- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- T-1224-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01149-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato prašymą dėl I. S. taikytos arešto bausmės vykdymo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu I. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 18 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistajam I. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 MGL (1300 Lt) baudos nesumokėta dalis (169,63 eurų) pakeista į 2 (dvi) paras arešto. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nutartį dienos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) teikimas dėl I. S. paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymo nutraukimo ir paieškos tikslingumo suėjus BK 96 straipsnio nustatytam terminui. Prašyme nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. Ieškomų asmenų registre paskelbta I. S. 3-ojo lygio paieška. Jos metu nustatyta, kad I. S. nuo nutarties įsigaliojimo nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje nepadarė, registro duomenimis I. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. liepos 11 d. padarė nusikalstamas veikas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Galimai I. S. gyvena (duomenys neskelbtini) ir nuo 2016 m. duomenų, kad jis būtų atvykęs į Lietuvą nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į teikimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. baudžiamasis įsakymas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis yra įsiteisėję, todėl vykdytini.
BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, o 2 punkte įtvirtinta, kad per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nuosprendžio vykdymo senatis suėjo, turi būti nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtos bausmės atlikti nevengė (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-820-870/2016). Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. baudžiamasis įsakymas buvo pradėtas vykdyti ir nuteistasis I. S. dalinai mokėjo baudą, tačiau tam tikros dalies jis nesumokėjo ir tuomet antstolės prašymu likusi baudos nesumokėta dalis buvo pakeista areštu. Nutartyje, kuria priimtas šis sprendimas buvo nurodyta, kad I. S. vengė mokėti baudą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, kuria I. S. buvo paskirta 2 parų arešto bausmė, buvo pateikta vykdyti 2016 m. rugpjūčio 8 d., tačiau nebuvo pradėta vykdyti. Teikime nurodoma, kad I. S. gyvena (duomenys neskelbtini) ir nuo 2016 m. nėra duomenų, kad būtų atvykęs į Lietuvą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis po 2016 m. birželio mėnesį I. S. dalyvavo jo administracinio pažeidimo bylos nagrinėjime, 2016 m. gegužės mėnesį nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad asmuo vengia atvykti į posėdį, 2018 m. buvo nagrinėjama byla dėl antstolių reikalavimų nevykdymo, paskirta bauda. Teismo gauti duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro patvirtina, kad nuteistasis I. S. nėra deklaravęs išvykimo į (duomenys neskelbtini). Nors tai nepaneigia, aplinkybės, kuri nurodoma teikime, kad jis galimai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ir nepatvirtina, kad I. S. dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) galėjo nežinoti apie jo atžvilgiu priimtus 2009 m. liepos 15 d. įsakymą ir 2016 m. liepos 15 d. nutartį.
Kad I. S. žinojo apie priimtą baudžiamąjį įsakymą ir pareigą jį vykdyti patvirtina ta aplinkybė, kad jis dalį skirtos baudos sumokėjo, t.y. vykdė priimtą baudžiamąjį įsakymą. Vien dėl šios aplinkybės, sprendimas nemokėti likusios baudos, kuri vėliau buvo pakeista areštu, rodo, kad asmuo vengė atlikti paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020). Nagrinėjamu atveju I. S., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis procesas, o tuo labiau priimtas ir vykdomas baudžiamasis įsakymas dėl baudos paskyrimo, vėliau pakeisto į areštą, galimai išvyko gyventi į užsienį, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi, suprato, kad dėl tokio jo poelgio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymas tampa sudėtingas. Net jeigu būtų nustatyta aplinkybė, kad I. S. jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti jam skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019).
Kita vertus, teismas nustatė ir tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 18 d., vadinasi, kad sprendimo priėmimo metu po jo įsiteisėjimo yra praėję 16 metų. Tai reiškia, kad nustatytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, jog nuosprendis visgi negali būti vykdomas, nes po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir nėra duomenų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad I. S. vengia atlikti bausmę, ir senaties eiga buvo sustojusi, tačiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra nustatyta, jog suėjo įstatyme įtvirtintas maksimalus terminas, t.y. 15 metu, po kurio nepaisant to, ar senatis sustojo, nuosprendžio vykdymas negalimas (BK 96 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nutraukti I. S. paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymą ir jo paiešką, todėl teikimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato teikimą.
Nevykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos bausmė, kurios nesumokėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pakeistą į 2 parų arešto bausmę, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Nutarčiai įsiteisėjus nutraukti I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) paiešką.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.