Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-1069/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-08Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-08
Bylos Nr.
1-46-1069/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33052-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Rimvidas Valančius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-1069/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33052-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 8 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei, Redai Vingienei,dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei,kaltinamajam J. M. ir jo gynėjui advokatui Rimvidui Valančiui,nukentėjusiajai V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 10 (dešimt) kartų, paskutinį kartą: 2020-07-09 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. M. (duomenys neskelbtini), apie 14 val., (duomenys neskelbtini) V. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis suėmė V. M. už kaklo ir taip laikydamas ją smaugė. Po to, nukentėjusiajai bandant pabėgti į koridorių, jis (J. M.) rankomis suėmė V. M. už plaukų ir tempė ją į virtuvę ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to jis, (duomenys neskelbtini), apie 14 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš V. M., nuo spintelės paėmė peilį ir įsmeigė jį į grindis, po to nuo spintelės paėmė kitą peilį ir ant fotelio sėdinčiai V. M. pridėjo jį prie kaklo ir sakydamas „žiurke, aš tave padėsiu į vietą“, taip pastarąją grasino nužudyti, kas nukentėjusiajai V. M. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis J. M. buvo nenuoseklus. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau sekančio posėdžio metu kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Paaiškino, kad atsiprašė nukentėjusiosios prieš dvi savaites. Dabar nukentėjusioji jau yra mirusi. Atsiprašė už padarytą moralinį skausmą, gailisi. Prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

4. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutinka su prokurorės pozicija, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai. Motyvai nusikaltimo yra neaiškūs, galima teigti, kad ginamasis juos padarė dėl girtumo ar dėl kažkokių nesutarimų su nukentėjusiąja. Tiek objektyvieji šių nusikaltimų, tiek subjektyvieji požymiai nėra iki galo išgvildenti ikiteisminio tyrimo metu, bet susidaro įspūdis, kad pačios nusikalstamos veikos padarytos dėl nesuprantamų motyvų. Posėdžio metu jo ginamasis kaltę dėl abiejų nusikaltimų pripažino visiškai, todėl neanalizuos surinktų įrodymų, nes jų surinkta pakankamai. Nenorėtų sutikti su prokurorės nuomone, kad nėra nei vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo ginamasis posėdžio metu pareiškė, kad atsiprašė nukentėjusiosios. Manytų tai ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir rodo jo sąmoningumo laipsnį, kad bent šiandien supranta, kad pasielgė negerai. Prokurorė pasiūlė pačią griežčiausią bausmės rūšį, laisvės atėmimą. Sunku būtų kalbėti, kad būtų skirtos kitos bausmės rūšys, tačiau mano, kad tai nepavojingos nusikalstamos veikos, nesukėlusios didelio pavojaus nukentėjusiajai. Jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl prašyti kitos bausmės rūšies negalima. Prašo skirti kuo trumpesnį bausmės laiką.

5. N. V. M. teisiamojo posėdžių metu parodė, kad pas ją į (duomenys neskelbtini) atėjo L. P.. J. M. matomai buvo supykęs ant L. P. ir puolė ją mušti, ji neleido, todėl jis ją griebė už gerklės, už plaukų. Nebuvo jokių užkandų pjaustymo. Iš karto ją griebė už kaklo, plaukų, įsitempė į koridorių, paskui parsitempė atgal į virtuvę ir pasiėmė peilį, norėjo ją papjauti, vieną peilį į grindis susmeigė, kitą peilį po gerkle pakišo ir pats išbėgo lauk, išsikvietė policiją. Kai prikišo peilį sakė: „žiurke, aš tave padėsiu į vietą“, suprato, kad jis norėjo ją papjauti, jai buvo baisu, dabar net kaklas tebeskauda, ji jam nedovanos. Supyko ant jos, nes ji užstojo L. P., kad neleido jos išsivesti, ji prie stalo sėdėjo, jis puolė ant jos, o ji neleido, sakė, kad neskriaustų, jis supyko ir puolė ant jos. Tuo metu J. M. buvo neblaivus, kai ji pradėjo šaukti, jos vaikas buvo kaip tik iš miesto grįžęs, nuėjęs į lovą atsigulti, sūnus atbėgo ir išmušė tą peilį jam iš rankų. M. M. gyvena pas ją, jis neatvyko į teismą, nes išėjo pas žmoną taikytis. Tuo metu nevartojo alkoholio. Policiją išsikvietė pats J. M., jis save gynėsi, dėl to ir kvietė. Su L. P. yra pažįstamos, sutaria, o su J. M. pažįstami. L. P. buvo šalia kai J. M. ją smaugė, kai grasino peiliu irgi matė. Sūnus išmušė iš jo peilį, kitas peilis buvo grindyse. Sūnus J. M. nemušė. Vienas peilis buvo įsmeigtas į grindis, o kodėl - nežino. Peiliai buvo padėti ant spintelės, vieną smeigė į žemę, su kitu norėjo ją papjauti. Ją smaugė su pirštais, niekur nesikreipė, buvo išsigandusi, žymių nebuvo, bet kaklą skaudėjo. Sūnus konflikto nematė, matė tik vieną peilį grindyse, kitą pas jį rankoje.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. P. parodė, kad kaltinamasis jos draugas, kartu gyvena 8 metus. (duomenys neskelbtini) dienos įvykio nelabai pamena. Buvo pas V. M., jos sūnus miegojo. Paskambino, kad ateitų J. M., ir jis atėjo. Iš pradžių viskas buvo gerai, nesibarė. Jis prašė, kad V. M. jam duotų peilį ir jis papjaustys dešros, prie jos konflikto nebuvo, nebent kai ji išėjo į lauką parūkyti. J. M. nebuvo labai išgėręs, gal butelį alaus tik. J. M. prašė jos išeiti, ji sutiko, nesipriešino, išėjo į lauką parūkyti. V. M. jai nieko nesakė. J. M. paėmė už rankos sakė eiti namo, gal švelniai ir uždavė delnu, jai buvo trauma tad ji nelabai pamena. G. J. M. paėmė V. M. švelniai už kaklo, bet nesmaugė. Matė kaip ją įtempė į vidų, ji sėdėjo koridoriuje ant laiptų, V. M. nepasakojo, kad J. M. jai grasino su peiliu. Ją įtempė už rankos į vidų, ne už plaukų. Nežino kodėl jos parodymai skiriasi. Ji yra turėjusi galvos traumą, mažai atsimena, ką pasako už 10 minučių pamiršta. Įvykio metu buvo blaivi. Konfliktas truko 15-20 minučių. Iki tol V. M. ir J. M. santykiai buvo geri. Ji yra gavusi nuo J. M. per veidą, su peiliais niekada nieko nebuvo.

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad tą dieną jis buvo pas mamą. Jo mama buvo virtuvėje, o jis nuėjo į kambarį, žiūrėjo televizorių. Atėjo pas mamą draugė, girdėjo tik jų pokalbį, o kas ji tokia nežinojo. Kada atėjo J. M. nežino. Ji kalbėjosi su drauge. Prasidėjo konfliktas tarp jos draugės ir J. M., nes jie yra sugyventiniai. Mama pradėjo ginti draugę, tada jis puolė mamą. Mama pradėjo šauktis jo pagalbos. Kai atėjo, vienas peilis buvo įsmeigtas į linoleumą, o kitas buvo pridėtas prie mamos kaklo. Į tą peilį kirus buvo įsmigęs į linoleumą nekreipė dėmesio, kitą peilį išmušė iš jo rankų nuo mamos kaklo. Tada jis pabėgo ir išsikvietė pareigūnus. Tuo metu kai J. M. laikė peilį prie kaklo, pagalvojo, kad gali įvykdyti kokį nors veiksmą. Mama šaukė gelbėk. Po įvykio mama verkė. Įvykio metu patėvis buvo mieste. Kai išmušė peilį J. M. iš karto pabėgo. Mama papasakojo, kad ji gelbėjo L. P.. Ji sakė, kad velniai žino kaip būtų buvę, jeigu jo nebūtų. Mama sakė, kad ją tempė už plaukų ir smaugė. Jo mama yra mirus. Visi daiktai priklauso jo patėviui K. M.. Mama gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio metu mama buvo blaivi.

8. J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2(duomenys neskelbtini), dienos nepamena, dienos metu, buvo kažkur po pietų, nuėjo pas pažįstamą V. M. į namus (duomenys neskelbtini), kur buvo jo draugė L. P.. Bute girtavo jis, L. P., V. M. ir šios sūnus M. M.. Paskui jis su L. P. susibarė, nes ši nenorėjo eiti namo. L. P. nemušė, ši neblaivi griuvo ir susimušė galvą, dėl ko jis kvietė medikus. Su V. M. jokio konflikto nebuvo - pastarosios nesmaugė, už plaukų netempė ir peiliu negrasino. Atsimena, kad, atidarinėdamas konservų dėžutę, sulenkė peilį, o V. M. jam padavė kitą. P. V. M. negrasino, nebuvo pridėjęs prie kaklo, nežino, kodėl ši jį apkalba (t. 1, b. l. 150-153, 158-160).

9. N. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo namų virtuvėje, kalbėjosi su pažįstama L. P., kai į butą įpuolęs šios sugyventinis J. M. kelis kartus delnu sudavė L. P. į veidą. Ji pradėjo J. M. raminti, dėl ko šis supyko, rankomis suėmė jai kaklą ir pradėjo smaugti - smaugė kelias sekundes. Muistydamasi ištrūko iš J. M. rankų ir bėgo į koridorių, kur ją J. M. pasivijo ir sučiupo už plaukų, parsitempė atgal į virtuvę, kur nuo spintelės paėmė vieną peilį ir įsmeigė į grindis. Taip ją gąsdino. Po to J. M. nuo spintelės paėmė kitą peilį, kurį horizontaliai pridėjo prie jos kaklo, laikė apie minutę ir pasakė: „Žiurke, tave padėsiu į vietą“. Šiuos žodžius ji suprato kaip grasinimą nužudyti. Išsigando ir pradėjo šaukti: „Mantai, gelbėk“. Kitame kambaryje miegojęs sūnus M. M., išgirdęs jos šauksmą, atbėgo į virtuvę, išmušė J. M. iš rankų peilį ir šį išstūmė pro duris. Dėl smaugimo ir tempimo už plaukų ji pajuto fizinį skausmą. Grasinimas peiliu sukėlė baimę, stresą ir didelį išgąstį. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 1-3, 36-39).

10. Akistatos su įtariamuoju J. M. metu nukentėjusioji V. M. patvirtino savo parodymus, papildžiusi, kad negirtavo kartu su J. M. (t. 1, b. l. 44-47).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, dienos tiksliai nepamena, virtuvėje prie stalo sėdėjo mama V. M. su pažįstama L. P., o jis, būdamas neblaivus, nuėjo miegoti. Gal po valandos išgirdo mamą virtuvėje šaukiant: „Mantai gelbėk, mane nori papjauti“. Jis atsikėlė ir atbėgo į virtuvę, kur fotelyje sėdinčiai V. M. J. M. laikė prispaudęs prie kaklo peilį. Sudavė J. M. per ranką, išmušė peilį, o šį išstūmė lauk iš buto. Virtuvės grindyse buvo įsmeigtas dar vienas peilis. Po to V. M. pasakojo, jog J. M. smurtavo prieš L. P., o jai užstojus, J. M. pradėjo ją smaugti, tempė už plaukų, po to grasino papjauti (t. 1, b. l. 58-60, 61-64).

12. Akistatos su įtariamuoju J. M. metu liudytojas M. M. patvirtino savo parodymus, papildęs, kad po to, kai agresyviai nusiteikusį J. M. išstūmė iš buto, mama buvo išsigandusi ir sakė, kad jei ne jis, J. M. būtų papjovęs (t. 1, b. l. 69-72).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena, apie pietus, pas V. M. virtuvėje gėrė kavą, o M. M. miegojo kitame kambaryje. Netrukus atėjo buvęs sugyventinis J. M., kuris buvo nemažai išgėręs, ir pradėjo ją tempti į lauką. O kai ji nenorėjo eiti, J. M. apie du ar tris kartus delnu sudavė į veidą, dėl ko pajuto trumpalaikį fizinį skausmą, kuris greitai praėjo. V. M. pradėjo J. M. raminti, o šis dėl to supyko, abiem rankomis suėmė V. M. už kaklo ir smaugė. V. M. išsisuko ir pabėgo į koridorių. Tada J. M. už plaukų V. M. partempė atgal į virtuvę. Bijodama, kad J. M. jos nesumuštų, iš V. M. buto išėjo ir nematė, kas toliau vyko. Vėliau V. M. pasakojo, jog J. M. peiliu grasino papjauti (t. 1, b. l. 75-78).

14. (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti V. M. pranešime apie įvykdytą nusikaltimą duomenys (t. 1, b. l. 1- 3).

15. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 20-21) bei jo prieduose – fotolentelėse (t. 1, b. l. 22-26) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – butas ir jo virtuvė, esantys Šilutės m., Stoties g. 6-1.

16. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (duomenys neskelbtini), 15.13 val., J. M. pranešė, jog gatvėje užpuolė nepažįstamas žmogus, atėmė rankinę, kojomis spardė, grasino peiliu (t. 1, b. l. 27-31).

17. Skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, kur V. M. ir M. M. nurodė apie smurtinius J. M. veiksmus, apžiūrėta (t. 1, b. l. 91-94).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

19. Kaltinamasis J. M. teisme, savo kaltę pripažinau tik iš dalies, o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu nesmurtavo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta pati nukentėjusioji V. M. davė nuoseklius parodymus ir patvirtino, kad būtent kaltinamasis J. M. puolė ją mušti, griebė už gerklės ir plaukų (t. y., iš karto ją griebė už kaklo, plaukų, įsitempė į koridorių, paskui parsitempė atgal į virtuvę). Tęsiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. taip pat parodė, kad išgirdo, kaip jo mama (nukentėjusioji V. M.) šaukėsi pagalbos, tarp jos ir J. M. įvykus konfliktus, pamatė, kaip J. M. laiko peilį prie mamos kaklo. Dar viena liudytoja, L. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino aplinkybes dėl to, kad įvykusio konflikto metu J. M. buvo suėmęs V. M. už kaklo. (duomenys neskelbtini) smurto pavartojimo faktą taip pat patvirtina byloje esantys BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame tiriami smurtiniai veiksmai, atlikti V. M. atvilgiu, akistatos su kaltinamuoju protokolai.

20. Taigi, aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, kurie vienas kitą atitinka ir papildo, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), apie 14 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis suėmė V. M. už kaklo ir taip laikydamas ją smaugė. Po to, nukentėjusiajai bandant pabėgti į koridorių, jis (J. M.) rankomis suėmė V. M. už plaukų ir tempė ją į virtuvę ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinime inkriminuoti J. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

21. Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir teisiamajame posėdyje ištirtas aplinkybes, kad 2020-08-10 nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ne (duomenys neskelbtini) gatvė, patikslinao šią kaltinime nurodytą vietos aplinkybę.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

22. BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento.

23. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y., kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014).

24. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pagal BPK 20 straipsnį pripažintini įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apie 14 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančio buto virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš V. M., nuo spintelės paėmė peilį ir įsmeigė jį į grindis, po to nuo spintelės paėmė kitą peilį ir ant fotelio sėdinčiai V. M. pridėjo jį prie kaklo ir sakydamas „žiurke, aš tave padėsiu į vietą“, taip pastarąją grasino nužudyti, kas nukentėjusiajai V. M. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

25. Aptartas faktines aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiosios V. M. parodymai, kurie liko nuoseklus ir apklausiant ją teisiamojo posėdžio metu, Nukentėjusioji patvirtino, kad kuomet kaltinamasis J. M. prikišęs peilį jai sakė: „žiurke, aš tave padėsiu į vietą“, nukentėjusiojo buvo įsitikinusi, kad kaltinamais iš teisų nori ją papjauti, jai buvo baisu. Šias aplinkybes patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų M. M. bei L. P. parodymai, kurie patvirtina, jog nukentėjusioji buvo stipriai išsigandusi ir, bijojo, jog kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus. Taigi byloje esančių įrodymų visuma įrodo, jog grasinimas, išsakytas laikant prie kaklo pridėtą peilį, buvo realus. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. M. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.

26. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir teisiamajame posėdyje ištirtas aplinkybes, kad 2020-08-10 nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ne (duomenys neskelbtini) gatvė, taip pat patikslino šią kaltinime nurodytą vietos aplinkybę.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

27. Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du nesunkūs nusikaltimai, veikos pabaigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančias aplinkybes: veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, t. 1, b. l. 66-68).

28. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, visų pirma, tai, kad kaltinamasis turi neišnykusį teistumą (iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnį atidėtas, vadinasi analizuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos per bausmės vykdymo laikotarpio atidėjimą, be to, kaltinamasis anksčiau daug kartų (10) teistas, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), ne kartą baustas administracine tvarka, yra įrašytas į priklausomybės ir psichikos ligų apskaitas (t. 1, b. l. 95-138).

29. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Todėl J. M. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant kiek didesnius nei sankcijų vidurkiui, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis).

30. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (to paties straipsnio 2 dalis), kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (to paties straipsnio 3 dalis).

31. Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką, tuo metu kai dar yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra kur kas pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės (Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-83-361/2019).

32. Nustatyta, kad J. M. nusikaltimas veikas padarė (duomenys neskelbtini), t. y, bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-09 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį 2020-07-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis).

33. Kardomąją priemonę, paskirtą J. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 119 straipsnis).

34. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. Tokiu atveju daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, du peiliai, saugomi Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pagal 2020-08-26 kvitą serija BBB Nr. 066633 (t, 1, b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui, K. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. M. skirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir J. M. galutinę subendrintą bausmę nustatyti – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią J. M. nustatyti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę, paskirtą J. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, du peilius, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pagal 2020-08-26 kvitą serija BBB Nr. 066633, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui – K. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Lina Nainienė