- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-133-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33052-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-557/2021
Teisėja L. Nainienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33052-2020-0
2021 m. gegužės 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. M. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia nustatyta nuo faktinio J. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžio priėmimo dieną pakeista į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. M. nuteistas už tai, kad jis 2020-08-10 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis suėmė V. M. už kaklo ir taip laikydamas ją smaugė. Po to, nukentėjusiajai bandant pabėgti į koridorių, jis (J. M.) rankomis suėmė V. M. už plaukų ir tempė ją į virtuvę ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą.
2. Be to J. M. nuteistas už tai, kad jis 2020-08-10 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai pavartojo fizinį smurtą prieš V. M., nuo spintelės paėmė peilį ir įsmeigė jį į grindis, po to nuo spintelės paėmė kitą peilį ir ant fotelio sėdinčiai V. M. pridėjo jį prie kaklo ir sakydamas „žiurke, aš tave padėsiu į vietą“, taip pastarajai grasino nužudyti, tai nukentėjusiajai V. M. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu skirti jam pačią griežčiausią bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė V. M. ir jie susitaikė (deja, ji jau mirusi), nebegeria, registruojasi Darbo biržoje, lankosi pas psichologą, probacijoje ir Šilutės psichikos centre, geria vaistus, naujų nusikalstamų veikų nedaro ir mano, kad tai daugiau nebepasikartos. Atsižvelgdamas į visa tai J. M. prašo skirti jam kuo mažesnę bausmę, remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, ir paskirtos bausmės nebendrinti su ankstesniu nuosprendžiu jam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, nurodydamas, kad visi gyvenime padaro klaidų, dėl kurių vėliau gailisi, ir iš jų mokosi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog J. M. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir nebendrinti jos su ankstesniu Tauragės apylinkės teismo 2020-07-09 nuosprendžiu jam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta bausme. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
7. BK 140 straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 145 straipsnio 1 dalis, inter alia, numato, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą J. M. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas J. M. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą artimą šio straipsnio sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo, o už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą – mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog skiriamos kiek didesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės – BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų, pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai, taigi sankcijos vidurkis už šį nusikaltimą yra 7 su puse mėnesio laisvės atėmimo; BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, taigi sankcijos vidurkis už šį nusikaltimą yra 1 metai ir pusantro mėnesio laisvės atėmimo), šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), į nustatytas J. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 10 kartų teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, buvo atidėtas, vykdymo metu, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba (registruojasi Užimtumo tarnyboje), yra įrašytas į priklausomybės ir psichikos ligų apskaitas. Atsižvelgęs į visas anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek J. M., tiek jo įvykdytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas padarė išvadą, kad tik laisvės atėmimo bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų J. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų bausmės dydį nuteistajam.
9. Pažymėtina, kad nuteistojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, nukreiptos į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas ne kartą teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (daugiausia už smurtą artimoje aplinkoje), paskutinį kartą – už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, praėjus vos mėnesiui po Tauragės apylinkės teismo 2020-07-09 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalis 3 punktą dėl smurto prieš savo sugyventinę (Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenys) padarymą, šio nuosprendžio vykdymo metu, taigi turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taigi yra recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. J. M. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Anksčiau jam paskirtos švelnesnės bausmės, iš jų ir areštas, kuris savo pobūdžiu yra trumpalaikis laisvės atėmimas, o paskutiniu nuosprendžiu – griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas, taip suteikiant J. M. dar vieną galimybę pasitaisyti, būnant neizoliuotam nuo visuomenės, kaip matyti, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, J. M., nepraėjus nė mėnesiui po nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas taip pat už smurtinio, tik sunkesnio pobūdžio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, t. y. už tai, kad smurtaudamas tyčia sužalojo savo sugyventinę, vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), be to, grasino nukentėjusiąją nužudyti, pridėjęs peilį jai prie kaklo ir sakydamas „žiurke, aš tave padėsiu į vietą“ (BK 145 straipsnio 1 dalis), už kuriuos buvo nuteistas šioje byloje. Taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė J. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, jis daug kartų buvo baustas administracine tvarka (2020-08-10, 2020-07-26, 2020-07-19, 2019-06-12 J. M. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 2 dalį už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, tokiais savo veiksmai įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę (t. 1, b. l. 114–116); 2019-02-26 jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad vakaro metu kėlė triukšmą, daužė daiktus, šūkavo, taip trikdydamas viešąją rimtį, žmonių poilsį ir ramybę (t. 1, b. l. 117); 2019-03-2 jis buvo baustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje – laiptinėje; 2018-02-05 jis baustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas girtas melagingai iškvietė policijos specialiąją tarnybą (t. 1, b. l. 118); 2017-07-12 jis baustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad pavogė 34,49 Eur vertės 1 l talpos butelį „Jack Daniels“ (t. 1, b. l. 119) ir kitus analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 120–124), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, niekur nedirbo (registruojasi Užimtumo tarnyboje). Šie duomenys rodo, kad apelianto J. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tai dėsningas jo pasirinkto gyvenimo būdo padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad J. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
10. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios ir jie susitaikė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nebegeria, lankosi pas psichologą, geria vaistus, naujų nusikaltimų nedaro ir mano, kad tai daugiau nebepasikartos, vertintinos kaip deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaip minėta, J. M. nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, byloje nėra duomenų apie jo darbinę veiklą, o padaryti pasikartojantys smurtinio pobūdžio nusikaltimai esant neblaiviam ir administraciniai nusižengimai, be kita ko, susiję su alkoholio vartojimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis jokių išvadų dėl savo nusikalstamo ir priešingo teisei elgesio, skirtingai nei deklaruojama jo skunde, nedaro. Nuteistojo pasikartojantis elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui, rodo, kad jis jokių išvadų dėl šio savo žalingo įpročio, priešingai nei deklaruojama jo skunde, nepadarė, toliau vartoja alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus daro nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, ir kartu leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos. Todėl nuteistojo J. M. skundo argumentas, neva jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, laikytinas tik pastarojo siekis deklaruoti savo gerus ketinimus.
11. Dėl apelianto prašymo skirti jam kuo mažesnę bausmę, remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau nuteistasis J. M. savo skunde jokių konkrečių aplinkybių, kurios, jo nuomone, turėtų būti pripažintinos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenurodo, o jo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri šiuo metu jau yra mirusi, ir jie susitaikė, nebegeria, registruojasi Darbo biržoje, lankosi pas psichologą, probacijoje ir Šilutės psichikos centre, geria vaistus, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kaip jau pasisakyta anksčiau, vertintinos kaip pastarojo deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir nesudaro pagrindo jas pripažinti J. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 2 dalies normos prasme. Pažymėtina ir tai, kad J. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino, apklausiamas teisme nebuvo nuoseklus – pirmojo teisiamojo posėdžio metu tik iš dalies pripažino savo kaltę, taip klaidindamas teismą ir siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veikų apimtį, ir tik kito teismo posėdžio metu, prašydamas skirti jam kuo švelnesnę bausmę, nurodė, jog visiškai pripažino savo kaltę, prieš 2 savaites atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jau yra mirusi, ir gailisi nusikaltęs. Toks J. M. procesinis elgesys tik dar kartą patvirtina, jog jo prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjimasis nusikaltus buvo deklaratyvus siekis sušvelninti atsakomybę, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo.
12. Aptartų duomenų kontekste skirti J. M. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
13. Dėl nuteistojo J. M. prašymo nebendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu jam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas, pažymėtina, jog BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Šioje byloje, kaip minėta, J. M. buvo teisimas už nusikaltimus, kuriuos padarė Tauragės apylinkės teismo 2020-07-09 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą prieš savo sugyventinę 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant 1 metų laikotarpiui, vykdymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. M. šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus padarė bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo 2020-07-09 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagrįstai skundžiamu 2021-03-08 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su to paties teismo 2020-07-09 nuosprendžiu J. M. paskirta bausme.
14. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam J. M. už padarytas tyčines nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos J. M. palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu. Nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą – pirmosios instancijos teismas pasirinko ir bendrindamas BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka naujai paskirtą bausmę su Tauragės apylinkės teismo 2020-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme, ir prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį (3 mėnesius) 2020-07-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. M. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.