- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- AN2-174-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00266-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. atstovo advokato P. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. S. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 80 (aštuoniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 3 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) , priėjęs prie žemės sklypus skiriančios tvoros, rodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą), bei įžeidžiančiu žodžiu “Snargle” vadino K. R., gim. (duomenys neskelbtini)., kieme adresu (duomenys neskelbtini) buvusių asmenų L. R., T. S. ir A. J. akivaizdoje.Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai, kad S. S. padarė nurodytą administracinį nusižengimą.Apeliaciniame skunde S. S. atstovas advokatas P. O. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad teismo priimtas nutarimas neteisėtas, nes S. S. kaltė buvo įrodinėjama prieštaringais suinteresuotų liudytojų parodymais. Nurodo, kad K. R. savo paaiškinimuose ir parodymuose nurodė skirtingas ir prieštaringas aplinkybes ir jos nurodytos aplinkybės ne tik prieštarauja tarpusavyje, tačiau neatitinka kitų bylos duomenų.. K. R. tvirtino kad S. S. ji filmavo, kai jis buvo prie šiukšlių konteinerio, tačiau filmuotoje medžiagoje matyti, kad S. S. stovi prie savo automobilio, visai kitoje vietoje, be to, tik pakėlė ranką ir nepadoraus gesto nerodo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas konkretus filmavimo laikas ir vaizdo medžiagos sukūrimo data, todėl nėra jokių duomenų, kad įrašas padarytas būtent administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu. K. R. ir jos poziciją palaikančių liudytojų nurodytas aplinkybes paneigia S. S. pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jo namo sklypą nuo kaimyninio L. R. sklypo, dalyje nuo gatvės iki garažo pastato skiria profiliuotos nepermatomos skardos tvora, kurios aukštis 157 cm, o pagal garažo sieną segmentinė tvora 167 cm aukščio, todėl K. R. negalėjo matyti S. S. veiksmų išnešant ir išmetant šiukšles į šiukšlių konteinerį, kurio aukštis 98 cm. ir negalėjo matyti tariamai rodomo nepadoraus gesto.
3.3. Apeliantas prašo nesiremti ir L. R. pareiškime ir jos parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, nes jos taip pat neatitinka tiek K. R., kitų liudytojų parodymų, tiek ir nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškime ji nurodė, kad S. S. gąsdina mano dukras, įžeidinėjo juos visus necenzūriniais žodžiais, tačiau administracinio nusižengimo byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas, neturėjo teisinio pagrindo remtis prieštaringais L. R. parodymais, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, be to, jos parodymus turėjo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ji yra priešiškai nusiteikusi S. šeimos atžvilgiu ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Apelianto nuomone, liudytojo A. J. parodymai taip pat yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o teismas šių prieštaravimų nepašalino ir nepagrįstai teisingais laikė jo paskutinius teisme duotus paaiškinimus. A. J. yra L. R. šeimos narys ir neabejotina, kad jis yra šališkas ir neobjektyviai suinteresuotas K. R. ir L. R. naudai. Tais pačiais argumentais apeliantas prašo nelaikyti patikimais ir dar vieno pasak jo, suinteresuoto liudytojo, K. R. draugo T. S. parodymų. Apelianto vertinimu, šioje byloje svarbūs ir liudytojos G. S. parodymai, kurie nepagrįstai teismo nebuvo įvertinti.
3.4. Skunde apeliantas ginčija ir paties nusižengimo požymių buvimą S. S. veiksmuose. Jis teigia, kad teismas nepasisakė dėl žodžio „snargle“ reikšmės, kuris, pasak jo, gali būti suprantamas kaip nesubrendusio žmogaus įvardijimas, todėl toks pasakymas nepilnamečiui neturi jokių įžeidžiančių požymių. Apelianto teigimu, veiksmai gali būti vertinti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį tik kai jie padaromi viešoje vietoje. Skunde nurodyta, kad abu kiemai visiškai uždari, todėl nustačius, kad į S. S. kiemą be jo sutikimo jokie pašaliniai asmenys neturi galimybės patekti, teismas, remdamasis teismų praktika turėjo laikyti, kad šiuo atveju S. S. kiemas negali būti laikomas atitinkančiu viešos vietos požymius ir todėl jis negalėjo būti pripažintas padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. S. atstovo advokato P. O. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog S. S. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o S. S. kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad bylą nagrinėjant teisme, S. S. savo nekaltumą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir jo atstovas advokatas apeliaciniame skunde. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjo parodymus neigiant inkriminuoto nusižengimo padarymą laikė neteisingais, vertindamas juos ne tik byloje apklaustų K. R., L. R., A. J. ir T. S. parodymų, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė teisingą išvadą, jog jo nurodytą versiją paneigė byloje surinktų duomenų visuma. Administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sudaro necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
7.1. S. S. savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, jog byloje nurodytu laiku ir vietoje jo nebuvo ir jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko. Jo įsitikinimu, kaltės negalima buvo grįsti prieštaringais ir nenuosekliais suinteresuotų asmenų, t. y. K. S., L. S., A. J. ir T. S. parodymais, ir tokį skundo teiginį jis grindžia smulkiai nurodydamas, kokios kiekvieno jų paaiškinimuose, parodymų patikrinimo vietoje ar duodant parodymus teisme nurodytos aplinkybės nesutampa, tačiau aukštesnysis teismas, išanalizavęs šių liudytojų parodymus, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog jokių esminių prieštaravimų juose nėra. Nukentėjusioji nepilnametė K. S. ir paminėti liudytojai analogiškai patvirtino, jog S. S. priėjo prie jo ir L. R. žemės sklypus skiriančios tvoros, kur yra šiukšlių konteineris ir pavadino K. R. „snargle“, šį žodį jie visi girdėjo ir suprato, kad jis skirtas būtent K. R. pavadinti, ir iškėlęs ranką parodė vidurinį pirštą. Jie visi patvirtino, kad tuo metu buvo kieme ir tokius kaimyno S. S. veiksmus matė ir girdėjo, nes toje vietoje, kur stovėjo S. S., tvora yra žemesnė ir permatoma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kai kurios nukentėjusiosios K. R. ir jos versiją palaikančių liudytojų nurodytos aplinkybės skyrėsi, ir tai natūralu, nes žmogus negali tiksliai prisiminti visų smulkmenų ir detalių, todėl tos kiekvieno iš liudytojų nurodytos aplinkybės, kurios nepasitvirtino kitais duomenimis ar jiems prieštaravo, nebuvo laikytos teisingomis. Administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas jame nurodė būtent tuos S. S. atliktus neteisėtus veiksmus, kuriuos patvirtino nustatytų aplinkybių visuma. S. S. nurodo, kad jokio nepadoraus gesto nerodė ir K. R. įžeidžiančiu žodžiu nevadino, byloje esantis vaizdo įrašas nelaikytinas įrodymu, nes jame nėra užfiksuota jo darymo laikas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esantis vaizdo įrašas kaip atskiras įrodymas nepagrindžia pažeidėjo kaltės, nes iš tiesų, jame nėra fiksuota jo darymo data, tačiau įvertinus jame užfiksuoto vaizdo turinį: S. S. pakelia kairę ranką su ištiestu viduriniuoju pirštu (kas yra pakankamai aiškiai matyti), momentu jo ranka atsukta į jį filmuojančio įrenginio pusę, t. y. į L. R. kiemo pusę, minėtų asmenų parodymų kontekste, konstatuotina, jog vaizdo įrašo duomenys patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų L. S., A. J. ir T. S. nurodytas aplinkybes. Šių asmenų parodymų, kad jie matė S. S. parodant K. R. nepadorų gestą (vidurinį rankos pirštą), nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuotas jų sklypus skiriančios profiliuotos nepermatomos skardos tvoros aukštis ir konteinerio aukštis, pagal kurių santykį, pasak S. S., K. R. negalėjo matyti S. S. veiksmų išnešant ir išmetant šiukšles į šiukšlių konteinerį, kadangi tiek K. R., tiek ir liudytojai L. S., A. J. ir T. S. nuosekliai teigė, kad S. S. stovėjo netoli šiukšlių konteinerio, kur profiliuotos nepermatomos skardos tvoros nėra, ką patvirtina ir prie liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolų esančios nuotraukos (b. l. 22-23, 29-30,34-36). Nepagrįstas skundo argumentas, kad šioje byloje svarbūs ir liudytojos G. S. parodymai, kurie neva patvirtina S. S. nurodytas aplinkybes. Liudytojos G. S. parodymai, kad ji negali patvirtinti, ar tą dieną jos sutuoktinis S. S. buvo išėjęs į kiemą, kad jokio konflikto ji negirdėjo, yra visiškai neinformatyvūs, nes jie nei paneigia, nei patvirtina S. S. kaltę.
7.2. Nukentėjusiosios ir liudytojų L. R. A. J. ir T. S. parodymų nepatikimumą ir šališkumą apeliantas grindžia ir tuo, kad L. R. yra priešiškai nusiteikusi S. šeimos atžvilgiu ir yra suinteresuota bylos baigtimi, o kiti paminėti liudytojai yra artimi jos šeimos draugai ir todėl palaiko jos poziciją. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog kaimynų S. S. ir L. R. šeimų konflikte dalyvauja ir priešiškus veiksmus atlieka tiek viena, tiek ir kita pusė, ir tą faktą patvirtina byloje L. R. pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti S. S., laikantis į L. R. namo pusę atsuktą šviečiantį fotoaparatą (b. l. 6,7). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog L. R. yra priešiškai nusiteikusi S. šeimos atžvilgiu ir yra suinteresuota bylos baigtimi, taip pat leidžia manyti, kad kaimynų santykiai konfliktiški, todėl neįtikinama S. S. versija, jog jis absoliučiai nebendrauja su L. R. bei jos šeimos nariais, į jokius konfliktus su jais nesileidžia, o jie be jokios priežasties jo šeimos atžvilgiu nusiteikę priešiškai ir tyčia siekia jį apkaltinti nebūtais dalykais. Daryta išvada, kad visų aukščiau aptartų įrodymų kontekste ir šie duomenys apie konfliktiškus kaimynų santykius tik patvirtina S. S. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
7.3. Skunde apeliantas ginčija žodžio (kreipinio) „snargle“ vertinimą kaip įžeidžiantį, argumentuodamas tuo, kad jis gali būti suprantamas kaip nesubrendusio žmogaus įvardijimas ir neturi jokių įžeidžiančių požymių. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nors S. S. pavartotas žodis „snarglė“ yra lietuvių kilmės ir nepriskirtinas prie necenzūrinių, tačiau jo leksinė kilmė akivaizdžiai leidžia teigti, kad toks kreipinys nusako neigiamą požiūrį į į žmogų, t. y. rodo niekinantį, žeminantį ar įžeidžiantį jo pobūdį, ir tokių žodžių vartojimas išsakant viešai, atitinka pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalyje (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose) sudėtį. Ta aplinkybė, kad K. R. yra nepilnametė, nepaneigia šio žodžio vertinimo kai įžeidžiančio kito asmens atžvilgiu, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kitų nediskriminuotinų skirtumų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, teisės aktų koncepcijoje atsispindi tai, kad kiekvieno suaugusiojo pareiga, vadovaujantis visuotinai priimtomis visuomenės bendro sugyvenimo, moralės normomis, elgtis taip, kad vaiko aplinka būtų saugi, nedaryti jam neigiamos socialinės įtakos.
7.4. Apelianto teigimu, S. S. veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik viešoje vietoje, o pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. S. kiemas visiškai uždaras ir jokie pašaliniai asmenys bet kada neturi galimybės į jį patekti. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, todėl, siekiant teisingai nustatyti įvykio vietos atitiktį viešosios vietos apibūdinimui, be to, kad būtina atsižvelgti į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą, kai paprastai vieša vieta laikoma tokia, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, ne mažiau svarbu įvertinti kiekvienoje byloje nustatytas aplinkybes. Svarbu pažymėti ir tai, kad viešoje vietoje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo, būnant joje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taigi, be būtino šio nusižengimo sudėties požymio – pažeidimo padarymo vietos, kuri turi būti vieša, būtina yra nustatyti ir šiai dispozicijai būdingus kitus požymius: atitinkamą padarytos veikos (veiksmų) pobūdį bei dėl jų kilusius padarinius. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nors neteisėtus veiksmus S. S. padarė savo, kaip jis nurodė, uždarame kieme, tačiau juos atliko ne uždaroje patalpoje, o lauke, kur už jo teritoriją skiriančios tvoros, netoliese, yra kitų žmonių kiemas, ir uždaras jis ar ne ir ar į jį bet kuriuo metu gali ar ne patekti kiti asmenys, jis negalėjo žinoti. O tai, kad jo parodytą nepadorų gestą pamatė ir nepilnametės K. R. atžvilgiu pasakytą įžeidžiantį žodį girdėjo ne tik pati nukentėjusioji, bet ir kiti L. R. kieme buvę asmenys, tik patvirtina, kad šiuo atveju privati valda atitiko viešosios vietos sąvoką, nes, kad ir būdamas savo kieme, S. S. savo veiksmais nepagarbiai elgėsi su nepilnamečiu asmeniu, esančiu kitame kieme, kuriame buvo ir kitų žmonių, todėl tokius veiksmus jis atliko kitų asmenų akivaizdoje, sutrikdydamas jų rimtį ir tuo pažeidė kitų žmonių teises.
8. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog S. S. administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta., todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą S. S. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. S. atstovo advokato P. O. apeliacinio skundo netenkinti. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.