- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-650-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01956-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ūkis mums“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Virginijos Gudynienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3339-887/2018 pagal ieškovo (teisių perėmėjo) D. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, trečiasis asmuo byloje UAB „Ūkis mums“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pradinė ieškovė A. K. pakeista jos teisių perėmėju) ieškiniu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus vedėjos 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1441-(14.2.2) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 2SŽN-188, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Alytaus skyriaus vedėjos ir UAB „Miežaičių projektai“ (dabar - UAB „Ūkis mums“); 3) įpareigoti atsakovus sudaryti žemės sklypo projektinis Nr. 965-1 nuomos sutartį su ieškovu; 4) panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2VĮ-730-(14.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 pradinei ieškovei A. K. buvo suteiktas 2 ha dydžio žemės sklypas (projektinis Nr. 965-1) laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti. A. K. 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypo nuomos, tačiau jokio atsakymo negavo. Ji 2016 m. kovo 7 d. kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, tačiau 2016 m. balandžio 11 d. raštu buvo informuota, kad A. K. prašymas išnuomoti žemės sklypą nepatenkintas, nes žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu, kitam asmeniui - 2013 m. rugsėjo 6 d. pateikusiam prašymą išnuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pradinė ieškovė A. K. buvo įsigijusi gretimus žemės sklypus, todėl būtent jai turėjo būti išnuomotas žemės sklypas (projektinis Nr. 965-1), kaip tai numato Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 6 punktas. A. K., ieškovas žemės sklypu projektinis Nr. 965-1 naudojasi jau ilgą laiką. Mano, kad NŽT Alytaus skyrius žemės sklypą nepagrįstai išnuomojo kitam asmeniui. NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ šis 2 ha dydžio žemės sklypas buvo suteiktas pradinei ieškovei A. K. laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti. Pradinė ieškovė A. K. nebuvo pateikusi NŽT Alytaus skyriui prašymo dėl laikino žemės sklypo naudojimo nutraukimo, taip pat iki 2016 m. birželio 14 d. nebuvo gavusi skyriaus rašto dėl atsisakymo pratęsti leidimą laikinai naudotis šiuo sklypu. Už naudojimąsi sklypu ieškovas moka įsakymo 2.7 punkte nustatytą žemės nuomos mokestį.
Atsiliepimas
3. Atsakovės NŽT atstovė prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad atsakovė leido pradinei ieškovei A. K. laikinai naudotis 2 ha dydžio ginčo žemės sklypu. Suprojektavus suteiktą laikinai naudotis žemės plotą, pagal įstatyme nustatytą tvarką buvo sudaryti asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės sklypus, sąrašai. Sudarant sąrašus, atsižvelgta į prašymų pateikimo datą, trečiasis asmuo prašymą pateikė 2013 m. rugsėjo 6 d. Apie projekto rengimo pradžią buvo pranešta viešai, pradinė ieškovė A. K. galėjo pateikti prašymą, tačiau to nepadarė. A. K. nereikėjo informuoti iki 2014 m. liepos 2 d., nes iki tol jai jokios teisės nebuvo suteiktos. A. K. iki 2014 m. birželio 10 d. nebuvo pateikusi prašymo suprojektuoti žemės sklypą nuomai, nebuvo įtraukta į sąrašus. 2014 m. birželio 26 d. susirinkime A. K. nedalyvavo, tuo tarpu trečiasis asmuo pasirinko žemės sklypą. Su trečiuoju asmeniu buvo pasirašyta nuomos sutartis ir atitinkamai buvo informuota pradinė ieškovė A. K.. A. K. buvo skirta 0,40 ha asmeniniam ūkiui, tiek ji ir privatizavo. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas. Šiuo metu ieškovo pagrindinis motyvas, kad A. K. turėjo būti išnuomota žemė, kadangi su ginčo sklypu ribojasi pradinei ieškovei A. K. priklausę žemės sklypai. Atstovė prašo ieškinį atmesti, kadangi pradinė ieškovė A. K. neturėjo pirmumo teisės.
4. Trečiojo asmens UAB „Ūkis mums“ (buvęs pavadinimas – UAB „Miežaičių projektai“) atstovas A. K. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Paaiškino, jog įmonės vadovu dirba neseniai, įmonė nuomojasi apie keturis šimtus žemės sklypų, kurie naudojami žemės ūkio veiklai. Jie nuolatos stebi laisvus žemės sklypus viešoje erdvėje, tokiu būdu pastebėjo ginčo žemės sklypą ir parašė prašymą dėl nuomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gruodžio d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1441-(14.2.2) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“; panaikino 2015 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 2SŽN-188, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos, ir UAB „Miežaičių projektai“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2VĮ-730-(14.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“. Taip pat įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti žemės sklypo projektinis Nr. 965-1 nuomos sutartį su pradinės ieškovės A. K. teisių perėmėju D. K..
6. Pirmosios instancijos teismas vertino kaip neteisingą ir nepagrįstą atsakovės argumentą, kad asmens pirmumo teisę nulemia anksčiau pateiktas prašymas. Nurodė, kad įstatymuose yra nustatyta eilė sąlygų, nulemiančių pirmumo teisę ir tik šių sąlygų nebuvimas arba sąlygoms esant lygiavertėms, galiausiai turi reikšmės prašymo pateikimo laikas, tačiau įstatymuose nėra reglamentuotas pirmesnis prašymo pateikimas kaip prioritetas sudaryti žemės nuomos sutartį.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ buvo priimtas pradinei ieškovei A. K. dar iki 2014 m. liepos 2 d. pateikus prašymą.
8. Teismas nustatęs, kad skelbiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią, pradinė ieškovė A. K. nebuvo įgijusi teisės laikinai naudotis ginčo žemės sklypu, tačiau sprendė, kad ši įvykių seka nepaneigia fakto, kad netrukus po projekto pradžios atsakovė valdė informaciją apie A. K. ginčo žemės sklypo naudojimą.
9. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, sudarydama pretendentų sąrašą, privalėjo detaliai išanalizuoti turimą medžiagą bei informuoti pradinę ieškovę A. K., kaip turinčią pranašumą prieš kitus pretendentus – nuosavybės teise turinčią žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, be to netrukus po projekto pradžios tapusią ginčo žemės naudotoja, apie jos teisę pateikti prašymą nuomoti ginčo žemės sklypą.
10. Teismas sutiko su atsakovės atstovo teiginiu, kad valstybinės žemės naudojimo teisė, suteikta laikinai naudotis yra laikino pobūdžio ir nesuteikia jos turėtojui garantijų, kad jis šia žeme galės naudotis ir ateityje. Tačiau, teismo nuomone, tai yra vienas iš kriterijų galinčių nulemti pretendento eiliškumą.
11. Teismo vertinimu, tai, kad asmuo nepateikė prašymo prasidėjus projektui, neatleidžia valstybės įgaliotų projektus rengiančių specialistų nuo pareigos tinkamai atlikti savo darbą, maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą.
12. Teismas darė išvadą, kad ieškovui pareiškus pagrįstas pretenzijas į ginčo žemės sklypą, būtų neteisėta, neteisinga ir nesąžininga nepaisyti įstatyme įtvirtintos ieškovo pirmenybės teisės nuomoti ginčo žemės sklypą.
13. Teismas sprendė, kad atsakovė, nesiimdama priemonių informuoti pradinę ieškovę A. K., dėjo nepakankamai pastangų siekdama tikslo, kuriam buvo skirtos pradėtos administravimo procedūros, nepaisė gero administravimo imperatyvų, o pamatinių teisės principų pažeidimas suponuoja, kad individualūs teisės aktai, kiek jais galėjo būti pažeistos pradinės ieškovės A. K. teisės, naikintini.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas tenkindamas ieškovės reikalavimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdamas materialinės teisės normas, t. y. žemės ūkio paskirties žemės išnuomavimą reglamentuojančius teisės aktus taip pat pažeisdamas visuotinai pripažintą principą, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė (ex injtiria ius non oritur).
14.2. Teismui priėmus neteisėtą sprendimą formuojama praktika, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomą, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės, žemės reformos įstatymo imperatyvias nuostatas.
14.3. Teismas neteisingai aiškina ir taiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, t. y. kas turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę.
14.4. Teismo išvada, kad atsakovė, nesiimdama priemonių informuoti pradinę ieškovę A. K., dėjo nepakankamai pastangų siekdama tikslo, kuriam buvo skirtos pradėtos administravimo procedūros, nepaisė gero administravimo imperatyvų, yra teisiškai nepagrįsta ir neteisinga, kadangi jokie teisės aktai nenumato, kad Nacionalinė žemės tarnyba informuotų privačius asmenis, valdančius nuosavybės teise žemės sklypus, kad šalia esančius valstybinės žemės sklypus jie nuomotųsi.
14.5. Teismas nepasisako, kaip teisės aktai turėjo būti taikomi trečiojo asmens UAB „Miežaičių projektai“ atžvilgiu ir ar nebūtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Taip pat savo sprendime nenurodė, kokios imperatyviosios įstatymų nuostatos buvo pažeistos, išnuomojant žemę UAB „Miežaičių projektai“.
14.6. Teismas nesilaikė pareigos visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 177 str., 183 str., 185 str.), neteisingai vertindamas arba jų visai nevertindamas, neištirdamas visų bylai reikšmingų aplinkybių, priėmė neteisingą sprendimą, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Atsiliepimas
15. Ieškovas (teisių perėmėjas) D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinė skundą atmesti; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3339-887/2018 palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus ieškovo D. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos į bylą atskiru pareiškimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
15.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus padarė bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas jis pažeidė ir kokiu būdu. Deklaratyvūs teiginiai apie abstrakčius skundžiamame Sprendime padarytus pažeidimus savaime nesuponuoja fakto, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas padarė išvardintų teisės aktų pažeidimus.
15.2. Pagrindo konstatuoti Sprendimo neteisėtumą nesudaro aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino ne taip, kaip to pageidauja proceso šalis (šiuo atveju atsakovai).
15.3. Atsakovo teiginiai, kad 2015 m. kovo 6 d. ieškovės A. K., kurios teisių perėmėjas yra D. K., NŽT Alytaus skyriui pateiktas prašymas dėl žemės sklypo projektinis Nr. 965-1 nuomos buvo pateiktas pavėluotai, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams.
15.4. Atsakovas nutyli, kad šiuo konkrečiu atveju A. K. tik 2016 m. birželio 14 d. gavo atsakovo NŽT Alytaus skyrius raštą ir NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2VĮ-730-(14.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“.
15.5. Nutraukdami A. K. teisę laikinai naudotis valstybine žeme, atsakovai nepagrįstai atėmė iš A. K. vieną iš teisės aktuose nustatytų pirmenybės teisių išsinuomoti jos ilgą laiką naudojamą žemės sklypą.
15.6. Atsakovo teiginiai, jog jokie teisės aktai nenumato, kad NŽT informuotų privačius asmenis, valdančius nuosavybės teise žemės sklypus, kad šalia esančius valstybinės žemės sklypus jie nuomotųsi, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui, teismų praktikoje suformuotiems išaiškinimams ir paties atsakovo veiksmams.
15.7. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl pradinės ieškovės A. K. turėtų pirmumo teisių į ginčo žemės sklypo nuomą. Tai reiškia, kad atsakovas su šiomis teismo išvadomis sutinka ir iš esmės pripažįsta, kad sutartis su UAB „Miežaičių projektai“ buvo sudaryta neteisėtai.
15.8. Trečiasis asmuo UAB „Miežaičių projektai“ (dabar UAB „Ūkis mums“) priimto teismo Sprendimo neskundė, taip pat nepateikė ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo, todėl darytina išvada, kad su priimtu teismo Sprendimu jis sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu, nepažeidžiančiu trečiojo asmens teisių. Esant tokiai trečiojo asmens pozicijai, nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas apeliaciniame skunde imasi ginti trečiojo asmens interesus ir kokį suinteresuotumą atsakovas turi, siekdamas, kad akivaizdžiai neteisėtai 2015 m. gruodžio 1 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 2SŽN-188 būtų palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo teisės nuomotis žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš valstybės pirmumo teise.
19. Apeliaciniame skunde atsakovė argumentuoja iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 177 str., 183 str., 185 str.), neteisingai vertindamas arba jų visai nevertindamas, neištirdamas visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko.
21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1. fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 2. juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.
22. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 7 punkte nurodyta, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti Taisyklių 6 punkte, pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą.
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios neginčijamai buvo žinoma, jog pradinė ieškovė A. K. yra įsigijusi iš valstybės žemės sklypus, kurie betarpiškai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypu (t. 2 b. l. 72-78, 91-107, t. 4 b. l. 102). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo 2 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 965-1, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, ribojasi su šiuo metu ieškovo žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 852-1A Duomenų, kad trečiasis asmuo naudojo ginčo žemę ar jo nuosavybės teise turimas, ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, byloje nepateikta. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmenų pirmumo teisę nuomoti valstybinę žemę, akivaizdu, kad pradinė ieškovė A. K. turėjo pranašumą prieš kitus pretendentus ir prioritetas turėjo būti teikiamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
24. Nors atsakovė nurodo, jog A. K. galėjo iki 2014 m. birželio 10 d. kreiptis į Alytaus skyrių ir pateikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad asmuo nepateikė prašymo prasidėjus projektui, neatleidžia valstybės įgaliotų projektus rengiančių specialistų nuo pareigos tinkamai atlikti savo darbą, maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą, kad ieškovui pareiškus pagrįstas pretenzijas į šį žemės sklypą, būtų neteisėta, neteisinga ir nesąžininga nepaisyti įstatyme įtvirtintos ieškovo pirmenybės teisės nuomoti šį žemės sklypą, kad atsakovė, atlikdama viešojo administravimo procedūras, privalėjo laikytis gero administravimo principo ir užtikrinti, kad neperžengiant protingai pakankamų pastangų pradinė ieškovė A. K. būtų informuota apie atliekamas jai aktualias administracines procedūras.
25. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neteisingai aiškina ir taiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, t. y. kas turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę, kad teisę laikinai naudotis ginčo žemės plotu ieškovė įgijo tik nuo 2014 m. liepos 2 d., t. y. vėliau nei buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, todėl Alytaus skyrius neprivalėjo ieškovės informuoti apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir apie tai, kad ji gali pateikti prašymą dėl ginčo Žemės ploto nuomos. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.
26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Alytaus skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-851 „Dėl piliečių, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašų tvirtinimo“ patvirtino Piliečių, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau - Asmenų sąrašas), kuriame UAB „Miežaičių projektai“ įrašyta kaip pretendentė, kuriai žemės sklypai bus projektuojami nuomai pagal pateiktą 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, kad pradinė ieškovė A. K. iki 2014 m. birželio 10 d. nepateikė atsakovei Alytaus skyriui prašymo dėl valstybinės žemės nuomos, todėl ieškovė nebuvo įtraukta į Asmenų sąrašą. Tačiau šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsižvelgęs į šioje byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą. Kaip matyti iš į bylą pateikto A. K. 2015 m. kovo 6 d. prašymo „Išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, A. K. prašė jai išnuomoti ginčo žemės sklypą 25 metų laikotarpiui. Prašyme nurodė, jog nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį. Ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Ši pateikta informacija prašyme buvo nurodyta dalyje, kurioje informacija pateikiama kai asmuo, pageidaujantis pirmumo teise išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra įregistravęs ūkininko ūkį (t. 1, b. l. 34). Taigi iš bylos duomenų nustatyta, jog A. K. išreiškė raštu atsakovei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, formaliai atitiko teisės aktuose numatytus pirmumo reikalavimus valstybinei žemei išsinuomoti. Pažymėtina, jog A. K. buvo įregistravusi savo ūkį į Ūkininko ūkio registrą, jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojosi su ginčo sklypu, o tuo tarpu duomenų, jog trečiojo asmens iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, teismui nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą išvadą, kad iš esmės buvo pažeista ieškovės A. K. teisė – turėti pirmenybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą ir ginčijami apeliantės administraciniai aktai negali būti pripažinti pagrįsti bei teisingi, o apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, kuriomis vadovaudamasis asmuo įgyja pirmumo teisę į ilgalaikę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomą be aukciono, atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, atsakovas NŽT nutyli, kad šiuo konkrečiu atveju A. K. tik 2016 m. birželio 14 d. gavo atsakovo NŽT Alytaus skyrius raštą ir NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2VĮ-730-(14.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“ (toliau - 2016 m. birželio 10 d. įsakymas). Šiuo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu NŽT Alytaus skyriaus vedėjas nutraukė A. K. teisę laikinai naudotis 2,00 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone ir pavedė specialistei raštu informuoti A. K., kad teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukiama nuo 2016 m. birželio 10 d. ir leidimas laikinai naudotis valstybine žeme 2016 metams nebus pratęsiamas. Taigi iki 2016 m. birželio 10 d. A. K. turėjo pagrįstą pirmenybės teisę į ginčo sklypo nuomą.
28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo NŽT teiginiai, kad laikinas sklypo naudojimas nesuteikė pirmenybės teisės ieškovei į sklypo nuomą, yra nepagrįsti, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2015 m. kovo 31 d. buvo parengtas ir A. K. išsiųstas raštas, kuriame atsakovas NŽT nurodė, kad A. K. turi galimybę iki š.m. (t.y. 2015 m.) balandžio 7 d. pateikti prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės ploto Nr. 965-1 (2,00 ha), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ilgalaikės nuomos, suprojektuojant žemėtvarkos projekte, kurio pradžia numatyta 2015 m. balandžio 13 d. Tuo metu A. K. ginčo sklypu naudojosi pagal nurodytą NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, ginčo sklypu ji naudojosi jau gerokai anksčiau, mokėjo už jį nuomos mokestį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 61-64 ). Nors ginčijamame sprendime, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovė šios faktinės aplinkybės nepatvirtino, tačiau priešingų įrodymų į bylą taip pat nepateikė.
29. Atsakovės atliktų veiksmų bei priimtų aktų nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog valstybinės institucijos vieną ir tą patį žemės sklypą tuo pačiu metu suteikė laikinai naudotis ir išnuomojo dviem skirtingiems asmenims: nuo 2014 m liepos 2 d. suteikė laikinai naudotis A. K., o nuo 2015 m. gruodžio 1 d. išnuomojo UAB „Miežaičių projektai“ 25 metams. Šią aplinkybę patvirtina kartu su 2016 m. birželio 10 d. įsakymu gautame rašte nurodyta, kad teisė laikinai naudotis valstybine žeme yra nutraukiama, nes Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2VĮ- Ū14.2.2)-1647 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte minėtas žemės sklypas suprojektuotas asmeniui, kuris pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos (t. 1, b. l. 23, 53, 55). T.y. NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1441-(14.2.2) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, nuomos“ šį žemės sklypą (projektinis Nr. 965-1) išnuomojo UAB „Miežaičių projektai“ 25 metams (t. 1, b. l. 55); 2015 m. gruodžio 1 d. su šia bendrove buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 2SŽN-188 (t. 1, b. l. 52-53). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog NŽT Alytaus skyrius nutraukdamas A. K. teisę laikinai naudotis valstybine žeme, nepagrįstai atėmė iš A. K. vieną iš teisės aktuose nustatytų pirmenybės teisių išsinuomoti jos ilgą laiką naudojamą žemės sklypą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog NŽT Alytaus skyrius raštą, adresuotą ieškovei A. K., su informacija apie galimybę teikti prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės ploto Nr. 965-1 ilgalaikės nuomos, parengė tik 2015 m. kovo 31 d. Šiame rašte atsakovas NŽT nurodė, kad A. K. turi galimybę iki š.m. (t.y. 2015 m.) balandžio 7 d. pateikti prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės ploto Nr. 965-1 (2,00 ha), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ilgalaikės nuomos, suprojektuojant žemėtvarkos projekte, kurio pradžia numatyta š.m. balandžio 13 d. (t. 1, b. l. 61). Šis raštas yra teisėtas ir galiojantis. A. K. prašymą pateikė 2015 m. kovo 6 d., t.y. anksčiau negu gavo nurodytą NŽT raštą, todėl atsakovo NŽT teiginiai, kad šis prašymas buvo pateiktas pavėluotai, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovas, NŽT Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 31 d. raštas niekada nebuvo panaikintas, užginčytas, jo rengėjas yra valstybinė institucija, kuriai keliami aukštesni reikalavimai dėl jos atliekamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, fizinis asmuo neturi pagrindo abejoti valstybinės institucijos teikiamos informacijos turiniu, be to, A. K. niekada nebuvo informuota, kad šis raštas ar jame esanti informacija yra klaidinga. Todėl laikytina, jog A. K. prašymą dėl žemės sklypą projektinis Nr. 965-1 nuomos pateikė laiku, nepraleidusi NŽT Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 31 d. rašte nurodyto termino.
31. Bylos duomenimis pradinei ieškovei A. K., kurios teisių perėmėjas yra jos sūnus D. K., atsakovo NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ buvo suteiktas 2,00 ha dydžio žemės sklypas (projektinis Nr. 965 -1) esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti (t. 1, b. l. 62-63). Nurodytu įsakymu sklypas A. K. buvo suteiktas iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nustatyta, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo naudotojas neinformuoja NŽT Alytaus skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o NŽT Alytaus skyrius neinformuoja valstybinės žemės sklypo naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams (įsakymo 1 p., 2.4 p.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog A. K. nebuvo pateikusi NŽT Alytaus skyriui jokio prašymo dėl laikino žemės sklypo naudojimo nutraukimo, taip pat iki 2016 m. birželio 14 d. nebuvo gavusi ir jokio šio skyriaus rašto dėl atsisakymo pratęsti leidimą laikinai naudotis šiuo sklypu. Už naudojimąsi šiuo sklypu A. K. mokėjo įsakymo 2.7 punkte nustatytą žemės nuomos mokestį (t. 1, b. l. 63-64), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą sprendžia, jog atsakovės apeliacinį skundą tenkinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
32. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad jokie teisės aktai nenumato, kad Nacionalinė žemės tarnyba informuotų privačius asmenis, valdančius nuosavybės teise žemės sklypus, kad šalia esančius valstybinės žemės sklypus jie nuomotųsi, todėl teismo išvada, kad atsakovė, nesiimdama priemonių informuoti pradinę ieškovę A. K., dėjo nepakankamai pastangų siekdama tikslo, kuriam buvo skirtos pradėtos administravimo procedūros, nepaisė gero administravimo imperatyvų, yra teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad atsakovė NŽT yra tas viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai yra priskirti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės išnuomavimo klausimai. Šias procedūras ieškovė privalo vykdyti teisingai, viešai ir skaidriai. Vadovautis asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tai yra pretendentams pageidaujantiems išsinuomoti valstybinę žemę, privalo tinkamai pranešti apie pirmumo sąlygas išsinuomojant valstybinę žemę bei kitas su tuo susijusias aplinkybes.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo NŽT teiginius, kad jis neprivalėjo informuoti pradinės ieškovės apie galimybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą, paneigia teisinis reglamentavimas ir pačios atsakovės NŽT Alytaus skyriaus veiksmai. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 26.3 punktas nustato, kad „Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto autoriaus pateiktų šios Metodikos 24.10 papunktyje nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja asmenis, kurie teisėtai naudoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais apie tai, kad planuojama patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, ir pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti šiuos žemės sklypus, nurodydamas, kad pagal pateiktus prašymus jiems šie žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ar pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį pirmumo teisę atitinkamai įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę, nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn ar nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat paaiškina, kad tuo atveju, jeigu patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, bus priimtas sprendimas rengti žemėtvarkos projektą, prašymus nuomoti šiuos žemės sklypus galės pateikti ir vėliau (nurodoma, kad terminas, iki kada bus galima teikti prašymus, bus paskelbtas vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje). Minėtais terminais nepateikus prašymų nuomoti šių žemės sklypų (kai priimtas sprendimas rengti projektui prilyginamą planą – per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, kai priimtas sprendimas rengti žemėtvarkos projektą – iki vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje paskelbto termino paduoti prašymus pabaigos) bus laikoma, kad jie nepageidauja nuomoti šių žemės sklypų ir jų naudojamus žemės sklypus bus siūloma rinktis kitiems asmenims.
34. Kasacinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos reikalavimus, yra suformulavęs taisyklę, kad žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai valstybės įgalioti ne tik pagal įstatymų reikalavimus suprojektuoti žemės sklypus pretendentams į žemę laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, bet ir informuoti pretendentus apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti, visus veiksmus atlikti bendradarbiaujant ir derinant su piliečiais. Tai, kad asmuo išreiškia valią atkurti nuosavybės teises natūra ne iš karto prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, o vėliau, kai žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procesas jau yra prasidėjęs, neatleidžia valstybės įgaliotų projektus rengiančių specialistų nuo pareigos tinkamai atlikti savo darbą, maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2012). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą, kasacinio teismo formuojamą praktiką atitinkančią išvadą, jog „tai, kad asmuo nepateikė prašymo prasidėjus projektui, neatleidžia valstybės įgaliotų projektus rengiančių specialistų nuo pareigos tinkamai atlikti savo darbą, maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą“.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė NŽT turėjo remtis ne formaliomis teisės aktų nuostatomis, o vadovautis gero administravimo principo ir užtikrinti, kad neperžengiant protingai pakankamų pastangų pradinė ieškovė A. K. būtų informuota apie atliekamas jai aktualias administracines procedūras.
36. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip teisės aktai turėjo būti taikomi trečiojo asmens UAB „Miežaičių projektai“ atžvilgiu ir ar nebūtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Taip pat savo sprendime nenurodė, kokios imperatyviosios įstatymų nuostatos buvo pažeistos, išnuomojant žemę UAB „Miežaičių projektai“.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliantės teiginiai susiję su trečiojo asmens UAB „Miežaičių projektai“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimo vertinimu, laikyti nepagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, tuo pačiu įvertino ir su UAB „Miežaičių projektai“ (dabar UAB „Ūkis mums“) sudarytos nuomos sutarties teisėtumą. Pats trečiasis asmuo UAB „Miežaičių projektai“ (dabar UAB „Ūkis mums“) priimto teismo sprendimo neskundė, taip pat nepateikė ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo, todėl darytina išvada, kad su priimtu teismo Sprendimu jis sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu, nepažeidžiančiu trečiojo asmens teisių.
Dėl palikėjos ūkininkės, įregistravusios ūkininko ūkį, pirmumo teisės į valstybinės žemės nuomą paveldėjimo.
38. Paveldėjimo teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija). Pagal Konstituciją paveldėjimo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymais, įstatymų leidėjas reguliuodamas šiuos santykius privalo paisyti Konstitucijos principų ir normų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-03-04 nutarimas).
39. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“) 5 punkte numatyta, jog mirus žemės sklypo naudotojui, teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį įgyja jo įpėdiniai. Minėtų taisyklių 6.1 punkte numatyta, jog Žemės sklypai, kurių nenumatoma išnuomoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytoms reikmėms, išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono turi: fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduotą pagal žemės ūkio ministro patvirtintus ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus.
40. Ūkininko ūkio paveldėjimo ypatybes lemia ne tik įstatymas, bet ir jo teisinė forma. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininko ūkio įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais, nurodytais šio įstatymo 7 straipsnyje. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla netęsiama.
41. Pagal kasacinio teismo praktiką ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Taigi ūkininko ūkis, kaip nuosavybės teisės objektas, gali būti paveldimas (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys).
42. Bylos duomenimis nustatyta, jog nors paveldėjimo teisės liudijimas į pradinės ieškovės A. K. ūkininko ūkį ieškovui D. K. nebuvo išduotas, tačiau faktinė situacija tokia, kad jis (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su 10 pastatų, esančius (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustačius, jog pradinė ieškovė A. K. išreiškė raštu atsakovei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, formaliai atitiko teisės aktuose numatytus pirmumo reikalavimus valstybinei žemei išsinuomoti, tačiau atsakovė pažeidė pirminės ieškovės A. K. teisę turėti pirmenybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą, todėl remiantis aptartu reglamentavimu bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, spręstina, jog ieškovas įgijo teisę pirmenybės teise sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį kaip mirusiosios įpėdinis bei jos teisių ir pareigų perėmėjas.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo neteisėtai 2015 m. gruodžio 1 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 2SŽN-188 palikti galioti.
44. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl pradinės ieškovės A. K. turėtų pirmumo teisių į ginčo žemės sklypo nuomą. Tai reiškia, kad atsakovas su šiomis teismo išvadomis sutinka ir iš esmės pripažįsta, kad sutartis su UAB „Miežaičių projektai“ buvo sudaryta neteisėtai.
45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas D. K. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 700 Eur išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: AB SEB bankas mokėjimo nurodymą 700 Eur sumai; 2019 m. kovo 18 d. Darbų, atliktų pagal 2017 m. kovo 10 d. Atstovavimo sutartį Nr. 17/03/10-01 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 19/03/18-01; sąskaitą Nr. 19/03/18-01. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 163,76 Eur (1,3 x 895,2 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018K1 – 895,2 Eur). Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš apeliantės NŽT priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui D. K., kuris sumokėjo šią sumą advokatei E. B..
47. CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Apeliacinės instancijos teismo turėtos 2,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatytos minimalios 3 Eur sumos, todėl valstybei iš apeliantės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.