- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- I-2745-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06805-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), atlyginti 3 958 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad minėtoje pataisos įstaigoje buvo kalintas 2 mėnesius ir 22 dienas ilgiau nei turėjo būti kalinamas (b. l. 67–71).
Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354/2007 pareiškėjui buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Prieš tai pareiškėjas 6 mėnesius praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, likusią bausmės dalį atlikti pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių pataisos namus. Tuo metu dėl pareiškėjo veiksmų jau buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjas buvo lygtinai paleistas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, faktiškai neatlikus 2 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatant tam tikrus įsipareigojimus. Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 12 d. iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos gavo raštą Nr. V7-787, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas per visą lygtinio paleidimo laikotarpį laikėsi nustatytų įsipareigojimų, nedarė jokių teisės pažeidimų, todėl 2007 m. lapkričio 10 d. buvo išrašytas iš Pataisos inspekcijos įskaitos pasibaigus bausmės laikui. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15/2008 2007 m. vasario 5 d. priėmė nuosprendį, kuriuo prie Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir nuosprendžio priėmimo dieną jau atliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pareiškėjui pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę jas subendrinant ir nustatė galutinę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią turėjo būti įskaityta bausmė, atlikta pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį, t. y. 1 metai Pareiškėjas 2008 m. kovo 18 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, iš kurio vėliau buvo perkeltas į Alytaus PN, kuriuose sužinojo, kad bausmės jam liko atlikti 5 mėnesius ir 22 dienas. Paaiškina, kad 2007 m. birželio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos kolonijos direktorę, kuri jam išaiškino, kad 2007 m. birželio 18 d. jo neišleis, o jeigu ji neteisi, tai už kiekvieną mėnesį valstybė jam sumokės po 5 000 litų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymu Alytaus PN direktorius 2008 m. balandžio 25 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su prašymu patikslinti, kiek turi būti įskaityta bausmės, atliktos pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį. Tačiau Alytaus PN rašte apie Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos pažymą Nr. V7-787 nebuvo užsiminta. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas 2007 m. gegužės 21 d. pateikė asmeninę nuomonę, kad pareiškėjui turi būti įskaityta 9 mėnesiai ir 8 dienos, kuri, pareiškėjo manymu, neturi procesinės galios, kadangi yra naudojama žodžių formuluotė „aš manau“, nebuvo žodžių „Lietuvos Respublikos vardu“, nebuvo jokios informacijos apie apskundimo tvarką. Šis raštas buvo apskųstas, tačiau 2008 m. birželio 16 d. atsakymas buvo nekonkretus, nebuvo atsakyta į keliamą klausimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas apygardos teismui nebuvo persiųstas. Pareiškėjas po paleidimo dar kartą kreipėsi į teismą dėl išaiškinimo, kokia pareiškėjui paskirtos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, dalis yra atlikta, tačiau teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Nr. 1-57-497/2008 konkretus atsakymas į klausimą nepateiktas. Ši nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris išaiškino, kad iki 2007 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas visiškai atliko vienerių metų laisvės atėmimo bausmę su sąlyga, jog per lygtinio paleidimo laikotarpį pareiškėjas nebuvo padaręs naujų teisės pažeidimų (2008-10-31 nutartis Nr. 1A-909/2008). Tai, kad sąlyga įvykdyta, patvirtina minėtas Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2007 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. V7-787. Nurodo, kad kaip atliktos bausmės laikas turėjo būti įskaityti 1 metai, o ne 9 mėnesiai ir 8 dienos, ir pareiškėjas iš įkalinimo įstaigos turėjo būti paleistas 2008 m. birželio 18 d., t. y. po 3 mėnesių nuo bausmės pradžios. Pareiškėjas įkalinimo įstaigoje praleido 5 mėnesius ir 22 dienas, t. y. 2 mėnesiais ir 22 dienas ilgiau nei turėjo. Taigi, dėl klaidingo teisės taikymo bei nesuderintų valstybės institucijų – Kalėjimo departamento ir teismų – veiksmų pareiškėjas buvo neteisėtai įkalintas 2 mėnesius ir 22 dienas.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. nuosprendyje paskirdamas bausmę nenurodė, koks jau atliktos bausmės laikas turi būti įskaitytas į 1 m. ir 3 mėn. paskirtą subendrintą bausmę. Kitos teisėjų nutartys šiuo klausimu buvo prieštaringos. Toks neapibrėžtumas lėmė, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai turėjo savo nuožiūra nuspręsti, kokia turi būti faktinio įkalinimo trukmė. Remiantis minėta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartimi, pareiškėjas visiškai atliko vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taigi pagal naują nuosprendį pareiškėjo įkalinimas turėjo trukti ne 5 mėnesius ir 22 dienas, o 3 mėnesius. Dėl teismų ir Alytaus PN klaidų 2 mėnesius ir 22 dienas pareiškėjas buvo kalinamas neteisėtai, dėl ko patyrė stiprius neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kadangi įkalinimo aplinka neigiamai veikia žmogaus psichinę būseną, pareiškėjas buvo atskirtas nuo visuomenės, dėl ko susilpnėjo dauguma socialinių ryšių, pareiškėjui buvo sunkiau resocializuotis, be to, visą tą laiką negalėjo rūpintis sergančia motina.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir buvo įsitikinęs, jog visiems civiliniams ieškiniams senaties terminas yra vienodas – 10 metų. Apie tai, kad egzistuoja sutrumpinti senaties terminai atskiriems atvejams spręsti, pareiškėjas sužinojo neseniai. Pareiškėjas netrukus po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, ginčydamas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendį, kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, iš kurio atsakymą gavo tik po 8 metų. Per tą laiką pareiškėjas nebuvo informuotas, jog gali ginčyti ir neteisėtą laikymą įkalinimo įstaigoje (2 mėnesius ir 22 dienas). Pareiškėjas tokią informaciją gavo tik maždaug prieš metus pasikonsultavęs su teisininku. Remdamasis pateiktais argumentais, prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą (b. l. 76–79).
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad tikslios informacijos pateikti nėra galimybės, kadangi pareiškėjo asmens byla Nr. 10027 sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui, o pagal turimus duomenis pareiškėjas Alytaus PN nebuvo kalinamas ilgiau nei turėjo būti kalinamas. Pareiškėjas paskirtą bausmę atliko vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį. Į įstaigą pareiškėjas atvežtas 2008 m. balandžio 1 d. Pataisos įstaigos administracija, siekdama patikslinti, kiek turi būti įskaityta atliktos bausmės pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį, kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėją, priėmusį 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas 2008 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1-83-503/2007 nurodė, kad, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas 9 mėnesių ir 8 dienų bausmės, atliktos pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį, laikas. Vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pareiškėjui laisvės atėmimo bausmė pasibaigė 2008 m. rugsėjo 10 d., į bausmės laiką įskaičius 9 mėnesius 8 dienas bausmės, atliktos pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį, laiką. Iš Alytaus PN pareiškėjas buvo paleistas 2008 m. rugsėjo 10 d.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes. Pareiškėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovės atstovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 95).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl galimai neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų, pareiškėjui atlyginimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
Kadangi šioje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Alytaus PN galimai neteisėtų veiksmų 2008 metais, šioje byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015). Taigi nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą.
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina ne tik, kaip minėta, teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas siekia, kad būtų atlyginta neturtinė žala, kurią jis patyrė 2008 metais dėl galimai neteisėtų Alytaus PN veiksmų dėl pareiškėjo kalinimo laiko šioje įkalinimo įstaigoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog yra pažeidžiamos jo teisės dėl jo perlaikymo Alytaus PN, jau 2008 metais su prašymais (skundais) kreipėsi tiek į minėtos pataisos įstaigos administraciją, tiek į teismus (b. l. 27-30), tačiau skundą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nurodytų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas pateikė tik 2018 m. kovo 5 d. (b. l. 2), t. y. beveik po 10 metų nuo galimai neteisėtų veiksmų atlikimo. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į teismą su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas skunde prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo, be to, buvo įsitikinęs, jog visiems civiliniams ieškiniams senaties terminas yra vienodas, t. y. 10 metų. O apie tai, kad egzistuoja sutrumpinti senaties terminai atskiriems atvejams, pareiškėjas sužinojo neseniai, taip pat informaciją, jog gali ginčyti ir neteisėtą laikymą įkalinimo įstaigoje (2 mėn. ir 22 d.), gavo tik maždaug prieš metus pasikonsultavęs su teisininku.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jo nuomone, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, t. y. teisinio išsilavinimo neturėjimas, įsitikinimas, kad visiems ieškiniams yra taikomas vienodas 10 metų senaties terminas ir kt. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, buvimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo yra subjektyvios ir negali būti pripažintos objektyviai trukdžiusiomis laiku ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgdamas į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo savo iniciatyva (lot. ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovės) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.