- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-693-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07128-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti sūnaus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina, nustatant sūnaus gyvenamą vietą su tėvu; 2) sūnaus išlaikymui nustatyti atsakovės pareigą teikti sūnui vaiko išlaikymą po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovės priešieškinis, kuriuo atsakovė prašė padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nuo 190 Eur iki 320 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į vaiko motinos banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. balandžio 4 d. gautas atsakovės atstovės prašymas dėl bylos sustabdymo, kuriuo ji prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-929-1048/2024 iki paaiškės Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) galutinis rezultatas. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad iškėlus civilinę bylą, 2024 metų sausio pabaigoje buvo užfiksuotas galimo smurto prieš šalių nepilnametį vaiką atvejis, kurio pasėkoje Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė bei jos motina D. V. įtariamos padariusios nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, kad šiai dienai ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog atsakovė yra kalta arba nekalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Mano, kad nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje esminis klausimas yra vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, būtina žinoti minėto ikiteisminio tyrimo rezultatą. Ikiteisminio tyrimo rezultatas neišvengiamai turės įtakos civilinei bylai ir joje sprendžiamam klausimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymą tenkino – sustabdė civilinę bylą Nr. e2-929-1048/2024 iki bus baigtas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė serga įvairaus pobūdžio psichikos ligomis, šalių sūnus gyvendamas pas mamą (atsakovę) patiria smurtą ir veikimą prieš vaiko interesus.
5.2. Nurodė, kad iš byloje pateikto 2024 m. vasario 9 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pranešimo matyti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsniu, 2024 m. vasario 7 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį įtariamųjų D. V. ir A. V. atžvilgiu. 2024 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad siekiant objektyviai įvertinti (atsakovės) A. V. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, tikslinga jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiajam vaikui - D. V. teismo kompleksinės teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės skyrimo. Darė išvadą, kad atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismo vertinimu, surinkti įrodymai (ekspertizių išvados) ikiteisminio tyrimo byloje neabejotinai reikšmingi šios bylos nagrinėjimui. Be to, teismas vertino, kad ikiteisminio tyrimo baigties rezultatas turės reikšmės nagrinėjant reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį.
7.1. Nurodė, jog iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad civilinė bylą buvo pradėta dar nesant ikiteisminio tyrimo proceso. Mano, kad civilinės bylos pagrindą sudaro aplinkybės egzistavusios iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir yra įrodinėjamos pateiktais į bylą įrodymais, o ne siekiant gauti naujų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu. Darė išvadą, kad priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu gauti įrodymai niekaip nepaneigs įrodymų, patvirtinančių nurodomas ieškinyje aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą civilinėje byloje.
7.2. Teigia, jog tai, ar atsakovė atsakys pagal baudžiamąjį įstatymą ar ne – šios civilinės bylos išnagrinėjimui įtakos neturi ne tik dėl to, kad ieškovas negrindžia savo ieškinio ikiteisminio tyrimo faktu, bet ir dėl to, kad net jei atsakovė išvengs atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą, t. y. jei bus apsispręsta nepersekioti atsakovės pagal baudžiamąjį įstatymą, tai jokia forma nepanaikins realybėje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, jog dėl patirto smurto artimoje aplinkoje sūnus patyrė galvos traumą ir atsidūrė vaikų ligoninės traumatologijos skyriuje.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.
9.1. Nurodė, kad bet kuriuo atveju ikiteisminio tyrimo vienoks ar kitoks rezultatas neišvengiamai turės įtakos civilinei bylai ir joje sprendžiamam klausimui dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėjo, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas yra itin jautrus ir opus klausimas, kurio išsprendimui teismas privalo nustatyti pagrindą ir išsiaiškinti labai daug aplinkybių.
9.2. Teigia, kad neatmestina ir tai, jog ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas. Tokiu atveju atsakovės atžvilgiu nebeliks jokių įtarimų ir apribojimų vaiko atžvilgiu, atitinkamai bus vertinamas ir motinos elgesys, motinos aplinkos saugumas vaikui, motinos valdžios panaudojimas. Mano, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą šis faktas neišvengiamai taip pat turėtų įtakos ir galutiniam sprendimui civilinėje byloje, nes teismas atitinkamai galėtų vertinti atsakovės charakteristiką.
9.3. Pažymi, kad atliktų ikiteisminiame tyrime ekspertizių išvados leis tiksliau ir detaliau įvertinti ne tik patį smurto prieš vaiką atvejį, jo aplinkybes, bet ir vaiko parodymų, nuomonės patikimumą, vaiko gebėjimą formuluoti savo norus ir pažiūras, kuriais iš esmės grindžiamas ieškinys. Teigia, kad ieškovas nuolatos visose situacijose pabrėžia vaiko norą, kuris neaišku, ar yra vaiko, ar jo paties. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta vaiko ekspertizė dėl galimo smurto leis kompleksiškai įvertinti vaiko galimybes adekvačiai formuluoti savo pasakymus ir vertinti jį supančią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
12. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo fakultatyviuoju pagrindu, įtvirtintu CPK 164 straipsnio 4 punkte, taip pat yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
14. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje situacijoje teismų praktika dėl civilinės bylos stabdymo tuo pagrindu, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra nuosekli – civilinė byla gali būti stabdoma tik išimtiniu atveju, kai egzistuoja akivaizdus prejudicinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių ir civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007).
16. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad byloje sprendžiama dėl šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bei išlaikymo sūnui teikimo. Taip pat nustatyta, jog byloje bus sprendžiama dėl ir skyriumi gyvenančios mamos (tėvo) bendravimo su sūnumi. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė serga įvairaus pobūdžio psichikos ligomis, kad šalių sūnus gyvendamas pas mamą (atsakovę) patiria smurtą ir veikimą prieš vaiko interesus. Šiuo konkrečiu atveju akcentuotina, kad priešieškiniu atsakovė nurodo aplinkybes, jog šalių nepilnamečio sūnaus elgesyje matyti ieškovo įtaka, ieškovas galimai „primoko“ sūnų kaip elgtis ir reaguoti.
17. Atsakovės atstovė su prašymu dėl bylos sustabdymo į bylą pateikė ir įrodymus apie atsakovės ir jos mamos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo šalių sūnaus atžvilgiu. Iš byloje pateikto 2024 m. vasario 9 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pranešimo matyti, kad nustatyta, jog vadovaujantis BPK 166 straipsniu, 2024 m. vasario 7 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį įtariamųjų D. V. ir A. V. atžvilgiu.
18. Turėtina omenyje, kad į bylą pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 5 d. pranešimas apie būtinumą skirti ekspertizę patvirtina, jog būtina atlikti nukentėjusiojo nepilnamečio šalių sūnaus teismo psichiatrinį – psichologinį tyrimą. Šiame pranešime bylą nagrinėjanti prokurorė pažymėjo, kad ekspertizė skirtina tikslu nustatyti vaiko parodymų patikimumo aspektą. Nurodė, kad šiam tikslui būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios, todėl būtina skirti kompleksinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę.
19. Be to, yra pateiktas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 5 d. pranešimas apie būtinumą skirti ekspertizę įtariamajai A. V. (atsakovei), kuriame nurodyta, jog 2024 m. vasario 29 d. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus gauta specialisto išvada Nr. 95TPK-56, patvirtina, kad tyrimui pateikto medžiagoje yra duomenų, jog A. V. (atsakovė) serga lėtiniu psichikos sutrikimu (šizoafektiniu sutrikimu), todėl siekiant objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, tikslinga jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką (sprendžiama dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo)), ikiteisminio tyrimo pagrindą (atsakovė įtariama padariusi nusikalstamą veiką šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu), taip pat atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu atliekamus veiksmus (paskirtos tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek atsakovės psichiatrijos ekspertizės) konstatuoja, jog nagrinėjamą civilinę bylą ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) sieja tiesioginiai prejudiciniai ryšiai, todėl sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (atliktų ekspertizių išvados) neabejotinai bus reikšmingi šios bylos nagrinėjimui.
21. Nors atskiruoju skundu ieškovas teigia, kad civilinė byla buvo pradėta dar nesant pradėto ikiteisminio tyrimo proceso, kad civilinės bylos pagrindą sudaro aplinkybės egzistavusios iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tai nekeičia aplinkybių, jog ikiteisminio tyrimo metu paskirtų psichiatrijos ekspertizių rezultatai yra ypač glaudžiai susiję su šioje civilinėje byloje esančiu įrodinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Vertinant šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu paskirtų psichiatrijos ekspertizių kontekste, apeliacinės instancijos teismas turi omenyje, kad šalių nepilnamečiam sūnui atliekamos ekspertizės metu turėtų būti atsakyta į klausimus, ar nukentėjusysis (šalių nepilnametis sūnus) turėjo abejotinų motyvų duoti atitinkamus parodymus, ar jo parodymai buvo duodami savanoriškai, ar kam nors paskatinus, ar yra požymių, kad kiti asmenys vertė, mokė, skatino liudytoją pasakoti netiesą. Tuo tarpu atsakovei atliekamos ekspertizės metu turėtų būti atsakyta į klausimus, ar atsakovė teismo nutarties skirti teismo psichiatrijos ekspertizę priėmimo ir tyrimo metu serga psichine liga. Jei taip, tai kokia būtent, ar ji gali suprasti savo veiksmų esmę, jų pasekmes ar juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės gali turėti esminę reikšmę tiek kuo objektyviau įvertinant šalių nepilnamečio sūnaus norus gyventi su kuriuo nors iš tėvų, tiek ir atsakovės realias galimybes sudaryti tinkamas sąlygas šalių nepilnamečiui sūnui pilnavertiškai augti, visapusiškai vystytis ir nuosekliai tobulėti.
22. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su civilinės bylos sustabdymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.