Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.2. Nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Sutinka su ieškove, jog, atsižvelgiant į tai, kad dukra yra mokyklinio amžiaus, su amžiumi plečiasi jos interesai, didėja poreikiai, tačiau nusprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą, per didelėmis pripažino išlaidas maistui. Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) klases, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klasių mokiniams suteikiama galimybė gauti nemokamus pietus mokykloje, nevertinant šeimos pajamų. Per didelės išlaidos higienos priemonėms, kadangi higienos priemonės yra ilgalaikio naudojimo, nėra perkamos kas mėnesį. Komunalinių mokesčių dydis kinta priklausomai nuo sezono, todėl ne kiekvieną mėnesį komunaliniams mokesčiams reikalinga ieškovės nurodoma 140 Eur suma. Racionaliau galėtų būti naudojamos ir lėšos aprangai, avalynei bei apmokėjimui už telekomunikacijos paslaugas, įvertinus dukros amžių. Konstatavo, jog dukros poreikius užtikrina 700 Eur suma per mėnesį.

4.3. Ieškovė, VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena nuomojamame būste, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę. Ieškovė yra dirbanti, jos mėnesio uždarbio vidurkis siekia 1 013 Eur.

4.4. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra šios bendrovės direktorius, dokumentų apie visas jo gaunamas pajamas šioje bendrovėje nepateikė (pateikti nėra tinkamai pasirašyti, dėl to teismas jais nesivadovauja). VSDFV duomenimis, priskaičiuotas atlyginimas 2025 m. vasario, balandžio mėnesiais sudarė 1 038 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba užsienyje, tačiau duomenų apie papildomai gaunamas pajamas, mokamus dienpinigius teismui atsakovas taip pat neteikė, nors pripažino, kad darbinę veiklą vykdo Danijoje. Nusprendė, kad atsakovas tikrųjų pajamų neatskleidė. Atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus: A., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini), geranoriškai prisidėdamas prie šių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

4.5. Atsakovas yra darbingas, todėl turėtų imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo, kadangi atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas dėjo ir deda aktyvias pastangas pagerinti savo finansinę būklę, tačiau būtent dėl objektyvių priežasčių jis to padaryti negali. Aplinkybė, kad atsakovas išlaiko dar dvi nepilnametes dukras, savaime nelemia, jog atsakovo teikiama parama dukrai Ž. neturėtų būti didesnė.

4.6. Šalių dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovo indėlis prie dukros Ž. išlaikymo turėtų būti didesnis, atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos Danijoje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą dukrai nei iki šiol teikė.

4.7. Valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad dukros poreikius užtikrina 700 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 122,50 Eur, tai yra 577,50 Eur.

4.8. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, užtikrinančias galimybę teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas, įvertinus, kad atsakovas turi užtikrinti dar dviejų nepilnamečių dukrų interesus, iš atsakovo dukros išlaikymo dydis didintinas iki 250 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nustatymo – priteisti iš J. S. dukros Ž. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. vasario 18 d. iki dukros pilnametystės – ieškinio likusią dalį atmesti; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis prie dukros Ž. išlaikymo turėtų būti didesnis, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos Danijoje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą dukrai nei iki šiol teikė. Nustačius atsakovo turtinę padėtį ir konstatavus, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankami gera, kad galėtų skirti tinkamą Ž. S. išlaikymą, lieka nustatyti, ar vaiko poreikiai yra minimalūs, ar didesni nei minimalūs ir vaikui reikalingas didesnis išlaikymo dydis.

5.2. Minimalius vaiko poreikius, kurie negali būti mažesni nei minimali mėnesinė alga, nereikia įrodinėti, tačiau teismas sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė, jog dukros išlaikymui pakanka 700 Eur. Atsižvelgiant į šią dieną galiojančią MMA, vaiko normaliam vystymuisi, poreikių tenkinimui minimalia apimtimi per mėnesį reikia apie 900 Eur, tai sudarytų po 450 Eur kiekvienam iš tėvų, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo galimybes, iš atsakovo priteistina 380 Eur suma būtų pakankama vaiko normaliam vystymuisi, poreikių tenkinimui.

5.3. Teismas nepagrįstai iš jau sumažinto vaiko išlaikymo krepšelio atėmė dar 122,50 Eur valstybės mokamų išmokų vaikui. Teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020 ir jos nuostatos yra paneigtos vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, todėl yra privaloma žemesnės instancijos teismams, to šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Laikantis nuoseklios teismo pozicijos, kuria teismas nustatė pakankamas atsakovo pajamas, išskaičiuoti valstybės mokamas išmokas iš vaiko krepšelio dydžio nėra teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydžio pareigą atsakovui iki 250 Eur, užkeldamas visą likusią išlaikymo bei vaiko slaugos naštą vaiko mamai.

5.4. Mano, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, o tai turėjo esminės įtakos sprendimo priėmimui.

6. Atsakovas J. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

12. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

13. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. ir J. S. yra nepilnametės dukters Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

16. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4396-669/2023 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, atsakovas J. S. įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui teikti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 380 Eur iki dukros pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę, vidutiniškai per mėnesį dukros išlaikymui reikia skirti 900 Eur dydžio sumą, tai sudarytų po 450 Eur kiekvienam iš tėvų, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo galimybes, mano, kad iš atsakovo priteistina 380 Eur suma vaikui, ji bus pakankama vaiko normaliam vystymuisi, poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė ieškinį grindžia antruoju išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindu – pasikeitusiais (išaugusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais. Atsakovas iš esmės sutiko išlaikymą padidinti iki 220 Eur sumos, motyvuodamas tuo, kad turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat moka išlaikymą.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė, kad atsakovo nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis – 250 Eur. Be kita ko, nustatė, kad dukros poreikius užtikrina 700 Eur suma per mėnesį, kurios dydis mažintinas valstybės mokama išmoka vaikui (122,50 Eur), todėl vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra 577,50 Eur.

19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad minimalius vaiko poreikius, kurie negali būti mažesni nei minimali mėnesinė alga, nereikia įrodinėti, todėl akcentuoja, kad teismas sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė, jog dukros išlaikymui pakanka 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

20. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti realius dabartinius nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį vaiko išlaikymo išlaidos sudaro: 300 Eur maistui, aprangai – 150 Eur, telefonas, internetas – 20 Eur, ugdymo priemonėms – 50 Eur, maisto papildai ir vitaminai – 20 Eur, higienos reikmenys – 40 Eur, komunaliniai mokesčiai – 140 Eur, buto nuoma – 100 Eur, laisvalaikio išlaidos, kino teatrai, ekskursijos, stovyklos – 50 Eur, vežiojimas į mokyklą – 30 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma, ir pripažino, kad maisto, higienos priemonių, komunalinės išlaidos yra per didelės. Taip pat nusprendė, kad įvertinus dukros amžių racionaliau galėtų būti naudojamos lėšos aprangai, avalynei bei apmokėjimui už telekomunikacijos paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, į kokias apeliantės išlaidas vaiko auginimo procese pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kokią tai įtaką turėjo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde nėra jokių motyvų, susijusių su nepagrįstai sumažintomis vaiko poreikių sumomis, taip pat nepateikta argumentų ir įrodymų, paneigiančių atliktą pirmosios instancijos teismo vertinimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė išlaikymo vaikui padidinimo pagrindą nurodo vaiko poreikius, tačiau jų niekaip nepagrindžia (kiek jie padidėjo, dėl ko ir pan.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendžia, kad šių faktų nepatvirtina jokie rašytiniai dokumentai (mokėjimo pavedimai, čekiai ir kita), konkrečiu atveju duomenų apie tai, kad ieškovė kas mėnesį patirtų jos nurodomas išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui, byloje nėra. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad minimalius vaiko poreikius, kurie negali būti mažesni nei minimali mėnesinė alga, įrodinėti nereikia. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi vien minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio pokyčiais, kadangi pats išlaikymo dydis nėra mechaniškai siejamas su MMA rodikliu. Ypač šiuo atveju, kai esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas nebuvo įrodinėjamas. Pažymėtina, jog ir Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio (200 Eur), taip pat nesiekė tuometinio MMA dydžio. Šiuo atveju vertintinos konkrečios faktinės vaiko poreikių aplinkybės, juos nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė tik iš dalies. Taigi apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantė nepateikė įrodymų ir iš dalies nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 900 Eur (CPK 12 ir 178 straipsniai).

22. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jau sumažinto vaiko išlaikymo krepšelio atėmė dar 122,50 Eur valstybės mokamų išmokų vaikui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y., jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

24. Kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena nuomojamame būste, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę, yra dirbanti, jos mėnesio uždarbio vidurkis siekia 1 013 Eur. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi, dirba (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nusprendė ir tai, kad nors atsakovas yra šios bendrovės direktorius, dokumentų apie visas jo gaunamas pajamas šioje bendrovėje nepateikė (pateikti nėra tinkamai pasirašyti), ir atsižvelgdamas į VSDFV duomenis ir priskaičiuotą atlyginimą (2025 m. vasario, balandžio mėnesiais 1 038 Eur) darė išvadą, kad atsakovas tikrųjų pajamų neatskleidė. Akcentavo, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus: A., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vaiko poreikius užtikrina 700 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažino valstybės mokama išmoka vaikui, kurios dydis šiuo metu 122,50 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria sumažintas priteistino išlaikymo dydis šalių nepilnametei dukrai atimant valstybės mokamą išmoką vaikui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

27. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis matyti, kad atsakovo darbo užmokestis siekia 1 038 Eur, atsakovas patvirtino faktą, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir vyksta dirbti į Daniją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys iš esmės patvirtina atsakovo gaunamų pajamų tikrumą, tačiau vertintina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų mokami dienpinigiai ar komandiruotpinigiai vykstant dirbti į kitą šalį. Nepaisant to, kad tikėtina, jog atsakovo pajamos gali būti didesnės, nei aptarti duomenys, reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, o be šalių dukros, teikia išlaikymą ir kitoms dviem nepilnametėms dukroms. Be to, pastebėtina, kad valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė aptartų papildomų vaiko poreikių byloje neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukrai nėra nustatyta specialių poreikių, nusprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju valstybės mokamos išmokos turėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šiuo konkrečiu atveju pagrįstai išlaikymo sumą sumažino valstybės vaikui mokamų lėšų dydžiu.

28. Be to, pastebėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikia apie 900 Eur, tai sudarytų po 450 Eur kiekvienam iš tėvų, tačiau atsižvelgdama į atsakovo galimybes prašė priteisti 380 Eur sumą. Taigi matyti, kad ieškovė neprašė išlaikymo priteisti lygiomis dalimis, o tai tik patvirtina faktą apie ieškovei žinomas aplinkybes, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam prisidėti prie dukters išlaikymo visa ieškovės prašoma apimtimi.

29. Pastebėtina, kad iš atsakovo priteista išlaikymo suma sudaro 250 Eur, apeliantė gauna vaiko pinigus – 122,50 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur), todėl vaiko poreikiams kas mėnesį yra skirta ne mažiau kaip 629,50 Eur (įskaičius ir apeliantės dalį (250 Eur) vaiko išlaikymui).

30. Nepaisant to, ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, detalizuojančių realiai pasikeitusius nepilnamečio vaiko individualius poreikius, o pareigą juos įrodyti iš esmės perkėlė teismui, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie bendro pobūdžio padidėjusias išlaidas. Tačiau, pagal įrodinėjimo pareigos taisykles (CPK 178 straipsnis), šalys privalo ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, todėl vien abstraktus poreikių išvardijimas nesudaro pagrindo išlaikymo dydžiui keisti.

31. Nors šeimos bylose teismui įstatymas nustato aktyvų vaidmenį siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, tai nepanaikina ir nepakeičia ieškovės pareigos tinkamai įgyvendinti savo įrodinėjimo naštą prašant pakeisti jau įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Šeimos bylose šalys privalo pateikti konkrečius duomenis bei įrodymus apie esminį aplinkybių pasikeitimą, nes priešingu atveju teismas negali savo iniciatyva spėlioti dėl galimų poreikių ar savarankiškai rinkti įrodymų vietoje šalies, kuriai teko įrodinėjimo pareiga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus faktinius duomenis bei įrodymus, pagrįstai pakeitė ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir padidino jį iki 250 Eur dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertino šalių gaunamas pajamas, galimybes gauti didesnes pajamas. Teismas atsižvelgė į vaiko poreikius, įvertino vaikui skirti reikalingas sumas ir iš esmės nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas protingu, pakankamu tokio amžiaus vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, taip pat vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti bei sveikatai prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.

32. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, todėl klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.