Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 14 metų;

- pagal BK 311 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. Č. priteista 4250 Lt laidojimo išlaidų ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gegužės 20 d., tarp 13.30 val. ir 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui su J. R. , tyčia, suduodamas rankomis bei spardydamas nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, pargriaudamas ir tampydamas ją ant grindų, savo rankomis apimdamas gulinčios J. R. galvą ir stipriai, ne mažiau kaip 4 smūgiais daužydamas ją į grindis, padarė J. R. ne mažiau kaip 79 poodines ir raumenų kraujosruvas bei odos nubrozdinimus: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kaktą, dešinės akies vokuose, kairiame petyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės projekcijoje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio klubo srityje, kairio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir pėdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinės girnelės projekcijoje, raumenų kraujosruvas kairiame smilkininiame raumenyje, dešinio momens srityje, kairėje smilkininėje ir pakaušio srityse, po to užgulęs J. R. savo kūno svoriu ir taip, laikydamas ją prispaustą prie grindų, tyčia, rankomis apkabindamas ir suspausdamas jos kaklą, padarė jai paliežuvinio kaulo dešinio rago lūžį, kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus giliuosiuose ir paviršiniuose raumenyse, poodines kraujosruvas priekiniame kaklo paviršiuje, jungo duobės projekcijoje, dėl ko nukentėjusioji mirė. Be to, per ilgą laiko tarpą, t. y. ne mažiau kaip 2 valandų laikotarpiu, suduodamas J. R. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, kas rodo atliktų smurtinių veiksmų prieš moterį intensyvumą, žodžiais įvardindamas, kokie sužalojimai ir kokiu būdu jai bus padaryti, t. y. grasindamas nupjauti liežuvį bei krūtis ir tokiais veiksmais sukeldamas J. R. dideles dvasines ir fizines kančias, tyčia kankindamas ją nužudė.

Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2006 m. gegužės 20 d., tarp 13.30 val. ir 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kankinant nužudęs J. R. ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, peiliu pjaustydamas nužudytosios J. R. palaikus, t. y. padarydamas pjautines žaizdas dešinės pažasties duobės projekcijoje su sausgyslių, petinio rezginio nervų, venos ir raumenų atidalijimu, dešinio klubo srityje, einantį per kirkšnį į dešinę šlaunį su šlaunies raumenų, venos, arterijos, nervų atidalijimu, kairio klubo-kirkšnies srityje, kairėje šlaunyje, priekinėje pilvo sienoje virš gaktikaulių ir gaktinės sąvaržos su plonažarnių prolapsu, bei peiliu visiškai atidalindamas liežuvį, smakro odą iki viršutinės kaklo dalies, dalinai su žandais ir visa apatine lūpa, abi krūtis su pieno liaukomis iki krūtinės raumenų ir dalinai su jais, išorinių lytinių organų srities oda su lytinėmis lūpomis, tarpvietės ir išangės sritimis, tokiais savo veiksmais išniekino mirusiosios palaikus.

Nukentėjusysis A. V. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Mano, kad apygardos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, pagrįstai pripažino apeliantą kaltu ir paskyrė jam tinkamą bausmę.

Mano, kad nėra pagrindo apeliantui švelninti paskirtos bausmės. Apeliantas jo neatsiprašė ir teisme ne kartą akcentavo, kad dėl savo padaryto nusikaltimo nesigaili. Teismo posėdžių metu elgėsi įžūliai, demonstravo visišką nepagarbą teismui ir jam, kaip nukentėjusiajam. Jo dukra buvo nužudyta itin žiauriai, prieš mirtį ji buvo kankinama ir kentė didžiulius fizinius skausmus. Byloje nėra duomenų apie apelianto sveikatos būklę, be to, skunde neteisingai nurodoma, kad apeliantas turi 7 metų amžiaus sūnų. Apeliantas turi 17 metų sūnų, kuriuo niekada nesirūpino.

Nukentėjusiojo manymu, taip pat nėra per didelis jam priteistas 100 000 Lt neturtinės žalos dydis. Neturtinės žalos dydis visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Be motinos liko dvi nužudytosios nepilnametės dukros, o apelianto sūnus seniai gyvena tik su savo motina ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Apelianto padarytu nusikaltimu buvo atimta gyvybė jo dukrai, todėl nuteistojo turtinė padėtis ir tai, kad jis turi sūnų, negali būti kriterijai, dėl kurių priteista neturtinė žala gali būti mažinama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Č. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. A. Č. pagrįstai pripažintas kaltu už itin žiaurų J. R. nužudymą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Taip pat A. Č. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už J. R. palaikų išniekinimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 311 str. 1 d.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir su iš jo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Prašo švelninti paskirtą bausmę ir mažinti iš jo priteistą neturtinės žalos dydį.

Dėl apelianto prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę

Kolegijos nuomone, nuteistajam yra paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos.

Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Apeliantas padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – mirusiosios palaikų išniekinimas – priskiriamas nesunkių, o kitas – nužudymas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Pastarojo nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, veikta tiesiogine tyčia. Apelianto padarytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – ypatingam žiaurumui. Nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apygardos teismas tokios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors apeliantas prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau toks nuteistojo prisipažinimas nelaikomas nuoširdžiu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. prisipažino kaltu ne iš karto po padarytų nusikaltimų, o po to, kai apie jo padarytas nusikalstamas veikas jau buvo pranešta teisėsaugos institucijoms ir jis buvo sulaikytas pareigūnų. Byloje nustatyta, kad J. R. buvo nužudyta 2006 m. gegužės 20 d., tarp 13.30 ir 16.00 val., o apie įvykį buvo pranešta tik 2006 m. gegužės 21 d., apie 21.30 val. Nuteistasis apie savo padarytas nusikalstamas veikas niekam nepranešė, priešingai, jis norėjo nuslėpti, kad nužudė J. R. , tuo tikslu melavo kaimynams, kad J. R. yra išėjusi. Be to, ir pats nuteistasis prisipažino, kad nenorėdamas, kad kas pamatytų J. R. lavoną, įvilko jį į rūsį, pjaustė jo dalis, tuo padarydamas kitą nusikaltimą – mirusiojo palaikų išniekinimą (BK 311 str. 1 d.), o vėliau, norėdamas sudeginti J. R. lavoną, suliejo savo namus benzinu ir ketino juos padegti. Nuteistasis nespėjo įvykdyti savo ketinimo, nes jį sulaikė kaimynai. Toks nuteistojo elgesys po nusikaltimo (nužudymo) padarymo neduoda pagrindo teigti, kad jis buvo nuoširdus ir gailėjosi nusikaltęs. Be to, tiek iš nuteistojo parodymų, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas linkęs menkinti savo kaltę ir atsakomybę, dėl visko kaltina nukentėjusiąją, o tai taip pat nerodo jo nuoširdaus gailėjimosi.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Iš jos matyti, kad apeliantas anksčiau teistas, ir nors jo teistumas išnykęs, tačiau tai yra nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Nuteistasis įrašytas į priežiūros dispanserinę grupę, nurodant diagnozę – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 2, b. l. 108). Byloje duomenų, kad apeliantas serga džiova, nėra.

Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, mano, kad apeliantui yra paskirtos tinkamos bausmės. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 str.) ir švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui už kvalifikuotą nužudymą paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, nedaug viršijančią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo redakcija) sankcijoje numatytas bausmės vidurkis 12,5 metų). Už mirusiosios palaikų išniekinimą (BK 311 str. 1 d.) apeliantui paskirta maksimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, tačiau ši bausmė nelaikytina per griežta. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis žiauriai išniekino mirusiosios palaikus, tai yra, be to, kad padarė įvairias pjautines žaizdas mirusiosios kūne, dar peiliu visiškai atidalino kai kurias kūno dalis (liežuvį, smakro odą, abi krūtis, išorinių lytinių organų srities odą su lytinėmis lūpomis, tarpvietės ir išangės sritimis). Taip pat teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1, 2, 5 d. numatytomis taisyklėmis ir paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu.

Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę atmetamas.

Apeliantas savo skunde deklaratyviai nurodo, kad jo veikos padarymą išprovokavo pati nukentėjusioji. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų sąmoningai skatinusi nuteistąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš ją. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas. Kolegija nesvarsto tokių nekonkrečių bei abstrakčių apelianto argumentų.

Dėl apelianto prašymo sumažinti neturtinės žalos dydį

Nuteistasis ginčija iš jo priteistos neturtinės žalos dydį teigdamas, kad jis yra per didelis, ir prašo jį sumažinti. Šis nuteistojo prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – 100 000 Lt – nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Paprastai didžiausia neturtinė žala nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose padaroma asmenims, kurie emociškai labai susiję su nužudytu asmeniu. Tai tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra glaudūs. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šis kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimais sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam A. V. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo A. Č. veiksmais, kuriais buvo atimta gyvybė jo artimam žmogui - dukrai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis gyveno kartu su nužudytąja dukra ir jos mažametėmis dukromis, tarp jų buvo stiprus emocinis ryšys. Nužudytoji, gyvendama kartu su tėvais, padėjo rūpintis savo invalide motina. Po J. R. nužudymo liko dvi jos mažametės dukros, gimusios 1998 m. ir 2004 m. (t. 1, b. l. 35, 36).

Neatitinka tikrovės apelianto teiginys, kad jis turi 7 metų sūnų, kuriam reikalinga materialinė parama. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas yra išsituokęs ir iš santuokos turi 16 metų (gim. (duomenys neskelbtini)) sūnų, kuris gyvena su motina. Iš liudytojos V. Č. parodymų matyti, kad nuteistasis po ištuokos su sūnumi nebendravo, juo nesirūpino, nemokėjo alimentų (t. 1, b. l. 86-87; 88).

Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, mano, kad mažinti iš apelianto priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.