Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės InnoForce atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės InnoForce, G. R. ir O. R. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. B2-5468-585/2015, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-147-603/2021 (buvęs Nr. B2-4948-585/2012) iškelta bankroto byla atsakovei „ERP“; bankroto administratore paskirta UAB „Valnetas“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d nutartimi pripažinta UAB „ERP“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 pripažintas UAB „ERP“ bankrotas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-414-370/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, pakeičiant skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, joje papildomai nurodant, kad konstatuotos aplinkybės – UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“; UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo– pardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „MOKIPAY EUROPE“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį pakeitė ir išdėstė taip: „Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pakeisti jos motyvuojamąją dalį, papildomai nurodant, kad konstatuotos aplinkybės: 1) UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininku M. Z. susijusiai UAB „Management Consult“; 2) UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininku M. Z. susijusiai UAB „Mokipay Europe“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal ĮBĮ 20 straipsnį. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties kopiją pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (susipažinti).“

13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4437-567/2017 atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo G. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino UAB „ERP“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1924-798/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 ieškovės BUAB „ERP“ ieškinį, dėl priteisimo ieškovei iš solidarių atsakovų G. R., O. R. ir UAB InnoForce 936 455,8 Eur žalos, tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „ERP“ solidariai iš atsakovų UAB InnoForce, G. R. ir O. R. 58 990,10 Eur žalos. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-89-781/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB bendrovei „ERP“ iš atsakovės UAB InnoForce 252 937,05 Eur žalos (taip pat priteisė iš BUAB „ERP“ administravimui skirtų lėšų O. R. 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi byloje Nr. 3P-627/2019 atsisakė priimti atsakovės UAB InnoForce kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria iš jos ieškovei BUAB „ERP“ priteista 252 937,05 Eur žalos atlyginimo dėl nesąžiningos konkurencijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1033/2019 neatnaujino atsakovei UAB „InnoForce“ termino kasaciniam skundui paduoti.

15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1117-467/2020 ieškovės BUAB „ERP“ ieškinį atsakovams UAB InnoForce, G. R. ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo ir atskleidimo, žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-75-330-2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino; atmetė atsakovų G. R. bei UAB InnoForce prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-89-781/2019 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

16. Pareiškėjai UAB InnoForce, G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą su 2021 m. birželio 15 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino UAB „ERP“ bankrotą tyčiniu (civilinė byla B2-5468-585/2015, dok. reg. Nr. 23441). Šis prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad vieno iš atsakovės UAB „ERP“ tyčinio bankroto požymių –veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB InnoForce iš tiesų nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021 pareiškėjų UAB InnoForce, G. R. ir O. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino UAB „ERP“ bankrotą tyčiniu, netenkino.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo

17. CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

18. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943-2020).

19. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021 atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015. Nors nurodyta nutartis nėra įsitesėjusi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti apie tikėtinai nepagrįstą pareiškėjų reikalavimą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje atsakovės UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pažymėtina ir tai, kad bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2015 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 pripažintas UAB „ERP“ bankrotas tyčiniu nustačius ne tik veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB InnoForce faktą, bet keletą tyčinio bankroto požymių, susijusių su buvusio vadovo ir akcininkų bendrais veiksmais, susijusiais su sąmoningu bendrovės privedimu prie bankroto.

20. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, kuria priteista ieškovei BUAB „ERP“ iš atsakovės UAB InnoForce 252 937,05 Eur žalos, yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnis; 331 straipsnio 6 dalis) ir vykdomas antstolio priverstine tvarka.

21. Nors juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu byloje yra nustatyti UAB InnoForce neteisėti veiksmai (prejudicinių faktų forma) ir jos kaltė, tačiau civilinėje byloje dėl žalos UAB InnoForce teko pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Su žalos priteisimo byla yra tiesiogiai susieti pareiškėjos UAB InnoForce materialiniai teisiniai padariniai, t. y. dėl tyčinio bankroto atsakinga (kalta) UAB InnoForce siekia išvengti žalos atlyginimo (252 937,05 Eur priverstinio išieškojimo), priteisto dėl veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB InnoForce fakto, konstatuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018.

22. Pareiškėja prašo sustabdyti įsiteisėjusios nutarties, priimtos ne išnagrinėtoje byloje, kurioje UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu (kurios procesą prašo atnaujinti), bet kitoje byloje, kurioje BUAB „ERP“ priteista žala iš UAB InnoForce. Taigi žalos priteisimo byloje yra priimta nutartis, kurios sustabdymo siekia pareiškėja.

23. Iš LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme 2021 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjos UAB InnoForce prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 . Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2452-619/2021 netenkintas pareiškėjos InnoForce prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 vykdymą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1000-XX/2021 pagal UAB InnoForce atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą sustabdė iki bus įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021. Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1078-XX/2021 pagal atsakovės UAB „ERP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo2021 m. liepos 28 d. nutarties.

24. Taigi, į klausimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 vykdymo iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo bus atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1000-XX/2021.

25. Tyčinio bankroto nutarčių pagrindu jokios piniginės lėšos iš kaltų dėl tyčinio bankroto asmenų neišieškomos. Įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

26. Inter alia (be visa kita, be kita ko, be to) pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

27. Taigi vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis, pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas atveju, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu pareiškėjų prašymu būtų stabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, būtų paneigtas šio instituto išimtinumas. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Pagal Konstituciją įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas. Tačiau reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus ir jeigu šie asmenys pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikumo sąlygas, t. y. tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir įrodo, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.

28. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad O. R. kreipėsi į antstolį dėl 968 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-898-653/2019 išieškojimo ir antstolis R. V. šios nedidelės sumos iš BUAB „ERP“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų negalėjo išieškoti, nesusijusios su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BUAB „ERP“ likvidavimo procedūra nėra užbaigta. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. rezoliucija pratęsė BUAB „ERP“ likvidavimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui. BUAB „ERP“ kreditorių reikalavimai galės būti tenkinti iš turto (ir iš priverstinai išieškotų lėšų) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis; 95 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjų nuogąstavimai, kad priverstinai išieškojus iš UAB InnoForce pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, pareiškėjai nebus grąžinta 252 937,05 Eur, nes BUAB „ERP“ bankroto (nemokumo) administratorius šią gautą sumą, atskaitęs administravimo nei teisines išlaidas, paskirstytų kreditoriams, yra nepagrįsti, juolab kad pareiškėjų reikalavimas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, kurioje atsakovės UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra tikėtinai nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.