- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1181-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00863-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Artūras Driukas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno Kalniečių
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-2257-658/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno Kalniečių poliklinikai dėl dalies viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“ (toliau – ieškovė arba UAB „Roche Lietuva“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Kauno Kalniečių poliklinikai (toliau – atsakovė arba VšĮ Kauno kalniečių poliklinika arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:pripažinti neteisėtomis perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo „Laboratorinių diagnostinių reagentų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 175461 (toliau – viešasis pirkimas) sąlygas, numatytas analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 9, 10, 14 ir 15 punktuose, taip pat 2 priedo 5-os pirkimo dalies sąlygas ir jas panaikinti;panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 27 d. sprendimą atmesti ieškovės 2016 m. birželio 17 d. pretenziją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų analizatorių Techninės specifikacijos 4 priedo nuostatų visuma yra sukonstruota taip, kad išskirtinai tiktų tik analizatoriui Architect S. J. Techninės specifikacijos 4 priedo 9, 10 ir 14 bei 15 punktuose numatytos sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis ir panaikintos, pirkime atsirastų galimybė kitiems tiekėjams pateikti pasiūlymus dėl kitų gamintojų analizatorių.Techninės specifikacijos 4 priedo „Automatinis imunologinis analizatorius“ 9 punkte įtvirtintas privalomasis parametras reagentų rinkinio talpai – mažiausiai 25 reagentų rinkiniai. Nustačius aukštą reagentų rinkinių vienetų skaičių, nepagrįstai ribojama galimybė kitiems potencialiems tiekėjams teikti pasiūlymus viešajame pirkime. Rinkoje yra skirtingų gamintojų analizatorių, kurių pagrindu perkančioji organizacija gali atlikti norimus tyrimus, tačiau tokių analizatorių galimų įdėti reagentų rinkinių skaičius yra mažesnis nei perkančiosios organizacijos reikalaujamas. Ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas nėra pagrįstas realiu atsakovės poreikiu planuojamą tyrimų skaičių atlikti greičiau; tokio reikalavimo nustatymas nėra pagrįstas mediciniškai, t. y. mažiausiai 25 vnt. reagentų rinkinių skaičiaus nustatymas neturi absoliučiai jokios įtakos atsakovės atliekamų tyrimų kokybei, pacientų priežiūrai ar/ir gydymui. Toks reikalavimas nėra pagrįstas ir atsakovės veiklos optimizavimo prasme, nes analizatorių Techninės specifikacijos 4 priedo 2 punkte įtvirtintas analizatoriaus našumas turi esminę reikšmę atsakovo veiklai, jos greitumui ir optimizavimui, o ne reagentų talpa.Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkte įtvirtintas privalomasis kokybės kontrolės parametras – ne mažiau kaip 3 kokybės kontrolės lygiai; pageidaujama multiparametrinė įvairiems testams tinkama kontrolinė medžiaga. Reikalavimas turėti tris kontrolės lygius yra perteklinis, nes galiojantis teisinis reglamentavimas (2007 m. gruodžio 1 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“ patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 12 punktas) įtvirtina būtinumą analizatoriams turėti ne mažiau kaip 2 kontrolės lygius (normos ir patologijos). Atliekant trijų koncentracijos lygių kontrolinius tyrimus gali nepagrįstai padidėti kontrolės kaštai bei atitinkamai tyrimo kaina, kas reikš ir neracionalų lėšų naudojimą.Techninės specifikacijos 4 priedo 14 punkte įtvirtintas privalomas parametras reagentų paruošimui – visi reagentai, kalibrantai kontrolės turi būti paruošti naudojimui, jų nereikia skiesti ar kitaip paruošti. Reikalavimas teikti paruošimo nereikalaujančias kalibracines ir kontrolines medžiagas nėra pagrįstas objektyvia būtinybe atsakovei, nes šias medžiagas, naudodamasis gamintojo instrukcijomis, gali paruošti naudojimui atsakovės laboratorijos personalas. Tokie veiksmai nėra ilgai trunkantys bei intensyvūs, todėl nesudarys jokių nepatogumų atsakovui. Kalibracinės ir kontrolinės medžiagos, kurios reikalauja mažo išankstinio paruošimo, yra pigesnės. Tokio reikalavimo nustatymas neturi absoliučiai jokios įtakos atsakovės atliktinų tyrimų kokybei, pacientų priežiūrai ar/ir gydymui, o jei atsakovės personalas negeba tinkamai medžiagų paruošti, tai neturi įtakoti pirkimo, o ši problema šalintina atsakovei samdant kvalifikuotus specialistus ir/arba keliant esamų kvalifikaciją.Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte įtvirtintas privalomas parametras reagentų stabilumui – reagentų rinkinių stabilumas analizatoriuje mažiausiai 21 diena; atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos. Rinkoje egzistuoja tiekėjai, kurie gali pasiūlyti reagentus darbui su analizatoriumi, kurių galiojimo terminas yra trumpesnis nei 21 diena. Tai reiškia, kad dėl tokių ginčo sąlygų jie yra nepagrįstai eliminuojami. Perkančiosios organizacijos nustatytas reagentų galiojimo terminas neturi absoliučiai jokios įtakos tyrimų kokybei, nes tyrimo kokybei reikšmę turi pats galiojimo terminas kaip toks, tačiau ne termino ilgis. Taip pat neturi absoliučiai jokios įtakos atsakovės laboratorijos darbuotojų operatyvumui. Trumpesnis reagentų galiojimo terminas sąlygoja tik būtinumą juos keisti anksčiau nei ilgesnio galiojimo reagentus. Reagentų galiojimo terminas taip pat neturi absoliučiai jokios įtakos tiekėjų pasiūlymų kainai, nes pasiūlymo kainą sąlygoja tik atsakovės pirkimo sąlygose nurodytas planuojamas tyrimų skaičius. Techninės specifikacijos 5 priedo 5 dalis „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino hba1c analizatoriui -1 vnt.“ yra išskirta į dar dvi papildomas pirkimo dalis, t. y. šios dalies pirkimo objektu yra du skirtingi pirkimo objektai: (a) glikozilinto hemoglobino HBAlc tyrimai ir (b) papildomos priemonės HBAlc tyrimų surinkimui, dokumentavimui. Nurodytos pirkimo dalys turi būti išskirtos į dvi atskiras dalis, t. y. „Glikozilinto hemoglobino HBA1c tyrimai“ priskiriant juos prie 3-čios pirkimo dalies, ir „Papildomos priemonės HBA1c tyrimų surinkimui, dokumentavimui“ priskiriant juos prie 32-os pirkimo dalies. Glikozilinto hemoglobino HBA1c tyrimus yra galimybė atlikti su analizatoriais, kurių techniniai reikalavimai yra priskirti tyrimams, nurodytiems pirkimo 3-čioje dalyje. Šių tyrimų priskyrimas eliminuos būtinumą skelbti atskirą pirkimo dalį ir nuomos ar pirkimo-pardavimo pagrindais atsakovei įsigyti papildomą analizatorių. Be to, rinkoje neegzistuoja nė vienas gamintojas, kuris gamina ne tik analizatorius ir darbui su jais skirtus reagentus glikozilinto hemoglobino HBA1c tyrimams, tačiau ir papildomas priemones HBA1c tyrimų surinkimui, dokumentavimui. Visais atvejais šias prekes gamina skirtingi gamintojai. Todėl reikalavimas, kad abiejų dalių prekes siūlytų vienas tiekėjas, nepagrįstai riboja galimybes pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie gali pasiūlyti tik analizatorius ir reagentus, arba tik papildomas priemones.Atsakovė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose. Ginčo viešasis pirkimas yra tiesiogiai susijęs su pacientų sveikata, savalaikiu ir kokybišku tyrimų atlikimu, esant ūmiam sveikatos sutrikimui, todėl akivaizdu, kad perkančioji organizacija kelia aukštesnius reikalavimus pirkimo objektui ir dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatytų pacientų teisių ir sveikatos priežiūros įstaigos prievolių vykdymo užtikrinimo. Ieškovės ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai yra pagrįsti ir būtini, kad būtų įgyvendinti atsakovei pavesti užtikrinti tikslai sveikatos apsaugos srityje.Perkančioji organizacija, įvertinusi laboratorijoje atliekamų tyrimų apimtis, tyrimų pasiskirstymą laike, priežastis dėl kurių tyrimų skaičius ženkliai išauga, techninėje specifikacijoje nustatė įsigyjamai įrangai optimalią ne mažesnę kaip 25 vnt. reagentų rinkinių talpą. Nustatytas reikalavimas reagentų rinkinio talpai ne mažiau kaip 25 vnt. yra ne išskirtinė, o vidutinė rinkoje pardavinėjamų analizatorių reagentų rinkinių talpa. Perkančiosios organizacijos duomenimis, rinkoje gausu ir galima įsigyti nuo 16 iki 50 vnt. reagentų rinkinių talpos analizatorių. Ne mažesnę kaip 25 vnt. reagentų rinkinių talpą turi analozatoriai R. A. E170 Immunoassay analyser, Tosoh (duomenys neskelbtini), T. B., ADVIA Centaur XPT I. S., Siemens healthineers, DxI 800, B. C.. Keliami reikalavimai analizatoriaus reagentų rinkinio talpai yra pagrįsti ne tik faktiniais poreikiais bet ir teisės aktų nuostatomis, įrangos rinkos analize. Pati ieškovė prekiauja analizatoriais su 25 vnt. talpos reagentų rinkiniu, todėl siekis panaikinti ginčijamą reikalavimą yra susijęs su ieškovės ekonominiais interesais, o ne pernelyg aukštais pirkimo objekto reikalavimais ar tariama tiekėjų diskriminacija. Perkančioji organizacija, vykdydama savo pareigas bei siekdama užsitikrinti teikiamų diagnostikos paslaugų kokybę (suteikti pacientui tokias paslaugas, kurios tenkintų ir viršytų pacientų lūkesčius), privalo ypatingą dėmesį skirti vidinei laboratorinių tyrimų kokybės kontrolei. Tačiau kiek ir kokių kontrolinių medžiagų reikia tirti, kiek kartų tai reikėtų daryti – palikta pačios perkančiosios organizacijos sprendimui. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad Aprašo 12 punktas nustato du kontrolės lygmenis ir įpareigoja perkančiąją organizaciją vadovautis šia nuostata. Aprašas nustato minimalų, o ne maksimalų kokybės kontrolės sričių skaičių, todėl nepagrįstas argumentas, kad draudžiama nustatyti daugiau kontrolės lygių, negu nustatyta Apraše. Aprašo 11 punktas nustato, kad vidaus kokybės kontrolė turi būti atliekama <...> tiek kartų, kiek reikia, kad būtų užtikrinta pakankama laboratorinių tyrimų kokybė bei siekiant padidinto saugumo užtikrinant Aprašo 14 punkte išvardintų kokybės kriterijų – tikslumo, glaudumo, pakartojamumo, atkuriamumo bei teisingumo – pasiekimą. Atliekant trijų lygių vidaus kontrolę, daug tiksliau yra apibrėžiamos patologijos ribos ir efektyviau sumažinama rizika dėl galimų tyrimų klaidų ir/ar paklaidų. Šis tikslumas tiesiogiai susijęs su gaunamų diagnostikos tyrimų rezultatais, jų taikymu klinikinėje praktikoje (diagnozės aiškumas, tikslumas, abejotinų diagnozių atmetimas, gydymo ir papildomos diagnostikos laiko taupymas, paslaugų teikimo efektyvumas bei savalaikiškumas), pacientams kuriama pridėtine verte bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybe bei jos užtikrinimu. Ieškovė nepagrįstai kokybės kontrolės lygių skaičių sieja su brangesne tokių tyrimų kaina. Perkančiosios organizacijos siekis įsigyti jos poreikius atitinkančias paslaugas ar prekes, negali būti vertinamas kaip neracionalus lėšų naudojimas. Lėšos racionaliai naudojamos tuomet, kai perkančioji organizacija perka tai, kas atitinka jos poreikius, už žemiausią kainą. Atsakovės tikslas yra įsigyti ne bendrai pigiausią įrangą ar paslaugą, bet būtent tai kas reikalinga, t. y. kad kokybės kriterijus atitinkantys tyrimai būtų atliekami už žemiausią kainą. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad trijų kokybės lygmenų laboratorinių tyrimų kokybės kontrolė savaime reiškia ir tyrimo pabrangimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija, siekdama įsigyti kokybiškus tyrimus, neracionaliai naudoja lėšas.Pirkimo sąlygose reikalavimas naudoti paruoštus reagentus, kalibracines ir kontrolines medžiagas nustatytas tam, kad pasiekti norimą rezultatą – užtikrinti reagentų vienodumą, sumažinti reagentų užteršimo riziką ir išvengti žmogiško faktoriaus įtakos. Tai yra paruošto reagento pagrindinė funkcija. Šiam funkcionalumui užtikrinti nėra kito alternatyvaus lygiaverčio sprendimo, todėl keliamas reikalavimas nėra perteklinis ir dėl to negali būti naikintinas. Panaikinus reikalavimą, taptų neaišku kokiomis priemonėmis užtikrinamas pageidaujamas funkcionalumas. Vadovaujantis diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ (su paskutiniais pakeitimais ir papildymais), 1 priedo Būtinųjų reikalavimų 7.1. punktu, prietaisas turi būti suprojektuotas taip, kad juo būtų lengva naudotis, ir būtų kuo labiau sumažintas prietaiso, ten kur būtina, užteršimo ir nuotėkio pavojus jį naudojant, o jei tai ėminių talpyklos, pavojus užteršti ėminį. Siekiant pavaizduoti paruoštų/neparuoštų reagentų skirtumus atsakovė pateikė šią lentelę:
Paruošto reagento funkcionalumasReagento ruošimas Perkančiosios organizacijos laboratorijoje1. Saugumas, žmogiškojo faktoriaus bei taršos išvengimas1. Užterštumo rizika (oro užterštumas, kryžminis užterštumas, personalo oru bei per odą sklindančios infekcijos)2. Tyrimo tikslumas, rezultatų objektyvumas2. Abejonės tik tyrimo tikslumu (susijusios su užterštumu bei paruošimo sąlygomis)3. Reagentų vienodumas3. Reagentų vienodumas nebus užtikrintas 4. Reagentų naudojimo efektyvumo užtikrinimas, tyrimo laiko atlikimo taupymas, paslaugos kokybės užtikrinimas4. Neefektyvus reagentų naudojimas, būtinumas įsigyti papildomus instrumentus reagento paruošimui
Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatytas reikalavimas reagentų galiojimo terminui nėra išskirtinis. Rinkoje yra daug reagentų, kurių galiojimo laikas yra ilgesnis negu ginčijamas reikalavimas (ADVIA Centaur XPT I. S., R. A. E170, Liaison, D. S., Tosoh (duomenys neskelbtini) Mini VIDAS immunoassay system). Būtinumas keisti reagentus rečiau yra pagrindinė reagento galiojimo termino funkcija, o ne poreikis ginčijamu reikalavimu specifikuoti tyrimo kokybę. Ilgesnio nei 21 diena stabilumo reagentai leidžia atlikti akivaizdžiai didesnį tyrimų skaičių, mažina tyrimų kaštus, nes nereikia utilizuoti dar puspilnių, bet pasibaigusio galiojimo reagentų, užtikrina retesnį tyrimo kalibravimų skaičių (pakanka tyrimą kalibruoti tik 1 kartą per mėnesį, o ne 2 ar 3 kartus, kaip siūlo ieškovė).Atsakovė nesutiko su ieškinio argumentais, kad viešojo pirkimo 5-oji dalis turi būti išskaidyta. Vadovaujantis 2015 m. kovo 25 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo įsakymu Nr. V-415 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ perkančioji organizacija, siekdama teikti aukštos kokybės paslaugas, pageidauja atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą vienkanaliu automatiniu analizatoriumi. Šis sprendimas sąlygotas ir ta aplinkybe, kad už nurodyto funkcionalumo paslaugas Valstybės ligonių kasa sveikatos priežiūros įstaigai moka didesnius įkainius. Tuo tarpu ieškovė siūlo dvikanalio analizatoriaus sprendimą, kuris neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių. Ieškovės siūlomas sprendimas pagrįstas ne objektyvia būtinybe skaidyti pirkimo objekto dalį, o išskirtinai ieškovės ekonominiu interesu atskirti medžiagas ir (ar) įrangą, kurių ji neturi savo siūlomos įrangos ar medžiagų asortimente. Tai, kad pirkimo objekto 5 daliai gali ar turi būti siūlomos dviejų ar daugiau skirtingų gamintojų prekės, savaime nelemia, kad nepagrįstai ribojama teikėjų konkurencija. Pirkimo sąlygos nedraudė dalyvauti pirkime keliems ūkio subjektams ar teikti pasiūlymą pasitelkus subtiekėjus papildomų priemonių HBA1c tyrimų surinkimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis viešojo pirkimo sąlygų 2 priede aprašytoje Techninėje specifikacijoje esančiuose 4 priedo techniniuose reikalavimuose analizatoriams įtvirtintas 9 ir 14 punktų bei 2 priedo 5-ios pirkimo dalies sąlygas, nutraukė pirkimo procedūras dalyse „4. Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam imunologiniam analizatoriui -1 vnt.“ bei „5. Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino HBA1c analizatoriui -1 vnt.“, likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad neginčytina perkančiosios organizacijos teisė įsigyti tas prekes ar paslaugas kurių jai reikia, ir rengiant technines specifikacijas formuluoti jas atsižvelgiant į VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų parengimo būdus bei būdų derinius. Perkančioji organizacija nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, VPĮ įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Teismas sprendė, kad atskleidžiant minėtų principų turinį šios bylos kontekste svarbu išsiaiškinti ar techninės specifikacijos nesuteikia galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui, tuo pačiu apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Teismas konstatavo, kad siekiant realiai užtikrinti konkurenciją, bendrasis principas vykdant pirkimus yra minimalių reikalavimų perkamam objektui nustatymas. Todėl visų aukštesnių apribojimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka atsakovei. Ieškovei tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad pirkimo sąlygos pritaikytos konkrečiam produktui (CPK 12 straipsnis, 178 straipnis).Teismas, pasisakydamas dėl privalomo parametro reagentų rinkinio talpai, pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos motyvas, dėl ko ji numatė didesnį nei minimalų reikalavimą reagentų rinkiniui – siekis kuo greičiau ir operatyviau atlikti tyrimus ir galimybė perspektyvoje vykdyti didesnį kiekį tyrimų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog reagentų rinkinio talpai būtina nustatyti aukštesnius nei minimalūs parametrai. Teismas nustatė, kad techninės specifikacijos 4 priedo 2 punkte numatytas parametras „Našumas“, kuriuo reikalaujama, kad būtų atliekama ne mažiau 60 tyrimų per valandą. Perkančioji organizacija, įtvirtindama tokią sąlygą, įvertino savo darbo krūvius ir jų svyravimus bei numatė analizatoriaus našumą, kurio jai pakanka savo poreikiams patenkinti. Įrodymų, jog su mažesnių nei 25 vnt. reagentų rinkiniu jos pačios 2 punkte nurodyto našumo nebus galima pasiekti, perkančioji organizacija nepateikė.Teismas, pasisakydamas dėl privalomo parametro kokybės kontrolei, nustatė, jog esminis ginčas dėl šio parametro kyla todėl, kad ieškovė gali pasiūlyti tik dviejų kokybės kontrolės lygius užtikrinančią įrangą, o atsakovė nustatė minimalų reikalavimą, kad analizatorius galėtų užtikrinti tris kokybės kontrolės lygmenis. Teismas, vertindamas šį specifinį parametrą visų pirma atsižvelgė į norminį jo reglamentavimą. Teismas nustatė, kad kokybės kontrolės lygių skaičių įtvirtina 2007 m. gruodžio 1 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“ patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašas. Šio aprašo 12 punkte numatyta, kad laboratorija, atsižvelgdama į prietaiso gamintojo rekomendacijas, gali pati nustatyti, kiek kontrolinių medžiagų reikia tirti, tačiau kontrolė privalo apimti visas kliniškai svarbias matavimo sritis (normos ir patologijos). Šios normos pagrindu teismas padarė išvadą, kad bet kuris analizatorius privalo turėti mažiausiai du kontrolės lygmenis. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra nurodomas maksimalus kontrolės lygių skaičius, taip pat nėra nurodytų tikslių kriterijų, kokiems tyrimams ar atvejams turi būti naudojami analizatoriai su atitinkamais kontrolės lygiais. Sistemiškai aiškindamas nurodytas normas, teismas konstatavo, kad atsakovė nepažeidė formaliųjų reikalavimų nustatydama trijų lygių kontrolės kokybės parametrą. Tačiau šiuo atveju atsakovei taip pat kyla pareiga įrodyti aukštesnio reikalavimo būtinumą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovė pagrindė aukštesnio nei minimalus parametro nustatymą, nes:sveikatos apsaugos sritis yra didžiausias vertybes (gyvybę ir sveikatą) sauganti sritis, o tinkamas ligų diagnozavimas, kuris galimas tik turint kuo tikslesnius tyrimus, padeda šias vertybes apsaugoti. Didesnė tyrimų kontrolė ir proaktyvus gydymo įstaigos vaidmuo siekiant gauti kuo tikslesnį rezultatą, jį pakartotinai patikrinti ir tuo būdu įsitikinti tyrimo išsamumu ir tikslingumu – pozityvus ir vienareikšmiškai naudingas veiksnys. Būtent trečiojo kokybės lygio nustatymas to ir leidžia siekti;atliekant tyrimus galima būtų nustatyti ir tirti 5 ar dar daugiau kokybės lygių, tačiau šiuo atveju kokybės lygis nuo reikalaujamo padidintas minimaliai, kas realiai, o ne deklaratyviai leidžia spręsti apie atsakovės siekį gerinti teikiamų paslaugų kokybę išlaikant proporcingą perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesų pusiausvyrą;nepagrįsti ieškovės argumentai dėl didesnių tyrimų kaštų, nes: 1) nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai, 2) net ir tokiems būnant, prioritetas turėtų būti teikiamas šiek tiek didesniems tyrimo kaštams (protingumo principo ribose), tokiu būdu užtikrinant aukštesnę kokybę ir didesnę kontrolę. Pats pirkimo tikslas pirmiausia yra orientuotas į tai, kad atsakovė nusipirktų aukštesnę kokybę ir didesnę tyrimų kontrolę garantuojančią įrangą mažiausia kaina, o ne aplamai pačią įmanomai pigiausią įrangą;nepagrįsti ieškovės argumentai, kad užtikrinant kokybę pakaktų laikytis gamintojo rekomendacijų. Neabejotina, kad tokių rekomendacijų laikymasis yra privalomas visiems naudotojams, tačiau savaiminis gamintojo rekomendacijų laikymasis nesugeneruoja papildomo kokybės lygmens;rinkoje yra ženkliai daugiau nei vieno gamintojo (pvz. Abbott, Siemens, Ortho, B. C.) analizatorių, kurie užtikrina tris kokybės kontrolės lygius. Todėl nelaikytina, kad ši sąlyga pritaikyta tik vienam konkrečiam tiekėjui.Teismas, pasisakydamas dėl privalomo parametro reagentų paruošimui, nustatė, kad esminis keliamas klausimas, ar atsakovė, siekdama įsigyti paruoštas medžiagas, nepagrįstai apriboja tiekėjų teises, kurie pageidautų tiekti neparuoštas medžiagas. Teismas nurodė, kad šios sąlygos aiškinimui ir dalies šalių argumentų patvirtinimui/paneigimui būtina atsižvelgti į 2001 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 679 patvirtintą techninį reglamentą dėl Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos. Šis Reglamentas nustato tiekiamų į Lietuvos rinką analizatorių būtinuosius saugos reikalavimus ir atitikties įvertinimo tvarką. Todėl loginiu ir sisteminiu būdu aiškinant Reglamento 1 priedo Būtinųjų reikalavimų 7.1. punktu nurodytą reikalavimą, jog prietaisas turi būti suprojektuotas taip, kad juo būtų lengva naudotis, ir būtų kuo labiau sumažintas prietaiso, ten kur būtina, užteršimo ir nuotėkio pavojus jį naudojant, o jei tai ėminių talpyklos, pavojus užteršti ėminį – daroma išvada, kad šis Reglamentas taikomas tiek jį projektuojant, tiek dirbant su juo. Teismas konstatavo, kad būtų nelogiška spręsti, jog jei prietaisas projektuotas ir pritaikytas dirbti siekiant išvengti užterštumo, tai dirbant su juo užterštumo išvengimui priemonių neturėtų būti imamasi. Todėl akivaizdu, jog naudojant paruoštus reagentus, užterštumo pavojus yra ženkliai mažesnis nei juos skiedžiant laboratorijoje. Kita vertus svarbi aplinkybė, kad atliekant tyrimus yra būtinas rezultatų tikslumas ir galimumas juos palyginti. Akivaizdu, jog vietoje rengiant reagentus yra tikimybė jog nebus užtikrintas reagentų vienodumas, ko pasėkoje gali atsirasti paklaidos tyrimo rezultatuose ir jie negalės būti tiksliai palyginami. Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, gali nustatyti specifikacijos reikšmę pirkti paruoštus reagentus, todėl ginčijama sąlyga nėra perteklinė ir ribojanti konkurenciją.Teismas nustatęs, kad ginčijamas reikalavimas reagentų paruošimui nėra perteklinis ir ribojantis konkurenciją, sprendė, jog ši pirkimo sąlyga nėra aiški. Teismas nustatė, kad ši sąlyga suformuluota taip, jog ją skaitant galima klaidingai suprasti, jog reagento naudojimas susideda tik iš jo paėmimo ir įdėjimo į analizatorių. Tačiau prieš patalpinant reagentus (medžiagas) į analizatorių, atliekamos minimalios procedūros, numatytos kiekvieno gamintojo kalibracinių ir kontrolinių medžiagų naudojimo instrukcijose, kurias sudaro elementarūs veiksmai, kaip kad sušildymas iki kambario temperatūros, pamaišymas sukant, buteliukų atidarymas ir specialių dangtelių uždėjimas, perpylimas į mėginių indelį ir kt. Taigi, nurodytas reikalavimas, taip kaip jis yra suformuluotas, yra netikslus, nes draudžia bet kokias procedūras.Teismas, pasisakydamas dėl privalomo parametro reagentų stabilumui, nustatė, jog reagentų galiojimo laiko minimalios ribos reikšmė nėra konkrečiai apibrėžta teisės aktuose, todėl ši viešojo pirkimo sąlyga vertintina tik tuo aspektu, ar jos nustatymas neprieštarauja VPĮ principams. Teismas, remdamasis byloje esančiais šalių paaiškinimais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadą, kad bent trijų gamintojų (Abbott, B. C., Siemens) reagentai pilnai atitinka šį reikalavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši pirkimo sąlyga riboja konkurenciją. Teismas ieškovės prašymą panaikinti šią pirkimo sąlygą vertino kaip neracionalų ir neproporcingą. Teismas sprendė, kad reagentų galiojimo terminas privalo būti ne per trumpas, kad nereiktų per dažnai keisti rinkinių ir atlikti kalibravimo. Nesant teisės akto, kuris nurodytų bent orientacinius terminus, o ieškovei pačiai nepateikus įrodymų apie kitus reagentus, kurių galiojimo terminas būtų mažesnis, kad būtų galima vertinti jų atitiktį atsakovės poreikiams – teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad 21 dienos terminas nėra neadekvatus, neproporcingas ar ribojantis kitų asmenų teisę pateikti reagentus. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pirkimo dalimi „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino HBA1c analizatoriui -1 vnt.“ siekiama įsigyti skirtingas prekes: a) reagentus ir papildomas medžiagas Glikozilinto hemoglobino HBA1c tyrimams ir b) papildomas priemones HBA1c tyrimų surinkimui, dokumentavimui. Perkančioji organizacija neginčija fakto, kad šios dalies pirkime nurodytos dvi sub - dalys gali būti vykdomos atskirai. Teismas pažymėjo, kad nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose atsakovei nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad ji šioje srityje turi visišką diskreciją, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną jau savaime riboja tiekėjų varžymąsi. Perkančioji organizacija, sujungdama į vieną dalį kelis perkamus objektus, turi įrodyti, kad toks sprendimas vienintelis galimas bei būtinas, ir negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Teismas sprendė, kad tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, o jos procesiniuose dokumentuose nurodomi atsikirtimo argumentai nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.Teismas, pripažinęs dalį Techninės specifikacijos 4 priedo „Automatinis imunologinis analizatorius – 1 vnt.“ sąlygų neteisėtomis, sprendė, jog viešasis pirkimas šioje dalyje negali būti tęsiamas tik likusių sąlygų pagrindu, todėl tiek viešasis pirkimas šioje dalyje, tiek 5-joje dalyje „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino HBA1c analizatoriui -1 vnt.“ vadovaujantis CPK 423⁸ straipsnio 2 dalimi nutraukiamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Roche Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo sąlygų 2 priedo analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 10 ir 15 punktų reikalavimus ir šią sprendimo dalį pakeisti - tenkinti ieškinį visa apimtimi.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės nepagrįsto konkurencijos ribojimo aspektu, nenagrinėjo ieškinio argumentų, kad 4-os pirkimo dalies techninė specifikacija yra pritaikyta konkrečiam identifikuotam analizatoriui Architect HOOOSR, kurio gamintojas yra ABBOTT DIAGNOSTICS, kai kuriuos techninės specifikacijos reikalavimus tiesiog perrašant iš šio analizatoriaus brošiūros. Tokia teismo pozicija yra ydinga, kadangi sudaro prielaidas perkančiosioms organizacijoms toliau piktnaudžiauti organizuojant viešuosius pirkimus, t. y. į pirkimo sąlygas perrašyti konkrečios įrangos techninę specifikaciją, „dėl akių“ pakeisti kelis neesminius reikalavimus, siekiant sudaryti teisėtumo įspūdį ir palikti kelis itin specifinius reikalavimus, kurių visuma gali tenkinti tik konkretus tiekėjas.Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas konkrečius techninės specifikacijos 4-os dalies 10 ir 15 punktų reikalavimus, kaip vieną iš argumentų, neva pagrindžiančių šių reikalavimų teisėtumą, nurodė, kad šiuos atskirus reikalavimus gali tenkinti bent keli rinkoje esantys tiekėjai, tačiau neįvertino, ar šie tiekėjai gali tenkinti pirkimo sąlygų visumą. Tai, kad atskiri tiekėjai gali tenkinti vieną konkretų pirkimo sąlygų reikalavimą, nereiškia, kad šie tiekėjai galėtų teikti pasiūlymus pirkime, kadangi jų produkcija neatitinka pirkimo sąlygų visumos. Nagrinėjamu atveju tik vienas tiekėjas gali tenkinti visas techninės specifikacijos sąlygas 4-oje pirkimo dalyje.Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės rašytinių paaiškinimų, pateiktų iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė buvo pateikusi teismui techninės specifikacijos reikalavimų ir atsakovės triplike nurodomų analizatorių modelių techninių charakteristikų palyginamąją lentelę, kuri įrodo, kad triplike nurodomi analizatorių pavyzdžiai netenkina šiame apeliaciniame skunde ginčijamų pirkimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi būtent atsakovės triplike nurodytais pavyzdžiais.Skundžiamame teismo sprendime klaidingai identifikuota reikalavimo kokybės kontrolei esmė, ko pasėkoje padaryta neteisinga išvada dėl šio reikalavimo teisėtumo. Ginčo esmė yra pirkimo sąlygų reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas atsakovės realių poreikių ir šio parametro teikiamos realios pridėtinės vertės kontekste, o ne klausimas, kokią įrangą gali pasiūlyti ieškovė ar kuris nors kitas tiekėjas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, trečias kontrolės lygmuo yra sietinas ne su aukštesne tyrimų kokybe ar netgi geresne kontrole, tačiau su analizatorių ir jais atliekamų tyrimų trūkumais ir būtinybe siekiant tokių pačių, kaip ir naudojant 2 kokybės kontrolės lygius, rezultatų. Būtent 2 kokybės kontrolės lygiai, kurie yra numatyti ir teisės aktuose, turi užtikrinti visapusišką ir pakankamą kontrolę - ir tik tais atvejais, kai įranga dėl savo nefunkcionalumo negali pasiekti reikiamo rezultato (pakankamos kontrolės) su 2 įstatymuose įtvirtintais kokybės kontrolės lygiais (normos ir patologijos), yra įjungiamas 3 ar aukštesnis kokybės kontrolės lygmuo. Tai reiškia, kad įranga arba tyrimo metodika su 3 kontrolės lygmenimis yra ne pranašesnė, o priešingai - dažniausiai prastesnė, už įrangą, kuri aukštą tyrimo kokybę visame koncentracijų intervale gali užtikrinti naudodama 2 kontrolės lygius. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, neva atsakovė pagrindė papildomo kontrolės lygio nustatymą pirkimo sąlygose.Nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė sąsajų tarp papildomo kokybės kontrolės lygmens reikalavimo ir perkančiosios organizacijos atliekamų tyrimų kokybės. Ginčo nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, yra taikytinos tik tada, kai medicinos įstaiga jau įsigyja analizatorių ir vertina, ar jis geba užtikrinti kokybišką tyrimų atlikimą su dviem kontrolės lygiais. Tokia situacija teisiniu požiūriu sąlygoja ginčijamo techninės specifikacijos reikalavimo (dėl kokybės lygių įtvirtinimo) nepagrįstumą ir nelogiškumą. Kita vertus, tokia situacija patvirtina, kad pirkimo sąlygų visuma iš anksto yra pritaikyta Abbott gamintojo analizatoriui ir reagentams, kurių techninė specifikacija būtent ir pasižymi 3 kontrolės lygiais.Nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokie kiti kokybės parametrai, kurie yra būtini teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei atliekant laboratorinę diagnostiką, lieka neįvertinti esant dviem kokybės kontrolės lygiams - normos ir patologijos.Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai atmesti ieškovės argumentai, kad papildomas kontrolės lygis nepagrįstai didina atsakovės sąnaudas tiek finansine, tiek kitų resursų, įskaitant specialistų užimtumą, prasme. Didesnis kokybės kontrolės lygių skaičius didina kontroliniams tyrimams sunaudojamų reagentų skaičių - atliekant 3 lygių kontrolinius tyrimus kiekvieną darbo dieną (250 d. d. per metus) reagentų sunaudojama 250 tyrimų daugiau, nei tiriant 2 lygiais. Tai reiškia, kad ginčo sąlygos, be kita ko, pažeidžia ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų lėšų naudojimo racionalumo principą.Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatyto reikalavimo reagentų galiojimo laikui pagrįstumą ir teisėtumą. Vien tai, kad atskiri gamintojai gali atitikti šį ginčijamą reikalavimą, nepaneigia konkurencijos ribojimo pirkime ir, juo labiau, nepagrindžia atsakovės poreikio pirkime nustatyti būtent tokį reikalavimą.Pirmosios instancijos teismas įvertino tik vieną techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatyto reikalavimo aspektą, o sąlygos „Atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos“ net neanalizavo. Teismo neįvertinta sąlyga taip pat suformuluota išimtinai pagal Abbott gamintojo analizatoriaus Architect ilOOOSR charakteristiką ir tokiu būdu riboja arba netgi eliminuoja kitų tiekėjų, išskyrus Abbott, galimybę pasiūlyti kitokio galiojimo reagentų ir kalibrantų spektrą perkančiosios organizacijos įsigyjamiems tyrimams atlikti. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, neva analizatoriai B. C., O. C., Siemens gali tenkinti ginčijamą sąlygą, kadangi šie analizatoriai akivaizdžiai netenkina antrosios reikalavimo dalies.Praktiniu požiūriu, ginčijamas reikalavimas yra visiškai nepagristas, kadangi galiojimo terminas neturi absoliučiai jokios įtakos tyrimu kokybei - to nepaneigė nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Reagentų stabilumas nurodo reagento galiojimą, t. y. terminą, per kurį yra galima jį naudoti ir per jį atlikti kokybiškus tyrimus. Tai sąlygoja, kad kokybiški tyrimai atliekami reagento galiojimo termino laikotarpyje. Atitinkamai nekokybiški tyrimai galimi tuomet, jeigu jie bus atliekami pasibaigus reagento galiojimo terminui. Savo ruožtu, tai reiškia, kad tyrimo kokybei reikšmės turi pats naudojimas galiojimo termino metu kaip toks, tačiau ne termino ilgis. Be to, reagentų galiojimo terminas neturi jokios įtakos laboratorijos darbuotojų operatyvumui ir sąnaudoms. Kadangi tiekėjai privalo pasiūlyti ir į bendrą pirkimo dalies kainą įskaičiuoti pagal gamintojo naudojimo instrukcijose numatomas naudojimo sąlygas atsakovės ketinamą atlikti tyrimų skaičių užtikrinantį priemonių kiekį, atsakovei savaime neturėtų būti reikšmingas toks kriterijus, kaip reagentų galiojimo terminas.Atsakovė VšĮ kauno Kalniečių poliklinika atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliacinio skundo argumentai pateikti ne dėl tariamos tiekėjo diskriminacijos, konkurencijos ribojimo, o išskirtinai dėl ieškovės ekonominių interesų. Neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės analizatoriai neturi pirkimo sąlygose reikalaujamų 3 kokybės kontrolės lygių, perkančioji organizacija nedraudė ieškovei kartu su savo įranga siūlyti kitų gamintojų kontrolines medžiagas. Praktikoje, kuria vadovaujasi ir taiko daug Lietuvos laboratorijų, dažnai naudojamos trečiųjų šalių (ne analizatoriaus ir/ar reagentų gamintojo) kontrolinės medžiagos. Trečiųjų šalių kontrolinės medžiagos gamintojai, tokie kaip BioRad, Randox, Technopath gamina trijų lygių kontroles, yra adaptuoti įvairių gamintojų Abbott, Siemens, BeckmanCoulter analizatoriams, tame tarpe ir ieškovės analizatoriams. Todėl ieškovė turėjo galimybę siūlyti ne savo, o šių kontrolinių medžiagų gamintojus. Tokios ieškovės galimybės nepaneigia jos argumentai, kad sprendimo būdas jai nepriimtinas, nes tokiu atveju ji turėtų siūlyti didesnes negu konkurentai kainas.Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino pirkimo sąlygose keliamą reagentų ir kitų medžiagų stabilumo reikalavimą kitų pirkimo sąlygų visumoje. Atlikęs tokį vertinimą, teismas padarė išvadą, kad dvi pirkimo sąlygos yra panaikintos, kas sudarė galimybę ginčo viešajame pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui.Ieškovė, bandydama įtikinti, kad trys kokybės kontrolės lygiai bei reagentų ir kitų medžiagų galiojimo laikas ir stabilumas neva pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, pati sėkmingai dalyvauja kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose, kurių pirkimo objektas yra toks pats arba panašus, kontrolės lygiai ir reagentų ir kitų medžiagų galiojimas ir stabilumas tokiuose pirkimuose taip pat specifikuoti, ir teikė pasiūlymą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės siekis panaikinti ginčijamus reikalavimus yra išimtinai susijęs su ieškovės ekonominiais interesais, o ne su pernelyg aukštais pirkimo objekto reikalavimais ar realiai įrodyta tiekėjų diskriminacija. Pati ieškovė prekiauja įvairių gamintojų įrenginiais ir produktais, kurie tenkintų ginčijamus pirkimo reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo pirkimo sąlygų nustatymas sukliudė ieškovei dalyvauti viešajame pirkime, ar kaip nors apribojo jos teises.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose analizatoriaus kokybės kontrolei privalo būti nustatyta ne daugiau dviejų kontrolės lygių. Ieškovė šį argumentą grindžia Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 (aktuali redakcija) (toliau - Aprašas) 12 punktu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šio aprašo nuostatų aiškinimo bei atsižvelgęs į tai, kad šiame dokumente nėra nurodytas maksimalus kontrolės lygių skaičius, tikslių kriterijų, kokiems tyrimams ar atvejams turi būti naudojami analizatoriai su atitinkamais kontrolės lygiais, padarė teisingą išvadą, jog perkančioji organizacija nepažeidė formaliųjų reikalavimų nustatydama techninių specifikacijų trijų lygių kontrolės kokybės parametrą.Apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis kokybės kontrolės lygmuo neapima patologijos lygo, klaidinantys. Atliekant trijų lygių vidaus kontrolę daug tiksliau yra apibrėžiamos patologijos ribos ir efektyviau sumažinama rizika dėl galimų tyrimų klaidų ir/ar paklaidų. Šis tikslumas tiesiogiai susijęs su gaunamų diagnostikos tyrimų rezultatais, jų taikymu klinikinėje praktikoje, pacientams kuriama pridėtine verte bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybe bei jos užtikrinimu. Taip pat trečiojo kokybės kontrolės rodiklio dėka gali būti pakartotinai patikrinami prieš tai gauti rezultatai, įsitikinant tyrimo išsamumu ir tikslumu. Šių rezultatų laboratorija nepasiektų, nustatydama du kokybės kontrolės lygius, kadangi pastarieji tiesiog nesuteikia šios informacijos.Nepagrįsta apeliacinio skundo prielaida, kad įranga su trimis kokybės kontrolės lygiais yra ne pranašesnė, o prastesnė negu ieškovės siūloma Roche įranga, kuri gali užtikrinti tik du kokybės kontrolės lygius. Tokiais argumentais ieškovė klaidina teismą, nes įranga, gebanti nustatyti daugiau parametrų negu tik normą ir patologiją yra sudėtingesnė ir pranašesnė už įrangą, kuri gali užtikrinti tik du kokybės kontrolės lygius.Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai kelia lėšų neracionalaus naudojimo, nustatant papildomą kokybės kontrolės lygį, klausimą. Perkančiosios organizacijos vertinimu, toks ieškovės nurodymas yra visiškai nepagrįstas, kadangi lėšos racionaliai naudojamos tuomet, kai perkančioji organizacija perka tai, kas atitinka jos poreikius, o ne tai, ką nurodo konkretus tiekėjas. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos tikslas yra įsigyti ne bendrai pigiausią įrangą ar prekes, bet būtent tai kas reikalinga, t. y., jog kokybės kriterijus atitinkantys tyrimai būtų atliekami už žemiausią kainą.Neteisinga ieškovės išvada, kad rinkoje nėra trijų gamintojų, galinčių pateikti įrangą, gebančią užtikrinti tris kokybės kontrolės lygius. Savo procesiniuose dokumentuose perkančioji organizacija teismui yra pateikusi trijų skirtingų gamintojų analizatorius, atitinkančius visus techninės specifikacijos 4 priedo 9. 10, 14. 15 punktuose numatytus reikalavimus.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nei vienas perkančiosios organizacijos nurodytas analizatorius nėra tinkamas pavyzdys dėl labai įvairių priežasčių: pvz., Siemens, B. C. įrenginiai - dėl per didelio sistemų našumo (nors draudimo siūlyti didesnio našumo pirkimo sąlygose nėra); R. A. E170 ir (duomenys neskelbtini) gamintojo įrenginiai - dėl per gamintojo negaminamų reagentų ar negaminamos šiuo metu įrangos. Bet kokie analizatoriai, tenkinantys visus pirkimo sąlygų techninių specifikacijų reikalavimus yra tinkami ir jų rinkoje yra ne vienas. Tai, kad Roche ar AI A 600 analizatorius netenkina kokybės kontrolės lygių, reagentų galiojimo ar stabilumo reikalavimų nereiškia, jog pirkimo sąlygos draudžia ieškovei siūlyti trečių šalių (ne gamintojo) reagentus su reikalaujamu reagentų galiojimo terminu ir stabilumu. Juolab, pirkimo sąlygos nedraudžia siūlyti šiuo metu negaminamą R. A. E170 analizatorių ar jo analogą, kuriems Roche rekomenduoja naudoti reikalaujamo galiojimo ir stabilumo reagentus.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė buvo pateikusi lentelę, kurioje aiškiai nurodyta, kad gamintojų Abbott, B. C., Siemens reagentai pilnai atitinka Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatytą reikalavimą reagentų galiojimo terminui ir stabilumui (dubliko 15, 16 psl.). Šį šalių pripažintą faktą pirmosios instancijos teismas patvirtino pateikdamas išvadą, kad šis reikalavimas nėra specifikuotas pagal konkretaus gamintojo Abbott parametrus ir niekaip nediskriminuoja kitų gamintojų ar tiekėjų ir neriboja konkurencijos.Ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamos lentelės tik įrodo, kad gamintojų Abott, B. C., O. C., Siemens gaminami reagentai atitinka pirkimo sąlygų 2 priede aprašyto Techninės specifikacijos 4 priede techniniuose reikalavimuose 15 punkto reagentų galiojimo terminą (ne mažiau kaip 21 diena). Be to, ir gamintojų Abott, B. C., O. C., Siemens reagentų pagalbinės medžiagos (šiuo atveju - kalibrantai) galioja ilgiau kaip 21 dieną, taigi šių gamintojų medžiagos tenkina ir antrą pirkimo sąlygą „iki galiojimo laiko pabaigos“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos
Ieškovė UAB „Roche Lietuva” kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašytinius paaiškinimus su priedu – techninės specifikacijos reikalavimų ir atsakovės nurodomų analizatorių modelių techninių charakteristikų palyginamąją lentelę, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika, atsikirsdama į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – ieškovės ir trečiųjų asmenų VšĮ Vilniaus gimdymo namų, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, Nacionalinio vėžio instituto ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sudarytas viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, kurias prašo prijungti prie bylos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad šalys yra susipažinusios su viena kitos naujai pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, sprendžia, jog ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai, taip pat atsakovės nauji įrodymai priimami ir prijungiami prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
Atsakovė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika atviro viešo konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Laboratorinių diagnostinių reagentų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 175461. Pirkimo objektas – perkami laboratoriniai diagnostiniai reagentai, BVPŽ kodas – 336 (pirkimo sąlygų 2.1. punktas). Pirkimo objektas yra skaidomas į atskiras pirkimo objekto dalis, dėl kurių tiekėjams leidžiama pateikti atskirus pasiūlymus. Pirkimo objekto dalių, dėl kurių gali būti pateikti atskiri pasiūlymai, aprašymas pateikiamas pirkimo dokumentų 2 priede techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų 2.3. punktas). Pirkimo procedūrose lygiomis teisėmis gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė. Pasiūlymą teikianti ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens (pirkimo sąlygų 3.1. punktas).Techninės specifikacijos 4 priedo „Automatinis imunologinis analizatorius“ 9 punkte įtvirtintas privalomasis parametras reagentų rinkinio talpai – mažiausiai 25 reagentų rinkiniai. Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkte įtvirtintas privalomasis kokybės kontrolės parametras – ne mažiau kaip 3 kokybės kontrolės lygiai; pageidaujama multiparametrinė įvairiems testams tinkama kontrolinė medžiaga. Techninės specifikacijos 4 priedo 14 punkte įtvirtintas privalomas parametras reagentų paruošimui – visi reagentai, kalibrantai kontrolės turi būti paruošti naudojimui, jų nereikia skiesti ar kitaip paruošti. Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte įtvirtintas privalomas parametras reagentų stabilumui – reagentų rinkinių stabilumas analizatoriuje mažiausiai 21 diena; atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas - iki galiojimo laiko pabaigos. Techninės specifikacijos 2 priedo 5 dalis „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino hba1c analizatoriui -1 vnt.“ yra išskirta į dar dvi papildomas pirkimo dalis, t. y. šios dalies pirkimo objektu yra du skirtingi pirkimo objektai: (a) glikozilinto hemoglobino HBAlc tyrimai ir (b) papildomos priemonės HBAlc tyrimų surinkimui, dokumentavimui. Ieškovė, susipažinusi su ginčo viešojo pirkimo sąlygomis, 2016 m. birželio 17 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo sąlygų, numatytų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 9, 10, 14 ir 15 punktuose, taip pat 2 priedo 5-oje dalyje. Ginčijamas pirkimo sąlygas ieškovė prašė panaikinti kaip perteklines ir ribojančias tiekėjų konkurenciją. Ieškovės teigimu, ginčo viešojo pirkimo sąlygos pritaikytos konkrečiam analizatoriui, t. y. Architect i1000SR, kurio gamintojas yra ABBOTT DIAGNOSTICS. Perkančioji organizacija 2016 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė ieškovės pretenziją. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtomis pretenzijoje ginčytas viešojo pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinį, pripažino neteisėtomis ginčijamas viešojo pirkimo sąlygas, numatytas analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 9 ir 14 punktuose, taip pat 2 priedo 5-oje dalyje, kitą ieškinio dalį atmetė. Perkančioji organizacija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl viešojo pirkimo sąlygų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 9 ir 14 punktuose, taip pat 2 priedo 5-oje dalyje numatytų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo neskundžia.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar perkančiosios organizacijos nustatytose viešojo pirkimo sąlygų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 10 ir 15 punktuose nustatyti reikalavimai nėra per aukšti ir ribojantys konkurenciją, ar nustatydama tokias pirkimo sąlygas perkančioji organizacija nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, taip pat viešųjų pirkimų proporcingumo ir skaidrumo principų.
Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus
Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.
Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui ir perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo objekto techninėms specifikacijoms
Perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, pirma, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); antra, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; trečia, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; ketvirta, nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 8 dalis). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka.Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015).Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirkimo objekto dalių, dėl kurių gali būti pateikti atskiri pasiūlymai, aprašymas pateikiamas pirkimo dokumentų 2 priede techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų 2.3. punktas). Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 4 priede parengtoje analizatorių techninėje specifikacijoje nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas rengiant šią techninę specifikaciją. Tačiau, įvertinus viešojo pirkimo objekto (laboratoriniai diagnostiniai reagentai, imunologiniai kraujo tyrimai, jų atlikimas) paskirtį – atlikti tikslinius kraujo imunologinius tyrimus, akivaizdu, jog techninė specifikacija parengta ne išimtinai apibūdinant norimą gauti rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pirkimo objekto paskirtis ir jam keliamas funkcinis reikalavimas yra kraujo laboratorinių imunologinių tyrimų atlikimas. Viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje šiai analizatoriaus funkcijai atlikti nebuvo keliama specialių su jo tiesioginės funkcijos atlikimu ir gaunamu tyrimų rezultatu susijusių reikalavimų (pavyzdžiui, tokių analizatoriaus techninių parametrų, kaip matavimo intervalas, klinikinis jautrumas ir specifiškumas, matavimų glaudumas, atliktų tyrimų tikslumo paklaida ir pan.). Techninės specifikacijos 4 priede be analizatoriaus paskirties buvo nurodyti kai kurie techniniai parametrai darbui su mėginiu, našumui (1, 2 punktai), kalibracijai ir kokybės kontrolei (3, 10, 12, 16, punktai) bei analizatoriaus duomenų bazei bei valdymui (18-21 punktai), kurie prietaiso funkcinės paskirties nekeičia. Šios aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija techninę specifikaciją parengė remdamasi dviejų būdų deriniu – apibūdindama funkcinius reikalavimus pirkimo objektui ir nustatydama pirkimo objektui bendrąsias technines specifikacijas – techninius parametrus (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Ginčijama pirkimo sąlyga turėti ne mažiau kaip tris kokybės kontrolės lygius (10 punktas) susijusi su analizatoriaus funkciniu reikalavimu, numatytu VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Kita apelianto ginčijama pirkimo sąlyga dėl reagentų stabilumo ne mažiau 21 dienos, kalibrantų – iki galiojimo laiko pabaigos (15 punktas) priskirtina prie bendrosios techninės specifikacijos reikalavimų, numatytų VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nes tokį sąlygų reikalavimą nėra pagrindo priskirti norimam rezultatui ar funkciniam reikalavimui.
Dėl pirkimo sąlygų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo „Automatinis imunologinis analizatorius“ reikalavimų pritaikymo konkrečiam analizatoriui – Architect i1000SR
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, ginčydama analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo „Automatinis imunologinis analizatorius“ 9, 10 ir 14 bei 15 punktuose numatytus reikalavimus, iš esmės laikėsi pozicijos, kad visi šiame priede nurodytam analizatoriui nustatyti reikalavimai yra pritaikyti konkrečiam analizatoriui – Architect i1000SR, kurio gamintojas yra ABBOTT DIAGNOSTICS. Ieškovės teigimu, nurodyti reikalavimai yra labai specifiški, todėl rinkoje nėra kito gamintojo analizatoriaus, kurio techninių savybių visuma galėtų atitikti šiuos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo ginčijamų reikalavimų teisėtumo, nevertino visų šiame priede nustatytų reikalavimų visumoje bei sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtinas kiekvieno iš ginčijamų reikalavimų atskiras vertinimas, nes net vieno reikalavimo (specifikacijos) panaikinimas sudarys galimybę dalyvauti viešajame pirkime didesniam tiekėjų skaičiui.Teisėjų kolegijos vertinimu, atskiras ginčijamų pirkimo sąlygų reikalavimų vertinimas neleidžia tinkamai patikrinti, ar visi techninės specifikacijos 4 priede „Automatinis imunologinis analizatorius“ nustatyti reikalavimai yra pritaikyti konkrečiam analizatoriui bei tik šio analizatoriaus gamintojui sudaryta galimybė dalyvauti ginčo viešajame pirkime. Tinkamai nepatikrinus šių ieškovės argumentų, negalima spręsti, ar perkančioji organizacija tinkamai užtikrino konkurenciją ir nediskriminavo tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Vien tai, kad atskirai įvertinus ginčijamus pirkimo sąlygų reikalavimus vienas ar keli iš jų pripažįstami neteisėtais bei tokiu būdu praplečiamas viešajame pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų ratas, nesudaro pagrindo laikytis priešingos pozicijos, nes tik visumos pirkimo sąlygų vertinimas gali atskleisti nepagrįsto konkurencijos ribojimo aspektą.Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės pateiktų duomenų apie analizatorių Architect i1000SR, kuriam, ieškovės teigimu, pritaikyti visi 4 priede numatyti reikalavimai, šio analizatoriaus techninių savybių tapatumą su pirkimo sąlygų 4 priede nustatytais reikalavimais ieškovė sieja su devyniais parametrais – mėginių talpa analizatoriuje, reagentų rinkinio talpa, reagentų paruošimu, reagentų stabilumu, kalibracijos stabilumu, mėginių ir reagentų rinkinių judėjimu, praskiedimu ir pakartotiniu ištyrimu bei kasdienine priežiūra. Analizuojant techninės specifikacijos 4 priede „Automatinis imunologinis analizatorius“ nustatytus reikalavimus ir analizatoriaus Architect i1000SR technines savybes apibūdinančius parametrus, pirmiausia, pažymėtina, kad 4 priede nustatyti 22 parametrai (specifikacijos) perkamam automatiniam imunologiniam analizatoriui, tuo tarpu ieškovė 4 priede nustatytų reikalavimų tapatumą sieja tik su 9 analizatoriaus Architect i1000SR techniniais parametrais, kas paneigia ieškovės argumentus, kad visi 4 priede nustatyti reikalavimai pritaikyti nurodytam analizatoriui. Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, nėra analogiškas techninės specifikacijos 4 priede nustatytas ir analizatoriaus Architect i1000SR techninėse charakteristikose nurodytas rezultatų išdavimo laiko parametras – priede nustatyta, kad rezultatas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 30 minučių, tuo tarpu analizatorius Architect i1000SR, jeigu tyrimas atliekamas be mėginio paruošimo, rezultatus išduoda per 29 minutes, o su mėginio paruošimu – per 36-43 minutes. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad visus techninės specifikacijos 4 priede „Automatinis imunologinis analizatorius“ nustatytus reikalavimus atitinka tik konkretaus gamintojo analizatorius, ieškovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad dalis analizatoriaus Architect i1000SR techninėse charakteristikose nurodytų parametrų sutampa su techninės specifikacijos 4 priede nustatytais parametrais (specifikacijomis), nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčijamo objekto reikalavimai pritaikyti būtent šio analizatoriaus gamintojui bei tik šiam gamintojui sudaryta galimybė dalyvauti ginčo viešajame pirkime. Juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad techninės specifikacijos 4 priede nustatyti reikalavimai nėra apibūdinti tiksliais duomenimis. Ginčijamo objekto parametrai (specifikacijos) apibūdinti sąvokomis „ne mažiau“ (pvz. ne mažiau kaip 25 vnt. reagentų rinkiniai; ne mažiau kaip 3 kokybės kontrolės lygiai; reagentų rinkinių stabilumas analizatoriuje mažiausiai 21 diena ir pan.), kas patvirtina, jog pasiūlymus dėl šio objekto gali teikti ir tiekėjai, kurių analizatoriai turi aukštesnius techninius parametrus, negu numatyti pirkimo sąlygose.Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamus techninės specifikacijos 4 priede „Automatinis imunologinis analizatorius“ numatytus reikalavimus atitinka ne tik analizatorius Architect i1000SR, bet ir analizatoriai Siemens ir B. C.. Nors nurodytų analizatorių sistemos našumas yra didesnis, nei reikalaujamas techninės specifikacijos 4 priede (Siemens – iki 240 tyrimų per valandą, B. C. – iki 400 tyrimų per valandą), tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti šiuos analizatorius neatitinkančiais ginčijamus pirkimo sąlygų reikalavimus, nes, kaip jau buvo minėta, techninės specifikacijos 4 priede nustatyti parametrai nėra apibūdinti tiksliais duomenimis, todėl pasiūlymus dalyvauti pirkime gali teikti ir tiekėjai, kurių analizatorių techninės savybės aukštesnės, nei numatytos pirkimo sąlygose. Be to, kaip teisingai nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, pirkimo sąlygose nebuvo numatyta tiekėjams draudimo kartu su savo įranga siūlyti kitų gamintojų kontrolines medžiagas. Tokia laboratorinė praktika taikoma daugelyje Lietuvos laboratorijų, kai rekomenduojamos naudoti trečiųjų šalių (ne analizatoriaus ir/ar reagentų gamintojo) kontrolinės medžiagos. Ieškovė neginčijo fakto, kad trečiųjų šalių kontrolinės medžiagos gamintojai, tokie kaip BioRad, Randox, Technopath gamina trijų lygių kontrolines medžiagas, kurios yra adaptuotos įvairių gamintojų Abbott, Siemens, BeckmanCoulter analizatoriams, tame tarpe ir Roche analizatoriams.Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliantės argumentus, kad techninės specifikacijos 4 priede nebuvo numatyta galimybės teikti lygiaverčius pasiūlymus, kas, anot apeliantės, taip pat patvirtina, jog nustatyti reikalavimai pritaikyti konkrečiam tiekėjui. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip jau ne kartą buvo nurodyta, techninės specifikacijos 4 priede numatyti reikalavimai nėra apibūdinti tiksliais duomenimis. Ginčijamo objekto parametrai (specifikacijos) apibūdinti sąvokomis „ne mažiau“, todėl tokiems parametrams nėra privaloma sąlyga nurodyti galimybę teikti lygiaverčius objektus. Antra, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi VPĮ 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo pozicijos, kad perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus; nors neginčytina perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba, tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymas; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 25 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją; lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014).Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad perkančioji organizacija, pasirinkdama techninės specifikacijos 4 priede nurodyto perkamo objekto savybes ir jį apibūdinančius kriterijus nepažeidė tiekėjų konkurencijos (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis) bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Dėl viešojo pirkimo sąlygų, numatytų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkte
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo viešojo pirkimo sąlygų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkte įtvirtintas privalomasis kokybės kontrolės parametras – ne mažiau kaip 3 kokybės kontrolės lygiai, yra perteklinis, nes galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina būtinumą analizatoriams turėti ne mažiau kaip 2 kontrolės lygius (normos ir patologijos). Atsakovė su nurodytais ieškovės argumentais nesutiko bei paaiškino, kad, nustatydama imunologiniams analizatoriams tokį reikalavimą, siekė, jog kuo tiksliau būtų apibrėžiamos patologijos ribos ir efektyviau sumažinama rizika dėl galimų tyrimų klaidų ir/ar paklaidų.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygose nustatyto privalomo parametro imunologinių analizatorių kokybės kontrolei, konstatavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bet kuris analizatorius privalo turėti mažiausiai du kontrolės lygmenis, todėl perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti aukštesnio, t. y. trijų kontrolės lygmenų reikalavimo būtinumą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai pagrindė aukštesnio, nei minimalaus, parametro nustatymą. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad ji padaryta tinkamai neatskleidus ginčo esmės nepagrįsto konkurencijos ribojimo kontekste, klaidingai identifikavus reikalavimo kokybės kontrolei esmę, neįvertinus ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų analizatorių modelių techninių charakteristikų, patvirtinančių, jog atsakovės triplike nurodyti analizatorių pavyzdžiai neatitinka ginčijamų pirkimo sąlygų reikalavimų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad trečias kontrolės lygmuo yra sietinas ne su aukštesne tyrimų kokybe ar netgi geresne kontrole, tačiau su analizatorių ir jais atliekamų tyrimų trūkumais, siekiant tokių pačių, kaip ir naudojant 2 kokybės kontrolės lygius, rezultatų. Ieškovės teigimu, būtent 2 kokybės kontrolės lygiai (normos ir patologijos), kurie yra numatyti ir teisės aktuose, turi užtikrinti visapusišką ir pakankamą kontrolę ir tik tais atvejais, kai įranga dėl savo nefunkcionalumo negali pasiekti reikiamo rezultato (pakankamos kontrolės) su dviem įstatymuose įtvirtintais kokybės kontrolės lygiais, yra įjungiamas 3 ar aukštesnis kokybės kontrolės lygmuo. Tai reiškia, kad įranga arba tyrimo metodika su 3 kontrolės lygmenimis yra ne pranašesnė, o priešingai - dažniausiai prastesnė, už įrangą, kuri aukštą tyrimo kokybę visame koncentracijų intervale gali užtikrinti naudodama 2 kontrolės lygius.Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip, nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2015). Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Taigi, formuojama teismų praktika patvirtina, jog, nustatant reikalavimus pirkimo objektui, leidžiama nustatyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius techninius pirkimo objekto parametus, tačiau tokiu atveju draudžiama akivaizdžiai nukrypti nuo teisinio reguliavimo atitinkamų teisinių santykių srityje. Perkančios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, taip pat turi pateikti patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-158/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2015).Nagrinėjamu atveju šalys neginčija aplinkybių, kad pagal Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 (aktuali redakcija) (toliau - Aprašas) 12 punktą, bet kuris analizatorius privalo turėti mažiausiai du kontrolės lygmenis (normos ir patologijos), tačiau leidžiama nustatyti ir kitą maksimalų kontrolės lygių skaičių, jeigu toks būtinumas yra tinkamai pagrindžiamas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai pagrindė aukštesnio, nei minimalus, parametro nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji padaryta tinkamai įvertinus perkamo objekto specifiškumą bei ypatingą šio objekto svarbą sveikatos apsaugos srityje.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija yra licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant laboratorinę diagnostiką. Todėl skelbdama viešuosius pirkimus ir pirkdama įvairias prekes, įskaitant analizatorius, perkančioji organizacija privalo, pirmiausia, užtikrinti viešojo intereso – kokybiškų ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – reikalavimus. Būtent perkančioji organizacija, o ne analizatorių gamintojas ar tiekėjas, yra atsakinga už atliekamų tyrimų kokybę ir turi šią kokybę užtikrinti. Minėtas sveikatos priežiūros paslaugų (įskaitant laboratorinę diagnostiką) kokybės reikalavimas kildinamas iš Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatų (3 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, perkančioji organizacija, vykdydama savo įstatymines pareigas bei siekdama užsitikrinti teikiamų diagnostikos paslaugų kokybę (suteikti pacientui tokias paslaugas, kurios tenkintų ir viršytų pacientų lūkesčius), privalo ypatingą dėmesį skirti vidinei laboratorinių tyrimų kokybės kontrolei. Kaip jau buvo minėta, Aprašas nustato minimalų, o ne maksimalų kokybės kontrolės sričių skaičių, todėl kiek ir kokių kontrolinių medžiagų konkrečiu atveju reikia – palikta pačios perkančiosios organizacijos prerogatyvai.Priešingai, nei teigia apeliantė, atliekant trijų lygių vidaus kontrolę, daug tiksliau yra apibrėžiamos patologijos ribos ir efektyviau sumažinama rizika dėl galimų tyrimų klaidų ir/ar paklaidų. Šis tikslumas tiesiogiai susijęs su gaunamų diagnostikos tyrimų rezultatais, jų taikymu klinikinėje praktikoje (diagnozės aiškumas, tikslumas, abejotinų diagnozių atmetimas, gydymo ir papildomos diagnostikos laiko taupymas, paslaugų teikimo efektyvumas bei savalaikiškumas), pacientams kuriama pridėtine verte bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybe bei jos užtikrinimu. Perkančioji organizacija, nustatydama tris kokybės kontrolės lygius, įveda papildomą saugumą bei kokybės užtikrinimą, kadangi esant dviem kokybės kontrolės lygiams (normos ir patologijos) lieka nepastebėti ir neįvertinti kiti kokybės parametrai, kurie yra būtini teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei atliekant laboratorinę diagnostiką. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atliekant tyrimus galima būtų nustatyti ir tirti 5 ar dar daugiau kokybės lygių, tačiau šiuo atveju kokybės lygis nuo imperatyviai reikalaujamo teisės aktuose padidintas minimaliai, kas realiai, o ne deklaratyviai leidžia spręsti apie perkančiosios organizacijos siekį gerinti teikiamų paslaugų kokybę išlaikant proporcingą perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesų pusiausvyrą.Remiantis 64 – 66 punktuose nurodytais argumentais atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai, kad įranga arba tyrimo metodika su 3 kontrolės lygmenimis yra ne pranašesnė, o priešingai - dažniausiai prastesnė, už įrangą, kuri aukštą tyrimo kokybę visame koncentracijų intervale gali užtikrinti naudodama 2 kontrolės lygius. Ieškovė nepagrįstai kokybės kontrolės lygių skaičių sieja su brangesne tokių tyrimų kaina. Perkančiosios organizacijos siekis įsigyti jos poreikius atitinkančias paslaugas ar prekes negali būti vertinamas kaip neracionalus lėšų naudojimas. Lėšos racionaliai naudojamos tuomet, kai perkančioji organizacija perka tai, kas atitinka jos poreikius, už žemiausią kainą. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos tikslas yra įsigyti ne bendrai pigiausią įrangą ar paslaugą, bet tai, kas reikalinga, t. y. kad kokybės kriterijus atitinkantys tyrimai būtų atliekami už žemiausią kainą. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad trijų kokybės lygmenų laboratorinių tyrimų kokybės kontrolė savaime reiškia ir tyrimo pabrangimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija, siekdama įsigyti kokybiškus tyrimus, neracionaliai naudoja lėšas. Šiuo aspektu ieškovės pozicija, kad trijų kontrolės lygių įranga bei tyrimo metodika dažniausiai yra prastesnė, nei dviejų kontrolės lygių, tačiau kartu yra ir brangesnė, akivaizdžiai prieštaringa.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad diagnostikos tyrimų 3 kokybės kontrolės lygiai neva pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė ieškovės UAB „Roche Lietuva“ ir VšĮ Vilniaus gimdymo namų 2015 m. gruodžio 18 d. sudarytą viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovės ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2015 m. lapkričio 5 d. viešojo pirkimo sutartį, ieškovės ir Nacionalinio vėžio instituto 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarytą viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodytų viešųjų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu bei viešais Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatyti trys kokybės kontrolės lygiai, pateikė pasiūlymus ir laimėjo tokius viešuosius pirkimus, sudarė sutartis su perkančiosiomis organizacijomis. Taigi, kitų perkančiųjų organizacijų įvykdytuose pirkimuose pirkimo objektas taip pat buvo specifikuotas, todėl jam buvo nustatyti didesni, nei minimalūs, specifikacijos parametrai. Kituose viešuosiuose pirkimuose techninėse specifikacijose nurodytų parametrų ieškovė neginčijo bei su jais sutiko, kas patvirtina, kad jokios tiekėjų diskriminacijos, konkurencijos ribojimo ieškovė tuo metu neįžvelgė, ir ginčo viešajame pirkime tokius parametrus ginčija ne dėl konkurencijos ribojimo, o galimai dėl privataus ekonominio intereso.Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama tris kokybės kontrolės lygius analizatoriams, elgėsi pagrįstai, teisėtai ir proporcingai, nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Toks techninės specifikacijos reikalavimas nėra pernelyg specifinis ir yra pateisinamas ypatinga perkamo objekto svarba ir viešojo intereso gyventojams suteikti tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas apsauga, atsakovė tinkamai ir įtikinamai tokį reikalavimą pirkimo objektui pagrindė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šio pirkimo sąlygų reikalavimo, tinkamai atskleidė ginčo esmę, susijusią su reikalavimais diagnostikos tyrimų kokybės kontrolei, bei pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija tinkamai pagrindė aukštesnio, nei minimalus, parametro nustatymą.
Dėl viešojo pirkimo sąlygų, numatytų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo viešojo pirkimo sąlygų analizatorių techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte įtvirtintas privalomasis parametras reagentų stabilumui – reagentų rinkinių stabilumas analizatoriuje mažiausiai 21 diena; atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos, nėra pagrįstas objektyvia būtinybe, nes rinkoje egzistuoja tiekėjai, kurie gali pasiūlyti reagentus darbui su analizatoriumi, kurių galiojimo terminas yra trumpesnis nei 21 diena. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos nustatytas reagentų galiojimo terminas neturi absoliučiai jokios įtakos tyrimų kokybei, nes tyrimo kokybei reikšmę turi pats galiojimo terminas kaip toks, tačiau ne termino trukmė. Trumpesnis reagentų galiojimo terminas sąlygoja tik būtinumą juos keisti anksčiau, nei ilgesnio galiojimo laiko reagentus. Reagentų galiojimo terminas taip pat neturi jokios įtakos tiekėjų pasiūlymų kainai, nes pasiūlymo kainą sąlygoja tik perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nurodytas planuojamas tyrimų skaičius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bent trijų gamintojų (Abbott, B. C., Siemens) reagentai visiškai atitinka šį pirkimo sąlygų reikalavimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ši pirkimo sąlyga riboja tiekėjų konkurenciją. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad ginčijamas reagentų stabilumo parametras yra visiškai nepagristas, kadangi galiojimo terminas neturi absoliučiai jokios įtakos tyrimų kokybei. Kadangi tiekėjai privalo pasiūlyti ir į bendrą pirkimo dalies kainą įskaičiuoti pagal gamintojo naudojimo instrukcijose numatomas naudojimo sąlygas perkančiosios organizacijos ketinamą atlikti tyrimų skaičių užtikrinantį priemonių kiekį, perkančiajai organizacijai savaime neturėtų būti reikšmingas toks kriterijus, kaip reagentų galiojimo terminas. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka.Nagrinėjamu atveju pati apeliantė neginčija fakto, kad trumpesnis reagentų galiojimo laikas sąlygoja būtinumą keisti reagentus anksčiau (dažniau), nei tais atvejais, kai reagentų galiojimo terminas yra ilgesnis. Sutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija, kad būtinumas keisti reagentus rečiau yra pagrindinė reagento galiojimo termino paskirtis, o ne poreikis ginčijamu reikalavimu specifikuoti tyrimo kokybę. Ilgesnio nei 21 diena stabilumo reagentai leidžia atlikti akivaizdžiai didesnį tyrimų skaičių, mažina tyrimų kaštus, nes nereikia utilizuoti dar puspilnių, bet pasibaigusio galiojimo reagentų, užtikrina retesnį tyrimo kalibravimų skaičių, todėl toks reikalavimas atitinka ekonomiškumo principą, t. y. tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir tiekėjo interesus.Bylos duomenys patvirtina, kad techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatytas reikalavimas reagentų galiojimo terminui nėra išskirtinis, rinkoje yra reagentų, kurių galiojimo laikas yra ilgesnis, nei ginčijamas reikalavimas. Bent trijų gamintojų Abbott, B. C., Siemens reagentai visiškai atitinka techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatytą reikalavimą reagentų galiojimo terminui ir stabilumui. Šio fakto ieškovė neginčija apeliaciniame skunde, tačiau tvirtina, kad šių gamintojų analizatoriai ir reagentai neatitinka kitų atskirų pirkimo sąlygų reikalavimų ir jų visumos. Teisėjų kolegija dėl aplinkybių, susijusių su pirkimo sąlygų pritaikymu konkretaus gamintojo analizatoriui, pasisakė nutarties 47 – 56 punktuose, todėl pakartotinai dėl šių aplinkybių nepasisako.Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, kad ginčijamoje pirkimo sąlygoje nustatytas minimalus reagentų galiojimo terminas atitinka trumpiausio galiojimo Abbott reagento galiojimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis reikalavimas pritaikytas būtent šio gamintojo analizatoriui. Kaip jau buvo minėta, ginčijamose pirkimo sąlygose reikalavimas reagentų stabilumui nėra apibūdintas tiksliais duomenimis, kas sudaro galimybę teikti pasiūlymus tiekėjams, kurių siūlomų analizatorių stabilumas yra 21 diena ir ilgesnis. Todėl vien faktas, kad atitinkamo analizatoriaus trumpiausias galiojimas sutampa su ginčijamoje pirkimo sąlygoje numatytu minimaliu parametru, nereiškia, kad tokiu būdu pažeidžiama tiekėjų konkurencija bei galimybė viešajame pirkime dalyvauti tiekėjams, kurių techniniai parametrai yra tokie patys, kokie numatyti ginčo pirkimo sąlygose, ar aukštesni. Kaip nurodyta šios nutarties 69 punkte, atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad ieškovė dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatyti ne tik trys diagnostikos tyrimų kokybės kontrolės lygiai, bet ir reagentų ir kitų medžiagų galiojimo ir stabilumo parametrai, analogiški ar net aukštesni ginčijamiems nagrinėjamoje byloje, pateikė pasiūlymus ir laimėjo tokius viešuosius pirkimus, sudarė sutartis su perkančiosiomis organizacijomis. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus, jog tuo atveju, jeigu ieškovės gaminami reagentai ar papildomos medžiagos neatitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų, pirkimo sąlygos nedraudžia ieškovei siūlyti trečių šalių (ne analizatoriaus gamintojo) reagentus su reikalaujamu reagentų ar kalibrantų galiojimo terminu ir stabilumu, tokias medžiagas ieškovė tiekė perkančiosioms organizacijoms pagal kituose viešuosiuose pirkimuose sudarytas sutartis. Be to, pirkimo sąlygos nedraudžia pasiūlymą viešajame pirkime pateikti ūkio subjektų grupei, taip pat pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus (pirkimo sąlygų 3.1. punktas) (VPĮ 5 straipsni, 24 straipsnio 5 dalis). Pačios apeliantės dublike ir apeliaciniame skunde lentelėse pateikti duomenys atskleidžia, jog pirkimo sąlygose nurodytų medžiagų savybės nėra specifikuotos pagal konkretaus gamintojo Abbott gaminamų medžiagų parametrus, nes tokias medžiagas gamina ir kiti gamintojai. Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad tiek reagentai, tiek kalibravimo medžiagos pagal pirkimo sąlygas pritaikytos išimtinai Abbott gamintojo analizatoriaus Architect ilOOOSR charakteristikoms ir tokiu būdu eliminuojami kiti tiekėjai pasiūlyti kitokio galiojimo reagentų ir kalibrantų spektrą perkančiosios organizacijos įsigyjamiems tyrimams atlikti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino tik vieną techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatyto reikalavimo aspektą, o sąlygos „Atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos“ net neanalizavo. Vienok apeliantė nepagrindžia, kuo pasireiškia tiekėjų diskriminavimas bei konkurencijos ribojimas, pirkimo sąlygose nustačius pirkimo specifiką ir protingumo kriterijų akivaizdžiai atitinkantį reikalavimą, kad kalibrantai atidarytuose buteliukuose stabilumą turi išlaikyti iki jų galiojimo laiko pabaigos. Be to, šios nutarties 74 punkte išdėstyti argumentai taikytini ir pirkimo sąlygose kalibrantų stabilumui nustatytų reikalavimų tikslingumui ir pagrindimui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad viešojo pirkimo techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatytos sąlygos antroji reikalavimo dalis „Atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos“ yra neteisėta ir naikintina.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytas reikalavimas reagentų rinkinių analizatoriuje bei kalibrantų stabilumui yra adekvatus, proporcingas ir neribojantis kitų asmenų teisės pateikti viešajame pirkime reagentus ir kalibrantus. Šis techninės specifikacijos reikalavimas taip pat nėra pernelyg specifinis, yra pateisinamas perkamo objekto specifika, atsakovė tinkamai ir įtikinamai tokį reikalavimą pirkimo objektui pagrindė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Atsakovė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 178 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato, kuris neatstovavo atsakovei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išlaidos už teisinę pagalbą: konsultacijas, susipažinimą su privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtos bylos medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos medžiaga ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – atstovavimo sutartį, sąskaitą- faktūrą su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei mokėjimo nurodymą.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad atsakovės advokatas neatstovavo jos interesų pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad atsakovei priteistina už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas apeliacinės instancijos teisme 1500 Eur iš ieškovės UAB „Roche Lietuva“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300089404) atsakovei VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikai (juridinio asmens kodas 135044630) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.