- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- 1-15-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66604-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Advokatai
- Raimondas Mažulis, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
kaltinamojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „B. B.“ atstovui gynėjui advokatui Raimondui Mažuliui,
civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei K. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija),
JURIDINIS ASMUO UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „B. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje – 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje – 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodytomis, aplinkybės
G. J., turėdamas teisę atstovauti uždarąją akcinę bendrovę „B. B.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikė uždarosios akcinės bendrovės „B. B.“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą uždarosios akcinės bendrovės „B. B.“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
G. J., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B. B.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „B. B.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią vyr. buhalterę A. Z. Ž., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „B. B.“ buhalterinę apskaitą, tai yra:
laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. 136 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė aštuoniems UAB „B. B.“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 30 435 Eur, ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei A. Z. Ž. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 44 534,68 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 30 435 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo aštuoniems darbuotojams:
25 atvejais E. L. – 7 520 Eur (2016 m. – 2 230 Eur, 2017 m. – 3 830 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 1 460 Eur);
24 atvejais S. J. – 3 700 Eur (2016 m. – 1 820 Eur, 2017 m. – 1 680 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 200 Eur);
14 atvejų D. P. – 6 140 Eur (2017 m. – 4 900 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 1 240 Eur);
25 atvejais R. M. – 3 650 Eur (2016 m. – 1 950 Eur, 2017 m. – 1 400 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 300 Eur);
25 atvejais V. S. – 3 880 Eur (2016 m. – 2 000 Eur, 2017 m. – 1 560 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 320 Eur);
11 atvejų D. K. – 2 485 Eur (2016 m. – 1 615 Eur, 2017 m. – 870 Eur);
8 atvejais K. A. – 2 660 Eur (2017 m. – 1 680 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 980 Eur);
4 atvejais E. R. – 400 Eur (2017 m. – 100 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 300 Eur).
Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. 764 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pirkėjų gautų 125 169,53 Eur piniginių lėšų už prekių pardavimą (pardavimą Lietuvos Respublikoje už 48 534,91 Eur, pardavimą Latvijos Respublikoje už 76 634,62 Eur) ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei A. Z. Ž. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 125 169,53 Eur gautų piniginių lėšų už prekių pardavimą, tai yra:
2016 m. sausio mėnesį 75 atvejais iš viso 13 769,01 Eur piniginių lėšų, iš jų 13 200,90 Eur pajamų, 568,11 Eur pardavimo PVM; 2016 m. vasario mėnesį 117 atvejų iš viso 19 006,49 Eur piniginių lėšų, iš jų 17 666,85 Eur pajamų, 1 339,64 Eur pardavimo PVM; 2016 m. kovo mėnesį 146 atvejais iš viso 24 165,81 Eur piniginių lėšų, iš jų 22 715,14 Eur pajamų, 1 450,67 Eur pardavimo PVM; 2016 m. balandžio mėnesį 131 atveju iš viso 23 263,98 Eur piniginių lėšų, iš jų 21 775,19 Eur pajamų, 1 488,79 Eur pardavimo PVM; 2016 m. gegužės mėnesį 144 atvejais iš viso 21 318,72 Eur piniginių lėšų, iš jų 19 152,78 Eur pajamų, 2 165,94 Eur pardavimo PVM; 2016 m. birželio mėnesį 151 atveju iš viso 23 645,52 Eur piniginių lėšų, iš jų 22 235,25 Eur pajamų, 1 410,27 Eur pardavimo PVM.
Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „B. B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, G. J., turėdamas teisę atstovauti UAB „B. B.“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikė UAB „B. B.“ vardu, jos naudai ir interesais, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.
G. J., dirbdamas UAB „B. B.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „B. B.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei –53 960,47 Eur mokesčių sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią vyr. buhalterę A. Z. Ž., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įvykusias ūkines, finansines operacijas – apskaitos dokumentais nepagrįstą 8 darbuotojams priskaičiuotą 44 534,68 Eur ir išmokėtą 30 435 Eur darbo užmokestį, bei laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrįstas iš pirkėjų gautas 125 169,53 Eur pinigines lėšas už prekių pardavimą, dėl to vyr. buhalterė A. Z. Ž., būdama suklaidinta, priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei iš pirkėjų gautų piniginių lėšų už prekių pardavimą neįtraukė į UAB „B. B.“ buhalterinę apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas, ataskaitas ir pranešimus ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra:
G. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti 9 523,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. aštuoniems darbuotojams išmokėjęs 30 435 Eur neapskaitytą darbo užmokestį, 2016 m. sausio – gruodžio mėnesių bei 2017 metų sausio – gruodžio mėnesių 24 Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 10 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ turtą: mėnesinių deklaracijų 18 eilutėse „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 37 372,12 Eur (13 729,69 Eur – 2016 metais ir 23 642,43 Eur – 2017 metais) mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokėtų išmokų, mėnesinių deklaracijų 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 7 924,57 Eur (2016 m. – 2 767,59 Eur, 2017 m. – 5 156,98 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesčio. 2018 m. sausio, vasario ir kovo mėn. 3 Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą: šių deklaracijų 5 eilutėse ,,Išmokų neatėmus NPD, GPM VSDĮ ir PSDĮ suma“ deklaravo 7 162,56 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, šių deklaracijų 6 ir 7 eilutėse ,,Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ deklaravo 1 598,63 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 2017 m. gruodžio 8 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ turtą: 16 eilutėje deklaravo 13 729,69 Eur mažiau išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokėtų išmokų, 17 eilutėje deklaravo 2 767,59 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 2018 m. sausio 10 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ turtą: 16 eilutėje deklaravo 23 642,43 Eur mažiau išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokėtų išmokų, 17 eilutėje deklaravo 5156,98 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
Be to, G. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“ ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nuo 2017 m. liepos 1 d. 2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 9 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį), kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 17 straipsnio 2 dalį), kurioje nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, siekdamas išvengti 18 474,30 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą ir 27,63 Eur įmokų į Garantinį fondą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. aštuoniems UAB „B. B.“ darbuotojams išmokėjęs 30 435 Eur neapskaitytą darbo užmokestį, mokestinių laikotarpių nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 54 Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD ir forma 2-SD), laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Klaipėdos skyriui, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei įmokas: šių pranešimų P20.4 eilutėse „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 44 534,68 Eur (2016 m. – 13 729,69 Eur, 2017 m. – 23 642,43 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 7 162,56 Eur) mažiau apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, šių pranešimų P20.5 eilutėse „Įmokų suma“ deklaravo 18 474,30 Eur (2016 m. – 5 639,82 Eur, 2017 m. – 9 837,26 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 2 997,22 Eur) mažiau įmokų į VSDF biudžetą.
Be to, G. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, siekdamas išvengti 8 423,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pirkėjų gavęs 125 169,53 Eur piniginių lėšų už prekių pardavimą (pardavimą Lietuvos Respublikoje už 48 534,91 Eur, pardavimą Latvijos Respublikoje už 76 634,62 Eur) 2016 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių 6 PVM deklaracijose (forma FR0600), 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. liepos 22 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą: šių deklaracijų 11 eilutėse „PVM apmokestinami tiekimai“ deklaravo 40 111,49 Eur PVM apmokestinamų tiekimų mažiau, šių deklaracijų18 eilutėse „ES PVM mokėtojams patiektos prekės (0 %.)“ deklaravo pardavimų už 76 634,62 Eur mažiau, šių deklaracijų 29 eilutėse „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 eilutėse „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 8 423,42 Eur (21 %) mažiau pardavimo PVM.
Be to, G. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, siekdamas išvengti 17 511,92 Eur pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pirkėjų gavęs 125 169,53 Eur piniginių lėšų už prekių pardavimą, tame tarpe 116 746,11 Eur (125 169,53 Eur – 8 423,42 Eur PVM) pardavimo pajamų, 2016 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), 2017 m. kovo 29 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2016 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2017 m. vasario 24 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Valstybės įmonei Registrų centrui, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, įtrauktas į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą ir pelną: 2016 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau apmokestinamojo pelno; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 17 511,92 Eur mažiau pelno mokesčio. 2016 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos 1 eilutėje „Pardavimo pajamos“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau pardavimo pajamų, 14 eilutėje „Pelno mokestis“ deklaravo 17 511,92 Eur mažiau pelno mokesčio.
Taip UAB „B. B.“ vadovaujančias pareigas einantis direktorius G. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą iš viso 53 960,47 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų:
į Valstybės biudžetą iš viso 35 458,54 Eur – 9 523,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8 423,42 Eur pardavimo PVM ir 17 511,92 Eur pelno mokesčio;
į VSDFV biudžetą 18 474,30 Eur įmokų;
į Garantinį fondą 27,63 Eur įmokų.
Juridinis asmuo – UAB „B. B., atstovaujama direktoriaus G. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikė UAB „B. B.“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B. B.“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
UAB „B. B.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus G. J., kuris, dirbdamas UAB „B. B.“ direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „B. B.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią vyr. buhalterę A. Z. Ž., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „B. B.“ buhalterinę apskaitą, tai yra:
laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. 136 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė aštuoniems UAB „B. B.“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 30 435 Eur, ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei A. Z. Ž. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 44 534,68 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 30 435 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo aštuoniems darbuotojams:
25 atvejais E. L. – 7 520 Eur (2016 m. – 2 230 Eur, 2017 m. – 3 830 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 1 460 Eur);
24 atvejais S. J. – 3 700 Eur (2016 m. – 1 820 Eur, 2017 m. – 1 680 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 200 Eur);
14 atvejų D. P. – 6 140 Eur (2017 m. – 4 900 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 1 240 Eur);
25 atvejais R. M. – 3 650 Eur (2016 m. – 1 950 Eur, 2017 m. – 1 400 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 300 Eur);
25 atvejais V. S. – 3 880 Eur (2016 m. – 2 000 Eur, 2017 m. – 1 560 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 320 Eur);
11 atvejų D. K. – 2 485 Eur (2016 m. – 1 615 Eur, 2017 m. – 870 Eur);
8 atvejais K. A. – 2 660 Eur (2017 m. – 1 680 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 980 Eur);
4 atvejais E. R. – 400 Eur (2017 m. – 100 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 300 Eur).
Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. 764 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pirkėjų gautų 125 169,53 Eur piniginių lėšų už prekių pardavimą (pardavimą Lietuvos Respublikoje už 48 534,91 Eur, pardavimą Latvijos Respublikoje už 76 634,62 Eur) ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei A. Z. Ž. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 125 169,53 Eur gautų piniginių lėšų už prekių pardavimą, tai yra:
2016 m. sausio mėnesį 75 atvejais iš viso 13 769,01 Eur piniginių lėšų, iš jų 13 200,90 Eur pajamų, 568,11 Eur pardavimo PVM; 2016 m. vasario mėnesį 117 atvejų iš viso 19 006,49 Eur piniginių lėšų, iš jų 17 666,85 Eur pajamų, 1 339,64 Eur pardavimo PVM; 2016 m. kovo mėnesį 146 atvejais iš viso 24 165,81 Eur piniginių lėšų, iš jų 22 715,14 Eur pajamų, 1 450,67 Eur pardavimo PVM; 2016 m. balandžio mėnesį 131 atveju iš viso 23 263,98 Eur piniginių lėšų, iš jų 21 775,19 Eur pajamų, 1 488,79 Eur pardavimo PVM; 2016 m. gegužės mėnesį 144 atvejais iš viso 21 318,72 Eur piniginių lėšų, iš jų 19 152,78 Eur pajamų, 2 165,94 Eur pardavimo PVM; 2016 m. birželio mėnesį 151 atveju iš viso 23 645,52 Eur piniginių lėšų, iš jų 22 235,25 Eur pajamų, 1 410,27 Eur pardavimo PVM.
Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „B. B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, juridinis asmuo – UAB „B. B.“, atstovaujama direktoriaus G. J., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikė UAB „B. B.“ vardu, jos naudai ir interesais, tyčia, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.
UAB „B. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus G. J., kuris, dirbdamas UAB „B. B.“ direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „B. B.“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei –53 960,47 Eur mokesčių sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią vyr. buhalterę A. Z. Ž., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įvykusias ūkines, finansines operacijas – apskaitos dokumentais nepagrįstą 8 darbuotojams priskaičiuotą 44 534,68 Eur ir išmokėtą 30 435 Eur darbo užmokestį, bei laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrįstas iš pirkėjų gautas 125 169,53 Eur pinigines lėšas už prekių pardavimą, dėl to vyr. buhalterė A. Z. Ž., būdama suklaidinta, priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei iš pirkėjų gautų piniginių lėšų už prekių pardavimą neįtraukė į UAB „B. B.“ buhalterinę apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas, ataskaitas ir pranešimus ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra:
UAB „B. B.“, atstovaujama vadovaujančias pareigas einančio direktoriaus G. J., kuris pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti 9 523,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. aštuoniems darbuotojams išmokėjęs 30 435 Eur neapskaitytą darbo užmokestį, 2016 m. sausio – gruodžio mėnesių bei 2017 metų sausio – gruodžio mėnesių 24 Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 10 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ turtą: mėnesinių deklaracijų 18 eilutėse „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 37 372,12 Eur (13 729,69 Eur – 2016 metais ir 23 642,43 Eur – 2017 metais) mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokėtų išmokų, mėnesinių deklaracijų 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 7 924,57 Eur (2016 m. – 2 767,59 Eur, 2017 m. – 5 156,98 Eur) mažiau gyventojų pajamų mokesčio. 2018 m. sausio, vasario ir kovo mėn. 3 Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą: šių deklaracijų 5 eilutėse ,,Išmokų neatėmus NPD, GPM VSDĮ ir PSDĮ suma“ deklaravo 7 162,56 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, šių deklaracijų 6 ir 7 eilutėse ,,Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ deklaravo 1 598,63 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 2017 m. gruodžio 8 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ turtą: 16 eilutėje deklaravo 13 729,69 Eur mažiau išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokėtų išmokų, 17 eilutėje deklaravo 2 767,59 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 2018 m. sausio 10 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ turtą: 16 eilutėje deklaravo 23 642,43 Eur mažiau išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokėtų išmokų, 17 eilutėje deklaravo 5156,98 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
Be to, UAB „B. B.“, atstovaujama vadovaujančias pareigas einančio direktoriaus G. J., kuris pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“ ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nuo 2017 m. liepos 1 d. 2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 9 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį), kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 17 straipsnio 2 dalį), kurioje nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“; Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, siekdamas išvengti 18 474,30 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą ir 27,63 Eur įmokų į Garantinį fondą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. aštuoniems UAB „B. B.“ darbuotojams išmokėjęs 30 435 Eur neapskaitytą darbo užmokestį, mokestinių laikotarpių nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 54 Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD ir forma 2-SD), laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Klaipėdos skyriui, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei įmokas: šių pranešimų P20.4 eilutėse „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 44 534,68 Eur (2016 m. – 13 729,69 Eur, 2017 m. – 23 642,43 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 7 162,56 Eur) mažiau apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, šių pranešimų P20.5 eilutėse „Įmokų suma“ deklaravo 18 474,30 Eur (2016 m. – 5 639,82 Eur, 2017 m. – 9 837,26 Eur, 2018 m. 01 – 03 mėn. – 2 997,22 Eur) mažiau įmokų į VSDF biudžetą.
Be to, UAB „B. B.“, atstovaujama vadovaujančias pareigas einančio direktoriaus G. J., kuris pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, siekdamas išvengti 8 423,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pirkėjų gavęs 125 169,53 Eur piniginių lėšų už prekių pardavimą (pardavimą Lietuvos Respublikoje už 48 534,91 Eur, pardavimą Latvijos Respublikoje už 76 634,62 Eur) 2016 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių 6 PVM deklaracijose (forma FR0600), 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. liepos 22 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą: šių deklaracijų 11 eilutėse „PVM apmokestinami tiekimai“ deklaravo 40 111,49 Eur PVM apmokestinamų tiekimų mažiau, šių deklaracijų18 eilutėse „ES PVM mokėtojams patiektos prekės (0 %.)“ deklaravo pardavimų už 76 634,62 Eur mažiau, šių deklaracijų 29 eilutėse „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 eilutėse „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 8 423,42 Eur (21 %) mažiau pardavimo PVM.
Be to, UAB „B. B.“, atstovaujama vadovaujančias pareigas einančio direktoriaus G. J., kuris pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, siekdamas išvengti 17 511,92 Eur pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pirkėjų gavęs 125 169,53 Eur piniginių lėšų už prekių pardavimą, tame tarpe 116 746,11 Eur (125 169,53 Eur – 8 423,42 Eur PVM) pardavimo pajamų, 2016 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), 2017 m. kovo 29 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2016 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2017 m. vasario 24 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktoje Valstybės įmonei Registrų centrui, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, įtrauktas į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą ir pelną: 2016 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau apmokestinamojo pelno; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 17 511,92 Eur mažiau pelno mokesčio. 2016 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos 1 eilutėje „Pardavimo pajamos“ deklaravo 116 746,11 Eur mažiau pardavimo pajamų, 14 eilutėje „Pelno mokestis“ deklaravo 17 511,92 Eur mažiau pelno mokesčio.
Taip UAB „B. B.“, atstovaujama vadovaujančias pareigas einančio direktoriaus G. J., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą iš viso 53 960,47 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų:
į Valstybės biudžetą iš viso 35 458,54 Eur – 9 523,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8 423,42 Eur pardavimo PVM ir 17 511,92 Eur pelno mokesčio;
į VSDFV biudžetą 18 474,30 Eur įmokų;
į Garantinį fondą 27,63 Eur įmokų.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. J. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies – pripažino dėl pajamų neapskaitymo ir nepripažino dėl neapskaityto užmokesčio mokėjimo bei parodė, kad įmonė buvo nusprendusi pradėti dirbti Latvijos rinkoje, po mėnesio toje rinkoje pradėjo sudarinėti sutartis, tačiau įmonės sutiko dirbti, jeigu gautų produkciją be sąskaitų. Jis labai norėdamas toje rinkoje sudalyvauti, davė leidimą tokį dalyką daryti. Nuo to laiko prasidėjo vienas kitas produkcijos išvežimas. Jis suvokė, kad buvo padaryta klaida, dėl jos padarymo labai gailisi. Taip pat parodė, kad su kiekvienu vairuotoju pats sudarinėjo sutartį, jis pats derino atlyginimą. Praktiškai visi vairuotojai, kurie dirbo įmonėje, važiuodavo po 2-3 kartus per savaitę. Įmonėje dirbo 10 vairuotojų, o tiek, kiek veždavo produkcijos, tai tą išvežimą galėjo padaryti 4 vairuotojai. Jie važiuodavo 2-3 kartus per savaitę ir jiems tikdavo toks grafikas. Buvo susitarimas, kad jeigu yra 3 reisai per savaitę, tai bus mokamas minimumas. Kiti žmonės net ir trijų reisų nepadarydavo, sausio ir vasario mėnesiais net po vieną reisą per savaitę būdavo, nes nebuvo prekybos. Jokių pykčių išvis nebuvo, bet gal žmonės ne taip kažką suprato. Nepamena tokių dalykų, kad būtų perdavęs vairuotojui pinigus be pasirašymo. Jeigu reikėdavo važiuoti papildomai, tai vairuotojai nenorėjo, todėl įmonėje buvo priėmę vairuotojų daugiau. Įmonėje 4-5 reiso paprastai nebūdavo. Vairuotojui būdavo surašomas nurodymas, ką jam reikėdavo padaryti, kartu reikėdavo ir pagal kvitus paimti pinigėlius. Nurodymuose turėjo atsispindėti tai, kad buvo dalis prekių be sąskaitų parduota. Jis tikrai negali pasakyti, kiek įmonė pardavė prekių be sąskaitų. Kiek buvo paskaičiuota, su viskuo sutiko ir iškart padarė apmokėjimą, kad nebūtų skolingi valstybei. Dėl prekių be sąskaitų jis visiškai pripažįsta. Trys reisai būdavo per savaitę. Jeigu vairuotojas mažiau važiuodavo, tai mažiau ir gaudavo. Buvo sutarta, kad už 12 reisų per mėnesį buvo mokamas minimalus atlyginimas. Buvo susitarę, kad nebūtų pravaikštų, tai visiems buvo rašoma po 8 darbo valandas per dieną, bet realiai nuvažiuodavo tiek, kiek buvo susitarę. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildydavo buhalterė. Buvo vyr. vadybininkas, kuris kontroliavo visus reisus, tai greičiausiai jis ir pateikdavo duomenis žiniaraščio pildymui. Kelionės lape turėtų būti, kiek dienų vairuotojas važiavo į reisus. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių greičiausiai nesimato tikslių duomenų apie vairuotojų darbo laiką, bet visi kiti darbuotojai turėtų atitikti. Reisai galėjo trukti 4-8 val. Nėra taip, kad reisas truktų parą laiko.
Kaltinamasis G. J., teisiamajame posėdyje pakeitus kaltinimus, pripažino pirmą epizodą, patvirtino, kad bendrovė yra jau sumokėjusi valstybei. Buvo pasirinkęs labai blogą sprendimą, kaip išgelbėti bendrovę, norėjo kompensuoti prarastus nuostolius.
Dėl antro epizodo, tai kaltinamasis nesuprato, kodėl yra išskirti 10 žmonių. Šitie žmonės yra vairuotojai. R. G. įmonėje dirbo meistru, jie pažįstami buvo nuo senų senovės, jis neturėjo darbo, nemokėjo lietuvių kalbos, todėl iš pradžių jį įdarbino sandėlio darbuotoju, tačiau tokio darbuotojo nelabai reikėjo, todėl jam paaiškino, kad negali jo laikyti tame sandėlyje ir jį atleido, susitarė, kad, kai atsiras kažkokia papildoma vieta, kur jis galėtų kažką veikti, jis jam paskambins. Paskui jam paskambino po pusmečio ar dar anksčiau, nes reikėjo vairuotojo, mintis kilo, kad jis pilnai galėtų važiuoti 1 – 2 reisus per savaitę į Rygą ar dar kažkur, kur jam nereikėtų kalbėti lietuviškai, nes tos siuntos, kurios buvo skirtos jų klientams, jos būdavo sunumeruotos, svarbu, kad būtų adresas. Jį priėmė į darbą, visada su kiekvienu žmogumi aptardavo, koks bus darbas, atlyginimas. Visi žmonės, kurie buvo įdarbinti, visi sutiko su tomis sąlygomis, kurios buvo pasiūlytos. Jis 1 – 2 kartus važiuodavo, kartais per savaitę nebūdavo jokio reiso, bet buvo sutarę, kad jis vis tiek gaus atlyginimą tokį, kokį yra sutarę. Išsiskyrė dar vienas žmogus – A., kuris pasakė nerealią sumą, kiek gaudavo, jis dirbo įmonėje lyg tai pusę metų, daugiau neišdirbo, nes žmogus buvo probleminis, kuris nesuprato, kodėl buvo atėjęs į darbą, ką jis tame darbe darė. Kiekvienas vairuotojas, ateidamas į darbą, gaudavo užduotis, kad galės važiuoti į tokį regioną, daugiau kaip 3 reisai per savaitę nebūdavo. Šiam žmogui pasakyta, kad ten 1 – 2 reisai per savaitę, bet kiek suprato, jam to darbo nereikėjo išvis, Jis parašė, kad jam buvo mokamas didžiausias – nuo 700 Eur atlyginimas, tačiau, jei būtų mokėję tokius pinigus už dvi darbo dienas per savaitę, būtų bankrutavę. Su vairuotoju A. atsisveikino, nes jis pusę mėnesio nėjo į darbą, buhalterei pasakė, kad perduotų į Sodrą dėl atleidimo, jis net algos neateidavo pasiimti, tai kokia prasmė jį laikyti. Iš tų pusės metų, kiek jis buvo įdarbintas, jis dirbo gal pusę to darbo laiko. P. taip pat turėjo problemų įmonėje, jį norėjo perduoti policijai, nes buvo įvykdyta kaip ir vagystė. Kažkoks žmogus jam pakrovė 2 paletes neapskaitytų prekių, jos turėjo būti išvežtos į vieną bendrovę, bet jos nebuvo nuvežtos, tos prekės dingo, bet neišliko vaizdo įrašas, kad būtų galėję perduoti jį policijai. Žmogus buvo oficialiai įdarbintas, kita veikla jo buvo kvepalų pardavimai, visi žinojo, kad jis gali tokį dalyką pasiūlyti ir tai siūlė, jam tai buvo patogu. Turėjo dar vieną vairuotoją, kuris nelabai ilgai dirbo – toks K.. Žmogus epizodiškai dirbo, turėjo labai didelių problemų su alkoholiu, ir buvo atleistas. R., dirbęs su tarptautiniais reisais, atėjo pagal rekomendaciją ir pasakė, kad jam yra gimęs vaikas, jis norėtų daugiau praleisti laiko su šeima, kad reikėtų tuos metus laiko daugiau pabūti namie. Todėl jis 2 – 3 reisus per savaitę nuvažiuodavo, buvo įvykdytos sąlygas, atlyginimas nebuvo nei per didelis, nei per mažas, jis buvo vidutinis ir normalus. V. S. atėjo pagal vieno vairuotojo rekomendaciją, buvo sutartas atlyginimas, ir kaltinamajam nesuprantami šio žmogaus duoti parodymai. R. M. irgi reikėjo daugiau laisvo laiko, savaitėje laisvų 4 – 3 dienų. Kaltinamajam nesuprantama, kaip atsidūrė E. L.. S. J. atvyko dirbti per brolio žmoną, jį tenkino vairuotojo darbas, tačiau negalėjo iš karto jo priimti, nes nebuvo tos vietos, todėl jį priėmė į sandėlio darbuotojus, jis pradirbo iki metų laiko sandėlyje, kol atsilaisvino vairuotojo vieta. L. atėjo į darbą, nes ieškojo administratorės, buvo stabilus atlyginimas, o dabar ji keitė parodymus atėjusi į teismą. Nė su vienu darbuotoju jis apie jų duotus parodymus nekalbėjo, kad jo neapkaltintų dar kuom nors. E. buvo žmogus, kuris sprendė, kaip geriau ir kur jai dirbti, paskui pradėjo skambinti, kad jai migrena, negalės šiandien dirbti, gal ir rytoj negalės dirbti. Paskui visi jau žinojo, kad žmogus turėjo kitą užsiėmimą. Gali būti toks variantas, kad sužinojo ir policija, kad ji teikė grožio paslaugas, ir galbūt jai nebuvo kaip ką padaryti, paprasčiausiai reikėjo kažką pasakyti tokio, kad tokia situacija būtų, kaip ji pasakė. Kaltinamasis taip pat parodė, kad įmonėje visą laiką sausis, vasaris yra patys blogiausi mėnesiai, kai nėra pardavimų. Sausį oficialiai visi išeina atostogų, nuo sausio pradžios savaitę arba dvi išvis nedirba, kad sumažintų nuostolius, tačiau šito nebuvo paminėta ekspertizėje, o jis neturi nei vieno dokumento, nes visi dokumentai buvo paimti.
Kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. B.“ atstovas advokatas R. Mažulis kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, t. y. tiek, kiek ir įmonės vadovas, t. y., kad buvo neapskaitytos pajamos, pardavimai, tačiau nepripažino, kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams, ir parodė, kad tokio pobūdžio bylose, kai juridinis asmuo yra atstovaujamas advokato ar kito asmens, kuris nėra įmonės vadovas, tai specifika yra labai aiški, jis juridinio asmens vardu palaiko visus paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, kurias nurodė įmonės vadovas. Juridinio asmens prisipažinimas yra dalinis, juridinis asmuo, kaip ir G. J. nesutinka, kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, bet sutinka su kaltinimo dalimis dėl neapskaitytų pajamų.
Kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. B.“ atstovas advokatas R. Mažulis, teisiamajame posėdyje pakeitus kaltinimus, patvirtino, kad juridinio asmens pozicija sutampa su G. J. pozicija, ji nėra pasikeitusi su išsakyta 2020 m. spalio 19 d. posėdyje, patvirtino prisipažinimą juridinio asmens vardu dėl veikos, kuri buvo aprašyta kaltinamajame akte dėl to, kad buvo neapskaitytos UAB „B. B.“ pajamos – 125 169, 33 Eur, šios sumos yra sumokėtos. Dėl atlyginimų mokėjimo papildomai nieko paaiškinti neturėjo, palaikė tai, ką parodė direktorius, kuris vadovauja įmonei, kuris žino, kaip buvo, kad taip nebuvo mokami atlyginimai, kaip nurodyta kaltinime.
Liudytojas G. A. parodė, kad jis dirbo UAB „B. B.“ vairuotoju, išvežiodavo prekes. Dirbo 3 dienas per savaitę, gaudavo minimumą, buvo sutartas minimalus atlyginimas – 380 eurų, galėjo pasirinkti – ar gaus į kortelę ar į rankas, tai pasirinko gauti į rankas. Atlyginimą išmokėdavo UAB „B. B.“ direktorius G. J.. Gaudamas atlyginimą pasirašydavo ant algalapio, būdavo parašyta, kad 380 eurų. Daugiau niekur už atlyginimą nepasirašydavo. Jis nėra gavęs neoficialaus atlyginimo. Gaudavo iš ofiso važtaraščius, sąskaitas. Vadybininkai atsiųsdavo į ofisą sąskaitas, jam jas atspausdindavo, tas sąskaitas nuveždavo į sandėlį, pagal jas surinkdavo prekes ir pakraudavo į mašiną. Nuveždavo prekes, jeigu reikėdavo, paimdavo pinigus pagal sąskaitos kvitą. Viskas buvo oficialiai, priduodavo prekes į parduotuves ir tuos dokumentus parveždavo į ofisą. Sąskaitas už prekes pasirašydavo pardavėjai, kad priėmė, o jis – kad atidavė. Grįžęs dokumentus atiduodavo į ofisą apskaitai. Parveždavo grynuosius pinigus, kurie būdavo išrašyti pagal atsiskaitymo kvitą, juos atiduodavo direktoriui G. J.. Buvo kažkokie nurodymai, kad nuvežti prekes į kažkokią vietą, adresas nurodytas. Nurodymuose buvo fiksuojama, kad nepamiršti pagal pajamų kvitą paimti pinigus. Būdavo 20-25 parduotuvės. Būdavo surinktos prekės pagal sąskaitas, jis atsižymėdavo, į kokią parduotuvę tos prekės. Kiekviena parduotuvė turėjo atskirai sąskaitą faktūrą. Sąskaitas faktūras ir čekį, pasirašytą pardavėjos ir jo, atiduodavo G. J.. UAB „B. B.“ pirkėjai buvo parduotuvės, turgus.
Perskaičius liudytojo G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad policijoje jo klausė apie 2015-2017 metus, kai jis nieko negalėjo atsiminti, jautėsi kažkoks spaudimas, nes uždavinėjo klausimus. Jeigu eidavo atostogų, tai gaudavo atostoginius. Jis neatkreipdavo dėmesio, kokia suma būdavo nurodyta. Avansą ir atlyginimą gaudavo vieną kartą per mėnesį. Pasiimdavo avansą ir atlyginimą vienu kartu. Žiūrėdavo į tą dokumentą, kuriame pasirašydavo. Atlyginimo priskaitymo lapelio jis negaudavo. Pagal senus parodymus išeina, kad 300 gaudavo atlyginimo ir pasiimdavo 200-100 eurų avansą, ir gaudavosi gal tokia suma apie 400-500 eurų. Pasirašydavo du dokumentus, kokią sumą ėmė kaip avansą ir kaip atlyginimą. Neatkreipdavo dėmesio į nurodytą sumą. Kai priėmė į darbą, pasirašė darbo sutartį. Nebuvo sutartyje nurodyta darbo užmokesčio suma, buvo nurodyta, kad minimalus darbo atlyginimas ir trys darbo dienos per savaitę. Darbo sutarties pakeitimų pasirašyti neteko. Jeigu keisdavosi nurodytas minimalus atlyginimas, tai ir jis kitokį gaudavo.
Liudytoja E. L. parodė, kad ji dirbo UAB „B. B.“ vadybininke, buvo atsakinga už prekių užsakymus parduotuvėse ir bendravimą su didžiaisiais prekybos centrais. Dirbo apie 3 metus, išėjo iš darbo 2017 m. gegužę ar balandį, po atlikto tyrimo. Teko dirbti ir su grynaisiais pinigais, priimdavo užsakymus ir tuo pačiu vykdydavo priskirtų taškų kontrolę. Turėdavo sąrašą, kuriame būdavo nurodyta, kiek įmonė yra skoloje, turėdavo pinigų priėmimo kvitą, klientas duodavo pinigus, o ji išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, klientas pasirašydavo ir su tais kvitais eidavo atsiskaityti direktoriui. Direktoriui perduodavo dokumentus ir grynuosius pinigus. Atvejų, kad prekės ar pinigai būtų gaunami neatsiskaičius, nebuvo. Darbą derindavo su direktoriumi. Su M. B. derindavo užsakymų nuolaidas, kreditines. Žino, kad būdavo galimybė parduoti prekes be apskaitos dokumentų. Kai pradėjo dirbti, būdavo klientų, kurie prašydavo, kad vežti be sąskaitų, bet kaip nuvažiuodavo ji nežino. Ji tiesiog paklausdavo apskaitininko M. B. – ar galima vežti be sąskaitos, jis pasakydavo, kad taip, o, ar nuvažiuodavo su sąskaita ar be, ji nežinojo. Užsakymo be sąskaitos nebūdavo programėlėje, tiesiog žodžiu perduodavo, kad „su“ arba „be“. Klientas pats rinkdavosi, kokių prekių nori. Tokių atvejų, kad be sąskaitų, nebūdavo dažnai, kiek tiksliai, neprisiminė. Prekių vežimas su nurodymais jai nėra žinomas, vairuotojams nurodymų neduodavo. Jai pinigų be dokumentų priimti neteko. Jos atlyginimas buvo 900 eurų į rankas, o paskui pasirašydavo ant dokumento, kurio pavadinimo neprisiminė. Koks darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje, neprisiminė, gal buvo nurodytas minimumas ir priedai. Iš pradžių būdavo mažesnė alga, o po to – 900 eurų pastovi suma. Direktorius išmokėdavo algą.
Perskaičius liudytojos E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja duotus parodymus patvirtino. Parodė, kad per tą laiką, kol dirbo UAB „B. B.“ buvo atostogose gal vieną ar du kartus. Atostoginiai buvo mokami, bet jų dydžio neprisiminė. Atostoginius išmokėdavo direktorius. „Ant popieriaus“ jai buvo mokamas minimumas, bet neprisiminė, ar visada. Kai aš pradėjo dirbti, negaudavo 900 eurų, tokią sumą pradėjo gauti, kai išdirbo apie 1,5 m, tikslios datos neprisiminė. Per 2016 m. negavo virš 6 000 eurų, ji nežinojo, ar pinigai buvo „juodi“ ar ne, negali teigti, kad jie buvo neapskaityti, neoficialūs, nes pasirašydavo. Savo algalapio nematė. Būdavo tokia kaip lentelė, ties jos pavarde nieko nebūdavo įrašyta, neprisiminė, kas buvo parašyta. Prie jos vardo nebūdavo parašyta suma už kurią pasirašė. Apklausos metu jai nerodė dokumento su jos parašu. Kiek primokėti nuspręsdavo direktorius. Būdavo pardavimo tikslas, jeigu jį pasiekdavai, tai gaudavai priedą, premiją. Nebūdavo konkrečios sumos, ji kisdavo. Gal netiksliai apklausoje pasakė, nes 8 val. ryte pas ją į namus atvažiavo policija, o paleido 17 val., uždavinėjo klausimus, parodymai turi atitikti tikrovę. Priedą gaudavo ir tada, kai pradėjo dirbti. Jai buvo mokama viena bendra suma, dabar ji mano, kad tai buvo priedai. Kad didėja darbo užmokestis, darbo sutartyje nepasirašė. Apie 900 eurų turėjau omenyje, kad tuo metu, kai buvo apklausiama, jai mokėjo 900 eurų, o ne nuo pat pradžios. Nebuvo tartasi dėl vokelių. Tai buvo jos pirmas darbas apie kurį svajojo ir jai atlyginimas nebuvo prioritetas. 900 eurų buvo didžiausia suma, kurią ji gaudavo.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirbo apie metus UAB „B. B.“ vairuotoju ekspeditoriumi. Buvo sutartas minimalus atlyginimas, jei su papildomu reisu, tai gaudavo daugiau, iki 700 eurų per mėnesį. Atlyginimą mokėjo tik G. J., kiti asmenys nemokėjo. Gaudamas atlyginimą pasirašydavo ant lapo, ant vekselio ar kaip jis vadinasi, ten buvo tik jo pavardė ir G. J. pavardė. Kiek buvo tame vekselyje užrašyta, tiek ir gaudavo. Yra buvę, kad parveždavo grynuosius pinigus iš klientų, juos perduodavo G. J.. Duodavo orderius. Jam surašydavo, kas yra skoloje, juose pasirašydavo pirkėjas ir jis. Pinigus perduodavo tik G. J..
Perskaičius liudytojo D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino parodymus, nurodė, kad iš esmės teisingai nurodyta, tik, jo manymu, neteisingai nurodyta, kad grynuosius pinigus parveždavo be orderių. Patvirtino, kad gaudavo tiek, kiek pasirašydavo, bet, jei būdavo papildomas reisas, tai sumokėdavo daugiau. Iki 100 eurų gaudavo daugiau nei buvo nurodyta. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su vadovu, pasirašė darbo sutartį, neprisiminė, koks darbo užmokestis buvo nurodytas. Mėnesinis minimalus atlyginimas. Pasirašydavo už gaunamą atlyginimą atskirame lape, ne knygoje. Atostogų turėjo dvi savaites per Naujus Metus. Gruodžio mėnesį galėjo padaryti gal 9 reisus, nes dvi savaites prieš Kalėdas išėjo visi atostogų dviem savaitėms. Papildomas reisas buvo įkainotas 50 eurų suma. Jis papildomai darydavo vieną ar du reisus per mėnesį. Papildomi reisai buvo ne visada. Negalėjo pasakyti, kodėl gavo 80 eurų į rankas. Tyrėja jam kovo mėnesio algalapio nerodė. Gaudavo ne mažiau kaip 600 eurų į rankas. Būdavo, kad gauna 550 arba 600 į rankas. Buvo mėnesių, kai nebuvo papildomų reisų. Be papildomų reisų už mėnesį gaudavo 550-600 eurų, nors buvo sutartas minimalus darbo atlyginimas.
Liudytojas S. J. parodė, kad jis dirbo UAB „B. B.“ vairuotoju ekspeditoriumi, dirbo nuo 2014 m., išėjo prieš dvejus metus. Iš pradžių įsidarbino vadybininku ir dirbo 4 metus, vėliau dirbo vairuotoju. Darbo sąlygas derino su direktoriumi, sutarto atlyginimo neprisiminė, atlyginimą visada mokėjo direktorius, visada pasirašydavo už gaunamą atlyginimą, turbūt tai buvo algalapis. Turbūt algalapyje buvo nurodyta tokia pinigų suma, kokią gaudavo iš tiesų.
Perskaičius liudytojo S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas negalėjo patvirtinti žodžių, kad žiniaraščiuose buvo nurodyta mažesnė suma nei ta, kurią gaudavo. Parodė, kad jei apklausos metu neprisiminė, tai po tiek metų tikrai neprisimins. Turbūt parodymai teisingi. Parodė, kad būdavo papildomų reisų, už juos sumokėdavo papildomai. Buvo sutarta, kad trys reisai per savaitę už minimalų atlyginimą. Jei padarydavai daugiau, tai sumokėdavo – pridėdavo prie algos. Tiksliai neprisiminė, kiek mokėdavo už papildomą reisą, gal 40 eurų. 2016-2017 metais atostogų turėjo, kiek priklauso, tiek ir gavo už atostogas. Neatkreipdavo dėmesio į tai, kas nurodyta žiniaraštyje. Kaip vadybininkas ir kaip vairuotojas gaudavo minimalų atlyginimą. Jei prisidėdavo papildomas reisas, gaudavo ir 550. Už papildomus reisus pridėdavo prie algos – 40 eurų už vieną papildomą reisą. Gaudavo pinigus grynaisiais ir pasirašydavo. Po išėjimo iš darbo UAB „K. B.“ su vadovu nebendrauja. Manė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisimininė geriau. Jei apklausos metu pasakė „gaunu“, tai turbūt tiek gavo tą mėnesį – apklausos metu. Tų papildomų reisų ne visada buvo. Vasario mėnesį gavo šimtu mažiau, nes visada būdavo sunkiausias mėnuo įmonei, o gal buvo atostogos. Galėjo būti, kad buvo tris ar keturi papildomi reisai per mėnesį, bet ne kiekvieną mėnesį. Jei minimalus atlyginimas 350 eurų, tai tiek yra buvę, kad tiek ir gaudavo.
Liudytojas E. R. parodė, kad už vieną papildomą reisą buvo mokama apie 50 eurų. Tik direktorius mokėjo atlyginimą, pasirašydavo už gaunamą atlyginimą prie savo pavardės. Greičiausiai, kad buvo nurodyta mažesnė suma, nei gaudavo. Iš tiesų nelabai žiūrėjo. Liudytojas patvirtino, kad kas ikiteisminio tyrimo metu parašyta, tai tą turbūt taip ir pasakė. Už minimumą buvo trys reisai per savaitę, jų mažesnis įkainis nei papildomo reiso. Už papildomą reisą mokėjo apie 50 eurų. Per mėnesį buvo 2-3 papildomi reisai, kartais jų visai nebūdavo. Gaudavo algą vieną kartą per mėnesį. Tarėsi su vadovu, sutarė minimalų atlyginimą ir už papildomus reisus. Jei papildomų reisų nebuvo, tai gaudavo minimalų atlyginimą. Visi dokumentai buvo atiduodami direktoriui. 2017 m. gruodžio mėnesį papildomai gavo 113 eurų, nežino, iš kur atsirado 13 eurų, neprisiminė. 130 eurų galėjo būti sumokėta už reisą į Palangą, nes arti, mažiau kilometrų. Į Palangą skaitėsi kaip papildomas reisas. Nežinojo, ar tyrėja rašė iš jo žodžių ar turėjo paruošta tekstą, nes dabar negali pasakyti, ką sakė tyrėjai. Kelionės lapuose rašydavo ir papildomus reisus, kur važiavai, tą pažymėjai. Mano, kad visi darė taip pat. Kitų vairuotojų kelionės lapų nežiūrėdavo ir nematydavo. Kelionės lapas buvo vienas visam mėnesiui, vairuotojas pildė, kur jis važiavo, lape matėsi ir papildomi reisai. Pagal kelionės lapus galima nustatyti, kur vairuotojas važiavo.
Liudytojas D. P. parodė, kad jis dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. J.. Dirbo 5 metus, gal nuo 2013 m. Atlyginimas buvo minimalus tuo laiku. Duodavo tokį lapuką pasirašyti, bet jam atrodė, kad ten suma nebūdavo įrašyta, ten būdavo tik vardas, pavardė ir pasirašydavo.
Perskaičius liudytojo D. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad teisingai nurodyta, jog apie 800 gaudavo algos. Patvirtino, kad žiniaraštyje yra jo parašas. Apie šį dokumentą ir kalbėjo, kad pasirašydavo. Sumos nebūdavo, būdavo tuščias langelis. Kelionės lapas būdavo išduodamas mėnesiui, nemažai padarydavo reisų per mėnesį. Prekes veždavo po visą Lietuvą. Kelionės lapuose būdavo surašyta kur važiavo. Nematė darbo sutartyje, koks buvo numatytas atlyginimas. Darbo sutartį pasirašė, turbūt mėnesinis darbo užmokestis buvo numatytas. Viskas priklausydavo nuo reiso. Visas atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais. Teko važiuoti papildomus reisus, už juos buvo mokama, bet kiek buvo mokama, neprisiminė, UAB „B. B.“ dirbo apie 5 metus. Būdavo trys reisai per savaitę. Nebūdavo tokio mėnesio, kad nevažiuodavo į reisą. Kiekvienais metais turėjo atostogų, per atostogas į reisus nevažiuodavo. Už 100 km gaudavo 10 eurų. Buvo reisų ilgesnių nei 100 km, bet ne už 100 km buvo mokama. Būdavo mokama už reisą ir viskas. Kad gautų minimumą „į rankas“ per savaitę turėjo padaryti 3 reisus. Jeigu būdavo papildomas reisas per savaitę, tai už jį gaudavo 40-50 eurų. Nuo 800-900 km būdavo papildomai mokama apie 20 eurų, o 25 eurus gaudavo, jeigu maždaug būdavo 1050 km reisas. Jeigu nuvažiuodavo virš 1050 km, tai mokėdavo 65 eurus. Per visą Lietuvą galima virš 1000 km nuvažiuoti. Iš Klaipėdos važiuodavo iki Vilniaus, per visus kaimelius, veždavo į kaimo parduotuves prekes. Tai jeigu būdavo trys reisai per savaitę, gaudavo 120 eurų už juos. Kiekvieną dieną reisai būdavo skirtingi. Kelionės lape įrašydavo kur važiuodavo. Manė, kad yra gavęs 210 eurų atostoginių, nuo tų pinigų papildomų pinigų nėra gavęs. 2014 m. jis gaudavo gal apie 1 500 litų. 800 eurų gaudavo paskutinius metus. Kai dirbo UAB „B. B.“, su direktoriumi santykiai buvo normalūs. Iš bendrovės išėjo geruoju, dėl savo priežasčių.
Liudytojas V. S. parodė, kad dirbo UAB „B. B.“ vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2008 m., šiuo metu nebedirba jau apie 3 metus. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi, darbo sutartį pasirašė. Atlyginimas buvo nurodytas minimalus, gaudavo minimalų atlyginimą. Didesnis atlyginimas nebuvo mokamas, jis tris reisus per savaitę darydavo, papildomų reisų neapsiimdavo. Pasirašydavo ant lapelio, kai gaudavo pinigus, ten būdavo nurodytas jo vardas ir pavardė, būdavo ir suma nurodyta. Pinigus išmokėdavo direktorius, gaudavo nurodytą pinigų sumą. Imdavo avansą ir algą gaudavo. 2018 m. gal ir buvo pakelta alga, atlyginimas priklausė nuo to, kiek buvo važiuojama reisų, o jis važiuodavo ne daugiau kaip 3 reisus per savaitę. Jam dar duodavo avansą apie 50 eurų. Pasirašydavo už gautus pinigus vieną kartą. Būdavo nurodyta suma 360 eurų, o duodavo apie 500 eurų. Būdavo, kad pasirašydavo pas buhalterę dėl avanso, ten gal dėl 50 eurų. Gal, kai išdirbo 5 metus, tai šiek tiek kilo alga, tada ir gaudavo daugiau. Liudytojas patvirtino, kad yra jos parašas prie jo pavardės žiniaraštyje. Policijoje viską pasakojo laisvai, pats viską nurodė. Direktorius nieko neprašė dėl apklausų.
Liudytojas K. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nebuvo konkrečiai su direktoriumi aptartas darbo užmokestis. Dėl atlyginimo konkrečiai su G. J. nekalbėjo, viską jam papasakojo vairuotojas, kuris apmokė dirbti, tai buvo D. P.. Iš asmens, kuris mokė jį dirbti, žinojo, kad atlyginimas už reisus, už kilometrus. Jis turėjo pastovius savo grafikus, kurią dieną kur važiuoti. Jis reisų skaičių susirašydavo sąsiuvinyje. Kartais reikėdavo į Rygą nuvažiuoti, kitą vairuotoją pakeisti. Būdavo taip, kad dalis pinigų būdavo su kvitais, dalis be. Tai priklausydavo nuo užsakymo, kaip kokia parduotuvė perka, tiesiog būdavo prikabintas žalias lapelis, kad paimti pinigus. Pasirašydamas algalapiuose, jų neskaitydavo, matydavo vardus, pavardes. Liudytojas prisiminė, kad po 50 km atlyginimas kildavo į viršų arba 5-10 eurų. Tiksliai neprisiminė, ar už 50 km ar už 100 km buvo mokamas priedas 5-10 eurų. Būdavo standartinis atlyginimas 40 eurų už dieną. Neprisiminė, ar jis nuo pirmo darbo mėnesio gaudavo ne mažiau kaip 700 eurų, bet pagal reisus buvo atsiskaitoma pagal tai, kaip buvo sutarta. Liudytojas pripažino, kad atlyginimų žiniaraščiuose parašai yra jo, tačiau neprisiminė, ar būdavo nurodyta pinigų suma, kai jis pasirašydavo, nes jam nerūpėjo dokumentacija.
Liudytoja A. Z. Ž. parodė, kad ji dirbo UAB „B. B.“ buhaltere. Į jos pareigas įėjo apskaita, veiklos ataskaitos prieš VMI ir Sodrą, darbo užmokesčio priskaitymas darbuotojams. Būdavo įsakymai, kiek kam mokėti pagal tabelius, kiek žmogus dirbęs, sirgęs ar ne ir pagal tai buvo faktiškai priskaičiuojami atlyginimai pagal atliktą darbą ir išdribtą laiką. Daugiausiai darbuotojų buvo sandėlyje, tai sandėlio vedėjas pateikdavo informaciją apie tai, kas kiek dirbo, o apie atstovus kur po visą Lietuvą dirbdavo, tai jų vyriausias duodavo informaciją, o apie tarnautojus, kurie biure sėdėjo, tai ji pati kasdien žymėjo. Direktorius buhalterinių dokumentų nepateikdavo jai. Didžiajai daliai atlyginimas buvo mokamas į banką pavedimu, bet buvo ir grynaisiais, jiems mokėdavo pats direktorius. Nieko negalėjo pasakyti apie nepaskaitytą darbo užmokestį, kiek ji žino, tai nepaskaityti tik pardavimai gal buvo. Vadybininkams pagrindinis atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, tai tiek ir skaičiuodavo. Nelabai būdavo priedai mokami, jokių premijų nebuvo. Vairuotojams buvo apskaičiuojamas atlyginimas pagal darbo sutartį, ir jis mažai keitėsi. Ji jokių mokėjimų už reisus nežinojo. Būdavo priskaičiuota, išmokėjimo žiniaraštis pateikiamas direktoriui. Kelionės lapai tik kurui nurašyti buvo. Mokėjimo žiniaraščius užpildydavo ji, o kam grynaisiais, išmokėdavo direktorius. Iš kelionės lapų ji atlyginimo neskaičiuodavo vairuotojams. Kelionės lapai neturėjo jokios įtakos vairuotojų darbo užmokesčio paskaičiavimui. Direktorius kiekvieną mėnesį aptardavo ir pasakydavo, kiek kiekvieną mėnesį kam mokėti be jokio užrašymo. Direktorius pasakydavo, ar vairuotojas pilnai atliko savo mėnesio reisus. Priklausydavo atlyginimas pagal dirbtų dienų skaičių, nes pagal sutartį atlyginimas yra numatytas, tai ir skaičiuodavo pagal darbo sutartį ir dirbtų dienų skaičių. Atostogos buvo įforminamos įsakymu ir paskaičiuojama atskirai už atostogas. Atostoginiai priklausydavo nuo buvusio darbo užmokesčio, nes tuo metu skaičiuodavo už paskutinius tris mėnesius. Apie nurodymus jai nieko nežinoma, nes tai ne buhalteriniai dokumentai, ir jai jų niekas nepateikdavo. Už nuvežtas prekes klientai atsiskaitydavo ir grynaisiais – pildė pinigų priėmimo kvitus arba didžioji dalis – pavedimu per banką. Tuos kvitus išrašydavo vadybininkai, kurie tiesiogiai bendravo su tom parduotuvėlėm. Stambesnės įmonės visada mokėjo pavedimu. Kasininkas įmonėje buvo direktorius, nedaug apyvartos buvo grynaisiais, todėl nereikėjo atskiro žmogaus. Parvežtus grynuosius pinigus, kiek jai žinoma, pateikdavo direktoriui. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo. Kai buvo atsiskaitoma grynaisiais, tai jai buvo pateikiami kvitai, juos perduodavo vadybininkai arba kažkas iš jų atveždavo. Rankraštinius įrašus žiniaraščiuose pildydavo ji – ir pavardes, ir pinigų sumas, ir tokį žiniaraštį atiduodavo. Lapkritis, spalis visur jos įrašai. Mokėjimo žiniaraščių be įrašytos sumos ji neteikdavo direktoriui. Atostoginiai irgi buvo mokami pagal tokius mokėjimo žiniaraščius. Paskutiniu metu jai buvo mokamas 600 eurų atlyginimas, o prieš tai ilgą laiką 500 eurų. Priedų negaudavo. Sąskaitas išrašydavo sąskaitybos grupė, o kasos pajamų ir išlaidų orderius tai ji, kai viską gaudavo už mėnesį, pati pildydavo. Jos apskaita buvo pusiau mechaninė, pusiau rankinė, tai ji pati susivesdavo viską. Įmonės viduje niekas netikrindavo, ar gerai suvesta. Tikrinimų metu nebuvo nustatytų neatitikimų. Apie neapskaitytą darbo užmokesčio mokėjimą jai nieko nėra žinoma. Viskas buvo gražiai ant popieriaus, visi galai sueina. Kelialapius į segtuvus susegdavo ji, kelialapiai pas ją patekdavo užpildyti ir patikrinti. Kelialapiuose turėjo būti data ir adresas kur važiavo. Antroje lapo pusėje data ir nurodyta pvz., „Klaipėda – Vilnius“, atsispindi tik kur važiavo. Už mėnesį būdavo kelialapis. Kelialapyje nurodomas kilometražas, o kur pylė kurą, mano, kad nebuvo nurodyta. Kuras būdavo nurašomas pagal nuvažiuotus kilometrus už visą mėnesį. Turėjo pasitvirtinę normą, kiek 100 km reikia degalų, ir ji paskaičiuodavo. Nurodyta Z. A. T., tai ji. Jos darbo laikotarpiu buvo atlikta krata. Išeidama iš darbo ji perdavė visus buhalterinius dokumentus, balansus ir visa kita. Svarbiausia buvo balansai ir tikri sąskaitų likučiai, apie kelialapius kalba nėjo. Tabelyje kiekvienos dienos langelyje atsispindėjo, kiek žmogus dirbo ar nedarbingumą turėjo, visi tie sutartiniai ženklai ir atsispindėjo. Kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra susegti priskaičiavimo bylose, tai jie buvo paimti. Paėmus visus dokumentus turėtų būti galima nustatyti, ar teisingai apskaičiuotas darbo užmokestis.
Liudytojas R. M. parodė, kad viskas buvo seniai, bet šiek tiek prisiminė. Dėl atlyginimo tarėsi visą laiką su direktoriumi. Buvo sutarta, kad mokama už reisus ir kažkiek už kilometražą.
Perskaičius liudytojo R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, kad parodymai surašyti iš jo žodžių, parodė, kad sakydamas „neoficialiai“, turėjo omeny, kad gauna pinigus į rankas grynaisiais pinigais. Kažkur už tuos pinigus lygtai pasirašydavo. Į rankas gaudavo atlyginimą, jį išmokėdavo direktorius. Būdavo, kiek produkcijos išveži, kiek kilometrų nuvažiuoji, pagal tai ir atlyginimas. Direktorius matydavo kur važiuoja, pildydavo kelionės lapus, kiek kilometrų nuvažiavo. Nebedirba UAB „B. B.“, nes pradėjo policija tikrinti. Jokių piktumų su direktoriumi išeinant nebuvo. Jis pasiskaičiuodavo pagal savo grafiką ir maždaug žinodavo, kokį atlyginimą turi gauti. Atlyginimas sutapdavo. Gal 7 metus dirbo UAB „B. B.“. Apklausos metu dar dirbo UAB „B. B.“. Būdavo po Naujų metų visada atostogos, nuo sausio 1 d. maždaug dvi savaites. Jis per dieną padarydavo 1 reisą, važiuodavo kas antrą dieną. Dar būdavo ir už kilometražą mokama. Buvo mokama ir už reisus, ir už kilometražą. Už kurą mokėdavo iš įmonės kortelės. Kelionės lapus pildydavo. Mėnesio gale arba mėnesio pradžioje atiduodavo kelialapius. Važtaraščius atiduodavo taip pat, juose būdavo nurodyta kur veža prekes. Būdavo, kad nebūdavo papildomų reisų. Jeigu nebūdavo papildomų reisų, tai gaudavo mažesnį atlyginimą.
Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. G. parodymų nustatyta, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirba UAB „B. B.“ vairuotoju ekspeditoriumi. Per mėnesį gauna atlyginimo ne mažiau kaip 600 Eur ir ne daugiau kaip 800 Eur „į rankas“. Atlyginimas priklauso nuo to, kiek reisų būna per mėnesį ir dar jam moka už nuvažiuotus kilometrus, t. y., jei papildomai nuvažiuoji 50 kilometrų, prideda 5 eurus, jei 100 kilometrų – 10 eurų ir t. t. Oficialus jo atlyginimas, kiek žino, yra minimumas – apie 400 eurų, o likusią dalį – ne mažiau kaip 200 eurų ir ne daugiau kaip 400 eurų gauna „neoficialiai“. Atlyginimą visada gauna grynaisiais pinigais, išmoka direktorius G. J. vieną kartą per mėnesį, mėnesio pradžioje 10 dieną. Buhalterija grynųjų pinigų nemoka, pats direktorius G. J. savo kabinete duoda pasirašyti nedidelį lapelį, kuriame yra surašyti vairuotojų vardai, pavardės ir jis šalia savo pavardės pasirašo, kad gavo grynuosius pinigus. Jis nežino kaip vadinasi šis lapas ant kurio pasirašo. Dažniausiai lapelyje būna nurodyta pinigų suma, t. y. minimumas, bet yra pasirašęs ant lapelio, kai nebuvo nurodyta pinigų suma. Direktorius G. J. jam atlyginimą sumoka „į rankas“, jis jokio dokumento, kad išmokėjo pinigus neišrašo. Į jo pareigas įeina iš įmonės biuro paimti sąskaitas faktūras, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kuriuos išrašo klientams, kai jie atsiskaito už pristatytas prekes, nurodymus, pasikrauti iš pagrindinio sandėlio, kuriame sandėlininku dirba G., kurio pavardės nežino, prekes. Taip pat privalo paimti prekes ir jas išvežioti pirkėjams nurodytais adresais. Jis turi iš dalies pirkėjų, kurie atsiskaito grynais pinigais, paimti pinigus ir su nurodymais parvežti direktoriui G. J.. Taip pat turi rūpintis transporto priemone. Užsakymus formuoja vadybininkai. Apskaitos padalinys surašo klientui pardavimo sąskaitą faktūrą. Kartu su jam skirtomis sąskaitomis faktūromis dažniausiai būna ir jo vardu išspausdintas „Nurodymas“. Tai dokumentas, išspausdintas apskaitininkų, skirtas tam, kad į jį būtų įtrauktos tos sąskaitos faktūros, pagal kurias jis turi iš kliento, gavusio prekes, parvežti atsiskaitymą grynais pinigais. Jis dažniausiai pats įrašo sąskaitų faktūrų numerius, taip pat iš kokio kliento reikia paimti grynuosius pinigus pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus bei į šį nurodymą įrašo ir tas pinigų sumas, kurias paima iš klientų, bet neišrašo grynųjų pinigų priėmimo kvitų. Kartais gauna „Nurodymo“ lapą, kuriame jau būna įrašyti sąskaitos faktūros numeriai, kuriuos dažniausiai įrašo apskaitos padalinys arba sandėlio darbuotojai. Kokias sąskaitas faktūras įrašyti į „Nurodymą“ jis žino, kadangi ant tos sąskaitos faktūros visada būna uždėtas lipdukas su dolerio ženklu arba būna parašyta ant priklijuoto lapelio „paimti pinigus“. Kai atvažiuoja į sandėlį, visos prekės pagal sąskaitas faktūras jau būna sudėtos ant palečių ir išvežtos ant rampos prie pagrindinio sandėlio, nes į sandėlį vairuotojams draudžiama eiti. Prekės surenkamos iš pagrindinio sandėlio, taip pat yra matęs, kad kelias paletes prekių su krautuvu atveža ir iš antro sandėlio, kuris yra dabar užplombuotas. Kad šios prekės yra su pasibaigusiais galiojimo terminais, jis nežinojo, nors buvo atvejis, kai į parduotuvę nuvežė prekę, ant kurios nebuvo galiojimo laiko, tai šią prekę parduotuvė grąžino atgal. Pasikrovęs prekes jis jas išveža klientui. Jo reisai yra Kauno, Prienų, Alytaus rajonai, Kazlų Rūda, Marijampolė ir jos rajonas, Kybartai, Šilutės rajonas, Klaipėda, Gargždai, Plungė, Kelmės rajonas Mažeikiai, Skuodas, Kretinga, Palanga, taip pat važiuoja į Latvijos miestus Ventspilį, Nicą, Liepoją. Kai iš ofiso gauna sąskaitas faktūras, prie jų būna pridėti surinkimo lapai, kuriuose sandėlio darbuotojai atžymi, kad sukrovė visas prekes ant paletės. Taip pat gauna vadinamas „juodas“ sąskaitas faktūras, prie kurių yra pridėtas lapelis, kuriame yra nurodytos sąskaitoje esančios prekės. Jis pagal šias „juodas“ sąskaitas faktūras klientui palieka prekes, už kurias klientas sumoka grynaisiais pinigais, taip pat palieka lapelį, kuris buvo prisegtas prie sąskaitos faktūros, kad klientas žinotų, kokias prekes gavo. Jis klientui tokiu atveja neišrašo grynųjų pinigų priėmimo kvito ir šiuos pinigus su „juoda“ sąskaita faktūra parveža direktoriui G. J.. Yra vežęs prekes į Plungės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur pagal „juodą“ sąskaitą faktūrą klientas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Tokiais atvejais klientui palieka lapelį, kuris buvo prisegtas prie sąskaitos faktūros, kad klientas žinotų, kokias prekes gavo ir klientui neišrašo grynųjų pinigų priėmimo kvito. Taip pat yra buvę, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos vadybininkų vardu, t. y. pirkėju nurodytas vadybininkas. Tačiau vadybininkai su sąskaitomis faktūromis iš įmonės patys prekių beveik neperka arba perka labai nedidelius kiekius savo reikmėms. Jis vadybininkams nuveža nedidelį kiekį prekių su nurašymo aktu kaip pavyzdžius, kaip dovanas. Jeigu kartais būna sąskaita faktūra, kurioje pirkėju nurodytas vadybininkas, visada būna pridėtas lapelis, kuriame yra nurodytas kitas adresas, kur turi nuvežti prekes. Kai prekes nuveža nurodytu adresu, šių sąskaitų niekas nepasirašo, jokio grynųjų pinigų priėmimo kvito jis neišrašo, sąskaitos faktūros nepalieka, tik paima iš kliento grynuosius pinigus ir parveža direktoriui G. J.. Kai klientams prekes pristato su oficialiomis sąskaitomis faktūromis, iš klientų gautus grynuosius pinigus užfiksuoja išrašydamas grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Pinigus ir kvitus perduoda direktoriui. Kai važiuoja į Latvijos miestus, taip pat gauna išrašytas „juodas“ sąskaitas faktūras, pagal kurias klientai atsiskaito grynaisiais pinigais. Klientui palieka prekes, už kurias jis sumoka grynaisiais pinigais, taip pat palieka lapelį, kuris buvo prisegtas prie sąskaitos faktūros, kad klientas žinotų, kokias prekes gavo ir klientui neišrašo grynųjų pinigų priėmimo kvito. Šiuos pinigus su „juoda“ sąskaita faktūra parveža direktoriui G. J.. Ant „Nurodymų“ lapo, kuris yra išspausdintas jo vardu, jis fiksuoja sąskaitų faktūrų numerius, iš klientų gautų grynųjų pinigų sumas bei pasirašo. Kai direktoriui G. J. perduoda sąskaitas faktūras ir pinigus už prekes, direktorius viską perskaičiuoja, sutikrina ir pasirašo stulpelyje „Sandėlininko išdavimo parašas“. „Nurodymas“ yra dokumentas, kuris patvirtina, kad pagal sąskaitas faktūras jis pinigus už prekes gavo ir perdavė direktoriui. Po to šį lapą pristato į apskaitos skyrių. Sąskaitą faktūrą, kurioje pirkėju yra nurodytas vadybininkas, visada pasilieka direktorius G. J.. G. K. ant „Nurodymų pasirašo tais atvejais, kai jam nuveža į sandėlį „Nurodymą“, sąskaitas faktūras ir jis pasirašo tada, kad perduoda jam – R. G. prekes (t. 7, b. l. 110–114).
Liudytoja G. Š. parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą nusistato tyrimo kryptį, tiems žmonėms buvo užduodami klausimai apie galbūt pinigų išmokėjimą neapskaitant jų buhalterinėje apskaitoje, kad jie nekalbėtų bet ko. Galima pasirinkti, ar užrašyti klausimą ir atsakymą ar tik išsamų atsakymą, iš kurio galima suprasti klausimą, labai retais atvejais užrašo klausimą. Apklausos laikas labai priklauso nuo žmogaus, kaip jis aiškiai ir tiksliai atsakinėja į klausimą. Liudytojas patiria stresą, blaškosi, kalba daug, galbūt kas nesusiję su ikiteisminiu tyrimu, tai trukmė priklauso nuo žmogaus. Apklausdama asmenis naudojasi tais pačiais klausimais, žiūri ankstesnius protokolus, iš kurių imami klausimai. Užrašė tai, ką žmogus pasakojo, dėl gramatikos klaidų, tai čia jos klaidos. Padarė klaidą ir neįrašė sumos, kurią žmogus pasakė, čia yra klaida. R. S. yra buvusi kolegė, su ja niekada kartu viename kabinete nedirbo, ji visada viena dirbo kabinete. Negali atsakyti, kodėl R. S. protokolai yra labai panašūs, ji tikrai matė kitus protokolus, jai buvo išsiųsti klausimai jos (G. Š.), nes ji (G. Š.), atliekant tyrimą, buvo grupės vyresnioji ir sudarinėjo klausimus, buvo padalinta apklausa. Kratos protokolus surašė tas, kas atliko kratas. Visi dokumentai buvo teikiami FNTT specialistams, buhalterinių dokumentų segtuvai, kurie buvo paimti, buvo atiduoti FNTT. Kelionės lapai su visais dokumentais buvo perduoti, galbūt jų kiekis nebuvo toks didelis, kad būtų visas segtuvas. Išsamiai visų buhalterinės apskaitos dokumentų ji pati neanalizuoja, reisų skaičiaus neskaičiavo, nes tokia frazė, kad „gaunu ne mažiau (...)“, tai ir yra įrodymas, jos nuomone, kad kas mėnesį gauna tiek, kiek nurodė. Akivaizdu, kad žmonės yra atostogose bent kartą per metus, šį klausimą palieka specialistui tirti pagal dokumentus. Raštu specialistui nenurodė atkreipti dėmesį, kad žmonės eina atostogų. Specialistai daro išvadas. Iš darbuotojų buvo siekiama sužinoti, kokį atlyginimą gauną kas mėnesį, bet jeigu nėra užrašyta, vadinasi jis nepasakė, kad kažkokius mėnesius gauna mažiau ar daugiau. Tyrėja dirba 27 metus. Tyrėjo loginė išvada nėra įrodymų rūšis. Yra saugomi kelionės lapai Klaipėdos AVPK archyve. Buvo siekiama sužinoti, kas moka, suma, mokėjimų periodiškumą, pasirašo ar nepasirašo. Buvo bandoma aiškintis, kelis kartus per mėnesį yra mokami darbuotojams pinigai. Nurodymai asmenims buvo rodomi, kurie buvo paimti kratos metu, ji juos puikiai prisiminė. Liudytoja negalėjo atsakyti, kodėl D. K. buvo apklaustas, kai jau buvo atlikta specialisto išvada, gal iškart jo nesurado, gal buvo praleistas asmuo. Ūkinės veiklos tyrimo specialistams yra prieinamas IBPS, jie gali naudotis visa medžiaga, kuri ten yra. Kratos protokolus irgi sukelia į IBPS, be to, buvo perduoti popieriniai kratos protokolai. Skaičiavimų, kiek asmuo gauna neapskaitytų pajamų, ji neatlieka, tai paliekama specialistams. Pranešimą apie įtarimą pateikė ji, reikia paskaičiuoti MGL, naudojau MGL dydį tokį, koks buvo tuo metu, tikrai patikrino skaičiuodama, rašant pranešimą apie įtarimą žiūrėjo straipsnių pasikeitimus. Apklausdama liudytojus naudojasi moksline literatūra, kurioje nurodytos apklausų atlikimo praktikos, yra praėjusi kursus. Ji buvo pagrindinė tyrėja. R. S. buvo pateikti klausimai, kuriuos ji sudarė, su ja buvo aptarta, į ką atkreipti dėmesį, ką akcentuoti.
Liudytoja R. S. parodė, kad apklausų metu buvo užduodami klausimai. Klausimus galima rašyti arba galima tik iš pasakojimo sudaryti atsakymą. Kiek prisiminė, byla buvo dėl neapskaitytų pinigų, klausimai buvo – kada pradėjo dirbti, kokį gaudavo atlyginimą ar mokėdavo kitus pinigus ir pan. Kaip žmogus pasakė apie reisus, taip ir užrašė, jeigu būtų pasakęs, kad gauna 5 000 eurų taip ir būtų užrašiusi. Buvo vyr. tyrėja, kuri nurodė kaip atlikti apklausą, paruošė klausimus. Buvo atsivertusi kitų žmonių apklausas IBPS, paskaičiusi. Pagal sudarytus klausimus atliko apklausas, bet tai nebuvo identiškos visos apklausos, nes keičiasi žmonės, keičiasi datos. V. S. apklausos neprisiminė. Gali būti, kad apklausiant G. A. buvo naudojamas V. S. apklausos protokolas, klausimai užduodami pagal tam tikrus šablonus, tačiau kiek žmogus pasakė, kad gauna, tiek ir užrašė. Logiškai mąstant, tai gal tą pačią dieną ne tik į Kretingą, o ir į Skuodą, Mažeikius važiavo vairuotojai. Per dieną galima po visą Lietuvą važiuoti. Jai buvo mokymai, kaip atlikti apklausas, bet neprisiminė, ar tai buvo prieš šią apklausą ar po, nes ji buvo neseniai įsidarbinusi. G. Š. paaiškino kaip daryti, ką daryti, ką akcentuoti. Ji žmonėms uždavė klausimus, G. Š. sakė užrašyti tik atsakymą.
Specialistė A. Š. patvirtino, kad pagal Klaipėdos AVPK vyr. tyrėjos G. Š. užduotį atliko UAB „B.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir pateiktų dokumentų pagrindu pateikė specialisto išvadą, ją patvirtino. Paaiškino, kad paskaičiavimus atliko pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, medžiaga ir dokumentai nurodyti specialisto išvados pradžioje, kuriuos ji vertino ir vadovavosi. Dėl nenurodytų pajamų yra konkrečiai ir tiksliai nurodyta išvados 5-9 lapuose atsižvelgiant į liudytojų parodymus, yra apibendrinimas, kodėl ji įvertino, kad nepagrindė, jeigu gavo nurodytą sumą už pardavimus. Atsižvelgiant į buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. 764 atvejais buhalterinės apskaitos dokumentais neapgrindė ir į apskaitą neįtraukė 125 169,53 eurų piniginių lėšų. Iš jų būtų 116 746,11 eurų pajamų ir 8 423,42 pardavimo PVM. Yra detaliai išdėstyta pagal mėnesius specialisto išvados 15 lape. Apskaičiuodama darbo užmokestį rėmėsi 10 darbuotojų liudytojų apklausos parodymais ir UAB „B. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kokie išmokėjimai buvo atvaizduoti ir kokius išmokėjimus nurodė liudytojai liudytojų apklausos protokoluose. Apskaičiuojant darbo užmokestį rėmėsi atlyginimo priskaitymo suvestinėmis, žiniaraščiais, tai nurodyta išvados 12 lape. Jos išvadoje apie minimalų atlyginimą nieko nėra pasisakyta ir tokio klausimo jai nebuvo užduota. Ji lygino, kas yra atvaizduota buhalterinėje apskaitoje su liudytojų apklausomis. Jeigu nurodoma „ne mažiau kaip 700 eurų, bet ne daugiau kaip 1400 eurų“, tai buvo imama 700 eurų suma. Viskas yra detaliai nurodyta, kaip atlikta išvada, 18-20 prieduose. Kas liečia parodymus teismo metu, tai reikėtų iš naujo vertinti dokumentus, žiūrėti kokie yra duomenys. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į visus pateiktus dokumentus ir vertinti visi pateikti dokumentai. Viskas, kuo ji, atlikdama tyrimą, vadovavosi, yra nurodyta išvados 3 lape. Jos išvada yra sąlyginė, išvados 14 lape yra parašyta „jeigu UAB „B. B.“ laikotarpiu 764 atvejais išmokėjo 10 darbuotojų 47 000 eurų darbo užmokesčio (...)“, tai yra nurodytos įstatymo nuostatos ir konkrečiai 15 lape yra nurodyta, kad tais atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais, ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, viskas yra detaliai išdėstyta specialisto išvadoje. Darbuotojai nurodė konkrečiai, kiek jie gavo, o jeigu už reisus, tai čia jau būtų taikomi netiesioginiai metodai. Specialistai remiasi liudytojų apklausa, kiek jie konkrečiai gavo tą mėnesį. Neskaičiavo, kiek buvo atliktų reisų.
Ekspertas M. B. paaiškino, kad ekspertizės akte, 6 lape per vidurį paskutinis sakinys „galimai neapskaitytas darbo užmokestis nenustatomas tais mėnesiais, kai darbuotojas atostogavo ar neišdirbo visą mėnesį“: dėl E. L., tas paskaičiavimas atliktas ekspertizės akto 2 priede, tai būtų už 2016 m., jai yra neapskaičiuota rugpjūčio mėnesį, 2017 m. nepaskaičiuota rugsėjį, o 2018 m. apskaičiuota – už sausį, vasarį, kovą. 2016-2017 m. 1 mėn. yra kaip ir išbrauktas iš to skaičiavimo, kiekvienas metais išbraukiama po mėnesį. Dėl to, nuo kada ji gaudavo 500 eurų, jis suprato iš jos duotų parodymų, kad pirmus pusantrų metų atlyginimas buvo mažesnis, apie 600 eurų, ir pradėjus dirbti 500-600 eurų, iš tokio jos trumpo paaiškinimo ir buvo nuspręsta, kad pradėjus dirbti, pirmą trečdalį to laikotarpio buvo 500 eurų paimta, o vėliau 600 eurų, čia būtų galima sakyti, kad paprastai bandomasis laikotarpis yra 3 mėn., tai gal tuos 500 eurų reikėjo tik 3 mėn. skaičiuoti, kai žmogus pradėjo dirbti, o vėliau 600 eurų, tokie parodymai, sukonkretinti nepavyko, antra vertus, yra dar duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, ten ji pasisakė, kad praktiškai visą laikotarpį gavo 900 eurų. Skaičiuoti jis pradėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. 900 eurų skaičiuoja nuo 2017 m. liepos mėnesio, 500 eurų skaičiuojama nuo 2016 m. sausio iki birželio mėnesio, 600 eurų nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. birželio, tai yra visi metai ir 900 eurų skaičiuojama nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. kovo mėnesio. Visiems darbuotojams buvo skaičiuojama tik sausį, vasarį, kovą, kadangi ten yra duomenys apie išmokėjimą, dar patenka į tiriamąjį laikotarpį, o kaip buvo išmokėtas balandžio mėnesio atlyginimas nėra pateikta žiniaraščių, tai už 2018 m. balandį visiems nėra apskaičiuota. Teisinga tokia skaičiavimo metodika. Jeigu norima pasižiūrėti, kiek žmogus gavo daugiau darbo užmokesčio į rankas, jeigu žmogus per 28 mėnesių laikotarpį oficialiai išmokėjimui gavo tiek, iš tikrųjų gavo daugiau, tai neapskaitytas ir išmokėtas atlyginimas yra tiesiog skirtumas tarp išmokėto tikrojo neoficialaus neapskaityto ir išmokėto oficialaus. Iš pradžių jis skaičiavo pusę metų 500 eurų, o metus 600 eurų dėl to, kad yra tokie parodymai. Parodymai tokie, kad pirmus pusantrų metų atlyginimas buvo mažesnis – apie 600 eurų, tai jis galėjo skaičiuoti visus pusantrų metų 600 eurų, tačiau papildomai dar buvo pasakyta, kad pradėjus dirbti buvo 500 eurų. Paskaičiavo 3 000 eurų už pirmą pusmetį, metus gavo 600 eurų, tai yra 6 600 eurų, ten išsimeta atostogų mėnuo. Paskutinį laikotarpį, 9 mėnesius skaičiavo 900 eurų, gaunasi apie 16 800 eurų išmokėtų. Jei žmogus išeina vieno mėnesio 15 d. ir grįžta į darbą kito mėnesio 15 d., dėl neoficialiai gautų pinigų skaičiavimo negali patikslinti, kuriomis dienomis atostogavo, bet esmė to skaičiavimo, kad žmogus per metus praktiškai turi 1 mėnesį atostogų, tai nesvarbu, kurią dieną jis pradėjo atostogauti, bet iš 2016 m. vieną mėnesį atėmė kaip atostogų ir 2017 m. taip pat vieną mėnesį atėmė kaip atostogų. E. R. yra apskaičiuota už 2017 m. gruodį, 2018 m. sausį, vasarį ir kovą, iš viso už 4 mėnesius. Liudytojas E. R. parodė, kad jis turėdavo per mėnesį 2-3 reisus, tai tų mėnesių, kai jis turėjo 3 reisus, jis neėmė, ėmė minimumą, tai yra 2 reisai, tai tą 100 eurų ir pridėjo. Liudytojas neparodė, kurį mėnesį neturėjo reisų, o jis dirbo visą laiką, gaudavo atlyginimą. Nežino, ar jis atostogavo iš viso, atostogos nebuvo skaičiuojamos, jei jis pradėjo dirbti 2017 m. lapkritį, nes iki 2018 m. balandžio mėnesio nesusidaro pusę metų, kada žmogus paprastai po pusės metų pradeda atostogauti, todėl neapskaičiavo jam atostogų. D. K. atostogų neskaičiavo, nes tuo laiku neturėjo duomenų, kad jis atostogavo. D. K. 550 eurų per mėnesį sumą skaičiavo, nes liudytojas taip ir pasakė, kad gaudavo iki 700 eurų, po to sakė ir 600 eurų, bet būdavo ir 550 eurų, tai, kadangi labai tiksliai neįvardijo – nei kurį laikotarpį jis gavo didesnę, nei kokiu dažnumu, buvo apsispręsta paimti pačią mažiausią sumą, kokią jis nurodė teisiamojo posėdžio metu. Ta metodika beveik visada tokia yra, kad tie parodymai, kurie naudingi kaltinamajam, ir nėra jokių patikslinimų, tai taip ir imama, kaip ir aplinkybės, kurios neįrodomos, traktuojamos kaltinamojo naudai, tokia nuostata. Kitas dalykas, jeigu liudytojas parodo vieną sumą už visą tiriamąjį laikotarpį, bet dažniausiai ima mažiausiai nurodomą sumą, lygiai taip pat ir E. L. atveju, ji pasakė, kad pusantrų metų gaudavo mažesnį atlyginimą – nuo 500 eurų iki 600 eurų, ir patikslino, kad darbo pradžioje 500 eurų, o vėliau 600 eurų, tik paskutinį laikotarpį, kas sudaro tik metus – jau 900 eurų, ji taip pasakė. D. K. tiksliai nenurodė, kuris mėnuo 700 eurų ar kažkaip, tai ir ėmė 550 eurų. E. L. skaičiavimą pradėjo nuo 2016 m. sausio 1 d., ji pradėjo dirbti pagal darbo sutartį 2015 m. birželio mėnesį. Skaičiavo ne nuo 2015 m. birželio, o nuo 2016 m. sausio 1 d., nes liudytojas pasisakė apie tiriamąjį laikotarpį, tai būtent nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio mėn., tai jis matyt buvo apklaustas už tą laikotarpį, ir davė parodymus apie tą laikotarpį, bent jau jis taip suprato. Jeigu imtų, kad ji 500 eurų gaudavo 2015 m., tai jam reikėtų už visą laikotarpį skaičiuoti po 900 eurų, tai vėl kaltinamieji būtų nepatenkinti. Taip ir yra paskaičiuota, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio mėnesio yra 500 – 600 eurų, ir tik nuo 2017 m. liepos mėnesio – 900 eurų. S. J. 2016 m. atlyginimas sudarė 350 – 380 eurų. 2016 m. į rankas S. J. praktiškai visą laiką buvo mokama 300 – 320 eurų. Jo paskaičiavimu, su neapskaitytais pinigais jam buvo mokama 500 eurų visada, buvo paimtas visas laikotarpis, kadangi jis niekaip nepatikslino, pasakė, kad gaudavo vidutiniškai 500 eurų. Dėl reisų buvo paprašyta papildoma medžiaga, tai yra žiniaraščiai, kiek darbuotojai atliko reisų, siekiant paskaičiuoti taip, kaip jie pagal parodymus sakė, kad jie mokėdavo už konkrečius reisus. Tie duomenys nebuvo gauti, todėl pagal reisus skaičiavimas nebuvo atliktas, skaičiavimas buvo atliktas pagal parodymus, kokią žmogus pasakė sumą. Nežiūrint į tai, kad nėra jokių įrodymų apie konkretų mėnesį atliktų papildomų reisų skaičių, ir jo nuoroda, kad jei nebuvo papildomų reisų, tai gaudavo minimalų atlyginimą, jis vis tiek skaičiavo už tą mėnesį 500 eurų, kadangi apie reisus negavo duomenų. Dėl jo atostogų, išsimeta 2016 m. kovas, 2016 m. lapkritis, 2017 m. visus metus dirbo ir 2018 m. vasaris, išbraukė 3 mėnesius. Iš tų 27 mėnesių atėmė 3 mėnesius, liko 24 mėnesiai, ir tada skirtumą paėmė už tuos 24 mėnesius. D. P. atostogavo 2017 m. liepą, jam už 2016 m. neapskaičiavo nieko, pagal liudytojo parodymus, kad jis pasisakė, jog jis tą didesnį atlyginimą gaudavo tik paskutinius metus, kai dirbo, tai yra nuo 2017 m., tai už 2016 m. jam visiškai nieko nebuvo paskaičiuota. Iš 2017 m. nepriskaičiuotas liepos mėnuo, už 2018 m. 3 mėnesiai, tad skaičiavo už 14 mėnesių po 800 eurų, gaunasi 11 200 eurų. 800 eurų paskutinius metus gavo, todėl apskaičiavo nuo 2017 m. sausio mėnesio, tikriausiai pagal ikiteisminio tyrimo parodymus, kiek jam ten maždaug buvo skaičiuojama, kad tuo laikotarpiu 2017 – 2018 m. 800 eurų atlyginimas, o 2016 m. išvis neskaičiuojama. Paimta už visus 2017 m. ir už 3 mėnesius 2018 m., išmetė 1 mėnesį – 2017 m. liepos. V. S. skaičiavo 500 eurų per mėnesį, nes tai gali pacituoti iš savo lentelės, jis sakė, kad jo oficiali alga būdavo 360 eurų, o jam duodavo apie 500 eurų, jis patikslino dėl tų nuvažiuotų reisų, bet pagal reisus negalėjo apskaičiuoti, todėl ir buvo pasirinktas pasisakymas dėl 500 eurų gavimo. K. A. atlyginimą skaičiavo 2017 m. rugpjūtį, nors jis neišdirbo pilno mėnesio, bet didžiąją mėnesio dalį dirbo. Rugpjūčio mėnesį jam daugiau priskaičiuota, kad daugiau išmokėta – 380 eurų. Jei imti mokesčių sumą, būtų 368,07 eurų, jeigu rugpjūčio mėnesį išmestų, tai sumažėtų 368,07 eurų, čia būtų mokesčių sumą, kuri įeitų į GPM, PSD, VSD, o jam priskaityta suma sumažėtų 570,26 eurų, išmokėta suma sumažėtų 380 eurų. 368,07 eurų yra mokesčių suma. 2018 m. balandžio mėnesio išmokėjimo, atlikdami ekspertizę, neskaičiavo. Balandžio mėnesį, kai jis nutraukė darbo santykius, jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis už kovą, balandžio mėnesio išmokėjimo pagal pateiktus tyrimui dokumentus neturėjo. Paskutinis išmokėjimas kovo 1 d. 390 eurų už vasarį, o kaip toliau kovą, balandį mokėjimai, kokie buvo, tokių duomenų nėra. Neskaičiavo pinigų, kuriuos jis gavo balandžio mėnesį už kovo mėnesį, balandžio mėnesį jam buvo priskaityta 264 eurai, tai galbūt ten kažkokia atlyginimo dalis, gal kokios kompensacijos, bet visa tai yra balandžio mėnesį, balandžio mėnesio išvis kaip ir neėmė. Pavyzdžiui, jei žmogus atostogauja, jis tą mėnesį gauna atostoginius, jis nedirba, vadinasi jis galbūt ten nevažiavo ir jam nebuvo mokamas tas neoficialus atlyginimas. Apskaičiuota ne kaltinamųjų naudai, nes liudytojas nepaneigė, o kaip tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jei jis būtų pasakęs, kad neigia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nepamena, kiek jis iš tikrųjų gaudavo, tai būtų pasirinkę tą variantą, kad neskaičiuotų visiškai, bet dabar, kadangi liudytojas pasakė, kad jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal tai ir pasirinko. Jeigu grįžti prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tai D. A. pasisakė, kad jis gaudavo ne mažiau 700 eurų ir iki 1 400 eurų, tai jis, pavyzdžiui, net neėmė, kai gaudavo 1 400 eurų, o ėmė minimumą, kad jau kaip ir pačią mažiausią sumą – 700 eurų, kad jis gaudavo į rankas, nes taip jis pasakė ikiteisminio tyrimo metu. R. M. atlyginimą skaičiavo už 25 mėnesius, ne už 27 mėnesius. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atostogavo, 2017 m. rugsėjo mėnesį atostogavo. Skirtumą paskaičiuodavo remdamasis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais ir patvirtintais, kad teisingi, parodymais. Buvo pasirinkta, kad jam apskaičiuojama už visą laikotarpį 500 eurų. Sausio mėnesį eidavo praktiškai toks pats atlyginimas kaip ir vasarį, ir ten tokių kaip skirtumų, kaip, pavyzdžiui, rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, kai matosi, kad tą mėnesį išmokamas dvigubai didesnis atlyginimas, tai yra atostogos ir atlyginimas. Buvo paprašyta reisų dokumentų, bet jie nebuvo gauti, todėl pagal reisus jis negali nieko nustatyti. Neatkreipdavo dėmesio į tai, kur vairuotojas vykdavo. Nebuvo aiškinamasi, kiek kartų per mėnesį buvo papildomų reisų, nes tokių dokumentų negauta. Nors tam tikrais mėnesiais reisų nebūdavo, skaičiuodavo vis tiek po 500 eurų, su R. M. taip skaičiavo, kadangi jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti teisingi parodymai. Eksperto nuomone, jis visiems palankesnę metodiką pritaikė. Didžiajai daliai darbuotojų tam tikrų mėnesių neskaičiavo, nes tai buvo atostogos pagal pateiktus darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščius.
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”; pagal 21 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.“; pagal 11 straipsnio 1 dalį, „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...> arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.
90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo 8 423,42 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui 2016 m. 01 – 06 mėn. padarė 8 423,42 Eur nuostolį.
40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 116 746,11 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;
4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;
53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“.
23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;
Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“;
Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 7 darbuotojų nuo 29 278,61 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 58,56 Eur įmokų (29 278,61 Eur x 0,2 proc.).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl kaltinamojo G. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje
Esant išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumai, abejoti baudžiamojoje byloje pateiktų 2019-10-15 specialisto išvada Nr. 04/12-2-15-10782 ir 2023-06-07 ekspertizės aktu Nr. 11-1235 (22) bei juose konstatuota išvada dėl ūkinės finansinės UAB „B. B.“ veiklos 2016-2018 metais objektyvaus ir pagrįsto nėra.
Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, ar neprisipažinimu, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Taigi, esant formuojamai teismų praktikai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai G. J. atlikti veiksmai ir apsprendžia kaltę.
Netikėti liudytojų nagrinėjamos bylos procese duotais parodymais, jais abejoti ar vertinti juos kaip netinkamus, nepatikimus ar neteisėtus įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Tokiu būdu, esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog esminis liudytojų baudžiamojo proceso metu duotų parodymų nuoseklumas ir tapatumas pareikšto kaltinimo – mokant neapskaitytą darbo užmokestį – kontekste reikšmingais aspektais pagrįstai suponuoja liudytojų parodymus vertinti kaip patikimus įrodymus šiame procese ir jais remtis. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, byloje konstatuojant esant asmens kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, liudytojų parodymų nuoseklumas, išsamumas, logiškumas yra svari ir pagal baudžiamojo proceso įstatymą leistina aplinkybė remiantis liudytojų parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį byloje.
Kartu byloje pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, kilti turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis bei nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
Dėl kaltinamojo G. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje
Taigi, laikytina, jog objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, požymiai, byloje ir šiuo atveju nustatyti objektyviai.
Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog atsakingas asmuo už juridinio asmens – UAB „B. B.“ deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų atitinkamoms valstybės įgaliotoms institucijos pateikimą bei juose nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas UAB „B. B.“ direktorius G. J..
Baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog už UAB „B. B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsakingas bendrovės direktorius G. J. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-05-14 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams – šiuo atveju buhalterei A. Ž. – ūkinių operacijų tapatumo neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tyčia, tikslingai ir sąmoningai, siekdamas, jog buhalterinė UAB „B. B.“ apskaita būtų vedama apgaulingai, kad atitinkamu laikotarpiu nebūtų galima nustatyti jo vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šių aplinkybių visuma nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai suponuoja ir išvadą, kad G. J. vienareikšmiškai suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant objektyvių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „B. B.“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „B. B.“ pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Taigi neabejotina, kad G. J. suprato ir žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti UAB „B. B.“ finansiniuose dokumentuose bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės UAB „B. B.“ finansinę ūkinę būklę. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja ir esminę nagrinėjamu aspektu išvadą, jog G. J. nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą – išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuotina, jog G. J. ir šiuo atveju veikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tiesiogine tyčia. Be kita ko, nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą ir imperatyviai konstatuota, kad tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai patvirtina, kad šie veiksmai atlikti siekiant išvengti mokesčių.
Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslas išvengti mokesčių – G. J. veiksmuose taipogi nustatytas objektyviai.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog G. J. savo kaltės padarius šią jam inkriminuojamą veiką neneigė ir savo kaltę iš esmės pripažino.
Esant nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, G. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką – siekiant išvengti mokesčių, įrašius į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. B.“ pelną ir pateikiant juos valstybės įgaliotoms institucijoms – laikytina įrodyta. G. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, kadangi išvengta 53 960,47 Eur, tai yra daugiau nei 900 MGL, mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl juridinio asmens UAB „B. B.“ nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje – 222 straipsnio 1 dalyje, ir 20 straipsnio 2 dalyje – 220 straipsnio 2 dalyje
Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostatoje reglamentuota, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje yra numatyta, kad už Baudžiamojo kodekso 222 ir 220 straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog G. J. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – apgaulingai tvarkius UAB „B. B.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei siekus išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašius į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikus jas valstybės įgaliotai institucijai – padarė būdamas UAB „B. B.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „B. B.“, padarė veikdamas bendrovės vardu, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir padarė vienareikšmiškai bendrovės UAB „B. B.“ naudai bei interesais.
Esant nustatytoms aplinkybėms, išdėstytam teisiniam juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės reglamentavimui, konstatuotina, jog kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, juridiniam asmeniui – UAB „B. B.“ – pareikšti pagrįstai.
Juridinio asmens – UAB „B. B.“ veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį – 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį – 220 straipsnio 2 dalį.
Kaip byloje nustatyta, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padaryta laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04-30, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, padaryta laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-05-14. Byloje nustatyta ir tai, jog nusikalstami G. J. veiksmai vienareikšmiškai yra tęstinio pobūdžio.
Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Toje pačioje nuostatoje įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teismų teorijoje ir praktikoje tęstinės veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Ir šių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta ar nutraukta. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje G. J. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią 2017 m. lapkričio 29 d. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies straipsnio redakciją, bei 2004 m. liepos 5 d. Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies straipsnio redakciją. Teisminio nagrinėjimo metu įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies straipsnių redakcijoms, G. J. bei UAB „B. B.“ veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal šiuo metu galiojančias 2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies straipsnio redakciją bei 222 straipsnio 1 dalies straipsnio redakciją.
IV. Civiliniai ieškiniai
Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2021-01-28 patikslintu civiliniu ieškiniu dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo prašo iš UAB „B. B.“ ir subsidiariai iš G. J. priteisti 14 169,18 Eur padarytai žalai dėl nedeklaruotų ir nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčių ir įmokų į garantinį fondą atlyginti (t. 22, b. l. 71-77). Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir 2023-10-17 patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys, prašant iš UAB „B. B.“ ir subsidiariai iš G. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 18 435,18 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 24, b. l. 1–9).
Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtino, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl neįvykdytos mokestinės prievolės ir to pasėkoje dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo pagrįstai yra pareikšti UAB „B. B.“ ir G. J., prašant padarytą žalą priteisti iš UAB „B. B.“ ir subsidiariai iš G. J..
Narinėjamoje baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog valstybės biudžetui padarytą žalą tiesiogiai sąlygojo UAB „B. B.“ direktoriaus G. J., atsakingo už tinkamą UAB „B. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir deklaracijų bei kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms, įstatymams priešingi tyčiniai neteisėti veiksmai, apgaulingai tvarkant UAB „B. B.“ buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti privalomai mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, valstybės institucijoms pateikiant neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Priežastinis ryšys tarp UAB „B. B.“ direktoriaus G. J. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – žalos padarymo valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui byloje akivaizdus ir neginčytinas.
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, civiliniai ieškiniai nagrinėjamoje byloje priteistini iš UAB „B. B.“ ir subsidiariai iš UAB „B. B.“ direktoriaus G. J..
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, esant nustatytoms sąlygoms: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).
Akivaizdu, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyto abi sąlygos – nustatyta, jog visi reikšmingi duomenys ir įrodymai, pagrindžiantys valstybei padarytą turtinę žalą ir UAB „B. B.“ mokestinę nepriemoką, lėmusius neteisėtus veiksmus yra surinkti būtent baudžiamojoje byloje, todėl civilinių ieškinių nagrinėjimas baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai yra efektyvesnis ir operatyvesnis; nustatyta ir tai, kad valstybės turtiniai praradimai vienareikšmiškai kilo tiesiogiai iš padarytos nusikalstamos veikos ir, turint omeny išvengtų sumokėti mokesčių sumą, vienareikšmiškai yra reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius mokesčius gali administruoti tokiu atveju, jei juridinis asmuo mokesčius deklaravo. Šiuo atveju, mokesčiai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra deklaruoti, nėra deklaruoti ir sumokėti dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų tyčinių veiksmų, ir tai objektyviai eliminuoja valstybinės institucijos galimybę ieškoti mokesčius.
Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas patikslintas 14 169,18 Eur civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau tenkintinas iš dalies. Byloje teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokesčio nesumokėta 9 523,20 Eur, į Garantinį fondą nesumokėta 27,63 Eur įmokų. Iš UAB „B. B.“ ir subsidiariai iš G. J. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteistina 9 550, 83 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintas 18 435,18 Eur civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Iš UAB „B. B.“ bei subsidiariai iš G. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius naudai priteistina 18 435,18 Eur turtinei žalai atlyginti.
V. Bausmė ir jos skyrimo motyvai
Pagal Baudžiamojo kodekso BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog G. J. ir UAB „B. B.“ padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais G. J. ir UAB „B. B.“ veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai. Kaltinamųjų tyčia abiem atvejais buvo susiformavusi ir apgalvota, tiesiogiai nukreipta, siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų pažeisti įstatymus. Tai suponuoja, jog G. J. ir UAB „B. B.“ nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nebuvo ir vienkartinio pobūdžio – nusikalstami veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę įmonės apskaitą ir valstybės institucijoms pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis tęsėsi daugiau nei dvejus. Dėl to nusikalstamais G. J. ir UAB „B. B.“ veiksmais valstybės biudžetui padaryta reikšminga žala. Taigi, akivaizdu, jog baudžiamosios atsakomybės aspektu minėtos aplinkybės suponuoja reikšmingą nusikalstamų veiksmų apimtį ir mastą.
Kita vertus, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pažymėtina, jog G. J. ir UAB „B. B.“ kaltais padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, iš esmės prisipažino ir jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė pareikšto kaltinimo kontekste reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tokia kaltinamųjų pozicija, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrino operatyvesnį bei efektyvesnį baudžiamąjį procesą nagrinėjamoje byloje. Kaltinamųjų pozicija pripažįstant kaltę šia pareikšto kaltinimo apimtimi, duodant iš esmės nuoseklius, bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, suponuoja ir išvadą, jog kaltinamieji dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareikšto kaltinimo apimtimi tai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bausmės skyrimo aspektu pažymėtina ir tai, jog kaltinamieji savo noru ir iniciatyva atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos. Nors ir dalinis, bet savanoriškas žalos atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, suponuoja šią aplinkybę taip pat pripažinti G. J. ir UAB „B. B.“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išdėstytų aplinkybių visuma nagrinėjamoje byloje pagrįstai suponuoja išvadą, jog kaltinamieji iš tiesų suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, iš tiesų nusikalstamus savo veiksmus vertina kritiškai ir nevengia atsakomybės.
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pažymėtina, jog G. J. ir UAB „B. B.“, nors ir iš dalies, bet pripažino savo kaltę padarius ir kitą jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje. Nors esant tokiai kaltinamųjų pozicijai pareikšto kaltinimo apimtimi nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti esant kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šiuo atveju ir dalinis kaltės pripažinimas, laikytina, objektyviai suponuoja išvadą, jog kaltinamieji nevengia atsakomybės.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.
Kaltinamieji G. J. ir UAB „B. B.“ anksčiau nėra teisti. G. J. yra ūkio subjekto – UAB „B. B.“ direktorius, bendrovės veiklą vykdantis ir jai vienasmeniškai vadovaujantis, taigi vienasmeniškai atsakingas už įmonės veiklą visa apimtimi nuo bendrovės įkūrimo (duomenys neskelbtini) metais. G. J. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs. Taigi, akivaizdu, jog G. J. neabejotinai turi susiformavusią darbinę, verslo, šeiminę bei socialinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja G. J. vertinti teigiamai kaip atsakingą asmenybę, kuri iš esmės nėra linkusi pažeisti įstatymus. Tai, kad G. J. nėra linkusi piktybiškai pažeisti įstatymus pagrįstai suponuoja ir nustatyta aplinkybė, kad G. J. naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų nepadarė, siekdamas užtikrinti bendrovės finansinį stabilumą, konkurencingumą ekonominėje erdvėje toliau intensyviai, atkreiptina, laikydamasis įstatymų vysto bendrovės veiklą. Tam tikra prasme teigiamai G. J. charakterizuoja ir nustatytos aplinkybės, jog sprendimas neįtraukti į apskaitą dalies gautų už prekes pajamų, nemokėti dalies mokesčių valstybei buvo priimtas ne dėl savanaudiškų paskatų, kaip dažnai nustatoma analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, o dėl susiklosčiusios nepalankios bendrovės finansinės situacijos, siekiant išlaikyti bendrovę.
Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija) padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija) padarymą baudžiamajame įstatyme taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog tyčinis padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, ir, akcentuotina, nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti G. J. skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, padarytų nusikalstamų veikų, kartu ir veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo ir sunkumo laipsnis, G. J. asmenybė, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).
Taigi, vertinant G. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį, atsižvelgtina ne tik į tai, kad nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, priskirtina prie sunkių nusikaltimų, bet ir nusikalstamų veikų dalyką, tai yra į tai, kad G. J. padaryti nusikaltimai, kartu ir sunkus, priskiriami finansinių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamomis veikomis nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę ar sveikatą. Be abejonės įvykdytu sunkiu nusikaltimu valstybei padaryta didelė žala, tačiau, pažymėtina ir tai, jog dalis padarytos žalos valstybei yra atlyginta. Tai akivaizdžiai mažina G. J. veiksmų pavojingumą ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti šios rūšies nusikaltimai.
Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
Vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nustatant sankcijos ribas, formuojama teismų praktika skiriant bausmes analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose ir šiame kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes, jų visumą – kaltinamojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir yra tyčinio pobūdžio, o viena veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, yra finansinio pobūdžio nusikaltimai, kuriais, iš vienos pusės, pažeisti itin svarbūs valstybės funkcionavimą sąlygojantys veiksniai, tačiau, iš kitos pusės, kaip minėta, nesikėsinta į prigimtines įstatymais saugomas vertybes ir gėrius – žmogaus gyvybę ar sveikatą, nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nors ir tęsėsi daugiau nei dvejus metus, tačiau palyginus su analogiško pobūdžio nusikalstamomis veikomis, tai nėra itin ilgas laiko tarpas, neapskaitytos pajamos nebuvo pasisavintos, priešingai, nusikalstamos veikos padarytos siekiant išlaikyti bendrovę ir užtikrinti tolimesnę jos veiklą, G. J. kaltu padarius jam inkriminuojamą, atkreiptina sunkią, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje ,prisipažino visiškai, iš dalies prisipažino kaltu padarius ir apysunkę, taigi lengvesnę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, G. J. dėl savo nusikalstamo, įstatymams prieštaraujančio elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir iš tiesų jį vertino kritiškai, savo iniciatyva atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos valstybės biudžetui, esant nustatytam atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykiui – esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad G. J. anksčiau nėra teistas, įvertinus G. J. asmenybę, kuri vertintina iš esmės teigiamai, atsižvelgiant į turimus tvirtus ir brandžius šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į tai, jog naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų G. J. nepadarė ir laikėsi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų – pagrįstai laikytina, jog Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti G. J. paskyrus ir švelniausią už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – baudą. Laikytina, kad baudos kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus G. J. asmenybę, objektyviai atitinka padarytų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Manytina, jog baudos kaip bausmės paskyrimas G. J. tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, jų visumą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 4 punkto nuostatomis, nustatančiomis baudos kaip bausmės dydį, baudos dydžiai G. J. nustatytini mažesni nei baudžiamajame įstatyme įtvirtinti baudos kaip bausmės vidurkiai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma laikytina pagristai suponuoja bausmės dydžius G. J. nustatyti artimus įstatyme numatytiems minimaliems baudų dydžiams - už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatytinas 250 MGL baudos dydis, už sunkios nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustatytinas 300 MGL baudos dydis. Baudos dydžiai artimi baudžiamajame įstatyme baudos kaip bausmės numatytiems minimaliems dydžiams ir mažesni nei prašė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nustatytini atsižvelgiant ne tik į tai, kad G. J. didžiąja dalimi prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo iniciatyva atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos, nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, bei kitas išdėstytas aplinkybes, bet ir į tai, kad nesumokėtų mokesčių suma palyginus neženkliai viršijo 900 MGL ribą, į pakankamą baudžiamojo proceso trukmę, kurią sąlygojo tiek ikiteisminis, tiek teisminis bylos nagrinėjimas, kuomet buvo paskirta ūkinė finansinė bendrovės ekspertizė, tai yra objektyvūs veiksniai, o ne G. J. veiksmai galimai siekiant vilkinti baudžiamąjį procesą. Priešingai, šiuo aspektu, G. J. pozicija, visiškai pripažįstant savo kaltę dėl neteisingų duomenų pateikimo valstybinėms institucijos ir nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą sąlygojo operatyvesnį ir greitesnį teisminį bylos procesą.
Kaip minėta, juridinis asmuo – UAB „B. B.“ anksčiau nėra teistas, nustatytos dvi juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dalis valstybei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, juridiniam asmeniui už padarytas nusikalstamas veikas taip pat skirtina švelniausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatančia baudos kaip bausmės dydį juridiniam asmeniui, atsižvelgiant į nustatytas anksčiau išdėstytas bylos aplinkybes, skiriant bausmę ir nustatant jos dydį G. J., baudos dydžiai juridiniam asmeniui UAB „B. B.“ nustatytini taip pat artimi įstatyme numatytiems baudos minimaliems dydžiams. Kita vertus, didesnius nei G. J. baudos dydžius juridiniam asmeniui skirti suponuoja Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio sudėtis, iš kurios matyti, jog įstatymų leidėjas juridiniam asmeniui už nusikalstamų veikų padarymą nustato didesnius baudos dydžius – tiek minimalų, tiek ir maksimalų. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, už apysunkės nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą UAB „B. B.“ nustatytinas 300 MGL baudos dydis, už sunkios nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustatytinas 350 MGL baudos dydis.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinį bausmių ir nuobaudų dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino – 50 Eur.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės - baudos – įvykdymą ir tokiu būdu užtikrinant valstybės interesus, kartu atsižvelgiant ir į juridinio asmens, bei G. J. turtinę finansinę padėtį, užtikrinant juridinio asmens veiklos tęstinumą, juridinio asmens ir jam vadovaujančio G. J. interesus, taip išlaikant valstybės ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, byloje nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nustatytinas vienerių metų terminas baudai sumokėti.
Dėl bausmių bendrinimo
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai padarytos kelios veikos, jos padarytos viena po kitos, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia bendras sumanymas, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo, tokioje situacijoje visos nusikalstamos veikos dalys yra neatskiriamos (būtinos), nepadarius bent vienos veikos nebus pasiektas pagrindinis tikslas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-477/2008).
Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog kaltinamųjų G. J. ir UAB „B. B.“ nusikalstamus veiksmus jungė bendra vieninga tyčia, siekiant vieningų tikslų bei sumanymų – apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, išvengti valstybei mokėtinų mokesčių ir įmokų. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamųjų G. J. ir UAB „B. B.“ padarytos nusikalstamos veikos, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir išvengiant valstybei mokėtinų mokesčių ir įmokų, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą.
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
G. J. buvo sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 30 d. 14.00 val. iki 2018 m. gegužės 2 d. 9.45 val. (t. 20, b. l. 34–38, 55–57). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės – baudos – laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., tai yra dvi paros, dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, paskirta G. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (t. 20, b. l. 110–112).
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas G. J. nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės ūkio paskirties sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, naikintina (t. 19, b. l. 47–49, 60–62).
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas UAB „B. B.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – 14 953,75 Eur, saugomiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje – paliktina galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, nukreipiant šį turtą civilinių ieškinių atlyginimui, atlyginus civilinius ieškinius, naikintina (t. 19, b. l. 100–102).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „B. B.“ dokumentai, išimti kratų metu, saugomi Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „B. B.“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „B. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, išreikalauti teisminio nagrinėjimo metu ir esantys prie bylos – 2016-218 m. kasos žurnalai, 2016-2018 m. atlyginimų priskaitymo žurnalai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „B. B.“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 34 diskai, pridėti prie baudžiamosios bylos, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2018-04-30 kratos metu iš UAB „B. B.“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), paimtas maisto produktų žymėjimo etiketes, 2 elektrines orpūtes KINPW HG 1500-CG1 (fenai), 2 butelius su skaidriu skysčiu ir užrašu „Vait spiritas“, balionėlį su aerozoliniais klijais, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate;
informaciją, 2018-06-04 perkeltą į išorinį diską TOSHIBA DT01ACA300 (t. 5, b. l. 119–122), informaciją nukopijuotą į išorinį diską „Maxtor“ (t. 5, b. l. 161–165, 169–173) bei 2020-05-06 iš išorinio disko „Maxtor“ perkeltą į USB laikmeną „Flash Podlock 3“ (t. 5, b. l. 175), saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija), ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio, tai yra 12 500 Eur, bauda;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio, tai yra 15 000 Eur, bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas G. J. paskirti – 300 MGL dydžio, tai yra 15 000 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. (dvi paras prilyginant 4 MGL dydžio baudai) ir galutinę bausmę G. J. paskirti – 296 MGL dydžio, tai yra 14 800 Eur, baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
UAB „B. B.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje – 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje – 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija), ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį – 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio, tai yra 15 000 Eur, bauda;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį – 220 straipsnio 2 dalį – 350 MGL dydžio, tai yra 17 500 Eur, bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas UAB „B. B.“ paskirti – 350 MGL dydžio, tai yra 17 500 Eur, baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 14 169,18 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš UAB „B. B.“ ir subsidiariai iš G. J. į valstybės biudžetą priteisti 9 550, 83 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 18 435,18 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš UAB „B. B.“ bei subsidiariai iš G. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius naudai priteisti 18 435,18 Eur turtinei žalai atlyginti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. J. nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės ūkio paskirties sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „B. B.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – 14 953,75 Eur, saugomiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, nukreipiant šį turtą civilinių ieškinių atlyginimui, atlyginus civilinius ieškinius, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „B. B.“ dokumentus, išimtus kratų metu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „B. B.“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „B. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius prie bylos – 2016-218 m. kasos žurnalus, 2016-2018 m. atlyginimų priskaitymo žurnalus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „B. B.“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 34 diskus, prijungtus prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
maisto produktų žymėjimo etiketes, 2 elektrines orpūtes KINPW HG 1500-CG1 (fenai), 2 butelius su skaidriu skysčiu ir užrašu „Vait spiritas“, balionėlį su aerozoliniais klijais, 2018-04-30 kratos metu paimtus iš UAB „B. B.“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate;
informaciją, 2018-06-04 perkeltą į išorinį diską TOSHIBA DT01ACA300, informaciją nukopijuotą į išorinį diską "Maxtor" bei 2020-05-06 iš išorinio disko „Maxtor“ perkeltą į USB laikmeną „Flash Podlock 3“, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.