Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sergel“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (buvusi uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,Ergo Lietuva“), uždaroji akcinė bendrovė ,,Merata“, R. L., M. S., antstoliai – Andrius Bublys, Inga Karalienė, Jurgita Bareikienė, Darius Bliznikas, Donatas Kisielius, Brigita Palavinskienė ir Daiva Prunskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kaip nurodoma patikslintame pareiškime, 2007-2008 metais bandė užsiimti individualia veikla (statybų), tačiau vykdomų buto remonto darbų metu užliejus butą, draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (buvusi UADB ,,Ergo Lietuva“) turėjo atlyginti 9608,15 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Pablogėjus finansinei padėčiai, 2010 m. išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę, tačiau jo gaunamų pajamų užteko tik pragyvenimui, o sukurtai įmonei buvo paskelbtas bankrotas ir ji likviduota. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, 2020 m. gruodžio mėnesį grįžęs į Lietuvą, vėl užsiėmė individualia veikla, susijusia su keleiviniu transportu, o nuo 2021 m. sausio 27 d. – su statybų veikla.

4. Pasak pareiškėjo, neįvykdytų, pradelstų įsipareigojimų dydis, kurių terminai yra suėję – 69772,40 Eur (iš jų vykdymo išlaidos – 9115,23 Eur), t. y.: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 264,53 Eur; UAB ,,Sergel“ – 17,46 Eur; ERGO Insurance SE Lietuvos filialui – 14571,48 Eur; UAB ,,Merata“ – 31234,65 Eur; R. L. – 8776,65 Eur; M. S. – 5792,40 Eur; antstoliams – Andriui Bubliui – 120,77 Eur, Ingai Karalienei – 1433,62 Eur, Jurgitai Bareikienei – 2447,57 Eur, Dariui Bliznikui – 4798,13 Eur, Donatui Kisieliui – 8,51 Eur, Brigitai Palavinskienei – 154,82 Eur ir Daivai Prunskienei – 151,81 Eur. Šių įsipareigojimų įvykdyti negali, kadangi yra nemokus, o šiuo metu gaunamos pajamos – 600,00 Eur per mėnesį, nėra pakankamos atsiskaityti su kreditoriais, todėl kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

5. Taip pat patikslintame pareiškime nurodoma, kad jis neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir padengti susidariusius įsiskolinimus; taip pat neturi akcijų bei kitų vertybinių popierių. Šiuo metu išlaiko (alimentai) nepilnametį sūnų J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Kitų skolininkų neturi. Nėra sudaręs sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais ar galėjusių pažeisti jų teises ir lėmusių neatsiskaitymą. Nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Neturi iškeltų ar nutrauktų fizinio asmens bankroto bylų ar civilinių bei su darbo santykiais susijusių bylų, nėra ne ginčo tvarka daromų išieškojimų. Turimoje akcinės bendrovės (toliau – AB) „Citadelė“ sąskaitoje lėšų nėra. Kituose bankuose sąskaitų neturi.

6. Būtiniems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 450,00 Eur suma (200,00 Eur alimentai, 45,00 Eur PSD įmoka, 100,00 Eur maistui, 55,00 higienos priemonėms, vaistams, aprangai ir 50,00 Eur apmokėti už komunalines, ryšio ir kt. paslaugas).

7. Bankroto administratoriumi prašo skirti Algimantą Zajanskauską, pateikusį 2022 m. sausio 26 d. sutikimą atlikti bankroto procedūras, kurioms reikalinga 250,00 Eur suma.

9. Suinteresuoti asmenys UAB ,,Sergel“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ,R. L., M. S., antstoliai – Andrius Bublys, Inga Karalienė, Jurgita Bareikienė, Darius Bliznikas, Donatas Kisielius, Brigita Palavinskienė ir Daiva Prunskienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.

12. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui objektyvius (pvz. Norvegijos viešų registrų ar kitus) duomenis ir įrodymus apie pareiškėjui Norvegijoje priklausančio juridinio asmens (įmonės) dabartinį teisinį statusą, pareiškėjo, kaip juridinio asmens dalyvio, įsipareigojimus ir kitas šiuo klausimu aktualias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. sausio 31 d., 14:30 val.

13. 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė teismui Norvegijos Karalystės Bronnoysund 2022-01-24 išrašą iš bankrutuojančių iš bankrutavusių fizinių ir juridinių asmenų registro apie pareiškėjo Norvegijos karalystėje turėtą įmonę „M. M.“ M. D..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Dėl fizinio asmens nemokumo.

22. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

23. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 70 005,03 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjo gaunamos pajamos 600 Eur (vidutiniškai) per mėnesį taip pat neleidžia kategoriškai spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo.

25. Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų. Per pastaruosius trejus metus, bylos duomenimis, pareiškėjas nebuvo sudaręs sandorių ar atlikęs kitus veiksmus, kurie turėtų teismo vertinimu, leistų daryti pagrįstas išvadas, susijusias su pareiškėjo sąžiningumu. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus.

26. Teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus/paaiškinimus apie pareiškėjo nesąžiningumą.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

28. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

29. Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2021 m. birželio 25 d. Teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

30. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nenustatė, kad pareiškėjas būtų švaistęs uždirbtas lėšas, ar akivaizdžiai neprotingai jas naudojęs. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis nusprendžia pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis tapo nemokus dėl prieš septyniolika metų padarytos nusikalstos veikos – padarė plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir pagrobė UAB ,,Merata“ didelės vertės turtą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-231-111/2008 buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme 2 metams ir iš jo, solidariai su M. Š., buvo priteista 30655,41 Eur (105847,00 Lt) UAB ,,Merata“ turtinei žalai atlyginti, R. L. 144,81 Eur (500,00 Lt) turtinei ir 8688,60 Eur (30000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti, 579,24 Eur (2000,00 Lt) M. S. neturtinei žalai atlyginti, o taip pat tik iš pareiškėjo priteista 579,24 Eur (2000,00 Lt) UAB ,,Merata“ advokato išlaidoms atlyginti. Dėl padarytos veikos prarado darbą bei turėjo sunkumų įsidarbinant. 2007-2008 metais bandė užsiimti individualia veikla (statybų), tačiau vykdomų buto remonto darbų metu užliejus butą, draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (buvusi UADB ,,Ergo Lietuva“) turėjo atlyginti 9608,15 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Pablogėjus finansinei padėčiai, 2010 m. išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę, tačiau jo gaunamų pajamų užteko tik pragyvenimui, o sukurtai įmonei Norvegijos Karalystėje buvo paskelbtas bankrotas ir ji likviduota. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

31. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir pareiškėjo M. D. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui objektyvius (pvz. Norvegijos viešų registrų ar kitus) duomenis ir įrodymus apie pareiškėjui Norvegijoje priklausančio juridinio asmens (įmonės) dabartinį teisinį statusą, pareiškėjo, kaip juridinio asmens dalyvio, įsipareigojimus ir kitas šiuo klausimu aktualias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė teismui Norvegijos Karalystės Bronnoysund 2022-01-24 išrašą iš bankrutuojančių iš bankrutavusių fizinių ir juridinių asmenų registro apie pareiškėjo Norvegijos karalystėje turėtą įmonę „M. M.“ M. D.. Iš šio išrašo matyti, kad įmonei „M. M.“ M. D. 2018-02-21 Oslo miesto pirmos instancijos teisme Norvegijos Karalystėje buvo pradėtos bankroto procedūros, kas patvirtina pareiškėjo poziciją, kad jo Norvegijos Karalystėje turėta įmonė jokios veiklos nevykdo, nes yra bankrutavusi, todėl ir jokių pajamų iš šios įmonės pareiškėjas negauna.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų pareiškėjo sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorius, bei nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjas dirbtinai ar nesąžiningai mažino ar nuslėpė savo pajamas/turtą.

33. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

34. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko (pareiškėjo), nei kreditorių interesų. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek ir kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrinti pareiškėjo per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.

36. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais būtų pareiškėjas, bankroto byla.

37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo.

38. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė prašymą bankroto administratoriumi skirti Algimantą Zajanskauską.

39. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to, skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

40. Pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius Algimantas Zajankauskas pateikė teismui sutikimą atlikti fizinio asmens M. D. bankroto procedūras. Lėšų sumas, reikalingas bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, šis bankroto administratorius nurodė 250 Eur, veiklą vykdo Vilniuje. Byloje pateikta deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus kandidatūros bei administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, dydžio nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skiria bankroto administratoriumi Algimantas Zajankauskas. Teismo vertinimu, būtinųjų administravimo išlaidų sąmatoje nurodoma suma, įvertinus išlaidų detalizavimą ir teikiamų paslaugų aprašymą, yra pagrįsta ir protinga, todėl nustatytina 250 Eur lėšų suma, kurią paskirtas bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

41. Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams nurodo, jog yra reikalinga 450,00 Eur suma (200,00 Eur alimentai, 45,00 Eur PSD įmoka, 100,00 Eur maistui, 55,00 higienos priemonėms, vaistams, aprangai ir 50,00 Eur apmokėti už komunalines, ryšio ir kt. paslaugas).

42. Pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, yra protingo dydžio (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Toks būtinųjų poreikių išlaidų dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo nurodoma tik preliminari suma, skirtina būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų būtinųjų poreikių detalizavimą, į tai, kad suma nustatoma būtent būtiniems poreikiams tenkinti, įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, teismas tvirtina, jog pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 450 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjo pajamų būtų apmokamos pareiškėjo būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniams atsiskaitymams su kreditoriais.

43. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

44. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, CPK 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo M. D. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo M. D. bankroto administratoriumi Algimantą Zajankauską (sąrašo eilės Nr. N-FA0086, adresas Ragainės g. 47-2, Vilnius).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 ct) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo M. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 450,00 EUR (keturių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 ct) sumą reikalingą kiekvieną mėnesį M. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, bankroto administratoriui Algimantui Zajankauskui, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos – AB „Citadele bankas“ ir antstoliams, vykdantiems skolos išieškojimą – Andriui Bubliui, Ingai Karalienei, Jurgitai Bareikienei, Dariui Bliznikui, Donatui Kisieliui, Brigitai Palavinskienei ir Daivai Prunskienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.