Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės S. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, institucijos, teikiančios, išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – antstolė D. K., antstolė A. K., antstolis S. V., antstolis G. S., „Swedbank“, akcinė bendrovė, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas, LindorffOy filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „HST Komunikacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Argentumlucrum“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN group“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Egroup EU“, uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“, uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Katalogas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno aukso menė“, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, uždaroji akcinė bendrovė „Paskola šiandien“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SMS credit.lt“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN group“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovui A. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 300 Eur piniginė bauda, 50 procentų baudos paskiriant atsakovei S. K..Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, o jei bus netenkinamas prašymas baudą panaikinti, prašė baudą sumažinti. Nurodė, kad bauda ieškovui skirta nepagrįstai, kadangi jis savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo – teismo posėdis buvo atidėtas teismo, o ne ieškovo iniciatyva, taigi ieškovas neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, teismui įpareigojus ieškovą pateikti procesinius dokumentus, ieškovas nežinojo, kad jam priimtinomis priemonėmis šių dokumentų gauti nepavyks ar kad jų iš viso nėra. Ieškovas dokumentų nepateikė ne todėl, kad sąmoningai vengė juos pateikti, o todėl, kad tokių dokumentų negavo dėl jų nebuvimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovo A. K. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovui bauda buvo skirta už tai, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nurodydamas, jog pateiks įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, tačiau jos nepateikė, o rašte, pateiktame paskutinę termino dieną, nurodė duomenis, kuriuos žinojo ir 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu. Ieškovas minėto teismo posėdžio metu įsipareigojo pateikti teismui duomenis, paneigiančius atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Būtent šis ieškovo įsipareigojimas ir buvo posėdžio atidėjimo priežastis.Teismas kritiškai vertino ieškovo nurodomą aplinkybę, kad pareigos pateikti procesinius dokumentus jis neįvykdė ne dėl savo kaltės. Prašyme ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buvo bandoma gauti minėtus dokumentus. Taip pat nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas apie aplinkybę, jog negalės įvykdyti savo pareigos pateikti teismui procesinius dokumentus, sužinojo jau po to, kai įsipareigojo tai padaryti. Ieškovas prašyme nurodė, jog teismas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad jis turės finansinę galimybę nuvykti į Vokietiją ir gauti pažymas apie praeityje dirbtą laiką su jų vertimais į lietuvių kalbą. Tačiau teismo vertinimu, ieškovui turėjo būti žinoma apie jo paties finansinę būklę, nulemiančią galimybę gauti įsipareigojamus pateikti finansinius dokumentus. Taigi ieškovas dar 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu žinodamas, kad neturi konkrečių procesinių dokumentų ir neturės galimybės jų gauti, vis tiek įsipareigojo tai padaryti. Šiuos ieškovo veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bei veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašymo panaikinti baudą netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovui A. K. skirtą 300 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Aplinkybės, kad ieškovas negalės pateikti teismo reikalautų dokumentų, paaiškėjo tik vėliau. Teismas ieškovo paaiškinimo, jog jis negali gauti nurodytų dokumentų, nepaneigė. Apie paaiškėjusias aplinkybes ieškovas teismą informavo raštu.Teismas išnagrinėjo bylą be reikalautų dokumentų, kas reiškia, kad teismui jie nebuvo būtini ir svarbūs. Teismas šeimos byloje privalo veikti aktyviai ir pats savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurių šalys nepateikia arba negali gauti.Teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovė taip pat prašė leisti pateikti papildomus dokumentus ir atidėti teismo posėdį. Taigi teismo posėdis buvo atidėtas dėl abiejų šalių kaltės. Teismas skyrė 50 proc. baudos atsakovei, nors atsakovė nepateikė dėl to prašymo. Atsakovė neprašė nubausti ieškovą ir skirti jai 50 proc. baudos, nes jokių nuostolių dėl bylos atidėjimo nepatyrė. Teismas už reikalaujamo teismo dokumento nepateikimą galėjo taikyti baudą ne pagal CPK 95 straipsnį, o pagal 199 straipsnį ir tik po to, jei paaiškėtų, kad ieškovo nurodytos dokumento nepateikimo priežastys yra nesvarbios. CPK 199 straipsnyje nustatyta iki 300 Eur bauda, taigi teismas be pagrindo ieškovui taikė pačią griežčiausią sankciją – maksimalų baudos dydį, pusę jos skirdamas atsakovei.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė savo sunkią padėtį patvirtinančių įrodymų. Civilinėje byloje ieškovas pateikė išsamius duomenis apie turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, ženkliai viršijančius turtą. Ieškovas turi vieną išlaikytinį (nepilnametį vaiką), turi sveikatos problemų, neturi darbo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas teismo posėdžio metu įsipareigojęs pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, tokių įrodymų nepateikė, nors šis ieškovo įsipareigojimas buvo teismo posėdžio atidėjimo priežastis, atmetė ieškovo prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.Apeliantas (ieškovas) A. K., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog jis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, teismo posėdis buvo atidėtas dėl abiejų šalių kaltės, ieškovas pateikė teismui raštą, nurodydamas priežastis, dėl kurių negali pateikti reikalautų dokumentų, todėl teismas baudą paskyrė nepagrįstai.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo sąlygų

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Įstatymas taip pat įpareigoja proceso dalyvius bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimui yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pastebėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.). Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo A. K. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tuo, jog jis teismo posėdžio metu įsipareigojęs pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovės S. K. pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, tokių įrodymų per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors jau teismo posėdžio metu žinojo, kad tokios galimybės neturės, o šis ieškovo įsipareigojimas buvo teismo posėdžio atidėjimo priežastis, t. y. ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Apeliantas (atsakovas) A. K. atskirajame skunde nurodo, kad jis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, kadangi aplinkybės, jog jis negalės pateikti teismo reikalautų dokumentų, paaiškėjo tik vėliau. Tuo tarpu teismas ieškovo paaiškinimo, jog jis negali gauti nurodytų dokumentų, niekaip nepaneigė.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog ieškovas A. K., 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu įsipareigodamas pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovės nurodytą informaciją, jau minėto teismo posėdžio metu žinojo aplinkybes, kurias išdėstė 2017 m. liepos 31 d. teismui pateiktame rašte, t. y. kad jis Vokietijoje dirbo atsitiktinius darbus, todėl pažymos apie darbo užmokestį negali/negalės gauti. Tą jis patvirtino ir 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad po 2016 m. kovo 12 d., kai jis buvo atleistas iš darbo Vokietijos įmonėje, Vokietijoje kelis mėnesius dirbo atsitiktinius darbus (2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 34:38 – 35:00 min.).Iš 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas A. K. ir jo atstovė advokatė I. A. nurodė, jog ieškovas Vokietijoje nedirba, dirba tik Lietuvos įmonėje, todėl prašė suteikti galimybę išsiaiškinti atsakovės pateiktų dokumentų kilmę, kokios įmokos ir kokio darbdavio yra mokamos bei už kokį laikotarpį, taip pat pateikti atleidimo iš darbo Vokietijoje dokumentus ir duomenis, kad ieškovas nuo 2016 m. kovo 12 d. Vokietijoje nebedirba (buvo atleistas). Šiuo tikslu ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog kreipsis į įgaliotas Vokietijos institucijas duomenims apie ieškovo darbovietes, darbo užmokestį bei darbo laikotarpius gauti (2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 18:50 – 19:00 min., 33:40 – 34:10 min., 39:15 – 40:18 min.). Nors ieškovas A. K. 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir galimų sankcijų taikymo už piktnaudžiavimą jomis (2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 26:14 – 26:34 min.), tačiau, savo iniciatyva įsipareigojęs pateikti teismui reikalingus duomenis, jokių duomenų, kad kreipėsi į atitinkamas Vokietijos institucijas ir šios nesuteikė ar atsisakė suteikti minėtus duomenis, nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kad kitais būdais (pvz., per pažįstamus asmenis, buvusį darbdavį ir pan.) bandė gauti minėtą informaciją. Taigi ieškovas A. K. neįrodė, kad apie aplinkybę, jog negalės įvykdyti prisiimtos pareigos pateikti teismui procesinius dokumentus, sužinojo jau po to, kai įsipareigojo tai padaryti. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi būtent ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, jog informacijos apie jo darbovietes Vokietijoje, gautą darbo užmokestį ir darbo laikotarpius jis negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių, o ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog šiuo atveju teismas niekaip nepaneigė ieškovo paaiškinimo, kad jis negali gauti nurodytų dokumentų laikytinas nepagrįstu.Nors pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas šeimos bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo A. K. atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog teismas išnagrinėjo bylą be reikalautų dokumentų, kas, ieškovo nuomone, rodo, jog teismui jie nebuvo būtini ir svarbūs, neturi teisinės reikšmės, kadangi sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra svarbus šalies nesąžiningumas ir sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, o ne reikalautų įrodymų svarba ir reikšmė. Įrodymų svarba ir jų reikšmingumas įvertinamas teismui priimant sprendimą, tuo tarpu šalys, pasitelkę įrodinėjimo institutą, turi pareigą įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, o už įrodinėjimo pareigos nevykdymą šaliai gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas ginčą iš esmė ir priimdamas sprendimą, vadovavosi atsakovės S. K. pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais apie ieškovo darbo užmokestį Vokietijoje, kadangi ieškovas jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis jų nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Nesutiktina su ieškovo A. K. atskirojo skundo argumentu, jog teismo posėdis buvo atidėtas dėl abiejų šalių kaltės, kadangi atsakovė taip pat prašė leisti pateikti papildomus dokumentus ir atidėti teismo posėdį. 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusi teisėja aiškiai nurodė, jog prašymą atidėti bylos nagrinėjimą reiškia ieškovas ir terminas pateikti duomenims iki kada ieškovas dirbo/dirba Vokietijoje ir kokias pajamas gavo nustatomas būtent ieškovui (2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 43:55 – 44:06 min.). Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog jos pateikti įrodymai apie ieškovo darbo užmokestį yra pagrįsti ir nėra tikslinga šiuo duomenis dar kartą tikrinti, kreipiantis į Vokietijos įgaliotas institucijas (2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 40:27 – 41:18 min.). Ir nors teismo posėdžio pabaigoje buvo nurodyta, kad abi šalys iki nustatyto termino gali pateikti savo įrodymus (tam, kad dar kartą nereikėtų atidėti teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas), tačiau akivaizdu, jog 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdis buvo atidėtas tik dėl ieškovo kaltės, t. y. teismo posėdžio pagrindinė ir vienintelė atidėjimo priežastis buvo ieškovo prašymas suteikti galimybę pateikti papildomus duomenis. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog atsakovė iki nustatyto termino jokių naujų įrodymų į bylą neteikė.Pažymėtina, jog pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Ieškovas A. K. atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai skyrė 50 proc. baudos atsakovei, kadangi atsakovė neprašė nubausti ieškovą ir skirti jai 50 proc. baudos, jokių nuostolių dėl bylos atidėjimo ji nepatyrė. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų skiriama bauda piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebūtina nustatyti, kad šiam asmeniui yra padaryta konkreti turtinė žala. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio. Bauda, kuri sumokama kito byloje dalyvaujančio asmens naudai, taip pat nėra besąlygiškai skirta to asmens nuostoliams padengti, tačiau kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų neturtinio pobūdžio praradimus, nes dėl piktnaudžiavimo patirtų nuostolių įrodinėjimas yra sudėtingas ir dėl to ne visada yra pakankama prevencinė priemonė nuo piktnaudžiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).Apeliantas (ieškovas) A. K. atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas už reikalaujamo teismo dokumento nepateikimą galėjo taikyti baudą ne pagal CPK 95 straipsnį, o pagal 199 straipsnį ir tik po to, jei paaiškėtų, kad ieškovo nurodytos dokumento nepateikimo priežastys yra nesvarbios. Pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Taigi pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį bauda asmeniui gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo neįvykdytas teismo nustatytas reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą, o šiuo atveju ieškovas pats savo iniciatyva prašė atidėti teismo posėdį ir įsipareigojo pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktą informaciją, tačiau šių duomenų per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad minėtus duomenis bandė gauti, tačiau to nepavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai baudą skyrė vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Nors ieškovas A. K. atskirajame skunde nurodo, jog jo turtinė padėtis yra sunki, o paskirta bauda yra per didelė, tačiau, pažymėtina, jog pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismo skiriama bauda paprastai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus. Jos skyrimo tikslas yra garantuoti, kad procesas bus maksimaliai greitas, o proceso dalyviai laikysis jiems įstatymo numatytų pareigų. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus baudos dydis yra 5 000 Eur, taigi ieškovui skirta 300 Eur bauda, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo procesinį elgesį, kilusias pasekmes, laikytina proporcinga ir atitinkančia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.