomus darbus, jie niekaip nesusiję tinkamam jau pasirašytų sutarčių vykdymui. Antra, ieškovė 2022 m. rugsėjo 5 d. pareikalavo iš atsakovės grąžinti išmokėtas sumas, atsižvelgdama į netinkamą sutarčių vykdymą, tačiau atsakovė jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei nepareiškė. Trečia, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis laikotarpiu 2021-04-22 iki 2023-07-11 atsakovas D. A. buvo vienintelis atsakovės D. A. IĮ darbuotojas ir daugiau darbuotojų neturėjo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė, jog dirba keli vaikinai, objekte yra dirbęs ir atsakovas D. A., todėl remiantis šiais byloje esančiais įrodymais bei rašytiniais paaiškinimai, spręstina, kad atsakovei galėjo kilti sunkumų vykdant didesnės apimties darbus neturint nuolatinių darbuotojų (CPK 185 straipsnis).

25. Kaip minėta, atsakovė pradėjo vykdyti darbus pagal Sutartį1. Darbams vykstant epizodiškai, o galiausiai jiems visai nutrūkus ir likus nepabaigtiems, ieškovei po sutarčių nutraukimo kilo klausimų dėl atliktų darbų kokybės, todėl ieškovė kreipėsi su prašymu į UAB „NT ekspertizė“, prašydama patikrinti pagal Sutartį1 ir Sutartį2 atliktus remonto(statybos darbus) (b. l. 32-33, 34-35). Teismas, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo pasitelkto eksperto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvada.

26. UAB „NT ekspertizė“ patikrinusi ieškovės objektą, kuriame vyko su atsakove sutarti darbai, 2022 m. gruodžio 21 d. parengė Apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad polistireninio putplasčio plokščių eilių siūlės vienoje vertikalėje (būtina įrengti papildomą šiltinimo sluoksnį); EPS plokščių klijavimui naudotos montavimo putos vietoj cementinių mišinių ar tam skirtų PU klijų; armuojant prie langų, balkonų atitvarų nenaudoti PVC 108 deformaciniai profiliai ar analogai (būtina įrengti papildomai pilnai armuojant tinkleliu); vietomis matomas armavimas, neįplukdžius armavimo tinklelio (būtina armuoti fasadą tinkleliu papildomai pilnai įplukdant); matomi armavimo mišinio įtrūkimai, nes nėra įplukdytas armavimo tinklelis (būtina armuoti fasadą tinkleliu papildomai pilnai įplukdant); nepilnai atliktas pirminis armavimas, matomos EPS plokštės (būtina armuoti fasadą tinkleliu bei atlikti antrą armavimą-glaistymą); neteisinga armavimo technologija (pirmiausiai įrengiami kampai, deformaciniai ar nulašėjimo profiliai, po to ištisinis armavimo tinklelis įplukdant ir užleidžiant 10 cm, todėl būtina įrengti naują ištisinį armavimą tinkleliu); armuojant nenaudoti cokoliniai perimetriniai bei vandens nulašėjimo profiliai (pvz.: PRAKTIKA) (būtina įrengti papildomai armuojant tinkleliu); dalis senų skardinių piliastrų kepurėlių demontuotos, dėl ko lietaus vanduo nuteka į šiltinimo medžiagą (būtina įrengti skardines kepurėles ant laikiklių piliastrų viršuje). UAB „NT ekspertizė“ Akte papildomai konstatavo, kad pagal Sutartį2 rangovė apskritai neatliko jokių remonto (statybos) darbų (b. l. 40-45).

27. Kaip minėta, atsakovė atsiliepime nurodė, kad didžiąją dalį ji atliko ir pažymėjo, kad Apžiūros akte nurodomos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos - Apžiūros akte nurodoma, jog vietomis matomas armavimas, neįplukdant armavimo tinklelio, pateiktos tai pagrindžiančios nuotraukos. Atsakovų teigimu pateiktos nuotraukos yra senos, darytos darbų eigoje, šiuo metu faktinė situacija yra pakitusi, armavimo tinklelis yra visur. Patys armavimo darbai taip pat atlikti pilnai. Teismas šiuos atsakovės argumentus taip pat pripažįsta nepagrįstais, atsižvelgdamas į darbų pradžios ir Apžiūros akto parengimo laikotarpį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į UAB „NT ekspertizė“ 2022 m. gruodžio 15 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis su šia bendrove pasirašyta 2022 m. gruodžio 16 d.. Apžiūros aktas atliktas 2022 m. gruodžio 21 d., todėl lieka nepaneigta aplinkybė, kad Apžiūros akte pateiktos fotonuotraukos yra padarytos ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 16 d.. Be to, net ir neturint specialiųjų žinių, iš fotonuotraukų matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovė, didžioji dalis statybos darbų nėra atlikta. Kartu pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi, atsakovė neįrodė, kad sutartus darbus su ieškove ji atliko tinkamai. Be to, pažymėtina, kad atsakovei nedalyvaujant bylos nagrinėjimo metu ir nepateikus pagrindžiančių dokumentų, lieka nepaneigta UAB „NT ekspertizė“ išvada, kad atsakovės atliktus darbus apskritai rekomenduojama pašalinti ir atlikti iš naujo tinkamai.

28. Svarbu pažymėti, kad atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį2 darbų neatliko, todėl pagal Sutartį2 gautą 8544,00 Eur mokėjimą įskaitė už beveik baigtą vykdyti Sutartį1. Atkreiptinas dėmesys, kad šie atsakovės veiksmai negali būti pripažintini pagrįstais, nes visų pirma Sutarties1 3.2. punkte nurodyta, kad užsakovė įsipareigoja rangovei sumokėti už atliktus darbus po atliktų darbų akto ir sąskaitos – faktūros pasirašymo per 3 darbo dienas, tačiau atlikti darbai numatytų darbų aktu ieškovės nebuvo perduoti, o atsakovės priimti, ieškovė atsakovei nepateikė sąskaitos-faktūros likusių atliktų darbų sumai. Taigi, Sutarties2 mokėjimo įskaitymą Sutarčiai1 atsakovė atliko nepagrįstai, neinformuodama ieškovės apie tai raštu bei nepateikdama jokių Sutartimi1 numatytų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti atsakovei įvykdžius numatytų darbų apimtį. Be to, atsakovė pažymėjo, kad Sutarties2 vykdymą nutraukė žodžiu savo iniciatyva, tačiau Sutarties 7.1. punkte nurodyta, kad šalis, negalinti įvykdyti sutarties, privalo apie tai pranešti kitai šaliai raštu, tačiau byloje nėra įrodymų apie tinkamą Sutarties2 nutraukimo įforminimą iš atsakovės pusės.

29. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmę arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

30. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti alternatyvūs vartotojo teisių gynimo būdai.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. sutarties atsisakymą ir reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą ir skolą už sumokėtas medžiagas.

32. Pažymėtina, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu bylos atveju vertintina, ar sutarties pažeidimas buvo esminis.

33. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegijos 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

34. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ieškovei atlikti piliastrų remonto ir šiltinimo darbus, ieškovė įsipareigojo atsakovei pervesti avansą bei apmokėti už medžiagas. Taigi, ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, darbų nebaigė bei juos atliko netinkamai, todėl pripažintina, jog atsakovė pažeidė prievolę. Šioje byloje ieškovė visų pirma nusprendė bendradarbiauti su atsakove ir susitarti dėl abiejų sutarčių pratęsimo, tačiau atsakovei galiausiai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė sutartis nutraukė ir kreipėsi į teismą, prašydama ir priteisti iš atsakovės pagal Sutartį1 ir Sutartį2 sumokėtą avansą ir skolą už medžiagas, t .y. 18766,00 Eur. Byloje svarbus aspektas yra tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu 2023 m. gegužės 22 d. ieškovės atstovas pirmininkas A. R. ir atsakovai susitarė, kad ieškovė iki sekančio teismo posėdžio, t. y. 2023 m. liepos 11 d. rangovui duos terminą taisyti statybos darbų trūkumus, ir atsižvelgusi į tai, kaip bus atlikti darbai, galbūt bandys ginčą spręsti taikiai, jeigu rangovas įgis užsakovo pasitikėjimą. Tačiau rangovas per visą laikotarpį net nebuvo atvykęs į objektą, neatvyko ir į 2023 m. liepos 11 d. paskirtą teismo posėdį, o 2023 m. liepos 10 d. gautas atsakovus atstovaujančio advokato pranešimas apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą (b. l. 110-111). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pagrįstai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. sutarties atsisakymą ir reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą ir skolą už sumokėtas medžiagas.

35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, ieškovė, būdama vartotoja, yra silpnesnioji sutarties šalis, taip pat į tai, kad atsakovė šioje byloje įrodymų, šalinančių jos sutartinę atsakomybę nepateikė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti - priteisti ieškovei iš atsakovės 18766,00 Eur skolą (CK 6.672 straipsnis, 6.334 straipsnis).

Dėl sutartinių netesybų priteisimo.

36. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Šalių sudarytų sutarčių 6.4. punkte nustatyta, kad bet kuriai iš šalių vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną po 0,05 proc. nuo visos konkrečios sutarties kainos. Ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. (Sutarties1 ir Sutarties2 įvykdymo terminas 2022 m. gegužės 31 d.) iki 2022 m. rugsėjo 4 d. (Sutarties1 ir Sutarties2 nutraukimo terminas 2022 m. rugsėjo 5 d.) priskaičiavo 2031,36 Eur delspinigių, kurie tenkinant ieškinį šioje dalyje yra priteistini iš atsakovės (CK 6.71, 6.72 straipsniai, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl metinių procesinių palūkanų.

37. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu ir jį tenkina – priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl individualios įmonės vadovo atsakomybės.

38. Ieškovė prašo nurodytą skolą, netesybas priteisti solidariai iš atsakovų D. A. individualios įmonės ir D. A.. Pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi, iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos seka, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 21 d. įregistruotas juridinis asmuo D. A. IĮ, teisinė forma individuali įmonė, įmonės vadovas – D. A. (b. l. 47-50, 122), todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad skola ir netesybos negali būti priteistinos solidariai iš atsakovų, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir skola, netesybos, procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovės D. A. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo D. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju iš esmės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) pašto siuntimo atsakovei išlaidos – 4,11 Eur (b. l. 28, 30), 2) UAB „NT ekspertizė“ darbų kokybės įvertinimo paslaugos – 2420,00 Eur (b. l. 36, 37, 38), advokato teisinės paslaugos – 1050,00 Eur (b. l. 52,53, 131,132, 133, 134), 3) žyminis mokestis – 575,00 Eur, viso 4049,11 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40. Šio teismo sprendimo 38 punkte jau yra pasisakyta dėl subsidiarios atsakovų atsakomybės, todėl ir ieškovės turėtos 4049,11 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės D. A. IĮ ir subsidiariai D. A. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Šioje byloje pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 34,08 Eur. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės D. A. IĮ ir subsidiariai D. A. yra priteistina 34,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. A. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kodas (duomenys neskelbtini), 18766,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) skolą, 2031,36 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt vieno euro 36 centų) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20797,36 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4049,11 Eur (keturių tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų 11 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. A. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 34,08 Eur (trisdešimt keturių eurų 8 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.