Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu:

padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. spalio 28 d. nusikaltimas), ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. nusikaltimas), ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. Č. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metus uždrausta naudotis (įgyti) specialia (-ią) teise (-ę) – teise (-ę) vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas J. L. priklausantis automobilis „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotas D. V. vardu, saugomas pas J. L., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš D. Č. išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Mercedes (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 660 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Č. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 28 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį „Mercedes (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

2. Be to, D. Č. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 23 d., apie 11.35 val., kelyje (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, vairavo automobilį „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, D. Č. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas D. Č. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad D. Č. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir ji turėtų būti švelninama. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar D. Č. bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų buvo paskirtos teisingai, ar jos yra pagrįstos ir ar neturėtų būti švelninamos.

8. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas D. Č. padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog nepagrįstas tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino D. Č. asmenybės. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog nuteistasis D. Č. praeityje yra septynis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 6 d. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. už analogišką nusikaltimą – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 76-93). Anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė D. Č. nuo naujų ir net analogiškų nusikalstamų veikų darymo, o šią išvadą patvirtina ir faktas, jog du nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. Č. padarė per vieno mėnesio laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog D. Č. turi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (b. l. 67-70). Taigi, nepaisant to, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (b. l. 139) ir savo darbdavės E. B. (b. l. 140) yra charakterizuojamas teigiamai ir dėl jo elgesio jokių nusiskundimų neturima, anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su D. Č. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja.

10. Taip pat anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebus itin efektyvus ir kad jo savarankiškai dedamų pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir daugiau nevairuotų transporto priemonės, būdamas neblaivus, nepakaks. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai. Aplinkybė, kad D. Č. augina ir rūpinasi dviem (duomenys neskelbtini) vaikais, savaime nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. Č. išlaikytų asmenis, sergančius sunkia liga, ir nebūtų kam jų prižiūrėti, taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaikus, kurių dėl nuteistajam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. D. Č. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

11. Nors teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tokia aplinkybe negali būti laikomas faktas, kad, paskyrus laisvės atėmimą, nuteistasis nebegalės teikti išlaikymo savo vaikams, kadangi šis faktas nemažina nei nusikalstamų veikų, nei jas padariusio asmens pavojingumo. Apibendrintai atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeninio, šeiminio ir darbinio pobūdžio aplinkybėmis, pažymėtina, kad teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

12. Tai, kad D. Č. pripažino savo kaltę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, buvo pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tai savaime nereiškia, jog asmuo padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog, net ir konstatavus, kad asmuo padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, ta pati atsakomybę lengvinanti aplinkybė negalėtų būti pripažįstama dukart, t. y. alternatyvių aplinkybių nustatymas, kad asmuo prisipažino, gailėjosi ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti bausmės. Kita vertus, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad, tiek darydamas 2021 m. spalio 28 d. nusikalstamą veiką, tiek darydamas 2021 m. lapkričio 23 d. nusikalstamą veiką, D. Č. buvo sulaikytas policijos, t. y. jis pats į policijos pareigūnus nesikreipė ir apie padarytus nusikaltimus nepranešė, o buvo sulaikytas nusikalstamų veikų darymo metu. Be to, D. Č. prisipažinimas nepadėjo nustatyti jokių naujų ar papildomų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nusikalstamų veikų tyrimui, net ir nesant nuteistojo prisipažinimo, tiek nusikalstamų veikų padarymas, tiek jo kaltė būtų buvę įrodyti kitais bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Tad galima daryti išvadą, jog, pripažindamas savo kaltę ir gailėdamasis dėl padarytų neteisėtų veiksmų, D. Č. padėjo ne tiek tyrimui, kiek sau pačiam, nes buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o tai vėliau leido paskirtą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tai, kad D. Č. tvirtina, turintis priklausomybę nuo alkoholio ir jam reikalinga pagalba (gydymas), o ne įkalinimas, savaime nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo šią priklausomybę turi jau seniai, įvertinęs savo ankstesnius neteisėtus veiksmus, galėjo ją pradėti gydytis anksčiau, o ne po bausmės paskyrimo, taip siekdamas išvengti jos griežtumo.

13. Aptartina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta D. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. Č. buvo nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. už nesunkaus nusikaltimo padarymą, 23 parų arešto bausme, kurią atliko 2018 m. spalio 31 d. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Taigi 2021 m. spalio 28 d. nusikalstamos veikos padarymo metu D. Č. dar buvo laikomas turinčiu teistumą, nes jo teistumas būtų pasibaigęs tik po trijų dienų, t. y. 2021 m. spalio 31 d. Nors iki teistumo pabaigos buvo likę labai nedaug, nepaisant to, terminas pasibaigęs nebuvo, ir nagrinėjamu atveju tai laikytina imperatyviu įstatymo reglamentavimu, kuris negali būti interpretuojamas kitaip, nei vadovaujantis pažodiniu aiškinimu.

14. Nagrinėjamu atveju labai svarbu atkreipti dėmesį, jog, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Taigi, kai D. Č. padarė 2021 m. spalio 28 d. nusikaltimą, jo teistumo išnykimo eiga už nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nutrūko. Tai reiškia, kad tuo metu, kai 2021 m. lapkričio 23 d. D. Č. vėl padarė naują nusikaltimą, jo teistumas pagal minėtą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą nebuvo išnykęs. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro vienareikšmišką išvadą, kad abiejų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymo metu D. Č. turėjo neišnykusį teismą, t. y. nusikalstamas veikas D. Č. padarė, būdamas recidyvistas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

15. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, paskyrus švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę. Taigi, D. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, kadangi nesama pagrindo skirti švelnesnes BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes, tuo labiau nesama pagrindo D. Č. švelninti paskirtų bausmių, vadovaujantis BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Padarytą išvadą patvirtina ir tas faktas, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas, įskaitant ir analogišką nusikaltimą, D. Č. paskirtos kitų rūšių, t. y. švelnesnės, bausmės neturėjo jokios teigiamos įtakos – nesulaikė pažeidėjo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir / ar neteisingą bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas D. Č. už dvi analogiškas nusikalstamas veikas paskyrė skirtingas laisvės atėmimo bausmes. Už analogiškomis aplinkybėmis padarytus analogiškus nusikaltimus, nesant išimtinių aplinkybių, kitaip apibūdinančių kaltininko asmenybę ar padarytą veiką, turėtų būti skiriamos vienodos bausmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog už 2021 m. lapkričio 23 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skiriama griežtesnė bausmė, nes ji padaryta nepraėjus nė mėnesiui po tokio paties nusikaltimo padarymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už šio nusikaltimo padarymą D. Č. paskirta bausmė turi būti mažinama iki 5 mėnesių laisvės atėmimo, t. y. už 2021 m. lapkričio 23 d. nusikaltimą D. Č. skirtina tokios pačios rūšies ir dydžio bausmė, kokia buvo paskirta už 2021 m. spalio 28 d. nusikaltimą. Sumažinus už vieną iš padarytų nusikaltimų paskirtą bausmę, D. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti bendrinamos iš naujos.

18. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. Č. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, teisingai ir pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, t. y., jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, prie griežtesnės bausmės pridėjo 3 mėnesių dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir įvertindamas įstatyminį reglamentavimą, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis), bendrindamas D. Č. paskirtas bausmes, prie vienos iš paskirtų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda 3 mėnesių dalį kitos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta bausmė D. Č. skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimas. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 21 nuosprendį pakeisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (už 2021 m. lapkričio 23 d. nusikaltimą) paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 (penkių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie vienos iš 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 3 (trijų) mėnesių dalį kitos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Č. galutinę 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.