- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-330-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09740-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“
- Ieškovas
- V. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje Nr. e2-566-1087/2022, pagal ieškovės V. B. firmos „Laverna“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“ dėl teisės atlikti patalpų atidalinimą be bendraturčio sutikimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ priešieškinį ieškovei V. B. firmai „Laverna“ dėl įpareigojimo išardyti savavališkai pastatytus statinius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. firma „Laverna“ ir atsakovė UAB „Univesa“ yra septynių aukštų gamybinės paskirties pastato (pastato – laboratorijos), plane pažymėto 1P7b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamų patalpų bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 258,28 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) (pagrindinio pastato priestatas, plane pažymėtas 1p1b); atsakovei nuosavybės teise priklauso 5120,64 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) (pagrindinis pastatas).
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės sutikimo atlikti negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato – laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą, projekto Nr. 21-12-17.TDP.
3. Ieškovė nurodė, kad siekdama supaprastinti savo patalpų valdymą, ji nusprendė inicijuoti savo patalpų atidalinimą nuo pastato, kuriame patalpas turi atsakovė, procedūrą ir taip suformuoti Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu registruotą atskirą statinį. Norint ieškovei vykdyti tokią atidalinimo procedūrą ir gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamųjų turto kadastro objektų (duomenys neskelbtini),, galimybę naudoti juos pagal paskirtį, būtinas atsakovės rašytinis sutikimas. Tačiau atsakovė tokio sutikimo gera valia nedavė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad architekto M. B. parengtai schemai dėl patalpų atidalijimo iš esmės neprieštarauja, tačiau schemoje nėra sprendimų dėl atidalinamų patalpų priešgaisrinių reikalavimų, be to, schemoje nepateikti paaiškinimai, kaip bus parkuojami automobiliai prie likusio atidalinamo pastato. Ieškovei prie atidalinamo pastato skiriama dvigubai daugiau automobilių parkavimui skirtų vietų, nei priklausytų pagal techninius reglamentus.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Univesa“ pateikė į bylą priešieškinį (registracijos Nr. DOK-88022), kuriuo prašė įpareigoti ieškovę V. B. firmą „Laverna“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) prie jos patalpų adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą stoginę, statinių išdėstymo plane pažymėtą 911/g, ir po ja esančią rampą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad dėl savavališkai pastatyto statinio ji negali pilnai naudotis dalimi jai priklausančių patalpų, be to, savavališki darbai kelia grėsmę atsakovės patalpų saugumui.
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad stoginė pastatyta iki pirkimo pardavimo sutarties, kuria ieškovė įgijo nuosavybėn patalpas, sudarymo. Statybos inspekcija nėra pripažinusi rampos ir stoginės savavališkos statybos fakto, ieškovė ketina ateityje įteisinti šiuos statinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovei V. B. firmai „Laverna“ teisę atlikti negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato – laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą, projekto Nr. 21-12-17.TDP, be atsakovės UAB „Univesa“ sutikimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 406,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės – 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius (toliau – KMSA) 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-22-7 atsisakė ieškovei išduoti pažymą apie naujai suformuotus kadastro objektus (duomenys neskelbtini), savo rašte nurodydama, kad ieškovės prašymas neatitinka STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus 120 punkte ir VII skyriaus 21 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. neišspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai (nepažymėtos parkavimo vietos) ir su prašymu nepateikti rašytiniai patalpų ar statinio savininkų ar valdytojų sutikimai.
10. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Įraža“ išvadą, iš kurios matyti, kad V. B. firmai „Laverna“ priklausančios patalpos ir atsakovei UAB „Univesa“ priklausantis pastatas konstrukciniu požiūriu yra nepriklausomi vienas nuo kito. UAB „Mini studio“ parengė projektą Nr. 21-12-17.TDP dėl patalpų atidalinimo, suformuojant atskirą statinį.
11. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai (2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. 70-22-7, žodiniai ieškovės atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimai) patvirtina, kad dabartinėje situacijose, t. y. kai ieškovės patalpos turi atskirai joms suteiktą unikalų numerį, ieškovei vis tik kliudoma savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti nekilnojamuoju daiktu. Pastatas ir ieškovės patalpos konstrukciniu požiūriu yra nepriklausomi vienas nuo kito, ieškovės patalpoms komunalinės paslaugos teikiamos atskirai, todėl, anot teismo, kliūčių suformuoti ieškovei atskirą statinį nėra. Be to, iš esmės patalpų atidalinimui neprieštarauja ir atsakovė, tačiau nesutinka su UAB „Mini studio“ parengtame projekte nurodytu automobilių parkavimu. Teismas nurodė, kad automobilių parkavimo išdėstymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas netvirtina pateikto projekto, o juo remdamasis konstatuoja, jog yra pagrindas leisti ieškovei be atsakovės sutikimo atidalinti patalpas. Remdamasis nurodytu, teismas nusprendė ieškinį tenkinti.
Dėl priešieškinio reikalavimo
12. Atsakovė pareiškė byloje reikalavimą dėl stoginės ir rampos savavališkos statybos padarinių. Pažymėjo, kad teismas, sprendžiantis dėl neteisėtos statybos padarinių, gali priimti sprendimą tiek įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą (statomą) statinį (jo dalį), tiek ir leisti įteisinti neteisėtą statybą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus įforminus statybą leidžiantį dokumentą ar (ir) pertvarkius statinį. Į pastatytą ar statomą savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statinį statytojas neįgyja nuosavybės teisės. Jis laikytinas tokio statinio valdytoju. Iš šios teisės ir kildinama jo pareiga pašalinti neteisėtos statybos pasekmes. Jeigu statinio statytojas nežinomas, tokia pareiga atsiranda žemės sklypo, ant kurio pastatytas statinys, savininkui.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad stoginė ir rampa nėra įteisintos, nėra jų statybos dokumentų, taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog stoginė (2012 m.) ir rampa (2006 m.) jau buvo, kai ieškovė įsigijo patalpas, taip pat, kad ieškovė naudoja stoginę ir rampą savo ūkinei veiklai. Byloje susiklostė situacija, kai ieškovė, siekdama įsiteisinti rampą ir stoginę, turi turėti teisinį pagrindą naudoti ir valdyti valstybinę žemę (pvz. valstybinės žemės nuoma ar jos išpirkimas), tačiau ieškovė to negali padaryti kol jos patalpos nėra atidalintos. Teismo vertinimu, tokia ydinga situacija negali būti pagrindas įpareigoti ieškovę nugriauti stoginę ir rampą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdžių metu patvirtino, jog kliūčių įsiteisinti stoginę ir rampą (atsižvelgus, kad statiniai stovi ant valstybinės žemės) nėra. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISPĮ) 14 straipsnio 12 punkto nuostatos netaikytinos, kadangi kol nėra išnagrinėtas ieškovės reikalavimas dėl patalpų atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, užkirto ieškovei kelią realizuoti savo teisės dėl valstybinės žemės naudojimo. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės neprieštarauja dėl stoginės ir rampos įteisinimo.
14. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad stoginė ir rampa pažeidžia jos teises, nes užstoja šviesą (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien tik atsakovės atstovo teiginių ir pateiktų parkavimų schemų nepakanka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pastatą įsigijo (2015 m.) tuomet, kada stoginė ir rampa buvo, iki priešieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio mėn.) atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl šviesos užstojimo ir / ar parkavimosi. Į bylą pateiktas 2020 m. spalio mėn. stoginės ir rampos techninės būklės įvertinimas patvirtina, jog statinių būklę galima pagerinti atliekant tam tikrus darbus, t. y. pagal pateiktas rekomendacijas nenurodyta, kad stoginę ir rampą dėl jų būklės reikėtų nugriauti. Teismas atsisakė nagrinėti atsakovės atstovo argumentus dėl ateityje galimų statinio naudojimo trukdymų (pvz., dėl užmūryto lango), kadangi bylą nagrinėjo pagal jos nagrinėjimo metu esančią faktinę situaciją. Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų taikyti CK 4.98, CK 4.103 straipsnių nuostatas, teismas priešieškinį atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. Paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės patikslintą ieškinį. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad atsakovei nuo pirminio ieškinio pavyko apsiginti, todėl ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pirminiu ieškiniu, iš atsakovės nepriteisė (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Univesa“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio dalyje nagrinėti iš naujo; priešieškinį tenkinti – įpareigoti ieškovę V. B. firma „Laverna“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) adresu (duomenys neskelbtini), esančią stoginę, statinių išdėstymo plane pažymėtą 9I1/g, ir po ja esančią rampą; perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Sprendžiant dėl ieškovės teisės į patalpų atidalinimą turėjo būti nustatyta, ar po atidalinimo abu naujai formuojami nekilnojamieji daiktai galės būti suformuoti, įskaitant ir dėl atsakovės akcentuotų reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų prie kiekvieno iš naujai formuojamų statinių. Tačiau teismas tokių reikalavimų nenagrinėjo ir pripažino ieškovei teisę suformuoti naują daiktą, tuo metu paliekant atsakovei priklausančio daikto tolesnio teisinio egzistavimo likimą neapibrėžtyje, t. y. ieškovei pagal tenkintą jos ieškinį suformavus naują daiktą – pastatą, atsakovei priklausančių patalpų likimas liks neapibrėžtas ir neaiškus.
16.2. Teikiamoje schemoje dėl pastato atidalinimo, turi būti nurodomi duomenys apie abu naujai atidalijimo būdu formuojamus statinius, o ieškovės pateiktoje schemoje, pagal kurią buvo tenkintas ieškinys, nurodyti visi duomenys tik apie vieną ieškovės formuojamą pastatą, tuo tarpu apie po atidalinimo liksiantį pastatą nėra visų būtinų duomenų. Įgyvendinus teismo sprendimą (atsakovės nuomone jis negalės būti įgyvendintas), susidarytų tokia teisinė situacija, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu būtų išregistruotas pastatas (duomenys įrašyti į archyvinę bylą), kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos. Tokiu būdu atsakovei priklausančios patalpos liktų teisiškai neapibrėžtame ir neegzistuojančiame pastate.
16.3. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio, skundžiamu sprendimu pripažino, kad priešieškiniu prašoma nugriauti stoginė ir rampa nėra įteisintos, nėra jų statybos dokumentų, kad ieškovė naudoja stoginę ir rampą savo ūkinei veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad teismo konstatuotos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė įrodė, kad minėtų statinių statyba yra savavališka. Be to, teismas pripažino, jog atitinkamais statiniais naudojasi ieškovė, nors CK 4.103 straipsnis imperatyviai draudžia tokiais statiniais naudotis. TPISVPĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo reiškiami statytojui, o jeigu jo nėra – vienam iš šių asmenų: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, šiuo atveju – ieškovei.
16.4. Atidalinus ieškovei priklausančias patalpas į atskirą statinį pagal kitas taisykles, turėtų būti perskaičiuojamos kiekvienai iš šalių nuomotinos (parduotinos) valstybei priklausančios žemės sklypo dalys. Jei ieškovė įsiteisintų nelegaliai pastatytus statinius, būtų keičiama ieškovei ir atsakovei parduotina ar išnuomotina žemės sklypo dalis, nes atitinkamų šiuo metu nelegaliai pastatytų statinių eksploatacijai turėtų būti papildomai skirta valstybei priklausančio žemės sklypo dalis. Atsakovė neketina duoti atitinkamo sutikimo, nes pati pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, kurią šiuo metu užima nelegaliai pastatyti statiniai. Tokiu būdu ieškovė, ketindama įsiteisinti statinius turės kreiptis į teismą, taigi ir vėl kils teisinis ginčas, dėl kurio valstybė ir toliau negalės priimti sprendimo dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo abejoms šalims.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė V. B. firma „Laverna“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Univesa“ viso proceso pirmosios instancijos teisme metu nenurodė jokių racionalių ir įrodymais pagrįstų argumentų, kodėl po patalpų atidalijimo atsakovei priklausantis pastatas (nekilnojamasis daiktas) negali egzistuoti savarankiškai ir būti naudojamas pagal esamą paskirtį. Tačiau apeliaciniame skunde, siekiant sukelti abejones pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodomi deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti argumentai, norint suklaidinti teismą, iškeliamos hipotetinio pobūdžio abejonės, perrašinėjami kasacinio teismo išaiškinimus kitose civilinėse bylose.
17.2. Ieškovei įvykdžius nekilnojamojo turto atidalijimo procedūrą, ieškovei ir atsakovei priklausantys pastatai nebus išregistruoti, bus paliktos tos pačios šių pastatų paskirtys, tik pastatai, kaip bendrosios nuosavybės teisės objektai bus pertvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka į du atskirus turtinius vienetus, jiems suteikiant naujus identifikavimo kodus.
17.3. Automobilių stovėjimo vietų klausimai bus sprendžiami vykdant savarankiškas administracines procedūras pastatų (patalpų) atidalinimo metu, tuo pačiu sprendžiant ir tolimesnius valstybinės žemės valdymo klausimus. Šie klausimai yra sprendžiami pastatų (patalpų), kaip bendrosios nuosavybės objektų, atidalijimo metu, suformavus atskirus šalims priklausančius nekilojamojo turto kadastro objektus.
17.4. Nagrinėjamu atveju tarp ieškinio ir priešieškinio nėra reikalaujamo tarpusavio teisinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas pagal civilinio proceso normas tokį atsakovės priešieškinį turėjo atsisakyti priimti, tačiau jį priėmęs pagrįstai priešieškinį atmetė.
17.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl kiekvienai šaliai tenkančios naudoti (įsigyti) valstybinės žemės sklypo dalies. Pažymi, kad ieškovė tokio turinio reikalavimų nereiškė nei 2020 m. birželio 17 d. ieškinyje, nei 2021 m. gruodžio 17 d. patikslintame ieškinyje, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas, kuriuo, kaip nurodo atsakovė, siekiama, jog būtent ji, o ne ieškovė galėtų naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kurioje šiuo metu rampa ir stoginė, nėra civilinės bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį nagrinėjimo dalykas.
17.6. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsakovės UAB „Univesa“ priešieškinį atmetė nenustatęs atsakovės teisių pažeidimo fakto. Teismas taip pat pagrįstai atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad stoginė ir rampa pažeidžia jos teises, nes užstoja šviesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl atsakovės UAB „Univesa“ rašytinių paaiškinimų prijungimo prie apeliacinio skundo
19. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 42 straipsnio 1 dalimi, prašo prijungti prie bylos (apeliacinio skundo) jos paaiškinimus raštu, kadangi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes (jog tam tikri klausimai ir argumentai nebuvo nurodyti ir nagrinėti byloje pirmosios instancijos teisme).
Žemesnės instancijos teismas
20. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymo ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą patenka į CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus jo padavimo terminui. Be to, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai bus patikrinti CPK 312 straipsnio, reglamentuojančio draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kontekste. Todėl apeliantės rašytiniai paaiškinimai šiuo atveju yra pertekliniai. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teisme apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. firma „Laverna“ ir atsakovė UAB „Univesa“ yra gamybinės paskirties pastato (pastato – laboratorijos), plane pažymėto indeksu 1P7b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), atitinkamų patalpų bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 258,28 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) (pagrindinio pastato priestatas, plane pažymėtas 1p1b); atsakovei nuosavybės teise priklauso 5120,64 kv. m ploto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini) (pagrindinis pastatas). Ieškovė savo patalpas valdo 2013 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RK-1703 ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, pagrindu; atsakovė – 2015 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4845 ir 2017 m. gruodžio 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, pagrindu. Be to, adresu (duomenys neskelbtini),, kurio plotas 1,8469 ha, yra pastatyti ir kiti atsakovei UAB „Univesa“ nuosavybės teise priklausantys statiniai (pastatai).
22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2018m. lapkričio 8 d. įsakymu nustatė šalims 1,8469 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: ieškovei – 0,0219 ha, atsakovei – 1,8250 ha. Pagal žemės sklypo 2021 m. gegužės 20 d. kadastro duomenis, ginčo pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti suformuotas 0,4258 ha žemės sklypas.
23. Ieškovė, siekdama atidalinti jai priklausantį priestatą nuo pagrindinio statinio, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama išduoti pažymą apie naujai suformuotą kadastro objektą (duomenys neskelbtini).
24. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-22-7 atsisakė ieškovei išduoti pažymą apie naujai suformuotus kadastro objektus (duomenys neskelbtini), rašte be kita ko nurodydama, kad ieškovės prašymas neatitinka STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus 120 punkte ir VII skyriaus 21 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. neišspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai (nepažymėtos parkavimo vietos) ir su prašymu nepateikti rašytiniai patalpų ar statinio savininkų ar valdytojų sutikimai.
25. Ieškovei nepavykus gauti atsakovės, kaip ginčo pastato atitinkamų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės sutikimo, ji kreipėsi ieškiniu į teismą, kurį patikslinusi prašė pripažinti teisę be atsakovės sutikimo atlikti negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato – laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą (projekto Nr. 21-12-17 TDP).
26. Atsakovė UAB „Univesa“ pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę V. B. firmą „Laverna“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) prie jos patalpų adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą stoginę, statinių išdėstymo plane pažymėtą 911/g, ir po ja esančią rampą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs šalių procesinius dokumentus su savarankiškais reikalavimais ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, atsakovės priešieškinį atmetė.
28. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio dalyje nagrinėti iš naujo; priešieškinį tenkinti. Apeliantė savo skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 1) teismas turėjo nustatyti, ar padalinus (atsidalinus) pastatą, naujai formuojami nekilnojamieji daiktai galės būti suformuoti, įskaitant ir dėl atsakovės akcentuotų reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų prie kiekvieno iš naujai formuojamų statinių, tačiau to nepadarė; 2) ieškovės pateiktoje schemoje dėl pastato atidalinimo turėjo būti nurodyti duomenys apie abu naujai formuojamus statinius, tačiau ieškovės schemoje, pagal kurią buvo tenkintas ieškinys, nurodyti visi duomenys tik apie vieną ieškovės formuojamą pastatą; 3) teismo išvados priešieškinio dalyje yra prieštaringos, kadangi skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad priešieškiniu prašoma nugriauti stoginė ir rampa pastatyta savavališkai, tačiau atsakovės reikalavimą atmetė; 4) ieškovei įsiteisinus nelegaliai pastatytus statinius, būtų keičiamos ieškovei ir atsakovei perduotos naudotis valstybinės žemės sklypo dalys (proporcijos).
Dėl ginčo pastato padalijimo / atidalijimo
29. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (1-3 punktai) šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas); atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas).
30. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi ne tik šio įstatymo nuostatų, bet ir jo pagrindu patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.
31. Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismui pateikti ginčo pastato projektiniai pasiūlymai parengti pagal Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas).
33. Pagal Reglamento 113 punktą formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – Schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (statinio projektuotojas). Šios schemos sudėtinės dalys (rekvizitai) yra tokios: 1) schemos pavadinimas, įrašomas vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28] nuostatomis, vietoj žodžio „projektas“ įrašant žodį „schema“; 2) schemą parengusio asmens vardas, pavardė, kvalifikacijos atestato Nr. (jei neturi kvalifikacijos atestato – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data); 3) schemos parengimo data; 4) schemos dokumentų žiniaraštis; 5) aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28], projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos); 6) statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija; 7) naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai.
34. Sutinkamai su Reglamento 118 ir 118.2 punktais, padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų statinių paskirtis tokia pati, kaip ir buvusio prieš padalijimą ar atidalijimą statinio paskirtis, turi būti atliekamos Reglamento 119–122 punktuose nustatytos procedūros.
35. Reglamento 119 punkte nustatyta, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).
36. Pagal Reglamento 120 punktą Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai [9.35]. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį.
37. Reglamento 121 punkte nustatyta, kad jei patikrinus 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus. Pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos šiame skyriuje nustatyta tvarka iš naujo.
38. Pagal Reglamento 122 punktą gavęs Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą, jei būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus ir suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas. Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 ir joje nurodyta praktika). Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Žemesnės instancijos teismas
40. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą, nuo ieškovės patikslinto ieškinio iš esmės gynėsi dviem argumentais: 1) kad schemoje nėra sprendimų dėl atidalinamų patalpų priešgaisrinių reikalavimų; 2) kad schemoje nepateikti paaiškinimai dėl automobilių parkavimo prie likusio atidalinamo pastato, taip pat kad ieškovei priskirta dvigubai daugiau automobilių parkavimo vietų, nei priklausytų pagal techninius reglamentus. Be to, apeliaciniame skunde atsakovė nurodė dar keletą naujų argumentų, kurių nenurodė savo atsiliepime į ieškinį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, ar naujai formuojami nekilnojamieji daiktai galės būti suformuoti dėl atsakovės akcentuotų reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų prie kiekvieno iš naujai formuojamų statinių; kad schemoje dėl pastato atidalinimo turėjo būti nurodyti duomenys apie abu naujai formuojamus statinius.
41. Tokiu būdu atsakovė kvestionuoja Schemos sprendinius dėl netinkamų techninių sprendimų ir galimo atsakovės teisių pažeidimo, pasireiškiančio tuo, kad ieškovei suformavus Schemoje nurodytą automobilių stovėjimo vietų skaičių bus pažeistos ieškovės teisės į valstybės išnuomotą ir šalims administraciniu aktu priskirtas žemės sklypo dalis, kitaip tariant bus pažeistos šalims tenkančios naudotis valstybinės žemės sklypo dalių proporcijos.
42. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Minėta, kad pagal Reglamento 120 punktą Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, be kita ko, turi patikrinti, ar Schemoje išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai (nutarties 36 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės argumento nepasisakė, sprendime nepagrįstai nurodydamas, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šis trūkumas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teismo.
43. Pažymėtina, kad statomų, rekonstruojamų, remontuojamų statinių ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomą automobilių stovėjimo vietų įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir šio reglamento XIII skyrius „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“. Pagal šio reglamento 107 punktą ir 30 lentelę, automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius prie gamybos ir pramonės paskirties pastatų yra 1 vieta = 100 kv. m darbo patalpų ploto. Be to, pagal reglamento 108 punktą, 107 punkto 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas šiais atvejais: pagal statinio projekte nurodytą darbo vietų skaičių nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičių prie gamybos ir pramonės paskirties pastatų, pramonės ir sandėliavimo zonose (teritorijose), laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose (108.5 punktas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, normatyvinis reikalavimas 100 kv. m darbo patalpų ploto vienai automobilio stovėjimo vietai taikomas nustatant automobilių stovėjimo vietų minimalų, bet ne maksimalų skaičių. Be to, tiek minimalus, tiek ir maksimalus Schemoje nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius vėliau gali būti mažinamas arba didinamas. Antra, kaip matyti iš Schemos sprendinių (t. 3, b. l. 154) ieškovei suformuotos penkios automobilių stovėjimo vietos yra prie įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini), prie ieškovės patalpų (priestato) ir nepatenka į atsakovės patalpų (pagrindinio pastato) teritoriją, reikalingą šių patalpų naudojimui ir priežiūrai. Trečia, teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Schemoje nepateikti paaiškinimai dėl automobilių parkavimo vietų prie likusio, t. y. atsakovės atidalinamo pastato, skaičiaus, kadangi Reglamento 121 punkte nustatyta tvarka savivaldybės įgaliotas asmuo tikrina tik naujai suformuotos patalpos (statiniai) atitiktį Reglamento reikalavimams. Ketvirta, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti suformuoto 0,4258 ha žemės sklypo nuomos sutartis atsakovės iniciatyva yra nutraukta (t. 3, b. l. 197-198), todėl apeliantės argumentai dėl galimo jos teisių pažeidimo naudotis valstybinės žemės sklypu nepagrįsti nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. Penkta, pagal Schemos aiškinamąjį raštą, atidalinama pastato dalis yra pagrindinio pastato 1P7b priestatas 1p1b, funkcionuoja savarankiškai, neturi bendro naudojimo patalpų su pagrindiniu pastatu, turi atskirą patekimą į patalpas iš lauko, įrengtos atskiros inžinerinės sistemos. Pastatų ir patalpų paskirtys nekeičiamos (t. 3, b. l. 152). Minėtas aiškinamojo rašto išvadas patvirtina UAB „Įraža“ 2020 m. spalio 14 d. eksperto išvada Nr. 20-10/06-01 (t. 3, b. l. 140-141).
44. Apibendrindama teisinį naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus dėl šalies teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, faktines ir teisines bylos aplinkybes, aptartas šios nutarties 44 punkte, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė atsakovės pažeistų teisių turinį sudarančių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės nesutikimas yra protingai motyvuotas ir akivaizdžiai atskleidžia ieškovės pateikto ginčo pastato projektinio pasiūlymo (Schemos) dėl pastato atidalijimo (padalijimo) į du savarankiškus statinius (pastatus) negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurią nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti jai teisę be atsakovės sutikimo atlikti negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato – laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini), atidalinimo schemą, yra teisėta ir panaikinti šią sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.
Dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo
45. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
46. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas) (Statybos įstatymo 32 straipsnis).
47. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 11 dalyje nustatyta, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. Teismas jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis.
48. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą atlikti tokius veiksmus: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra: 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
49. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis dėl neteisėtos statybos padarinių, gali priimti sprendimą tiek įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą (statomą) statinį (jo dalį), tiek ir leisti įteisinti neteisėtą statybą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, į pastatytą ar statomą savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statinį statytojas neįgyja nuosavybės teisės. Jis laikytinas tokio statinio valdytoju. Todėl iš šios teisės ir kildinama jo pareiga pašalinti neteisėtos statybos pasekmes.
50. Pagal kasacinio teismo praktiką, kaip atsakovas byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo trauktinas statinio statytojas ir jo savininkas. Tik nepavykus nustatyti statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, kaip atsakovas gali būti traukiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas (pavyzdžiui, žemės sklypo savininkui / valdytojui / naudotojui atsisakius nurodyti jam žinomą statinio statytoją / savininką / valdytoją / naudotoją ir nesant galimybės pastarąjį identifikuoti kitomis įprastomis informacijos gavimo priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 51 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) prie jos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą stoginę ir po ja esančią rampą. Reikalavimą kildino iš atsakovės pažeistos teisės pilnai naudotis savo pastato dalimi ir jai priklausančiomis patalpomis, taip pat savavališkai pastatyto statinio grėsme atsakovės patalpų saugumui. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį ir kasacinio teismo išaiškinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014) atsakovė yra tinkamas subjektas ginti savo pažeistas teises teisme, kadangi šiuo atveju yra ginama jai priklausanti teisė ir įstatymu saugomas jos interesas.
52. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs savavališkos statinių, kuriuos atsakovė prašo nugriauti (išardyti), statybos faktą, atsakovės reikalavimą atmetė, sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovė savo teisių pažeidimo neįrodė (CPK 178 straipsnis), be to, siekdama įteisinti savavališkus statinius, ieškovė to padaryti negali, kadangi šiuo metu nėra išspręstas valstybinės žemės, ant kurios yra pastatyti savavališki statiniai, naudojimosi (nuomos, pardavimo) klausimas ir ieškovė negali to padaryti iki ginčo pastatas bus atidalintas.
53. Atsižvelgdama į sprendime pateiktą argumentaciją, kuria remiantis atsakovės reikalavimas buvo atmestas, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas yra prieštaringas ne tik konstatuotų faktinių bylos aplinkybių prasme, bet ir minėtas išvadas reglamentuojančių teisės normų taikymo prasme.
54. Pažymėtina, kad Aplinkos ministras 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuriame nustatė atvejus, kuomet privalomas besiribojančių statinių ir besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinumo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos yra aiški ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, taip pat nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Imperatyviųjų statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Analogiškai vertintini ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyti atstumai iki gretimų pastatų, t. y. teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, taip pat yra imperatyvaus pobūdžio.
56. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, kad savavališkai pastatytų statinių (stoginės-rampos) denginio konstrukcijos neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 [5.17] nustatytų esminių statinių reikalavimų (t. 1, b. l. 136-140); minėti statiniai pastatyti galimai nesilaikant privalomų atstumų iki gretimo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato sienos, nes į bylą nepateikta duomenų, kad savavališki statiniai pastatyti turint kito bendraturčio sutikimą (t. 1, b. l. 141-144). Tačiau teismas atsakovės reikalavimų pagrindą sudarančių aplinkybių (įrodymų) netyrė ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad atsakovė savo reikalavimo (teisių pažeidimo) neįrodė. Be to, darydamas išvadą, kad ieškovė negali šiuo metu įteisinti savavališkus statinius, kadangi nėra išspręstas valstybinės žemės, ant kurios yra pastatyti savavališki statiniai, naudojimosi (nuomos, pardavimo) klausimas, savavališkų statinių įteisinimo klausimo iš viso nenagrinėjo ir savo išvadas iš esmės grindė ne teisiniais argumentais ir teisės normomis, bet ieškovės atsikirtimais į pateiktą priešieškinį (CPK 265 straipsnis).
57. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikė ginčo santykiams, susijusiems su neteisėtų statybų padarinių šalinimu, reglamentuoti skirtų teisės normų, kurias privalėjo taikyti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
58. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Be to, kaip jau buvo minėta, išnagrinėjęs tokio pobūdžio bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtintą teisę leisti teisės aktų nustatyta tvarka statytojui parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
59. Nepašalinus minėtų trūkumų ir neištyrus įrodymų pirmosios instancijos teisme, o atsakovui nepatikslinus duomenų apie prašomus nugriauti savavališkai pastatytus statinius (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priešieškinio dalyje panaikinamas ir byla dėl atsakovės reikalavimų perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) .
60. Kadangi civilinė byla dėl dalies reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei V. B. firmai „Laverna“ pripažinta teisė atlikti negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą nuo pastato – laboratorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinamas patalpas suformuojant kaip atskirą statinį pagal architekto M. B. (UAB „Mini studio“) parengtą gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atidalinimo, suformuojant atskirą statinį, nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemą, projekto Nr. 21-12-17.TDP, palikti nepakeistą.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.