Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. K., institucijai, išvadą byloje teikiančiam Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės R. K. sūnui išlaikyti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir ieškovą paskirti priteistų sūnaus išlaikymui lėšų tvarkytoju. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau pasikeitė aplinkybės, nes nuo 2014 m. sūnus pradėjo gyventi su juo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir nori gyventi su juo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-12-22 nutartimi bylą nutraukė; atšaukė ieškovui V. K. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-2479-385/2015 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-02024-2015-8), V. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigoti juos grąžinti teismui; priteisė iš V. K. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų R. K..Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-584-635/2011 nutraukta pareiškėjų R. K. ir V. K. santuoka jų bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 2 punkte šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus B. K. gyvenamoji vieta nustatoma su mama R. K.. Teismas konstatavo, kad ieškovas V. K. pareiškė tarp tų pačių šalių tapačius reikalavimus, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priėmus Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2479-385/2015, kuriuo patenkintas ieškovo V. K. ieškinys ir su juo nustatyta B. K. gyvenamoji vieta, o iš R. K. priteistas išlaikymas sūnui, susidarė situacija, kai yra du priešingi teismo sprendimai dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, dėl to teismas priėmė naują sprendimą – bylą nutraukti. Taip pat teismas konstatavo, kad nuolatinė nepilnamečio B. K. gyvenamoji vieta, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2479-385/2015, buvo Vokietijoje, todėl, remiantis 2003-11-27 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003, byla dėl ieškovo pareikštų reikalavimų buvo teisminga Vokietijos Federacinės Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo 2016-12-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir nurodo, kad 2014-07-23 sūnus atvyko į Lietuvą ir išreiškė norą gyventi čia su tėvu. Sūnus Vokietijoje pas atsakovę gyveno nuo 2014-03-15 iki 2014-07-23. Vaiko faktinė gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu yra Lietuvoje. Nepilnamečio vaiko registracijos adresas nėra pagrindas spręsti apie vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Kadangi apelianto nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, mano, kad ieškinys atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo galėjo būti pareikštas Lietuvoje.Atsiliepimu atsakovė R. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano, kad teismas, nustatęs, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnyje numatytu pagrindu, o ne priimti sprendimą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės niekas nepaklausė, tačiau nurodo, kad nepritaria Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai sprendžiant šį ginčą, dėl to neegzistuoja viena iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų pagal 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas teismui civilinę bylą nutraukti. CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad klausimas dėl nepilnamečio sūnaus B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir V. K. įsipareigojimo mokėti sūnaus išlaikymą išspręstas civilinėje byloje Nr. N2-584-635/2011 priimtu įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimu, nutraukus pareiškėjų R. K. ir V. K. santuoką jų bendru sutarimu ir patvirtinus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, tad bet kuri šalis, pasikeitus aplinkybėms, turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑455/2014; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).CK 3.169 straipsnio 3 dalis numatė kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantas nurodo, kad pateikdamas teismui ieškinį, nagrinėtą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2479-385/2015, iš esmės rėmėsi būtent minėta įstatymo nuostata. Nuo 2017-01-02 iš esmės analogiškas reglamentavimas numatytas 3.174 straipsnio 1, 4 dalyse. Matyti, kad minėtoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas nurodė aplinkybę apie 2011-06-02 Šilutės rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą, tad ši aplinkybė buvo žinoma. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-2479-385/2015 Šilutės rajono apylinkės teismo 2016‑09‑30 nutartimi procesas buvo atnaujintas. Pažymėtina, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti tokias aplinkybes, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą bylai nutraukti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šią proceso teisės normą ir nepagrįstai darė išvadą, kad civilinė byla, kurioje atnaujintas procesas, ją išnagrinėjus ir vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutrauktina. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat bylos aplinkybes vertino byloje pareikštų reikalavimų teismingumo aspektu pagal 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatas, taip pat vertino aplinkybes dėl nepilnamečio B. K. nuolatinės gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad minėtame reglamente nepateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009-04-02 sprendimo byloje A., C‑523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010-12-22 sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010-12-22 sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C‑497/10, 41–57 punktai; 2009-04-02 sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Į šiuos kriterijus bei kitas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes reikėtų atsižvelgti tikrinant teismingumo taisyklių laikymąsi.Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-22 nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.