Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas V. T., antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Jono Petriko 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-49305 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodo, kad išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nepagrįstai grąžinti išieškotojai – VMI, kadangi 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. A2.9-6467-512/2009 buvo išduotas Klaipėdos apylinkės teismo; baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinė komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Todėl antstolis patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio teismo išduoto nutarimo vykdymo.

2. Antstolis Jonas Petrikas 2021 m. gruodžio 30 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad išieškojimas vykdomas CPK nustatyta tvarka, be to, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neįvykdyti ar ne pilnai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojai VMI, pagal įstatymą atstovaujančiai valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, kaip išieškotojai, ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam organui Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

6. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, susijusį su administracinių nuobaudų išieškojimu, pažymėjo, kad perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad antstolis Jonas Petrikas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė 2021 m. lapkričio 26 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49303 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-49305 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai VMI.

8. Teismas konstatavo, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir priimdamas skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nepažeidė CPK esančių nuostatų, tenkinti pareiškėjos skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja VMI (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skundo pagrįstumo, taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, neturinčios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

8.2. CPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos CPK taikymo ribos, t. y. nustatoma, kokių bylų nagrinėjimą reglamentuoja šis kodeksas, įtvirtinama CPK normų išimtinumo taisyklė, tačiau nedetalizuojama dėl CPK ir ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., normų santykio. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis).

8.3. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos.

8.4. Antstoliui vykdant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-6467-512/2009 paskirtos 43,44 Eur baudos išieškojimą iš skolininko V. T., galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.

8.5. Teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), iš kurių matyti, kad apeliantei nebuvo pavesta atlikti veiksmų, susijusių su 2010 m. vasario 9 d. išduotu vykdomuoju raštu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-6467-512/2009, paskirtos nuobaudos išieškojimu.

8.6. Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų administracinių baudų nurodytus klausimus paveda kontroliuoti apeliantei, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendžia arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas).

8.7. 2010 m. vasario 9 d. vykdomasis raštas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-6467-512/2009 dėl 43,44 Eur ATPK baudos išieškojimo iš skolininko V. T. buvo išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vidaus reikalų ar policijos pareigūnų, todėl antstolis priimtu patvarkymu 2010 m. vasario 9 d. vykdomąjį raštą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-6467-512/2009 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne apeliantei, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolesnio vykdymo rašto vykdymo, kadangi baudos skolininkui V. T. skyrimo metu ši kompetencija apeliantei nebuvo priskirta.

10. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas, atstovaujamas advokato Jono Petriko, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

9.2. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui.

9.3. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejus, kai išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija sutampa. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

9.4. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Valstybinės mokesčių inspekcijos antstoliui perduotas vykdyti teismo vykdomasis raštas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normas. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis.

9.5. Antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų teisės aktuose nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įvykdyti, konstatuoja išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00443, pradėtą pagal 2010 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. A2.9-6467-512/2009 dėl 150,00 Lt (43,44 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko V. T. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2021 m. lapkričio 26 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49303 ir 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-49305, jame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.

15. Byloje kilo ginčas dėl to, kam turi būti grąžintas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, kaip išieškotojai, protokolą surašiusiam organui ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam teismui.

16. Pareiškėjos (apeliantės) teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, neturinčios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais.

17. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

18. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

19. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

20. Be to, baudos skyrimo metu galiojusios ATPK redakcijos 312 straipsnyje buvo numatyta, jog nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK skirsnyje, reglamentuojančiame nutarimo skirti baudą vykdymo procesą, priverstinis baudos vykdymas buvo reglamentuotas tik viename – 314 – straipsnyje, jame buvo aptarti tik patys bendriausi priverstinio baudos išieškojimo klausimai, taigi iš esmės antstoliui perduoto vykdyti vykdomojo dokumento dėl priverstinio baudos išieškojimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog, esant prieštaravimų tarp CPK normų ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo proceso taisykles nustato būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai, ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).

21. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra numatyti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Kaip vienas iš atvejų vykdomajam dokumentui, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinti išieškotojui yra tas atvejis, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla, kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, laikoma baigta, išskyrus Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK nebuvo reglamentuoti antstolio veiksmai, grąžinant neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, kai vykdymas neįmanomas dėl skolininko turtinės padėties, todėl nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai veikė pagal CPK nuostatas.

23. Taigi antstolis, patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, vadovaudamasis CPK 631, 632 straipsniais, 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49303 ir patvarkymą Nr. S-21-172-49305 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagrįstai vykdomąją dokumentą grąžino išieškotojai VMI.

24. Nors ATPK 309 straipsnio redakcijoje, galiojusioje baudos paskyrimo metu, buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia ir nutarimo vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu akcentuoti tai, kad pagal CPK nuostatas tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai (CPK 631 straipsnio 6 dalis), o neįvykdyti ar nevisiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojui (konkrečiu atveju – VMI ) (CPK 631 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 316 straipsnį, nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), taigi šio straipsnio nuostatos iš esmės atitinka CPK nuostatas, jog tik visiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.

25. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 309 straipsnio redakcijoje nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, sprendžia ir nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, nes administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos, pažymi ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris, kaip minėta anksčiau, šiuo metu yra pasikeitęs, o kitose nurodytose administracinių teisės pažeidimų bylose buvo sprendžiami nutarimų skirti baudą vykdymo proceso nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui klausimai, o ne nagrinėjamu atveju aktualus klausimas.

28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 120,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

31. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

32. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuoto asmens antstolio interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingi, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys siekė skirtingo procesinio sprendimo rezultato – pareiškėja (apeliantė) siekė antstolio patvarkymo panaikinimo, o antstolis laikėsi pozicijos dėl savo veiksmų teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui antstoliui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.