Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-15 · Civilinė byla Nr. 2S-97-460/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-01-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-30Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-17Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-09-19Klaipėdos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-15
Bylos Nr.
2S-97-460/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00444-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
T. Č.
Atsakovas
S. Ž., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
A. T.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-97-460/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00444-2009-4)

Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 124.3; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Č. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A.2-1468-729/2013 pagal ieškovo T. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jo ieškinį atsakovui S. Ž. bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas T. Č. 2013-07-01 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl to, kad jau išnagrinėjus bylą paaiškėjo esminių jos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu. Jis nurodė, kad jau po to, kai 2012-04-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo jo ieškinio pagrindu užvestą civilinę bylą atsakovams S. Ž. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, o Klaipėdos apygardos teismas, revizavęs apylinkės teismo sprendimą, 2012-09-21 nutartimi ieškinį iš dalies patenkino, ieškovas ėmėsi priemonių atsiimti iš trečiojo asmens A. T. tą turtą. A. T. nuvežus ieškovo atstovus (tėvus) į teritoriją Šilutės rajone, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kurioje jo nurodymu buvo laikomos A. T. iš T. Č. įsigytos gelžbetoninės konstrukcijos, jie ten pamatė ir ieškovui iš tiesų priklausančias gelžbetonines konstrukcijas, susidarančias iš pado ir konstrukcinės sijos, ir tikrąsias kolonas, kurias ankstesnio aukciono metu pirko S. Ž., vėliau civilinių bylų nagrinėjimo metu įrodinėjęs, kad kolonos buvo atraminį laikiklį sudarančios konstrukcinės sijos. Pamatę visas šias gelžbetonines konstrukcijas, ieškovo tėvai 2013-04-04 iškvietė antstolę su liudytojais konstatuoti šias faktines aplinkybes. Antstolė konstatavo faktines aplinkybes, kad teritorijoje yra 2,5 m ilgio gelžbetoninės kolonos ir lenktos formos konstrukcinės sijos bei atraminiai padai, į kuriuos jos turėjo būti statomos. Vietoje buvę liudytojai V. R. ir A. A. patvirtino, kad kolonos buvo parduodamos kaip atskiri gelžbetonio gaminiai, o konstrukcinės sijos ir padai joms įstatyti – kaip atraminių laikiklių komplektai. Rastų kolonų ilgis sutapo su 1998-07-23 Veiviržėnų komunalinio ūkio perdavimo–priėmimo akte nurodytais duomenimis („gelžbetonio kolonos 2,5“), o konstrukcinė sija yra daug ilgesnė nei 2,5 m. Ieškovo tvirtinimu, teismas, nematydamas šių daiktų, negalėjo padaryti tinkamų išvadų apie aukcionuose parduotas prekes, o ieškovas negalėjo šių daiktinių įrodymų teismui parodyti. Šias aplinkybes ieškovas laiko esminėmis, jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl prašo, joms paaiškėjus, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir priimti joje naują sprendimą, patenkinant jo ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas S. Ž. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad tokiam prašymui prieštarauja, kadangi ieškovo nustatytos faktinės aplinkybės klaidina teismą. Gelžbetonio gaminiai rasti byloje net nedalyvavusio asmens S. S. sklype, kur jis laiko ir iš A. T., ir iš kitų asmenų įsigytas konstrukcijas, jokių įrodymų, kad aptrupėjusios ir galbūt lūžusios stulpo pavidalo konstrukcijos ir yra tos kolonos, kurias aukciono metu jis įsigijo, ieškovas nepateikė, atsakovas tvirtina, jog šie daiktai, rasti S. S. sklype, jam nepriklauso. Todėl, atsakovo tvirtinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą.

Trečiasis asmuo A. T. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad šiam prašymui prieštarauja, nes jis yra nepagrįstas. Proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, kaip tai įtvirtinta CPK 366 str. 1 d. 2 p., naujai nepaaiškėjo – ieškovo aptiktos gelžbetonio konstrukcijos, išskyrus „padus“, nepriklauso ir niekada nepriklausė nei ieškovui, nei A. T., nei S. Ž., o priklauso nedalyvavusiam šioje byloje S. S.. Jei tos medžiagos ir panašios į pardavinėtąsias Veiviržėnų seniūnijoje, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jos yra tos pačios. Be to, bylą nagrinėjant ieškovas turėjo visas galimybes aiškintis, kur yra ir kaip atrodo S. Ž. aukcione pirktos medžiagos, bet to nedarė, todėl neturi pagrindo teigti, kad paaiškėjo aplinkybės, kurios negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Bylų nagrinėjimo metu teismas išsamiai aptarė visas šias medžiagas, remdamasis rašytiniais bylos dokumentais, ir jie nėra nuneigti. Be to, antstolė V. Daugirdienė šias faktines aplinkybes konstatavo ne savo veiklos teritorijoje, neturėdama sklypo ir medžiagų savininko leidimo jas fiksuoti, todėl jos sudarytas protokolas negali būti laikomas tinkamu įrodymu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-09-19 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal ieškovo T. Č. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-131-904/2012 dėl nuosavybės teisių į aukcione įsigytą turtą pripažinimo; nutarė priteisti trečiajam asmeniui A. T. 800 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų iš ieškovo T. Č.. Nurodė, jog ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kas jam trukdė aiškintis aplinkybes ir rinkti įrodymus joms patvirtinti tuo metu, kai vyko bylos procesas; jo atstovės tvirtino tik tai, kad S. Ž. ieškovui jokios informacijos neteikė ir realiai ginčo daiktai apžiūrėti nebuvo, nes nebuvo žinoma, kur jie yra. Teigė, kad šiuo metu paaiškėjo ne naujos aplinkybės jau išnagrinėtoje byloje, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o tuo metu neištirti įrodymų šaltiniai, kuriais, atnaujinus procesą, ieškovas bandytų įrodyti savo ieškinio pagrįstumą. Pačios aplinkybės – konstrukcinių medžiagų esminiai skirtumai, jų įvardijimas dokumentuose, šių medžiagų buvimo vieta – egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, dalis jų buvo žinoma ieškovui, kita dalis galėjo būti žinoma, jei jis būtų labiau įsigilinęs į savo reiškiamų reikalavimų pobūdį ir pasirūpinęs surinkti visus įrodymus šiems reikalavimams pagrįsti, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, o atnaujinti procesą tam, kad ieškovas turėtų galimybę pateikti svarsti papildomus įrodymus, įstatymo nenumatyta. Pažymėjo, kad abejotinas yra ieškovo įsitikinimas, kad faktinis į bylą neįtraukto asmens sklype rastų medžiagų apžiūrėjimas iš esmės pakeistų įrodymų situaciją byloje – nė vienas iš posėdžio metu apklaustų asmenų nepatvirtino, kad apžiūrėtos medžiagos priklauso atsakovui ar trečiajam asmeniui (išskyrus „padus“, dėl kurių ginčo nėra), priešingai – sklypo savininkas parodė, kad šios medžiagos priklauso jam ir yra pirktos iš analogiškų fermų, kurių Lietuvoje buvo pastatyta, išardyta ir dalimis pardavinėta labai daug. Apibendrinęs bylos medžiagą apylinkės teismas nesutiko su prašyme išdėstytu ieškovo įsitikinimu, kad jam dabar paaiškėjo ta aplinkybė, kur atsakovas ir trečiasis asmuo laiko ginčo objektais buvusias statybines medžiagas.

Šalies argumentai

Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nežinojo, kur medžiagos yra, todėl nebuvo galimybių pateikti įrodymus. Teigia, kad tik ieškovui netyčia suradus medžiagas, supratus, kaip atrodo kolonos, kuo jos skiriasi nuo pardavinėjamų sijų, ieškovas galėjo kviesti A. A. ir V. R., jie ieškovo atstovui parodė ir paaiškino, kad ieškovo iš S. Ž. nupirktos medžiagos iš esmės skiriasi. Tikina, kad antstolė, konstatuodama faktines aplinkybes, jokių pažeidimų nepadarė. Mano, kad apylinkės teismas neteisingai skaičiuoja terminą, per kurį gali būti pateiktas prašymas atnaujinti procesą, kadangi 2013-04-04 apeliantui netyčia paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad paaiškėjo aplinkybė – atrasti natūra daiktai, kurie buvo pardavinėjami Veiviržėnų seniūnijos aukcione, ir juos galima ištirti. Tokia aplinkybė nepaaiškėjo, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodyta, kad proceso atnaujinimo pagrindą dar sudaro ir tai, kad buvo surastos analogiškos medžiagos, tačiau atskirajame skunde jau analizuoja šį pagrindą. Kadangi tokios aplinkybės nebuvo nurodytos kaip pagrindas atnaujinti procesą, tai jos iš viso neturėtų būti analizuojamos. Antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotų lenktų ir tiesių kolonų matmenys buvo žinomi nagrinėjant bylą, teismas juos įvertino priimdamas sprendimą, todėl ieškovo teiginys, kad tik dabar paaiškėjo minėtų konstrukcijų matmenys, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Tikina, jog antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas ne tik oficialiu rašytiniu įrodymu byloje, bet ir apskritai negali būti laikomas įrodymu byloje, nes faktinės aplinkybės konstatuotos neteisėtu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio proceso

Apeliantas Klaipėdos apygardos teismo prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas primena, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių, todėl jam turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti bei paaiškinti su byla susijusius aspektus. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (mastą). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, ne iki galo suprato daiktų skirtumą, nesiaiškino visų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teismas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl apelianto prašymas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis).

Dėl proceso atnaujinimo

Iš ieškovo prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo motyvų matyti, kad ieškovas kaip proceso atnaujinimo pagrindą įvardija CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atvejį, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: „1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Apeliantas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę bylai, laiko tai, kad jau po galutinio sprendimo byloje priėmimo sužinojo ir surado visas tikrąsias medžiagas, kurias nusipirko Žilinskas ir jis aukcione, o bylą nagrinėjant jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kur jos randasi.

Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo klausimą sprendęs apylinkės teismas, tikrindamas, ar pareiškėjo (apelianto) pateiktos aplinkybės patvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, analizavo pateiktų duomenų turinį ir nustatė, kad paaiškėjo ne naujos aplinkybės jau išnagrinėtoje byloje, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o tuo metu neištirti įrodymų šaltiniai, kuriais, atnaujinus procesą, ieškovas bandytų įrodyti savo ieškinio pagrįstumą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto nurodytos medžiagos priklauso S. S., gyv. Šilutės r., (duomenys neskelbtini) kaime, jų jis niekada nepirko iš Veiviržėnų seniūnijos. Tai yra medžiagų likučiai, likę Sudeikiui pačiam išardžius savo fermą, ir jos yra panašios į kai kurias medžiagas, kurios buvo pardavinėjamos Veiviržėnų seniūnijoje. Tai patvirtino teisme pats Sudeikis, kurio parodymais nėra pagrindo abejoti ar vertinti juos kritiškai, nes jis neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, jis nepažįsta Žilinsko ir niekada nedalyvavo aukcionuose Veiviržėnų seniūnijoje. Ieškovas tokių aplinkybių nepaneigė, be to, net nebandė jų paneigti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad paaiškėjo aplinkybė – atrasti natūra daiktai, kurie buvo pardavinėjami Veiviržėnų seniūnijos aukcione, ir juos galima ištirti. Taigi, tokia aplinkybė nepaaiškėjo, tai yra pagrindas konstatuoti, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 189 straipsnis).

Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodyta, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudaro dar ir tai, kad buvo surastos analogiškos medžiagos, tačiau atskirajame skunde jau analizuoja iš šį pagrindą. Tačiau, jei jos ir būtų buvusios nurodytos kaip pagrindas atnaujinti procesą, tai jos nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą, nes nors ir egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau ieškovui galėjo būti žinomos, bet ieškovas net nesistengė jų surasti bylos nagrinėjimo metu. Bylą nagrinėjant ieškovas net nebandė aiškintis, kur yra kitos aukcione nupirktos medžiagos arba kur yra analogiškos medžiagos, kaip jos atrodo, nepateikė jokių jų aprašymų, techninės dokumentacijos, nors turėjo galimybę tai išsiaiškinti ir tokius duomenis gauti, tuo labiau kad pažinojo asmenis, kurie tokia informacija disponuoja, tačiau apklausti kaip liudytojus pasikvietė tik dabar, kai sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo.

Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad panašių medžiagų suradimas iš esmės pakeistų įrodymų situaciją byloje. Teismo nuomone, tai neturėtų esminės reikšmės bylos ginčo sprendimui, nes aukcione parduotų daiktų kiekis, sudėtis, aprašymas ir kas ką sudaro bei kas ką nupirko buvo detaliai teismų išsiaiškinta pagal rašytinius bylos dokumentus. Kas buvo parduota aukcione, buvo nustatyta pagal tai, ką Veiviržėnų seniūnija gavo iš UAB „Veiviržėnų komunaliniai patarnavimai“, ir pagal tai, kas buvo nurodyta skelbime apie organizuojamą aukcioną. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų lenktų ir tiesių kolonų matmenys buvo žinomi nagrinėjant bylą, teismas juos įvertino priimdamas sprendimą, todėl ieškovo teiginys, kad tik dabar paaiškėjo minėtų konstrukcijų matmenys, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, kad šis teismo sprendimas yra saistomas prejuduciniais faktais. Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-01 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1571-163/2012 pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovams S. Ž. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo A. T., dėl nuosavybės teisių į aukcione įgytą turtą pripažinimo yra aiškiai nustatyta, jog „ieškovas T. Č. aukciono metu įsigijo atraminius laikiklius (padus)“, o ne dar papildomai sijas, kaip šioje byloje nurodo apeliantas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas, remdamasi proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo bei šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atskirojo skundo argumentai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Kiti argumentai teisingam bylos išsprendimui neturi reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto atskirojo skundo, procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. 2013-10-14 pinigų priėmimo kvitas Nr. 475348 už advokato paslaugas patvirtina, kad trečiasis asmuo sumokėjo 500 Lt advokatui. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas trečiojo asmens prašymas dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš apelianto T. Č. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. T..

Teisėja Aušra Maškevičienė