Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjos advokatės Lauros Martinaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-27 nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. L. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 2,111 g delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 23,4 proc. bei psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, kurių masė yra 1,386 g, šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023-03-26 18.35 val., kai jas apžiūros metu rado Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Tokiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo L. L. gynėjos advokatės L.Martinaitytės skundas tenkintinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo L. L. gynėja advokatė L.Martinaitytė apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo L. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakoma. Gynėja skunde nurodo, kad, jos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje nurodytos nuteistojo L. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, jo laiduotoju galėtų būti kitas, negu buvo prašoma bylą nagrinėjant apylinkės teisme, asmuo – T. M., kuris darytų teigiamą įtaką ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo L. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Apylinkės teismas pažymėjo, kad L. L. yra neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, nusikalstama veika žala niekam nebuvo padaryta, manytina, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi formaliai atitinka BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau, teismo vertinimu, L. L. siūlomas laiduotojas A. Ž. (A. Ž.) negali būti laikomas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, galinčiu daryti jam teigiamą įtaką, todėl L. L. negali būti perduodamas A. Ž. atsakomybėn. Teismas tokias išvadas apie A. Ž. netinkamumą būti laiduotoju grindė tuo, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, turimais duomenimis A. Ž. ilgą laiką žinojo, kad L. L. vartoja narkotines medžiagas, tačiau iš esmės nepadarė jam jokios teigiamos įtakos, nepaveikė taip, jog šis nutrauktų narkotikų vartojimą.

8. Teisėjų kolegija nagrinėdama nuteistojo L. L. gynėjos skundą pakartotinai vertina reikšmingas aplinkybes, parodančias, ar nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

9. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl L. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. L. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri laikytina baudžiamuoju nusižengimu, nusikalto pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje apylinkės teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad L. L. anksčiau neteistas ir itin pergyveno dėl įvykio, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, po ikiteisminio tyrimo pradėjimo padarė išvadas, yra pagrindo manyti, kad toks jo teisės pažeidimas buvo atsitiktinis ir, tikėtina, nepasikartos (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog turi būti asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti.

11. Atsižvelgdama į apylinkės teismo išvadas dėl A. Ž., kaip galimo laiduotojo, netinkamumo, nuteistojo L. L. gynėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė kito asmens – T. M. prašymą būti laiduotoju ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (darbo sutartį, duomenis apie šeimą, turimus finansinius įsipareigojimus, pažymą dėl teistumų). Atvykęs į teismo posėdį T. M. papasakojo, kad ilgą laiką yra pažįstamas su L. L., artimai bendrauja (L. L. buvo liudytoju T. M. vestuvėse), po įvykio L. L. pirmiausia paskambino T. M., jie kalbėjo apie įvykį, T. M. nusikalstamą L. L. elgesį smerkia. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad T. M. anksčiau neteistas, dirba ir yra gerai charakterizuojamas. Iš teismui pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad T. M. 2017-2023 metais buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jam paskirtos baudos buvo sumokėtos. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad T. M. gali būti laikomas asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką L. L., ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Iš T. M. duotų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis gilinosi į L. L. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis, išreiškė neigiamą vertinimą, nurodė, kad yra pasiruošęs imtis veiksmų, kad L. L. nebenusikalstų.

12. Šių aplinkybių kontekste taip pat pasisakytina dėl apylinkės teismo išvadų, susijusių su būsimam laiduotojui iškelto reikalavimo daryti įtaką nuteistojo elgesiui dar iki jo nusikalstamos veikos padarymo. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, kad laiduotoju pageidaujantis tapti A. Ž. ilgą laiką žinodamas apie nuteistojo L. L. daromus neteisėtus veiksmus (narkotinių medžiagų vartojimą) iš esmės nedarė jam jokios teigiamos įtakos, nepaveikė taip, jog šis juos nutrauktų. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina tik gynybos naujai pateikto asmens – T. M. tinkamumo tapti laiduotoju klausimą ir dėl A. Ž. tinkamumo nebepasisako, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo išaiškinimas, jog laiduotojas turi daryti teigiamą įtaką nuteistajam ne tik po jo nusikalstamos veikos padarymo, bet jau iki tol, yra klaidingas. Pažymėtina, kad laidavimo institutas yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikalstamos veikos, už kurią ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Tik tapdamas laiduotoju asmuo prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų nuteistojo atžvilgių, tame tarpe ir teigiamai jį motyvuoti bei kontroliuoti jo elgesį teigiama linkme, tačiau jo įtaka iki nusikalstamos veikos padarymo nėra vertinama.

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad naujai siūlomas asmuo – T. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę kontroliuoti L. L. ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, T. M., kaip ilgamečiam draugui, rūpi L. L. ateitis ir už jį laiduoja, kad L. L. nuo šiol laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie T. M. asmenybę, konstatuoja, jog yra pagrindo manyti, kad jis turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką L. L., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytus reikalavimus.

14. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, L. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį T. M. atsakomybėn be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, L. L. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui, per kurį T. M. kaip laiduotojas turės galimybę daryti teigiamą įtaką L. L., bus tinkama poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. L. gynėjos advokatės Lauros Martinaitytės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-27 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, L. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą T. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą L. L. atžvilgiu nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.