- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- A1.-853-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00011-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. I.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. birželio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas A. I. surašytas už tai, kad jis 2020 m. birželio 9 d., apie 10:20 val., karantino paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu buvo viešoje vietoje, t. y. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų patalpose, nedėvėjo nosies ir burnos dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės) tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo 3.1.10.3 punkto reikalavimų. Atvykusiems policijos pareigūnams Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK RS tyrėjui S. B. ir Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK RS vyr. patruliui G. M., A. I. nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo nutraukti daromą pažeidimą, jo nenutraukė ir toliau pažeidinėjo nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punktą, policijos pareigūnams atsisakė pateikti savo asmens duomenis bei pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti į Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK tarnybines patalpas asmens tapatybės nustatymui. Tokiais savo veiksmais A. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotus nusižengimus ir parodė, kad jo faktinės gyvenamosios vietos adresas Durpyno g. 8, Gedrimų kaimas, Skuodo rajono savivaldybė. Tą dieną, kai pareigūnai davė neteisėtus reikalavimus padarė garso įrašą. Žino, kad Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl užkrečiamos ligos COVID-19 prevencijos. Nežinojo, kad nutarimu asmenys buvo įpareigoti viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. 2020 m. birželio 9 d. buvo iškviestas į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus, kur turėjo dalyvauti teismo posėdyje. Nepamena, ar ant teismo salės durų buvo užkabinta informacija, kad posėdžio metu asmenys turi dėvėti apsaugos priemones. Iki teismo posėdžio jį pasitiko teismo darbuotojas, kuris priminė, kad teismo posėdžio metu turi dėvėti apsaugos priemones, tačiau nepaaiškino kodėl. Jis sakė, kad nenori ir negali dėvėti apsaugos priemonių, tačiau dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė teismo darbuotojams, nes tokių neturi, pats žino, kas jam kenkia. Teismo darbuotojai pasiūlius užsidėti kaukę pasakė „ačiū, bet ne“, nes užsidėjus kaukę jam prasideda deguonies trūkumas, tačiau teismo darbuotojai nesiaiškino priežasčių, kodėl jis neužsideda kaukės. Teismo pastate be veidą dengiančios kaukės buvo apie 10–15 minučių. Po to į teismo rūmus policijos atvyko du kaukėti asmenys su policijos uniforma. Pagal Policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį pareigūnas privalo prisistatyti, jie neprisistatė, todėl jis nelaikė jų pareigūnais, vykdyti jų reikalavimų jo niekas neįpareigojo. Šie asmenys klausė, kodėl jis nedėvi kaukės ir liepė važiuoti su jais į komisariatą, bet teisėjas byloje buvo paskelbęs 5 min. pertrauką, todėl jis niekur negalėjo eiti, negalėjo vykdyti šių asmenų reikalavimų, kad nepažeistų teismo posėdžio tvarkos; tada šie asmenys jį jėga išsivedė. Kai buvo išvestas iš salės, jis pareikalavo, kad jie prisistatytų. Iš pradžių tik vienas iš asmenų pateikė savo darbo pažymėjimą vėliau ir kitas asmuo nuėjo ir atsinešė pažymėjimą, nors prieš tai nurodė, kad neprivalo parodyti pažymėjimo. Tada jie nebeprašė pateikti jiems asmens dokumentą. Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Jis negalėjo išeiti iš posėdžio salės teisėjui nebaigus nagrinėti bylos; tuo pagrindu ir atsisakė važiuoti į policijos komisariatą. Kai buvo nuspręsta jį vesti prievarta, jis šiems asmenims nesipriešino. Jis buvo supažindintas su tų asmenų surašytais administraciniu nusižengimo protokolu ir administracinio sulaikymo protokolu, tačiau jie buvo surašyti ne jo vardu (vardas ir pavardė parašyti didžiosiomis raidėmis). Pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, jis remiasi Konstitucijos 21 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis ir prašo nevaržyti jo laisvių. Jam nesuprantama, kaip jis gali kažkam pakenkti bei kaip pareigūnai nustatė, kad jis gali sukelti grėsmę kitiems asmenims. Jis buvo be kaukės, nes saugojo savo organizmą, tačiau neatitiko jokių požymių, kad serga, jis nesirgo, niekas to netyrė, todėl neaišku iš ko pareigūnai nusprendė, kad jis kelia grėsmę neužsidėdamas kaukės. Visi salėje buvo su kaukėmis, todėl jie buvo apsaugoti nuo galimo užkrėtimo. Koronaviruso dydis toks, kad jam nesuprantama, kaip kaukė gali nuo jo apsaugoti. Jam nebuvo pateiktas Vyriausybės nutarimas Nr. 207, kurį jis yra kaltinamas pažeidęs, o be to, turėtų būti patikrintas šio nutarimo konstitucingumas ir teisėtumas, t. y. ar šis teisės aktas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnio. Pareigūnų veiksmai nebuvo teisėti, nes jie nesivadovavo įstatymais, pažeidė Policijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (pareigūnas privalo prisistatyti). Prašo priimant sprendimą remtis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, skiriamą baudą kiek įmanoma sušvelninti.
Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba posėdžių sekretore Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu teko susidurti, bet negali patvirtinti, kad tai A. I., nes jai jis nepateikė savo asmens dokumento. Su juo susidūrė 2020 m. birželio 9 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Skuodo rūmuose. Jis buvo kviečiamas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o kadangi tuo metu buvo privaloma dėvėti veido kaukes dėl karantino prevencijos ir tai buvo parašyta informaciniame lape, pakabintame prie teismo durų, ji nurodė tai ir šiam vyrui. Prieš posėdį šio asmens buvo paklausta, ar jis turi veidą dengiančią kaukę; nurodė, kad neturi. Tada buvo paduota pakuotė su vienkartine veido kauke, kurią jis buvo paprašytas pasiimti ir užsidėti, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Asmuo neprašė, kad jam būtų detaliai paaiškinta kodėl jis turi dėvėti kaukę. Tada ji informaciją perdavė bylą nagrinėjančiam teisėjui, o jis nusprendė, kad reikalinga kviesti policiją. Tai įvyko posėdžio pradžioje, teismo posėdžių salėje; teisėjas paragino šį asmenį užsidėti reikiamą kaukę, paaiškino, kad tokią tvarką numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, tačiau šis asmuo atsisakė tai padaryti ir teisėjas, negalėdamas tęsti posėdžio, padarė pertrauką išspręsti šiai problemai. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir jie atvyko, prašė šio asmens pateikti asmens dokumentą, buvo aiškinamasi situacija. Kadangi asmuo pareigūnams, kaip ir jai, nepateikė asmens dokumento, jis buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą jo tapatybei nustatyti. Pareigūnai atvyko su tarnybinėmis uniformomis, ant uniformos buvo užrašytos pareigūnų pavardės.
Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. buvo iškvietimas į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus, nes asmuo neturi veidą dengiančios kaukės. Kadangi buvo karantinas, asmenys turėjo būti užsidėję šią apsaugos priemonę žmonių susibūrimo vietose. Atvažiavę nustatė, kad vienas asmuo teismo salėje (A. I.) stovi be kaukės. Jis aiškino, kad neprivalo dėvėti, nežino, kodėl to reikia. Jam buvo paaiškinta 7–8 kartus, kad karantino metu reikia dėvėti kaukę, bet asmuo į tai nereagavo. Buvo dviese su kolega, su tarnybinėmis uniformomis, ant uniformų yra užrašyta pavardė, todėl atskirai neprisistatinėjo, nes Policijos įstatyme įtvirtinta kas nurodo policijos pareigūno statusą, t. y. uniforma, todėl šis asmuo turėjo suprasti, kad jie yra policijos pareigūnai. Asmuo reikalavo jų prisistatyti, šiam asmeniui buvo parodytas tarnybinis pažymėjimas. Asmuo nepakluso jų nurodymams pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš pradžių buvo jam liepta prisistatyti, jis pasakė, kad jis yra gyvas žmogus, vardo ir pavardės nesakė, asmens dokumento taip pat nepateikė. Jam buvo paaiškinta, kad bus pristatytas į policijos komisariatą tapatybei nustatyti. Jis atsisakė vykti į komisariatą. Nepamena ar asmuo sakė, kad jis turi dalyvauti teismo posėdyje ir dėl to negali vykti į komisariatą. Buvo atėjęs teisėjas, kurio asmeniškai paklausė ar bus atliekami su tuo asmeniu kokie procesiniai veiksmai, ar jie gali vežtis jį į komisariatą, teisėjas sakė, kad posėdžio netęs, kadangi asmuo be kaukės, todėl asmenį gali vežtis į komisariatą. Kalbant su teisėju galbūt šalia buvo teismo posėdžių sekretorė, bet tiksliai nepamena. Pokalbis su teisėju vyko ne teismo salėje, o koridoriuje, tuo metu A. I. ten nebuvo, todėl jis apie pokalbį žinoti negalėjo. Nematė, kad teisėjas būtų buvęs šalia A. I.. Nepamena ar informavo A. I., kad posėdis nebus tęsiamas, nes jis yra be kaukės, tačiau jam buvo paaiškinta, kad vis tiek reikės važiuoti. Tada jis vis tiek nepakluso jų nurodymams, asmuo buvo nuvestas į automobilį prievarta. Vedamas į automobilį aktyviais veiksmais nesipriešino. Nepamena, ar prisistatė asmeniui, kai atvyko į teismo posėdžių salę. Asmeniui buvo paaiškinta, kad yra Vyriausybės nutarimas Nr. 207, kurio pagrindu yra reikalaujama iš jo dėvėti kaukę. Asmuo paprašė pateiktį Vyriausybės nutarimą, bet jie neprivalo to daryti, žmonės apie tai, ką jie privalo daryti, yra informuojami masinių informavimo priemonių pagalba. Be to, jau prieš tai šis asmuo dėl kito karantino režimo taisyklių pažeidimo buvo traukiamas atsakomybėn, dėl to ir į Skuodo teismo rūmus tą dieną buvo atvykęs, taigi tikrai žinojo, kad yra privaloma visiems Lietuvos gyventojams.
Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), vyriausiojo patrulio G. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 7–8), tyrėjo S. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 9–10), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 11), A. I. prašymas (b. l. 14), 2020-06-09 teismo posėdžio garso įrašas (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. kovo 31 d. įstatymas Nr. XIII-2830) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos <...> karantino <...> metu <...>, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.
Pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 (Suvestinė redakcija nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 11 d.) (toliau – Nutarimas) 3 punkte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, o Nutarimo 4 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 4.2.12 punkte buvo numatyta įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones): turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, nurodytuose šio nutarimo 4.2.3 ir 4.2.4 papunkčiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose ir viešajame transporte; viešose uždarose erdvėse, išskyrus tuos atvejus, kai jie valgo ir geria viešojo maitinimo organizavimo vietose, sportuoja, lankosi baseine ar pirtyje.
Nagrinėjamoje byloje A. I. kaltinamas, kad jis 2020 m. birželio 9 d., apie 10:20 val., karantino paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu buvo viešoje vietoje, t. y. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų patalpose, nedėvėjo nosies ir burnos dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės) tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą visų pirma turi būti nustatyta ar teismo patalpos (teismo posėdžių salė) yra laikytina vieša uždara vieta Nutarimo 4.2.12 punkto vartojamos sąvokos prasme. Nutarime viešosios vietos ar viešosios uždarosios vietos sąvokos išaiškinimo nėra pateikta. ANK viešosios vietos sąvoka taip pat vartojama (pavyzdžiui, ANK 481 straipsnio 1 dalis), tačiau ANK šios sąvokos išaiškinimas taip pat nepateikiamas. Baudžiamosiose bylose viešoji vieta, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107/2010, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-120/2014, 2K-212/2014, 2K-116-895/2015). Taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-296/2014). Iš aukštesniojo teismo praktikos administracinio nusižengimo bylose matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktu viešosios vietos sąvokos aiškinimu remiamasi ir administracinio nusižengimo bylose (žiūrėti, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-394-576/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-319/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad nors karantino laikotarpiu asmenų patekimas į posėdžių salę buvo ribojamas, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų apie administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-244-1111/2020 (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo ir teismo posėdžio protokolo), nustatyta, kad nagrinėjamu atveju be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžių salėje buvo teisėjas ir teismo posėdžių sekretorė, rengiamas posėdis buvo viešas. Be to, tai uždara erdvė (patalpos), atitinkanti kasacinio teismo nurodytus viešosios vietos kriterijus, t. y. viešoji erdvė, kurioje būnant asmenims yra keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad teismo posėdžių salė (konkrečiai šiuo atveju – Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų posėdžių salė) laikytina viešąja uždarąja erdve.
A. I. pripažino, kad 2020 m. birželio 9 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų patalpose nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Tą patvirtina ir liudytojų L. L., G. M. parodymai, G. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 7–8), S. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 9–10) bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas garso įrašas (b. l. 38). Nutarimo 4.2.12.2.1–4.2.12.2.3 papunkčiuose buvo numatytos išimtys, kada asmenims, vyresniems nei 6 metai, viešose uždarose erdvėse, nėra privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, t. y. kai jie valgo ir geria viešojo maitinimo organizavimo vietose, sportuoja, lankosi baseine ar pirtyje. Kadangi nagrinėjama situacija nepatenka į minėtas išimtis, A. I. privalėjo 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžių salėje dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę. Taigi, A. I. neveikimu Nutarimo 4.2.12 punkto reikalavimai buvo pažeisti, o šis Nutarimas laikytinas kitu visuomenės sveikatos srities teisės aktu ANK 45 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad A. I. tvirtina, kad kaukės negalėjo dėvėti dėl sveikatos, nes jam užsidėjus kaukę prasideda dusinimas (hipoksija), tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o byloje surinktais duomenimis toks teiginys taip pat negali būti patvirtintas.
Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį būtinas ir kitas administracinio nusižengimo požymis, t. y. kito visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimas turi būti padaromas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kaip minėta Nutarimo 3 punkte buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 6 punkte buvo numatyta, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. A. I. kito visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimas buvo padarytas 2020 m. birželio 9 d., apie 10:20 val. Taigi darytina išvada, kad pažeidimas padarytas karantino metu.
Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti karantino metu, kuris įvestas dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) epidemijos. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Teismo posėdžių metu, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, yra bendraujama žodžiu, kontaktas tarp asmenų yra tiesioginis. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžių salėje be A. I. buvo du teismo darbuotojai, o vėliau dėl iškvietimo atvyko ir du policijos pareigūnai, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, A. I. nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas. A. I. ginčydamas nurodo, kad jis tuo metu nesirgo COVID-19 liga, kad nebuvo nustatyta, kad jis serga šia liga, todėl pavojaus išplisti ligai nebuvo. Teismas pažymi, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne asmens sirgimas tokiomis ligomis. Šis požymis yra vienas iš kertinių atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas. Asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 277 straipsnio 1 dalyje. Taigi, A. I. nurodytos aplinkybės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi, tačiau į tai gali būti atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą.
Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. <...> Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-44-699/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinis nusižengimas numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad iki teismo posėdžio jį pasitiko teismo darbuotojas, kuris priminė, kad teismo posėdžio metu turi dėvėti apsaugos priemones; jis sakė, kad nenori ir negali dėvėti apsaugos priemonių; teismo darbuotojai pasiūlius užsidėti kaukę pasakė „ačiū, bet ne“; teismo pastate be veidą dengiančios kaukės buvo apie 10–15 minučių; uniformuoti asmenys klausė kodėl jis nedėvi kaukės. Liudytoja L. L. parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. vyko posėdis administracinio nusižengimo byloje, atvykusį asmenį papildomai žodžiu informavo, kad jis turi užsidėti kaukę, nes Lietuvoje įvestas karantinas, tą patį pakartojo ir teisėjas posėdžio pradžioje, tačiau asmuo atsisakė užsidėti kaukę; buvo paduota visa pakuotė su veido kaukėmis (apie 10 vnt.), jam buvo pasiūlyta veido kaukę pasiimti ir užsidėti, tačiau jis kategoriškai atsisakė; tą dieną informacija apie tai, kad privaloma dėvėti kaukes buvo pakabinta prie durų, prie įėjimo į patalpas. Liudytojas G. M. parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. atvažiavus į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus nustatė, kad asmuo teismo salėje stovi be kaukės; asmuo aiškino, kad neprivalo dėvėti, nežino kodėl to reikia; jam buvo paaiškinta 7–8 kartus, kad karantino metu reikia dėvėti kaukę, bet asmuo į tai nereagavo; asmeniui buvo paaiškinta, kad dėvėti kaukę iš jo yra reikalaujama Vyriausybės nutarimo Nr. 207 pagrindu. Panašios aplinkybės G. M. parodymams nurodytos ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7–8, 9–10). Garso įraše girdėti, kad A. I. buvo informuotas policijos pareigūnų apie Lietuvoje paskelbtą karantiną, kad dėl to yra priimtas Vyriausybės nutarimas bei girdėti, kad A. I. nesutinka dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (b. l. 38). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų apie administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-244-1111/2020 (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo), nustatyta, kad teisėjas informavo A. I., kad dėl karantino taisyklių Lietuvoje asmenys teismo posėdyje turi būti užsidėję apsaugines kaukes ir prašė A. I. ją užsidėti, tačiau jis atsisakė.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d. A. I. apie Lietuvoje įvestą karantiną ir pareigą teismo posėdyje dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę buvo informuotas, todėl suvokė, kad šios pareigos nevykdymas yra neteisėtas ir pavojingas elgesys, numatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti grėsmė išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiai grėsmei atsirasti (kilti), t. y. veiką padarė netiesiogine tyčia.
A. I. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.
A. I. nurodo, kad galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ar kelti dėl to pagrįstas abejones. Ne visos Konstitucijoje įtvirtintos teisės yra absoliučios: „tai, kad pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos vienokia ar kitokia žodine forma suformuluotos Konstitucijoje, dar neleidžia teigti, jog šios formuluotės visais atvejais yra absoliučios jų taikymo prasme. Įstatymu žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos gali būti suformuluotos plačiau, negu jos pažodžiui išreikštos konkrečiame Konstitucijos straipsnyje ar jo dalyje. Taigi platesnis jų taikymas įmanomas, jeigu jį numato kitas teisės aktas, turintis įstatymo galią <...>“ (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada).
Konstitucinės žmogaus teisės, kurios nėra absoliučios, gali būti ribojamos, kai šie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, tačiau reikiamais atvejais ir ribojant asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Pabrėžtina, kad žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną Lietuvoje paskelbė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad būtent Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis numato karantino metu taikomas priemones, ribojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnyje numatytų ribojimų įgyvendinimo tvarką. Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino metu žmogaus teisės ir laisvės buvo ribojamos įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto pagrindu. Bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ atitikties Konstitucijai nekyla, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar šis teisės aktas atitinka Konstituciją.
Administracinio nusižengimo protokolas A. I. surašytas ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo <...> teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. I. policijos pareigūnams Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK RS tyrėjui S. B. ir Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK RS vyr. patruliui G. M. atsisakė pateikti savo asmens duomenis bei pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti į Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK tarnybines patalpas asmens tapatybės nustatymui.
A. I. tvirtinta, kad teisėjas buvo paskelbęs 5 minučių pertrauką, todėl jis negalėjo vykdyti pareigūnų reikalavimų ir palikti posėdžio salės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų apie administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-244-1111/2020 (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo), nustatyta, kad teisėjas informavo A. I., kad teismas daro kelių minučių pertrauką, kad įvertintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį; toliau posėdžio įrašas nebuvo tęsiamas. Iš A. I. pateikto garso įrašo nustatyta, kad pareigūnai reikalaudami A. I. vykti kartu su jais į Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK, kad būtų nustatyta jo asmens tapatybė, A. I. aiškiai neinformavo apie jų pokalbį su teisėju apie tai, kad posėdis toliau nevyks (b. l. 38). Liudytojas G. M. parodė, kad bendravo su teisėju, kuris informavo, kad posėdžio netęs, kadangi asmuo be kaukės, tačiau pokalbis su teisėju vyko ne teismo salėje, o koridoriuje ir tuo metu A. I. ten nebuvo, todėl jis apie pokalbį žinoti negalėjo. Taip pat nurodė, kad nepamena ar informavo A. I., kad posėdis nebus tęsiamas, nes jis yra be kaukės.
ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, o šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo šaukiamas atvykti į teismą. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo matyti, kad A. I. turėjo teisę ir pareigą likti teismo posėdžių salėje, kol teisėjas paskelbs, kad teismo posėdis baigtas. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tai nebuvo padaryta, buvo padaryta 5 minučių pertrauka, kuri, logiškai mąstant, turėjo pasibaigti ir turėjo būti pereita prie tolimesnių posėdžio veiksmų arba jo užbaigimo, bet taip neįvyko, policijos pareigūnai jėga išvedė A. I. iš salės, nesulaukus į ją po pertraukos grįžusio teisėjo ir jokiu objektyviu būdu neperdavus jam patikimos informacijos, kad posėdis yra baigtas ir jis gali išvykti. Nesant aiškumo dėl posėdžio užbaigimo, policijos pareigūnų reikalavimas išeiti iš teismo iš vykti į policijos komisariatą neatitinka teisėtumo kriterijaus. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad A. I. veiksmuose atsisakant pagal policijos pareigūnų reikalavimą palikti teismo salę ir vykti į policijos komisariatą nenustatytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas.
Atsižvelgiant į išdėstytą administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kiti A. I. argumentai šiuo klausimu – kad policijos pareigūnų reikalavimas buvo neteisėtas, nes jie patys jam neprisistatė ir nepateikė Nutarimo teksto – teismo neimami domėn kaip nesudarantys pagrindo konstatuoti policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Iš liudytojų L. L., G. M. ir S. B. parodymų nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyko uniformuoti su ant uniformų buvo užrašytos jų pavardės, o tai pagal Policijos įstatymo nuostatas rodo asmens kaip policijos pareigūno statusą; iš garso įrašo nustatyta, kad prisistatyti pareigūnus A. I. pareikalavo ne iškart, kai pradėjo kalbėtis su jais, o tik po kurio laiko, ir tada jie abu jam pateikė savo tarnybinius pažymėjimus. Nei įstatymų, nei kitų teisės aktų tekstų jų reikalaujantys valstybės pareigūnai ir tarnautojai asmenims pateikti neprivalo, yra preziumuojama, kad visi Lietuvos Respublikos gyventojai turi žinoti paskelbtų teisės aktų reikalavimus, o šis Vyriausybės nutarimas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, buvo paskelbtas viešai teisės aktų skelbimui nustatyta tvarka (specialiame leidinyje ar internete). Be to, būtent apie šio Nutarimo reikalavimus, jų esmę, prasmę ir privalomumą nuo pat 2020-03-14 karantino dėl COVID-19 prevencijos paskelbimo valstybės gyventojams buvo nuolat ir gausiai teikiama informacija visomis masinio informavimo priemonėmis – per radiją, televiziją, spaudą ir internetą. Lietuvos Respublikos gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra šios valstybės piliečiai, ar kitų valstybių piliečiai, ar asmenys be pilietybės turi paklusti savo gyvenamosios vietos valstybės teisės aktų nustatytai tvarkai ir jau aukščiau aptartais argumentais negali teisintis šios tvarkos nežinojimu ( Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). A. I. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad A. I. nusižengimo padarymo metu būtų sirgęs COVID-19 liga, tačiau jo nusižengimas sutrukdė teismo – teisingumą valstybėje vykdančios institucijos darbą, truko pakankamai ilgą laiko tarpą ir pareikalavo policijos pareigūnų įsikišimo, sudarant ir jiems papildomo darbo. A. I. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. I. paskyrus didesnę nei minimali nuobauda už šį administracinį nusižengimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti A. I. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Informuoti A. I., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20116722362, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.