Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, V. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Jono Petriko 2021-11-26 patvarkymą Nr. S-21-172-49305 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodo, kad išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nepagrįstai grąžinti išieškotojai – VMI prie FM, kadangi 2009-12-29 nutarimas Nr. A2.9-6467-512/2009 buvo išduotas Klaipėdos apylinkės teismo; baudų, paskirtų iki 2015-07-01, administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinė komisijos prie savivaldybių tarybų, - protokolą surašęs organas (pareigūnas). Todėl antstolis patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio teismo išduoto nutarimo vykdymo.

2. Antstolis 2021-12-30 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad išieškojimas vykdomas CPK nustatyta tvarka, be to, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neįvykdyti ar ne pilnai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojai VMI prie FM, pagal įstatymą atstovaujančiai valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

4. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00443, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2010-02-09 vykdomąjį raštą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-6476-512/2009 dėl 43,44 Eur (150 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko V. T. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, naudai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2009-12-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-6476-512/2009 V. T. už administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojęs iki 2016-12-31) 174 straipsnyje, padarymą paskyrė 43,44 Eur baudą (150,00 Lt). Nutarimas įsiteisėjo 2010-01-09. Vykdomąjį raštą vykdymui pateikė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi vykdomąjį raštą iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo.

5. Antstolis, atlikęs skolininko turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas esančius pas trečiuosius asmenis, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna. Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolis surašė 2021-11-26 išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė 2021-11-26 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – valstybei, atstovaujamai VMI prie FM.

6. Pareiškėja nesutinka su tokiais antstolio veiksmais ir teigia, jog 2021-11-26 išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nepagrįstai grąžinti išieškotojai – VMI prie FM, kadangi 2010-02-09 vykdomasis raštas Nr. A2.9-6476-512/20090 buvo išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio vykdomojo rašto vykdymo.

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, kaip išieškotojai, ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam organui - Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

8. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

9. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

10. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nebuvo perkvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, teisena turi vykti pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Pagal ATPK nuostatas VMI prie FM buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau tokį reglamentavimą nustatanti ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015-07-01 2013-11-19 įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

11. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).

12. Jau minėto ATPK, kuris galiojo iki 2016-12-31, 309 straipsnio 1-2 dalyse pažymėta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau teismo vertinimu, šios nuostatos nereiškia, kad nutarimą priėmęs organas, šiuo atveju, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016-12-31 galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolis J. Petrikas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė 2021-11-26 išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49303 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-49305 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai VMI prie FM. Teismas taip pat pažymi, jog tokią praktiką formuojama ir Klaipėdos apygardos teismo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus bei priimdamas skundžiamą 2021-11-26 patvarkymą Nr. S-21-172-49305 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nepažeidė CPK esančių nuostatų, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo dėl antstolio Jono Petriko veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00443 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.