Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- 2024 m. gruodžio 11 d. Pranešimu atsakovei apie kreditoriaus pasikeitimą su dokumentų išsiuntimą patvirtinančiais įrodymais;

- 2024 m. rugpjūčio 1 d. Paslaugų sutartimi Nr. 2024-KV/LG, sudaryta tarp UAB „Lasa Group“ ir UAB „Kevija“;

- PVM sąskaitomis-faktūromis;

- Paslaugų atlikimo perdavimo-priėmimo aktais;

- 2025 m. atsakovės vykdomų taikų lentele.

10. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

11. Byloje ieškovė prašo priteisti 19 998,88 Eur skolos, 650,86 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 11,15 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Byloje atsakovė nesutinka su reikalaujamų priteisti delspinigių dyžiu ir prašo juos sumažinti nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc. už dieną; su procesinių palūkanų dydžiu ir prašo juos sumažinti nuo 11,5 proc. iki 6 proc. dydžio ir sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur.

14. Analizuojant byloje esančius duomenis, nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 11 d. ieškovė ir UAB „Lasa Group“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Kevija“, kuri su UAB „Lasa Group“ 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudariusi Paslaugų sutartį Nr. 2024-KV/LG. Atsakovė už Paslaugų sutarties pagrindu suteiktas paslaugas neapmokėjo pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir liko skolinga 19 998,88 Eur. Minėtos sutarties 1.1. punktu, atsakovė (užsakovas) perdavė darbo vykdytojui UAB „Lasagroup“ (pradinė kreditorė) subrangos būdu vykdyti darbus (plieno konstrukcijų montavimas, suvirinimo, šlifavimo, projektų bei techninį valdymo ir kt.). Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kt. ir negrąžino išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir 2024 m. lapkričio 14 d. Aktu dėl skolų suderinimo, pripažino skolą, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus įstatymo nustatyta tvarka reikalavimą, reikalavimo įgijėjas tampa skolininko kreditoriumi.

16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė skolos negrąžino nei pirminei kreditorei, nei ieškovei. Taip pat atsakovė geranoriškai neatliko ir dalinio mokėjimo, nors teigia, kad skolą grąžins per 24 mėnesius. Atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Visgi, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutarties 5.4. punktas), o Sutarties 5.6. punktu – pradelsus atsiskaityti, ji (atsakovė) įsipareigojo sumokėti 0,05 % dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, atsakovė nepaneigė, jog buvo raginama įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Konkrečiu atveju atsakovės skola ieškovei, įskaitant delspinigius ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, sudaro 20 689,74 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė, yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi, ji galėjo įsivertinti prisiimtą riziką, atsižvelgiant į savo finansinius srautus ir numatyti galimybes atsikaityti pagal minėtą Sutartį. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės prašymas sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. nėra pagrįstas, todėl atmetamas. Tokia išvada darytina įvertinant ir tai, jog atsakovė su pirmine kreditore 2024 m. rugpjūčio 1 d. Paslaugų sutartį Nr. 2024-KV/LG sudarė žinodama savo finansinę būklę. Byloje atsakovės teiginiai apie itin sunkią finansinę padėtį iš esmės grindžiami deklaratyviais samprotavimais, nepateikiant tokią padėtį pagrindžiančių leistinų įrodymų (nepateikti duomenys apie turimą turtą, turimų įsipareigojimų apimtį, kreditorius ir reikalavimus).

17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 19 998,88 Eur skolos, 650,86 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Palūkanų, mokėtinų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ). Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko (toliau – ECB) refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal MAPKSVPĮ straipsnio 1–2 dalį, pasibaigus MAPKSVPĮ 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

19. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsniu, Lietuvos Respublikos MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 11,15 proc. proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl laikomas nepagrįstu ir netenkinamas atsakovės prašymas sumažinti šių palūkanų dydį ir iš atsakovės priteistinos 11,15 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 20 689,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo (ne)išdėstymo

20. Sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 284 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši norma turi būti suprantama, kaip suteikianti teismui teisę nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti. Tai reiškia nukrypimą nuo bendros vykdymo tvarkos, kuris galimas tik išimtiniai atvejais, dėl labai sunkios skolininko turtinės padėties arba dėl susidariusių nepalankių aplinkybių, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą.

21. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pripažįsta ir neginčija skolos bei jos dydžio, o taip pat į teismui pateiktų finansinių ataskaitų turinį, esant atsakovės sudėtingai finansiniai situacijai šiuo sprendimu iš atsakovės priteistina suma išdėstoma 12 mėn. laikotarpiui.

22. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

25. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 466 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, teiktų dokumentų skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų kiekį, konstatuotina, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Teismui tenkinus ieškinį iš esmės, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 192 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, - atmestinas, kaip nepagristas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš esmės.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ (juridinio asmens kodas 300113061), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509), naudai 19 998,88 Eur (devyniolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 88 ct) skolos, 650,86 (šešis šimtus penkiasdešimt eurų, 86 ct) Eur delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 11,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 689,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 192 Eur (tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, - šią sumą išdėstant per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.