- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-198-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01931-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- kooperatinei bendrovei Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Vinitas“
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.6Kredito unijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Intium vertum“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Initium verum“ ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Vilniaus kredito unijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vinitas“ dėl papildomo pajaus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Initium verum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei kooperatinei bendrovei (toliau – KB) Vilniaus kredito unijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vinitas“, prašydama priteisti iš atsakovės KB Vilniaus kredito unijos 15 262,97 Eur ieškovės naudai bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012-05-02 ieškovė BUAB „Initium verum“ per kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 100 Lt dydžio pajų, t. y. tapo KB Vilniaus kredito unijos pajininku. 2012-05-14 ieškovė BUAB „Initium verum“ per kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 34500 Lt dydžio papildomą pajų. 2013-01-30 ieškovė BUAB „Initium verum“ per kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 35 000 Lt dydžio papildomą pajų. 2013 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė verslo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo paskolos sutartyje numatytos sąlygomis ir terminais suteikti paskolos gavėjui 500 000 Lt (144 810,01 Eur) dydžio paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 7,7 proc. dydžio palūkanas paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2013-01-30 ieškovė BUAB „Initium verum“ per kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 35 000 Lt dydžio papildomą pajų. 2013-01-31 ieškovė BUAB „Initium verum“ per kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 40 000 Lt dydžio papildomą pajų. 2013-11-08 atsakovė gražino ieškovei BUAB „Initium verum“ 36 600 Lt dydžio papildomą pajų. 2014-06-30 ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl paskolos sutarties pakeitimo, kurio 2 p. paskolos likutis nuo 404 032,24 Lt buvo didinamas iki 415 879,75 Lt, papildomai suteikiant 80 305,91 Lt paskolos sumą. BUAB „Initium verum“ tinkamai suteikto kredito negrąžino. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-738-569/2017 BUAB „Initium verum“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta D. U..
3. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-738-569/2017 buvo patvirtinti šie BUAB „Initium verum“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant 141746,80 Eur dydžio KB Vilniaus kredito unijos finansinį reikalavimą. 2019 m. kovo 21 d. KB Vilniaus kredito unija ir UAB „Vinitas“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria kreditorius, t. y. atsakovė atlygintinai perleido naujajam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui 141 746,80 Eur dydžio reikalavimą į skolininką (ieškovę), patvirtintą Šiaulių apygardos teismo 2017-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-738- 569/2017, kilusį iš 2013 m. sausio 29 d. verslo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant visus sutarties pakeitimus ir (ar) priedus, pagrindu, o naujasis kreditorius įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi, kaip nustatyta šioje sutartyje ir jos prieduose. UAB ,,Vinitas“ 2019-03-25 pateikė prašymą pakeisti BUAB „Initium verum“ bankroto kreditorių iš KB Vilniaus kredito unijos į naująjį kreditorių UAB „Vinitas“, ir patvirtinti 141 746,80 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Initium verum“ bankroto byloje. 2019-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-114-569/2019 BUAB „Initium verum“ bankroto byloje kreditorius KB Vilniaus kredito unija buvo pakeista į naująjį kreditorių UAB „Vinitas“ ir patvirtintas 141 746,80 Eur dydžio naujojo kreditoriaus finansinis reikalavimas. 2019-05-27 BUAB „Initium verum“ bankroto administratorė, motyvuodama tuo, jog ieškovė, pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį tapo neskolinga KB Vilniaus kredito unijai, prašė gražinti piniginio įnašo (pajaus) likutį bendroje sumoje 15 262,97 Eur. 2019 m. birželio 21 d. raštu ,,Atsakymas į 2019-05-27 prašymą dėl piniginių įnašų (pajaus) grąžinimo“ papildomą pajų grąžinti atsisakė, motyvuodamas šiuo metu galiojančio kredito unijų įstatymo 35, 39, 47 str., KB Vilniaus kredito unijos įstatų 15 p., bei tuo, jog nei senasis kreditorius BUAB „Initium verum“, nei naujasis kreditorius UAB „Vinitas“ šiai dienai dar nėra įvykdę savo įsipareigojimų KB Vilniaus kredito unijai pagal sudarytas sutartis, todėl nėra pagrindo grąžinti papildomą pajų.
4. Atsakovė kooperatinė bendrovė Vilniaus kredito unija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovė mano, jog sudarius reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieškovės prievolė atsakovei pasibaigė, todėl papildomas pajinis įnašas turi būti grąžintas. Atsakovė nesutinka su tokiu situacijos vertinimu. Atsakovės nesutikimas grindžiamas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 35, 39 ir 47 str., atsakovės įstatų 15 p. (naujųjų įstatų atveju – 6.9. p.) ir tuo, jog nei senuoju kreditoriumi esanti ieškovė, nei naujuoju kreditoriumi esantis trečiasis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų atsakovei pagal sudarytą (-as) kreditavimo sutartį (-is).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei KB Vilniaus kredito unijai iš ieškovės BUAB „Initium verum“ 1150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas apmokant iš bankroto administravimo lėšų.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad ieškovei tapus kredito unijos nare buvo suteikta verslo paskola, kuri buvo užtikrinta įkeitimu ir laidavimu. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė tebėra kredito unijos narė ir iki 2019 m. kovo 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties buvo skoloje, todėl egzistavo pajinio įnašo disponavimas (KUĮ 47 str. 3 d., redakcija galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01). Tai, kad atsakovė perleido reikalavimo teisę, teismo vertinimu, nereiškia, kad ieškovei nebegalioja kredito unijų įstatymo nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikalavimo teisė perleista galimai susijusiam asmeniui, nes UAB „Vinitas“ direktorius A. L., laiduotojas taip pat A. L., kuris buvo ir BUAB „Initium verum“ direktorius. Taigi, šiuo atveju pasikeitus kreditoriui, ieškovei kaip kredito unijos narei nedingo teisės ir pareigos kredito unijų įstatymo prasme. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pagal 2017-06-15 papildomo paprastojo pajaus įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė būtų padariusi pajinį įnašą atsakovei, todėl ši sutartis neaktuali, nes neįsigaliojo per 30 dienų ieškovei to nepadarius, todėl ir negalima taikyti naujesnės redakcijos kredito unijų įstatymo nuostatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Initium verum“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš KB Vilniaus kredito unijos 15 262,97 Eur ieškovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pajiniai įnašai atsakovei buvo įnešti (apmokėti) 2012-2013 m. Taigi, sprendžiant ginčą, kiek tai susiję su papildomo pajaus gražinimu, taikytina Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo redakcija galiojusi iki 2016-12-31 (imtinai). Minėtu laikotarpiu galiojo Kredito unijų įstatymo akto redakcija (galiojo nuo 2015 12 03 iki 2016-12-31), o konkrečiai įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatė kredito unijos nario teisė reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi minėto įstatymo 18 ir 48¹ straipsniuose nustatytos tvarkos.
7.2. Teismas nevertino atsakovės įstatų redakcijos, galiojusios 2016-12-31, kas leidžia teigti, jog teismas neatskleidė bylos esmės.
7.3. Ieškovė neneigia, jog galioja Kredito unijų įstatymo nuostatos. Tačiau Kredito unijų įstatymo (2016-12-31 redakcija) 48¹ straipsnyje nustatyta, kad kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
7.4. 2019 m. kovo 21 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Vinitas“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria atsakovė atlygintinai perleido naujajam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui 141 746,80 Eur dydžio reikalavimą į skolininką (ieškovę), patvirtintą Šiaulių apygardos teismo 2017-10-13 nutartimi c. b. Nr. B2-738- 569/2017, kilusį iš 2013 m. sausio 29 d. verslo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant visus sutarties pakeitimus ir (ar) priedus, pagrindu, o naujasis kreditorius įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi, kaip nustatyta šioje sutartyje ir jos prieduose. Minėtos sutarties pagrindu 2019-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-114-569/2019 Šiaulių apygardos teismas BUAB „Initium verum“ bankroto byloje Vilniaus kredito uniją išbraukė iš kreditorių sąrašo ir pakeitė į naująjį kreditorių UAB „Vinitas“. Įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybė, jog prievolių ieškovė atsakovei pagal 2013 m. sausio 29 d. paskolos sutartį neturi. Todėl, viena vertus, Kredito unijų įstatymo 47 str. netaikytinas, antra vertus, tai sudaro pagrindą ieškovei reikalauti grąžinti papildomą pajų.
7.5. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog anksčiau ginčų dėl papildomo pajaus grąžinimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Ieškovės prašymu 2013-11-08 atsakovė gražino ieškovei UAB „Initium verum“ 36 600 Lt dydžio papildomą pajų.
7.6. Teismas teisingai nurodo, jog ieškovė tebėra kredito unijos nare ir iki 2019 m. kovo 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties buvo skoloje, todėl egzistavo pajinio įnašo disponavimas. Taigi, teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog ieškovė buvo skolinga unijai iki 2019 m. kovo 21 d., tačiau ne ieškinio pareiškimo metu. Nepaisant to, teismas padarė priešingas išvadas dėl unijos prievolės grąžinti pajų.
7.7. Net ir tuo atveju, jeigu reikalavimo teisė būtų perleista susijusiam asmeniui, perleidimo pasekmės dėl to nesikeičia.
Atsiliepimas
8. Atsakovė kooperatinė bendrovė Vilniaus kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos KUĮ redakcijos, galiojusios 2013 - 2014 metais, kuomet tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nuostatos ir tuo pagrindu taikė netinkamą KUĮ redakciją, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
8.2. Teismas padarė neteisingą išvadą: „pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pagal 2017-06-15 papildomo paprastojo pajaus įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas būtų padaręs pajinį įnašą atsakovui, todėl ši sutartis neaktuali, nes neįsigaliojo per 30 dienų ieškovui to nepadarius“. Atsakovės manymu, byloje nesant ginčo dėl nurodyto papildomo pajinio įnašo apmokėjimo, teismas padarė nepagrįstą išvadą. Atsakovės pateikta sutartis reiškia ne naujai ieškovės įsigytą papildomą pajinį įnašą, o jau esamo papildomo pajinio įnašo sutvarinimą (t. y. esamo netvaraus papildomo pajinio įnašo perkėlimas į tvarius pajus). Tačiau, atsakovės manymu, šis neatitikimas skundžiamo sprendimo nedaro neteisėtu ir (ar) nepagrįstu, todėl neturi būti naikintinas.
8.3. Nesutinka dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais nurodoma, kad sudarius reikalavimo perleidimo sutartį ieškovės prievolė atsakovei pasibaigė ir dėl to apeliantės papildomas pajinis įnašas turi būti grąžintas. Atsakovės nesutikimas grindžiamas KUĮ 35, 39 ir 47 str., atsakovės įstatų 15 p. (naujųjų įstatų atveju - 6.9. p.) ir tuo, jog nei apeliantė, nei naujuoju kreditoriumi apeliantės atžvilgiu esantis trečiasis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų atsakovei pagal sudarytą (-as) kreditavimo sutartį (-is).
8.4. Ginčų dėl ankstesnių grąžintinų papildomų pajinių įnašų nebuvo dėl to, kad ankstesniems papildomiems pajiniams įnašams buvo taikoma ankstesnė KUĮ redakcija. Ginčas kilo tik dėl papildomo pajinio įnašo, kurio grąžinimas reglamentuotas naujajame KUĮ, kuris šiuo atveju yra taikytinas, grąžinimo dėl įtvirtintų apribojimų.
8.5. Dėl apeliantės argumentų, jog teismas padarė priešingas išvadas argumentui, kuriuo patvirtino, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei iki 2019 m. kovo 21 d., atsakovė nurodo, jog teismas padarė pagrįstas išvadas, nurodydamas, kad tai, jog atsakovė perleido reikalavimo teisę, nereiškia, kad ieškovei nebegalioja KUĮ nuostatos bei tai, kad pasikeitus kreditoriui, ieškovei, kaip atsakovės Vilniaus kredito unijos narei, nedingo teisės ir pareigos KUĮ prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl papildomo pajaus priteisimo.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas šalių ginčui taikė tinkamą Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo redakciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė šioje byloje aktualios kredito unijų įstatymo redakcijos, galiojusios 2013-2014 metais.
12. Teisėjų kolegija sutinka su bylos šalių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog šioje byloje taikytinos Kredito unijų įstatymo redakcijos, galiojusios 2013-2014 metais. Byloje nustatyta, kad tarp šalių civiliniai teisiniai santykiai susiklostė 2012 - 2014 metais, tačiau šie santykiai 2014 metais nepasibaigė. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartinių paskolinių santykių pabaiga nėra laikytina 2019 m., t. y. kuomet 2019 m. kovo 21 d. KB Vilniaus kredito unija ir UAB „Vinitas“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nes nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nėra įvykdę įsipareigojimų atsakovei pagal sudarytą (-as) kreditavimo sutartį (-is).
13. 2016 m. birželio 30 d. Kredito unijų įstatymo Nr. 1-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos. To paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus“.
14. Nagrinėjamos bylos atveju 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. sausio 31 d. priimti papildomi pajai, 2013 m. lapkričio 8 d. grąžintas vienas pajus ir 2014 m. birželio 30 d. šalys susitarė dėl paskolos sutarties pakeitimo (padidinimo). Apeliantės prašomo grąžinti Papildomo paprasto pajinio įnašo įsigijimo sutartis sudaryta 2017 m. birželio 15 d., 15 262,98 Eur dydžio papildomas pajinis įnašas yra įsigytas 2017 m. birželio 15 d., taigi, apeliantės prašomas grąžinti papildomas pajinis įnašas apeliantės yra įsigytas po minėto įstatymo naujosios redakcijos įsigaliojimo ir jam yra taikomos atitinkamos nuostatos dėl jo grąžinimo apribojimo galimybės.
15. Kaip matyti iš Papildomo pajinio įnašo įsigijimo sutarties, prašomas grąžinti papildomas pajinis įnašas yra įsigytas galiojant naujajai KUĮ redakcijai (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurios 47 straipsnyje įtvirtintas apribojimas disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais numatant, kad kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
16. Atsakovės KB Vilniaus kredito unijos įstatų, patvirtintuose 2019 m. kovo 31 d., 6.9. punkte numatyta, kad kredito unijos nariui, unijos valdyba savo sprendimu, gali apriboti teisę disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
17. Analizuojant įstatyminį reglamentavimą matyti, kad kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė; pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos (KUĮ 35 str. 1 d.). Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininko narystė kredito unijoje pasibaigė (KUĮ 35 str. 3 d.). Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) kitų negrąžintinų lėšų; kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti kredito unijos finansinę stabilumą; kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti (KUĮ 39 str. 1 d.). Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 47 str.).
18. Atsakovės KB Vilniaus kredito unijos įstatų 15 p. (naujųjų įstatų 6.9. p.) numatyta, kad sprendimą dėl pajinio įnašo už papildomus pajus išmokėjimo priima kredito unijos valdyba, įvertinusi galimą poveikį kredito unijos riziką ribojančių normatyvų vykdymui, kredito unijos nario įsipareigojimus kredito unijai bei kitas reikšmingas aplinkybes.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad KUĮ 14 straipsnyje yra įtvirtinta speciali pajinių įnašų grąžinimo tvarka: pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus (1 d.); kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti (2 d.); kredito unija su savo nariu atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui; visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą; pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma; leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą (3 d.).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neteisingai nurodo, jog atsakovei KB Vilniaus kredito unijai ir trečiajam asmeniui UAB „Vinitas“ sudarius 2019 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovė atlygintinai perleido naujajam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui, 141 746,80 Eur dydžio reikalavimą į skolininką (ieškovę), ieškovės prievolė atsakovei pasibaigė ir dėl to apeliantės papildomas pajinis įnašas turi būti grąžintas. Šie argumentai prieštarauja teisėjų kolegijos aptartoms KUĮ aktualioms šalių ginčui redakcijos normoms taip pat KB Vilniaus kredito unijos įstatams. Kaip jau minėta, nei ieškovė BUAB „Initium verum“, nei trečiasis asmuo UAB „Vinitas“ nėra įvykdę įsipareigojimų atsakovei pagal sudarytą (-as) kreditavimo sutartį (-is). Priešingų duomenų byloje nėra.
21. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ginčų dėl ankstesnių grąžintinų papildomų pajinių įnašų nebuvo dėl to, kad ankstesniems papildomiems pajiniams įnašams buvo taikoma ankstesnė KUĮ redakcija, ginčas kilo tik dėl papildomo pajinio įnašo, kurio grąžinimas reglamentuotas naujajame KUĮ, kuris šiuo atveju yra taikytinas, grąžinimo dėl įtvirtintų apribojimų.
22. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės KB Vilniaus kredito unijos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą: „pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pagal 2017-06-15 papildomo paprastojo pajaus įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas būtų padaręs pajinį įnašą atsakovui, todėl ši sutartis neaktuali, nes neįsigaliojo per 30 dienų ieškovui to nepadarius“. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, byloje nesant ginčo dėl nurodyto papildomo pajinio įnašo apmokėjimo, teismas padarė nepagrįstą išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateikta sutartis reiškia ne naujai ieškovės įsigytą papildomą pajinį įnašą, o jau esamo papildomo pajinio įnašo sutvarinimą (t. y. esamo netvaraus papildomo pajinio įnašo perkėlimas į tvarius pajus).
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog atsakovė perleido reikalavimo teisę, nereiškia, kad ieškovei nebegalioja kredito unijų įstatymo nuostatos, kad pasikeitus kreditoriui, ieškovei, kaip kredito unijos narei, nedingo teisės ir pareigos KUĮ prasme.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimas galimai susijusiems asmenims yra nesusijęs su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant teisėjų kolegijos nurodytų netikslumų, nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.