Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-384-329/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
e2-384-329/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03179-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
T. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-384-329/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03179-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.1.5.; (S) 2.6.8.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant E. V.,

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai J. V.,

atsakovui T. Ž., jo atstovui advokato padėjėjui V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2965,11 Eur įsiskolinimą, 204,71 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 472,62 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas serviso paslaugas ir parduotas atsargines dalis 2965,11 Eur sumai, apmokėjimo terminas – iki (duomenys neskelbtini) d. Ieškovė nurodė, jog sąskaita faktūra išrašyta atsakovui už garantiniu laikotarpiu atliktą kombaino (duomenys neskelbtini), serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, kurio metu buvo pakeistas kuro siurblys. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos naftos produktų bandymų laboratorijoje atliktas iš atsakovui priklausančio kombaino (duomenys neskelbtini) išpilto kuro tyrimas, po kurio paaiškėjo, jog naudotas kuras nebuvo kokybiškas. Tyrimo protokolas atsakovui išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nepripažįsta savo kaltės dėl kuro siurblio gedimo ir nesutinka apmokėti sąskaitos faktūros. Ieškovės teigimu, garantija kombaino remonto darbams negalėjo būti taikoma, kadangi kuro siurblio gedimas atsirado dėl atsakovo kaltės, pilant netinkamą kurą, o ne dėl gamyklinių defektų ir ne dėl ieškovės kaip pardavėjos kaltės. Ieškovė remiasi pirkimo–pardavimo sutarties priedo „(duomenys neskelbtini)“ 1 dalimi – garantija netaikoma nustačius, jog pažeidimai atsirado dėl vartotojo kaltės. Atsakovas, priimdamas prekes ir paslaugas pagal sutartį, patvirtino ir įsipareigojo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, todėl jam kyla pareiga atlyginti kombaino remonto darbų išlaidas.

Ieškovės atstovė (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžiuose paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl kombaino gedimo. Tą pačią dieną ieškovės darbuotojas nuvyko į vietą ir apžiūrėjo kombainą. Kombaino remontas truko nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Remonto metu ieškovės darbuotojai pastebėjo, jog kombaine naudojamas kuras nėra tinkamos kokybės, jautėsi benzino kvapas. Remonto metu pakeitus detales kombainas veikdavo kelias valandas, o po to užgesdavo. (duomenys neskelbtini) d. ieškovės darbuotojas E. R. nuvyko į vietą, kurioje stovėjo kombainas, ir pastebėjo, jog iš bako buvo nuleistas kuras. Darbuotojas E. R. benzino kvapą užuodė tada, kai kombainas buvo angare. Kombainas dvi naktis stovėjo lauke. Kai ieškovės darbuotojas pastebėjo netinkamą kuro kvapą, apsinešusias detales ir kuro dėmes, pakeitė kuro siurblį nauju, o iš kuro bako paėmė kuro likučius, kuriuos pristatė laboratorijai. Laboratorija atliko tyrimą ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) d. tyrimui pateikto kuro pliūpsnio temperatūra yra (duomenys neskelbtini) laipsniai. Ieškovės atstovė pažymi, jog (duomenys neskelbtini) d. ieškovo ir atsakovo sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties VI skyriuje nurodyta, kuriais atvejais dėl gedimų yra taikoma garantija. Sutarties 6.2 punkte numatyta, jog garantija nėra taikoma tuo atveju, kai defektai atsiranda dėl pirkėjo kaltės (dėl netinkamos eksploatacijos, dėl rekomendacijų nesilaikymo, dėl tų detalių, kurios pirkimo pardavimo metu buvo įmontuotos tinkamai). Šioje situacijoje atsakovo veiksmai, pilant netinkamą kurą, laikytini kaip rekomendacijų nesilaikymu. Prie sutarties pridėtoje komplektacijoje aiškiai parašyta, jog į baką turi būti pilamas dyzelis. Be viso to, prie sutarties pridėtose žemės ūkio mašinų garantinio aptarnavimo taisyklėse nurodoma, kokiomis medžiagomis naudotis reikia, kad mašina veiktų tinkamai. Atsakovas susipažino su taisyklėmis ir tai patvirtino parašu. Atsakovas pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1. ir 6.2.2. punktų reikalavimus, dėl ko atsakovo nurodytas kombaino gedimas neapima garantinio remonto, ieškovė nėra atsakinga už atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovei nėra pareigos kombaino gedimą taisyti savo lėšomis.

Atsiliepimas

Atsakovas T. Ž. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, taip pat nesutinka, jog kuro siurblio gedimas įvyko dėl netinkamo kuro. Dėl kombaino gedimo ir kuro mėginio atsakovas paaiškino, jog sugedus kombaino kuro siurbliui buvo iškviestas ieškovės servisas. Pagal techninės priežiūros sutartį gedimas turi būti pašalintas per 48 valandas, tuo tarpu ieškovas gedimą pašalino tik per (duomenys neskelbtini) valandų. Atsakovas nurodė, jog tą dieną, kai ieškovo servisas suremontavo kombainą ir paėmė kuro mėginį iš kombaino bako, atsakovo ten nebuvo. Po mėginiu ir atliktų darbų aktu atsakovas nepasirašinėjo, parašas ne atsakovo. Atsakovas nesutinka su atlikto kuro mėginio tyrimu ir mano, jog kuro mėginys galimai buvo paimtas ne iš jo kombaino, o iš kito šaltinio. Atsakovas tikina, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neva atsakovo pilamo netinkamo kuro į kombainą ir kuro siurblio gedimo, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžiuose paaiškino, jog nesutinka su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis, jog neva atsakovo netinkamo kuro naudojimas galėjo sąlygoti siurblio gedimą. Atstovas pažymėjo, jog ieškovė nėra nuosekli : ieškinyje nurodė, jog remonto darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė atsakovas, vėliau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog aktą pasirašė atsakovo atstovas, todėl tai kelia pagrįstų abejonių ieškovės deklaruojamų teiginių patikimumu. Akte nenurodyta, jog buvo paimtas kuro mėginys ir atliekamas tyrimas. Atstovo manymu, pliūpsnio temperatūra neturi įtakos siurblio gedimui, todėl teigti, jog dėl žemos pliūpsnio temperatūros kilo gedimas, nėra pagrindo. Vien tai, kad jautėsi benzino kvapas, dar neįrodo, kad atsakovui priklausančio kombaino kuro bake tikrai buvo benzinas, kadangi pačiame angare buvo benzino, todėl benzino kvapas galėjo pasklisti po patalpas. Atsakovas pripažįsta, jog išleido kurą, nes kombainui sugedus kurą reikėjo perpilti į kitą techniką. Kuro išleidimas nėra susijęs su kuro siurblio gedimu, priešingai, dėl gedimo nebuvo galima naudoti kombaino, todėl kurą reikėjo perpilti į kitą techniką. Atsakovas po kombaino gedimo išvyko su reikalais į Vilnių, nesulaukęs pagalbos, palikęs savo giminaitį P. Ž., kuris galėjo priimti darbuotojus, atvažiuosiančius remontuoti kombainą. Apie kombaino gedimą atsakovas ieškovą informavo (duomenys neskelbtini) d., tą pačią dieną, kurią sugedo kombainas. Atstovo manymu, ieškovė nėra įrodžiusi atsakovo atžvilgiu atlikto technikos eksploatavimo pažeidimo ir nepagrįstai reikalauja apmokėti išlaidas, kilusias dėl garantinio kombaino gedimo šalinimo.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime pateiktas aplinkybes ir papildomai paaiškino, jog ūkyje kaip atsakovo atstovas buvo paliktas dėdė P. Ž. kaip atsakingas asmuo. Pirmasis gedimas įvyko atsakovui vairuojant kombainą. Pirmąjį gedimą ieškovės darbuotojai šalino pirmą dieną, tačiau vėliau gedimas pasikartojo. Kuomet antrą kartą kombainas sugedo ir pakartotinai buvo taisomas, po antrojo taisymo kombainas buvo paliktas angare. Kombainas taisytas tris kartus. Atsakovas neneigė, jog iš kombaino išpylė kurą, bet paaiškino, jog ūkio darbų atlikimui pasamdė traktorių, į kurį ir įpylė kurą iš kombaino. Kurą išleidinėjo kartu su P. Ž.. Kuro siurblio keitime nedalyvavo, bet gavo skambutį apie tai, jog bus keičiamas siurblys. Atsakovas paprašė kaimyno E. V., jog atidarytų angarą ir įleistų ieškovės darbuotojus. E. V. nedalyvavo visame remonto darbe. Vykdant remonto darbus, darbuotojai atsakovui telefonu tik užsiminė, jog gali būti blogas kuras bake, o tai patvirtinus remontas nebebus garantinis. Buvo užsiminta tik dėl kuro mėginio, tačiau mėginio procedūra nebuvo paaiškinta. Prie kombaino be atsakovo gali prieiti P. Ž., angaras laikomas užrakintas. Už darbų atlikimą už atsakovą pasirašė serviso darbuotojas. Apie mėginio tyrimo rezultatus atsakovas sužinojo tik gavęs sąskaitą. Kombainui atsakovas naudodavo dyzelinį kurą. Dyzeliną įsigydavo degalinėje, kartais specialiai į namus užsisakydavo iš įvairių degalų tiekėjų. Paskutinį kartą atsakovas pirko didelį dyzelinio kuro kiekį (daugiau nei (duomenys neskelbtini) litrų), kurį pylė ir į kombainą, ir į kitas transporto priemones. Iš kitų ūkininkų kuro atsakovas nėra skolinęsis ar pirkęs.

Liudytojas M. M., akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius, (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykus kombaino gedimui, gedimas buvo įregistruotas, buvo pranešta, jog laukuose pradėjo sunkiai dirbti kombainas ir pradėjo leisti kurą. Nuvykus meistrui E. R. pastebėta, jog trūkęs kombaino kuro siurblys. E. R. paskambino, pranešė tai, o M. M. pasiėmė detales ir nuvažiavo į laukus. Nuvykęs pastebėjo, jog pasiėmė netinkamas dalis, todėl nutarė palikti kombainą laukuose ir atvažiuoti kitą rytą. Kitą dieną į laukus atvyko darbuotojas, kuris atliko remonto darbus, juos užfiksavo ir išvažiavo. Kombainas veikė apie dvi ar tris valandas, po to vėl įvyko toks pat gedimas. Vėl pasiėmė detales, nuvažiavo ir sutaisė, tačiau vėl pasikartojo toks pat gedimas, dėl ko nutarė pastatyti kombainą ir nedirbti su juo. Išardę kombainą nustatė mechaninį gedimą. Kuras buvo išleistas iš kuro bako. Kuro bake paprastai dar lieka kompensacinis (duomenys neskelbtini) litrų kuras, todėl buvo atsukta išleidimo anga, kurioje matėsi, kad buvo išleista dar apie (duomenys neskelbtini) litrų dyzelinio kuro. Paimtas apie pusantro litro kiekio kuras, kadangi toks kiekis yra reikalaujamas tyrimui. Kuro bako apačioje yra išleidimas. Mėginys buvo vežamas tyrimui į Šiaulius. Paėmė meistrai kurą, likusį kurą išpylė, baką išplovė, tada užpylė naują kurą, įdėjo naują kuro siurblį ir kombainas veikė. Nuo to momento bėdų su kombainu nebuvo. Kurą vežė paskutinę dieną. Naujas siurblys iš gamyklos atėjo apie 13 val. ar 14 val. Tada darbuotojai važiavo į degalinę paimti naujo kuro, o grįžę pamatė, kad aplink kombainą aplaistyta kuro, todėl atsuko kuro bako angą ir tikrino. Liudytojo teigimu, gavus kuro mėginio tyrimo rezultatus, paskambino atsakovui ir perspėjo, jog kuras tikrai blogas. Liudytojo teigimu, atsakovas pretenzijų nereiškė. Po kiek laiko atsakovas atsiuntė pretenziją dėl kombaino prastovos. Su atsakovu daugiausiai bendravo liudytojas M. M.. Liudytojo teigimu, kai darbuotojai atvažiavo paskutinį kartą ir rado nuleistą kurą, atsakovo nebuvo, buvo tik jo atsakingas asmuo. Kai buvo paimtas kuro kiekis tyrimui, tuo metu toje vietoje buvo darbininkas, kuris laukė, kol bus atvežtas kuras. Kodėl darbų perdavimo akte nenurodyta, jog buvo vežamas kuro mėginys tirti, liudytojas nežino. Apie tai, jog buvo imtas kuro mėginys, darbų atlikimo akte nėra parašyta. Paprastai visi atliekami darbai fiksuojami kompiuterio sistemoje ir mėginio ėmimas galėjo būti užfiksuotas tik kaip „(duomenys neskelbtini)“. Darbas laboratorijoje atliekamas pagal vidaus taisykles. Kuras pakeistas M. M. iniciatyva. Kuro, kuriuo būtų galima pakeisti kombaine buvusį kurą, tuo metu angare nebuvo, todėl reikėjo jo atsivežti. Tuo metu, kai darbuotojas buvo išvažiavęs paimti kuro, mėginys paimtas negalėjo būti. Kai atvažiavo atsakovo atsakingas asmuo, buvo pradėti darbai. Tas atsakingas asmuo buvo kartu visą laiką. Nebuvo tik tada, kai važiavo paimti kuro. Liudytojo M. M. tuo metu ten nebuvo. Kombainą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki darbų pabaigos remontavo trys meistrai. Pirmąją dieną dirbo G. L., o po to E. R. ir V. K.. Trečiąją dieną dirbo du meistrai: E. ir V.

Liudytojas E. R., įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis mechaniku, vairuotoju, (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdyje paaiškino, jog sužinojo apie gedimą, gavo kuro siurblį ir jį vežė į remonto vietą. Kai atvažiavo prie angaro, šis buvo atidarytas. Kai atvažiavo atsakingas asmuo, nuėjo prie kombaino ir pamatė, kad ant kuro bako yra apibarstyta smėlio, buvo prilieta skysčio. Atsakovo atsakingas asmuo užlipęs ir patikrinęs pasakė, kad kvapas panašus į benziną. E. R. paskambino serviso vadovui, klausė, ar keisti siurblį, ar ne, kadangi tokioje situacijoje pakeitus siurblį problema greitai vėl gali išlįsti. Nutarė išleisti kurą ir tik tada keisti siurblį. Atsakovo atsakingo asmens buvo paprašyta kanistrų kurui pripilti, buvo išleista maždaug (duomenys neskelbtini) litrų kuro ir paimtas mėginys. Liudytojas aiškino, jog atsukęs apatinį bako kamštį, išleido apie (duomenys neskelbtini) litrų kuro ir tada kurą įleido į butelį mėginiui, o likusį kurą išleido. Butelį turėjo mašinoje, butelis buvo nuo mineralinio vandens. Pripylė apie pusę butelio (mažiau nei litrą) kuro mėginiui. Butelis plombuotas nebuvo, ant butelio etiketės neklijavau. Kai ėmė kuro mėginį, tas atsakingas asmuo buvo kartu, jo vardo nežino. Kai kartu su darbininkais pakeitė visus filtrus, užkūrė kombainą ir padarė purkštukų testus, kurie buvo reikalingi tam, kad būtų aišku, ar kombainas dirba tinkamai. Testai buvo geri, kombainas veikė gerai. Darbų akte nepažymėjo, kad buvo imtas mėginys galbūt dėl skubėjimo. Darbų akte parašyta, jog kombaino šonas aplietas ir prie bako pilna smėlio, nes tokį vaizdą pirmiausia užfiksavo atvykę. Prie kombaino atvažiavo apie trečią valandą dienos, o išvažiavo apie aštuntą valandą vakaro. Liudytojas teigė, jog dalyvavo tik paskutinę kombaino remonto dieną. Ankstesnis darbuotojas sakė, kad pakeitė kuro siurblį. Kartu su liudytoju buvo atvykęs V. K.. Kuro siurblys keistas du kartus. Pateikta sąskaita tik už paskutinius darbus. Dėl pirmo siurblio negali pasakyti, ar jį keitė, ar remontavo. Trečias meistras buvo G. L.. Po darbų atlikimo kalbėjo telefonu su atsakovu ir informavo apie darbų atlikimą ir mėginio paėmimą. Atsakovas sakė važiuoti namo ir minėjo, jog atsiųs žmogų tam, kad uždarytų angarą. Liudytojas tikino, jog pasakė atsakovui, kad remontas gali būti negarantinis, o atsakovas teigė, jog, jei reikės, susimokės už darbus.

Liudytojas P. Ž. (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra jo sūnėnas. Paaiškino, jog kartais padėdavo atsakovui ūkyje. Kai sugedo kombainas, atvažiavo serviso darbuotojai remontuoti kombaino. Remontas iš karto nepavyko, todėl kombainas dvi ar tris naktis stovėjo lauke. Paaiškino, jog remonto darbus stebėjo pirmą ar antrą dieną, kai atvažiavo serviso darbuotojai. Iš viso liudytojas buvo atvykęs du kartus. Kiek pamena, kombainą sutaisius, šis nedirbo, todėl kombainą buvo nutarta įvežti į angarą. Iki kombaino gedimo kombainas stovėdavo arba angare, arba lauke prie sodybos. Apie kuro mėginį sužinojo iš atsakovo. Pirmą dieną, kai liudytojas P. Ž. atvyko į vietą, jau buvo atvykę serviso darbuotojai, o atsakovo nebuvo. Iš kombaino kartu su atsakovu išpylė apie (duomenys neskelbtini) litrų kuro ir jį supylė į traktoriaus baką. Traktorius priklauso kaimynui. Traktorius turėjo suarti laukus. Pildami kurą šiek tiek prilaistė. Liudytojas minėjo, jog turi atsakovo išduotą įgaliojimą pirkti kurą, įgaliojimas išduotas nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesio. Mokėjimo agentūroje pagal įgaliojimą atlieka konsultacinius veiksmus, tačiau tik tuomet, kai atsakovas negali. (duomenys neskelbtini) d. liudytojas kuro atsakovui neužsakinėjo, jį pirko pats atsakovas.

Liudytojas E. V. (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu gyvena tame pačiame kaime, poros kilometrų atstumu. Liudytojas paaiškino, jog jam buvo pavesta atidaryti sandėlio duris ir įleisti darbuotojus taisyti kombainą, o pats liudytojas tik stovėjo ir stebėjo visą darbų atlikimą. Darbuotojai paėmė kuro mėginį, kalbėjo apie tai, kad į kuro baką kažkas pripilta. Paėmę mėginį išvažiavo. Paties kuro mėginio ėmimo liudytojas nematė. Kombaino kuro bake esančio kuro neuostė. Kai serviso darbuotojai išvyko, liudytojas užrakino angarą, dokumentų pasirašyti nereikėjo. Nuo kombaino iki vietos, kurioje stovėjo ir stebėjo remonto darbus, siekė keli metrai. Darbuotojai, dėdami detales, priėjo prie kuro bako, atsuko jį, pradėjo uostyti. Tarp darbuotojų kalbos apie tai, kad kuras netinkamas, nebuvo. Darbuotojai sakė, kad paims mėginį. Butelio talpą darbuotojai atsinešė iš mašinos, kuri taip pat stovėjo sandėlyje, nes sandėlis buvo didelis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui ūkininkui T. Ž. pardavė naują, nenaudotą javų kombainą (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas T. Ž. įsigijo ir (duomenys neskelbtini) d. prekės perdavimo – priėmimo aktu (priedas Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) d. pirkimo–pardavimo sutarties) priėmė kombainą ir su juo susijusius dokumentus, buvo supažindintas su prekės dokumentais ir prekės eksploatavimo taisyklėmis bei jas suprato ir su jomis sutiko, prekę apžiūrėjo, pretenzijų prekės komplektacijai ir būklei neturėjo, tai patvirtino pasirašydamas prekės priėmimo aktą.

(duomenys neskelbtini) d. įvyko kombaino gedimas. Kombaino gedimo metu kombainą vairavo atsakovas. Atsakovas (duomenys neskelbtini) d. ieškovei pranešė apie gedimą. Atsakovui buvo pranešta, jog atvyks serviso darbuotojai. Serviso darbuotojai atvyko (duomenys neskelbtini) d., remonto darbai truko iki (duomenys neskelbtini) d. Serviso darbuotojai pakeitė kombaino kuro siurblį, paėmė kuro mėginį ir vežė atlikti tyrimą. Kombaino kuro siurblys išimtas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Tyrimas atliktas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Naftos produktų bandymų laboratorijoje, iš tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog kure nustatyta (duomenys neskelbtini) ⁰ C pliūpsnio temperatūra. Dėl atlikto remonto ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą dėl 2965,11 Eur apmokėjimo už atliktus kombaino remonto darbus, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė. Byloje kilo ginčas dėl kombaino kuro siurblio gedimo, atsakovo kaltės netinkamai naudojant kombainą, garantijos atliktiems gedimo darbams netaikymo ir iš to kilusios skolos priteisimo.

Dėl kombaino kuro siurblio gedimo, remonto darbų atlikimo, kuro mėginio paėmimo ir kuro mėginio tyrimo atlikimo

Nagrinėjamoje byloje kombaino kuro siurblio gedimas įvyko garantinio termino metu, todėl ieškovei, prašant priteisti skolą už kombaino atliktų gedimų taisymą, būtina įrodyti, jog gedimas nėra garantinis. Tam, kad gedimas būtų ne garantinis, ieškovė turi įrodyti atsakovo kaip pirkėjo kaltę, pilant į kombaino kuro baką netinkamą kurą, sąlygojusį kuro siurblio gedimą. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog kombaino kuro siurblio gedimo priežastis – netinkamas atsakovo naudotas kuras, tuo tarpu atsakovas tikino, jog kuro siurblys sugedo ne dėl galimai netinkamo kuro.

Iš (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaitos– faktūros, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog už suteiktas serviso paslaugas ir parduotas atsargines dalis atsakovui išrašyta 2965,11 Eur suma, apmokėjimo terminas – iki (duomenys neskelbtini) d. Sąskaita – faktūra išrašyta atsakovui už garantiniu laikotarpiu atliktą technikos – kombaino (duomenys neskelbtini), serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) – remontą, kurio metu buvo pakeistas kuro siurblys. Sąskaitoje – faktūroje nurodyta grafa „(duomenys neskelbtini)“ užpildyta ieškovės.

Iš (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Naftos produktų bandymų laboratorijos tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) d. gautas tiriamasis objektas – dyzelinis kuras (mėginys neplombuotas), bandinio kiekis (duomenys neskelbtini) litro. Tyrimą užsakė akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tyrimo atlikimo data – (duomenys neskelbtini) d. Tyrimo metu nustatyta, jog kuro pliūpsnio temperatūra siekė (duomenys neskelbtini) ⁰ C. Ieškovės atstovės teigimu, mažiausia kuro pliūpsnio temperatūra turi būti apie (duomenys neskelbtini) ⁰ C. Tuo tarpu atsakovo atstovo manymu, pliūpsnio temperatūra neturi įtakos siurblio gedimui, kadangi pagal pliūpsnio kriterijų sprendžiama, kokioje temperatūroje užsiliepsnoja kuras, o reikalavimas, jog pliūpsnio temperatūra būtų aukštesnė nei (duomenys neskelbtini) laipsniai reikalingas tik dėl saugumo. Liudytojo M. M. teigimu, labai žemas pliūpsnio laipsnis paprastai reiškia, jog kure yra priemaišų, o kuo žemesnis pliūpsnio laipsnis, tuo daugiau priemaišų, kurios suprastina tepimo savybes, dėl ko gali įvykti gedimas ir sprogti galvutė.

Iš pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 11 „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog atsakovo kombaino variklis priklauso „(duomenys neskelbtini)“ klasei, variklis – (duomenys neskelbtini) dyzelinis kompresorinis. Kombaino variklis pagal variklio kartas priklauso V-ojo etapo tipui, todėl jam turi būti taikomos EN590 arba Direktyvos 98/70/EB reikalavimai.

Apie šių reikalavimų laikymosi būtinumą pasisakyta ir atsakovo atstovo pateiktame (duomenys neskelbtini) serijos kombainų operatoriaus vadove, kuriame nurodyta, jog degalai turi atitikti numatytą sieros kiekį, priešingu atveju, išmetamųjų dujų slopinimo sistemos efektyvumas mažėja. Vadovo 8 skyriuje nurodoma, jog variklių garantija taikoma tik tuomet, jei naudojami degalai, atitinkantys Europos EN 590: 2009 arba Amerikos ASTM D975-09b 1-D arba 2-D standartą.

Iš ieškovės atstovės pateikto 6-osios kartos V-ojo etapo variklių 3.9.6. Degalų kokybės reikalavimų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ (į kurią įeina ir „(duomenys neskelbtini)“ variklių tipas) varikliuose turi būti degalai, kuriuose sieros kiekis neviršytų 10 mg/kg (20 mg/kg pardavimo galutiniams vartotojams vietoje) nustatyto kiekio.

Degalų kokybės reikalavimuose numatyta bendroji taisyklė, jog naudojant degalus, neatitinkančius reikalavimų, gali atsirasti įvairių degalų įpurškimo sistemos ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos gedimų. Taip pat įspėta, jog degalai ir mišiniai, tokie kaip benzinas, yra draudžiami, kadangi gali sutrumpinti numatomą eksploatacijos laika ir sukelti sudėtingus degalų sistemos gedimus.

Iš ieškovės pateikto išrašo dėl EN 590 rekomendacijų „Degalai. ES. Automobilinis dyzelinas“ matyti, jog Europos valstybės laikosi dyzelino kokybei nustatytų rekomendacinių reikalavimų, iš kurių vienas yra tai, jog pliūpsnio temperatūra turėtų būti ne mažesnė nei 55⁰ C, klampumas turėtų siekti nuo 2,00 iki 4,50 mm²/s, o siera maksimaliai turėtų siekti 0,20 proc. masės.

Iš 1998 m. spalio 13 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos Nr. 98/70/EB Dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės II bei IV priedų matyti, jog tiekiamų į rinką degalų, naudojamų transporto priemonėse su slėginio uždegimo varikliais, rūšis – dyzeliniai degalai, maksimalus sieros kiekis – 350 mg/kg, tuo tarpu tiekiamų į rinką degalų, naudojamų transporto priemonėse su slėginio varikliais, rūšis – dyzeliniai degalai, maksimalus sieros kiekis – 50 mg/kg. Pagal specialiuosius „(duomenys neskelbtini)“ naujausius kuro kokybės reikalavimus dyzeliniame kure neturėtų būti daugiau nei 15 mg/kg sieros.

Iš ieškovės atstovės pateikto susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vadovu V. O., matyti, jog ieškovės atstovė kreipėsi į naujausios naudotojo vadovo versijos techninės pagalbos skyriaus vadovą V. O., kuris pateikė naujausius naudotojo vadovo kuro kokybės reikalavimus, atitinkančius dabartinį 2009 EN 590, kuriuose nurodoma, jog sieros kiekis maksimaliai turėtų siekti (duomenys neskelbtini) mg/kg, pliūpsnio temperatūra turėtų būti didesnė nei (duomenys neskelbtini) ⁰ C, klampumas, esant (duomenys neskelbtini) ⁰ C (mm²/s), turėtų siekti (duomenys neskelbtini) mm²/s, o ribinė filtravimo temperatūra, priklausanti nuo degalų klasės, siekti turėtų nuo minus (duomenys neskelbtini) ⁰ C iki minus (duomenys neskelbtini) ⁰ C. Iš byloje pateikto laboratorijoje atlikto kuro mėginio tyrimo protokolo matyti, jog pliūpsnio temperatūra atitinka (duomenys neskelbtini) ⁰ C, ribinė filtruojamumo temperatūra - minus (duomenys neskelbtini), sieros kiekis – (duomenys neskelbtini) mg/kg, klampa – (duomenys neskelbtini) mm²/s.

Įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas V. O. į klausimą, ar tyrimo protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) ⁰ C kuro pliūpsnio temperatūra gali sukelti būtent atsakovo kombaino kuro siurblio „(duomenys neskelbtini)“ gedimą, atsakė, jog kuro siurblys yra „(duomenys neskelbtini)“, jis tepamas tik degalais, todėl degalų kokybė ypatingai svarbi, tačiau pliūpsnio temperatūra nenurodo degalų tepimo savybių. Vadovo teigimu, pateikta pliūpsnio temperatūra rodo, jog kuras nėra dyzelinis ir paaiškino, jog dažnais atvejais nutinka, jog į degalų baką pripilama netinkamo kuro arba atsiranda priemaišų, sąlygojančių nepakankamą tepimą, dėl ko sugenda kuro siurblys. Vadovo teigimu, prasta degalų kokybė gali sąlygoti degalų siurblio gedimą, tačiau tai teigia kalbėdamas abstrakčiai, o ne apie konkretų atvejį.

Kombaino (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro siurblio gedimas įvyko (duomenys neskelbtini) mėnesį, tuo tarpu kuro mėginio tyrimas atliktas tik (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog kuro mėginys laboratorijoje gautas (duomenys neskelbtini) d. Nors liudytojas E. R. teismo posėdžio metu teigė, jog paėmus kuro mėginį, šis buvo nuvežtas ieškovės (įmonės) vadovui, kuris mėginį į laboratoriją vežė iš karto, teismas sprendžia, jog mėginys į laboratoriją pristatytas praėjus keliems mėnesiams po mėginio paėmimo.

Vertinant kuro mėginio paėmimo procedūrą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kuro mėginys buvo įpiltas į butelį nuo mineralinio vandens, mėginys nebuvo užplombuotas, ant butelio nebuvo mėginį identifikuojančios etiketės ar užrašo. Atsakovo atstovo pateiktame (duomenys neskelbtini) serijos kombainų operatoriaus vadove nurodyta, jog degalų pylimo sistema turi būti švari, tvarkinga, sandariai uždaryta, išsiliejusį kurą iš karto būtina nuvalyti. Iš vadove pateiktos degalų pylimo instrukcijos matyti, jog degalų pylimo eiga ir instrukcijų laikymasis yra ypatingai svarbus.

Teismas sutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog atliekant kuro tyrimą padaryti keli esminiai pažeidimai, tai yra turėjo būti paimti du mėginiai tam atvejui, jei atsakovas nesutiktų su laboratorijos išvada ir norėtų pateikti kuro mėginį nepriklausomam tyrėjui, mėginys turėjo būti pilamas į specialią, švarią ir nenaudotą talpą bei atitinkamai pažymėtas ar užplombuotas. Kritiškai vertintini liudytojų parodymai dėl mėginio ėmimo, kadangi M. M. teigimu buvo paimtas (duomenys neskelbtini) litro kiekis, E. R. teigimu paimtas mažiau nei litras, o liudytojo E. V. teigimu, butelis buvo iki vieno litro talpos. Nagrinėjamu atveju galima daryti tik prielaidą, jog mineralinio vandens butelis buvo švarus, o butelyje nebuvo jokių priemaišų, smėlio ar benzino.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kuro siurblys buvo pakeistas du kartus, tačiau byloje nėra įrodyta, kada ir dėl kokių priežasčių kuro siurblys keistas pirmąjį, o kada antrąjį kartą, nėra aiški remonto data ir laikas iki kito gedimo. Kuro tyrimas, pasak liudytojo M. M., buvo atliktas du kartus (antrasis tyrimas buvo pakartotinis, kadangi reikėjo nustatyti papildomus parametrus). Liudytojo teigimu, antrasis tyrimas buvo darytas iš to paties (duomenys neskelbtini) litro mėginio, mėginys buvo nuvežtas vieną kartą. Liudytojo manymu, kuro bake buvo priemaišų, kurios mažino tepimo savybes, kas pakenkė siurbliui. Teismas, turėdamas tik vieną tyrimo protokolą, neturi galimybės spręsti, ar pakartotiniam tyrimui nebuvo pateiktas naujas mėginys.

Ieškovės atstovė netinkamo kuro pripylimo faktą motyvuoja byloje pateiktomis foto nuotraukomis. Ieškovės teigimu, devintoje ir dešimtoje foto nuotraukose matyti, jog po transporto priemone pripilta smėlio, matosi kuro nubėgimai. Vienuoliktoje ir tryliktoje nuotraukose matosi kuro dėmė. Septynioliktoje nuotraukoje matyti, jog kombaino gedimo dieną tuo metu, kai kombainas užgeso, kuro bake buvo tik pusė bako kuro, kas, pasak ieškovės, įrodo kuro nupylimo faktą. Dvyliktoje nuotraukoje matosi, jog kuro bakas yra apytuštis. Septintoje ir dvyliktoje nuotraukose (antrame rodmenyje) matosi, kada ir kiek dirbo kombainas, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) ha iki (duomenys neskelbtini) ha. Ieškovės atstovė deklaravo, jog akte užfiksuoti visi remonto darbai ir pažymėtos pastabos. Tuo tarpu iš darbų priėmimo–perdavimo akto matyti, jog grafoje „atlikti darbai“ remonto darbai nėra įvardinti. Akte nurodyta, jog yra „(duomenys neskelbtini)“, o tai tvirtinama atliktu tyrimo protokolu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tyrimo protokole nurodyti tik tam tikri ištirti kuro parametrai (pliūpsnio temperatūra, ribinė filtruojamumo temperatūra, sieros kiekis, klampa), tačiau nėra konstatuota, jog kuro bake užfiksuotas kitas (ne dyzelinis) kuras.

Teismas, vertindamas pateiktas foto nuotraukas, atkreipia dėmesį į liudytojo M. M. nurodytą aplinkybę, jog tik atvykus paskutinį kartą (paėmus naujas detales ir grįžus į gedimo vietą) aplink kombainą matėsi prilaistytas kuras, o patikrinus baką pasijautė benzino kvapas. Tuo tarpu liudytojo E. R. teigimu, dėmes ir išpiltą kurą pastebėjo iš karto, vos tik atvyko.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra byloje pateiktų patikimų įrodymų, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Naftos produktų bandymų laboratorijai buvo pateiktas būtent (duomenys neskelbtini) d. paimtas mėginys iš atsakovo kombaino. (duomenys neskelbtini) d. paimto kuro mėginio ir Naftos produktų bandymų laboratorijai pateikto mėginio tapatumu taip pat verčia abejoti (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdyje duoti liudytojo M. M. parodymai apie tai, kad kuro tyrimai buvo atlikti du kartus ir pirmasis tyrimas neatskleidė kuro kokybės trūkumų, tik atlikus antrą tyrimą buvo nustatytas kuro pliūpsnio temperatūros neatitikimas.

Dėl atsakomybės už gedimo remonto darbus ir garantijos taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.158 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. Tinkamo sutarties vykdymo reikalavimai gali būti nustatyti įstatymuose, sutartyse, teisės principuose, papročiuose, profesinės etikos taisyklėse.

Vertindamas atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus remonto darbus dėl galimai netinkamo kuro įpylimo į kombainą ir tai sąlygojusio kuro siurblio gedimo, būtina įvertinti atsakovo dalyvavimą remonto darbuose ir mėginio ėmime bei jo informavimą apie paimtą mėginį ir atliktą tyrimą. Ieškovės atstovės ir liudytojo M. M. teigimu, mėginio ėmimo metu darbų atlikime atsakovas nedalyvavo, vietoje jo dalyvavo atsakovo atstovas (pirmas dvi dienas dalyvavo P. Ž., o paskutinę darbų dieną atsakovą atstovavo kitas asmuo). Duomenų, jog remonto metu (nuo 20(duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.) atsakovas būtų atvykęs į gedimo vietą, nėra (tai patvirtina tiek atsakovas, tiek liudytojas P. Ž.).

Ieškovės atstovė patvirtino, jog baigus remontą priėmimo–perdavimo akto pasirašyme nebuvo nei atsakovo, nei jo atstovo, tačiau su atsakovu apie atliktus darbus buvo kalbama telefonu. Ieškovės teigimu, atsakovas telefonu patvirtino, jog priima darbus, todėl už atsakovą darbų priėmimo – perdavimo akte pasirašė darbuotojas E. R.. Tačiau teismas vertiną tą aplinkybę, jog darbų atlikimo akte remonto darbai nebuvo fiksuoti ir kad byloje nėra jokių telefoninių pokalbių išklotinių, leidžiančių tvirtinti, jog atsakovas nuolat buvo informuojamas apie kombaino remonto eigą.

Atsakovas apie atliktą kuro mėginio tyrimą sužinojo elektroniniu paštu gavus tyrimo protokolą (prieš tai telefonu buvo užsiminta, jog bus imamas mėginys). (duomenys neskelbtini) d. ieškovės atstovė atsakyme į (duomenys neskelbtini) d. pretenziją „Dėl nepriimtos sąskaitos pagal serviso sutartį“ nurodė, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė atsakovas, priekaištų atliktiems darbams neturėjo, sutiko su akte nurodytomis pastabomis dėl benzino kvapo, sklindančio iš kombaino kuro bako. Tuo tarpu iš atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog aktą tiek už darbų perdavimą, tiek už priėmimą pasirašė darbuotojas E. R.. Tai patvirtino ir liudytojas E. R.. Atsakovo atstovo teigimu atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie mėginio paėmimą, kadangi kuro mėginio tyrimo protokolas gautas jau po atlikto tyrimo.

Iš atsakovo atstovo pateikto (duomenys neskelbtini) serijos kombainų operatoriaus vadovo 2 dalies 2.5 skyrių „Informacija apie variklį“ matyti įspėjimas, jog benzino, alkoholio, degiosios alyvos ar kuro mišinių negalima pilti į dyzeliną, kadangi tai gali sukelti sprogimą ar gaisrą. Iš atsakovo atstovo pateiktos (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog atsakovas pirko (duomenys neskelbtini) litrų dyzelinį kurą už 1440 Eur sumą, žymėtą kaip žemės ūkiui. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovo pasamdytas traktorius naudojo tą patį kurą, kuris naudotas ir kombaine, tačiau traktoriui kuro siurblys nesugedo. Teismas sprendžia, jog nors tyrimo protokole užfiksuotas galimai dyzelinio kuro parametrų neatitinkantis kuras, pagrindo konstatuoti, jog atsakovo kombaino bake buvo pripiltas netinkamas kuras, nėra.

Iš (duomenys neskelbtini) d. priedo Nr. 3 „Žemės ūkio mašinų garantinio aptarnavimo taisyklės“ (priedas prie (duomenys neskelbtini) d. pirkimo–pardavimo sutarties) matyti, jog garantinis laikotarpis, kuris yra nurodytas minėtoje pirkimo pardavimo sutartyje, prasideda nuo žemės ūkio mašinos įvedimo į eksploataciją. Garantinio laikotarpio metu pardavėjas įsipareigoja atlikto serviso aptarnavimą, per protingą terminą išspręsti iškilusias technines problemas, pakeisti arba sutaisyti detales, pažeistas gamyklinio broko arba pardavėjo kaltės. Garantinio laikotarpio terminas – du metai (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) d. atsakovo pretenzija).

Iš kombaino pirkimo–pardavimo sutarties 6 dalies ir Žemės ūkio mašinų garantinio aptarnavimo taisyklių matyti, jog garantija netaikoma šiais atvejais: atlikus apžiūrą ir nustačius, jog pažeidimai atsirado dėl vartotojo kaltės; netaikoma pažeistoms detalėms dėl natūralaus susidėvėjimo (diržams, peiliukams, filtrams ir kitoms panašaus pobūdžio detalėms); netaikoma, kai vartotojas naudoja techniką ne pagal paskirtį; netaikoma, jeigu vartotojas savavališkai pakeičia žemės ūkio mašinos konstrukciją; netaikoma, jeigu garantiniu laikotarpiu vartotojas pats nusprendžia taisyti gedimus, prieš tai negavęs pardavėjo sutikimo; netaikoma pažeidimams, atsiradusiems dėl nenugalimos jėgos aplinkybių; netaikoma laiku neatlikus techninio aptarnavimo ir jeigu aptarnavimai buvo atlikti ne mašiną pardavusio įgalioto asmens; netaikoma dėl netinkamos eksploatacijos bei vartojimo instrukcijos nesilaikymo (mašinos nepriežiūra, neteisingai įtempti diržai, grandinės, laiku netepami mazgai); netaikoma saugikliams, lemputėms, guminėms detalėms, stiklams; netaikoma mechaniškai pažeistoms detalėms; netaikoma, kai žemės ūkio mašina yra naudojama netinkamais režimais, yra perkraunama, blogai sureguliuota. Pažymėtina, jog su šiomis garantijos taikymo / netaikymo sąlygomis atsakovas supažindintas pasirašytinai (tai patvirtina atsakovo parašas (duomenys neskelbtini) d. priedo Nr. 3 „Žemės ūkio mašinų garantinio aptarnavimo taisyklės“ dokumente).

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, jog dar prieš mėginio ėmimą ir tyrimo atlikimą atsakovo darbuotojas ir pats atsakovas (telefonu) buvo perspėti, jog remontas galimai bus ne garantinis. Liudytojas E. R. informavo atsakovą, jog kuro tyrimas reikalingas dėl to, jog nustačius kure priemaišų gedimo remontas būtų ne garantinis, liudytojas M. M. taip pat informavo atsakovą, jog tai nebus garantinis darbas, kadangi dėl netinkamo kuro sugedo kuro siurblys. Tokie liudytojų paaiškinimai sudaro pagrindą manyti, jog tyrimas buvo atliktas iš anksto žinant rezultatus.

Liudytojų parodymuose nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti pačią kuro siurblio gedimo priežastį, juo labiau šie asmenys neturi specialiųjų žinių ir negali nustatyti gedimo priežasties. Tik teismui tinkamai ištyrus įrodymus ir nustačius reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima patvirtinti gedimo priežastis ir atitinkamai spręsti dėl ieškovės reikalavimo tenkinimo ar atmetimo. Tuo pagrindu teismas, savo iniciatyva kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), siekdamas išsiaiškinti, kokią įtaką kombaino (duomenys neskelbtini), serijinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro siurblio (duomenys neskelbtini) gedimui turi dyzelinio kuro pliūpsnio temperatūra (duomenys neskelbtini) ⁰ C. Teismui pateiktame atsakyme į užklausimą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad dyzeliniai kuro siurbliai genda dėl trijų priežasčių: dėl rūdžių ir vandens, kurie patenka iš kuro bako į dyzelinį kuro siurblį; dėl oro patekimo į kuro sistemą (keičiami vožtuvai, nes būna metalinių drožlių); dėl blogo dyzelinio kuro, kuris dažniausiai būna su priemaišomis (aliejai), bei per daug “sausas”. Nurodė, kad norint pilnai nustatyti gedimo priežastį, atliekama defektaciją: statymas ant stendo, pagal siurblio parametrus ir pilnas išardymas kuro siurblio. Dyzelinio kuro siurbliui naudojamas dyzelinis kuras turi didelės įtakos siurblio darbui, bet vadinama “pliūpsnio temperatūra 25⁰ C – nėra reikšminga, nes jei geras dyzelinis kuras ir siurblys gerai sureguliuotas, tai siurblys dirbs ilgai, jei bus laikomasi ir kitų eksploatacijos instrukcijų, pvz. kuro filtro keitimo intervalas. Taip pat nurodė, kad daugiau apie gedimo priežastis būtų galima pasakyti, jei būtų pateiktos garantinio siurblio ardymo nuotraukos.

Teismas vertina tą aplinkybę, kad ieškovės darbuotojai, (duomenys neskelbtini) d. baigę atsakovui priklausančio kombaino (duomenys neskelbtini), serijinis numeris (duomenys neskelbtini), remontą, seną pakeistą kuro siurblį pasiėmė su savimi, minėtas kuro siurblys nebuvo perduotas atsakovui. Tai reiškia, kad visa įrodomoji medžiaga, iš kurios būtų galima patikimai spręsti apie tikrąsias kuro siurblio gedimo priežastis, yra ieškovės žinioje, tačiau ieškovė, susipažinusi su pateiktu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomone dėl kuro pliūpsnio įtakos kuro siurblio gedimui, nesiėmė veiksmingų priemonių kuro siurblio gedimo priežasčiai nustatyti. Todėl teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas būtų pažeidęs kombaino (duomenys neskelbtini) eksploatavimo taisykles ir tuo sukėlęs kuro siurblio gedimą, kuriam netaikomas garantinis remontas.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis).Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Be to, pripažįstama, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2020).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, jog kuro mėginys tyrimui atlikti paimtas iš atsakovo kombaino, neįrodyta, jog atsakovas į kuro baką pylė netinkamą kurą, neįrodyta, jog kuro siurblio gedimas susijęs būtent su atsakovo pilamu netinkamu kuru.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovo kombaino gedimas įvyko dėl tiesioginių atsakovo netinkamų kombaino eksploatacijos veiksmų, įpylus netinkamą kurą, teismas sprendžia, jog gedimas laikomas garantiniu, todėl už gedimo atliktus remonto darbus pareiga atsiskaityti atsakovui nekyla, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys nėra tenkinamas, nustačius, jog kombaino remontas laikomas garantiniu, prašymas dėl 8 procentų metinių palūkanų priteisimo nėra tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, tuo tarpu atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Atsakovas prašo atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už atsakovo atstovavimą. Byloje pateiktos trys sąskaitos ir mokėjimo nurodymai įrodo, jog atsakovas turėjo iš viso 300 Eur išlaidų už atstovavimą nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo prašomas priteisti užmokestis už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteisiama 300 Eur suma už turėtas atstovavimo išlaidas.

Iš ieškovės priteisiamos valstybei tyrėtos išlaidos sumoje 21,35 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 21,35 Eur (dvidešimt vieną eurą 35 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė