- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- A2-1468-729/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00444-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Atsakovas
- S. Ž., Trečiojo, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- T. Č.
- Advokatai
- Tatjana Borik
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jo ieškinį atsakovui S. Ž. bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiuoju asmeniu įtraukiant A. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. Č. 2013-07-01 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl to, kad jau išnagrinėjus bylą paaiškėjo esminių jos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Jis nurodė, kad jau po to, kai 2012-04-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo jo ieškinio pagrindu užvestą civilinę bylą atsakovų S. Ž. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu, o Klaipėdos apygardos teismas, revizavęs apylinkės teismo sprendimą, 2012-09-21 nutartimi ieškinį iš dalies patenkino, ieškovas ėmėsi priemonių atsiimti iš trečiojo asmens A. T. tą turtą. A. T. nuvežus ieškovo atstovus (tėvus) į teritoriją Šilutės rajone, netoli Plaškių kaimo, kurioje jo nurodymu buvo laikomos A. T. iš T. Č. įsigytos gelžbetoninės konstrukcijos, jie ten pamatė ir ieškovui iš tiesų priklausančias gelžbetonines konstrukcijas, susidarančias iš pado ir konstrukcinės sijos, ir tikrąsias kolonas, kurias ankstesnio aukciono metu pirko S. Ž., vėliau, civilinių bylų nagrinėjimo metu įrodinėjęs, kad kolonos buvo atraminį laikiklį sudarančios konstrukcinės sijos. Pamatę visas šias gelžbetonines konstrukcijas, ieškovo tėvai 2013-04-04 iškvietė antstolę su liudytojais konstatuoti šias faktines aplinkybes. Antstolė konstatavo faktines aplinkybes, kad teritorijoje yra 2,5 m ilgio gelžbetoninės kolonos ir lenktos formos konstrukcinės sijos bei atraminiai padai, į kuriuos jos turėjo būti statomos. Vietoje buvę liudytojai V. R. ir A. A. patvirtino, kad kolonos buvo parduodamos kaip atskiri gelžbetonio gaminiai, o konstrukcinės sijos ir padai joms įstatyti – kaip atraminių laikiklių komplektai. Rastų kolonų ilgis sutapo su 1998-07-23 Veiviržėnų komunalinio ūkio perdavimo-priėmimo akte nurodytais duomenimis („gelžbetonio kolonos 2,5“), tuo tarpu konstrukcinė sija yra daug ilgesnė nei 2,5 m. Ieškovo tvirtinimu, teismas, nematydamas šių daiktų, negalėjo padaryti tinkamų išvadų apie aukcionuose parduotas prekes, o ieškovas negalėjo šių daiktinių įrodymų teismui parodyti. Šias aplinkybes ieškovas laiko esminėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl prašo, joms paaiškėjus, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir priimti joje naują sprendimą, patenkinant jo ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės jo prašymą palaikė, prašė jį patenkinti ir procesą atnaujinti, nurodydamos, kad dėl šių įrodymų trūkumo buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Nurodė, kad anksčiau negalėjo šių įrodymų gauti ir teismui pateikti, nes nežinojo, kur šios medžiagos laikomos.
Atsiliepimas
Atsakovas S. Ž. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad tokiam prašymui prieštarauja, kadangi ieškovo nustatytos faktinės aplinkybės klaidina teismą. Gelžbetonio gaminiai rasti byloje net nedalyvavusio asmens S. S. sklype, kur jis laiko ir iš A. T., ir iš kitų asmenų įsigytas konstrukcijas, jokių įrodymų, kad aptrupėjusios ir galimai lūžusios stulpo pavidalo konstrukcijos ir yra tos kolonos, kurias aukciono metu jis įsigijo, ieškovas nepateikė, atsakovas tvirtina, jog šie daiktai, rasti S. S. sklype, jam nepriklauso. Todėl, atsakovo tvirtinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo procesui atnaujinti.
Trečiasis asmuo A. T. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad šiam prašymui prieštarauja, nes jis yra nepagrįstas. Proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1d. 2p., naujai nepaaiškėjo – ieškovo aptiktos gelžbetonio konstrukcijos, išskyrus „padus“, nepriklauso ir niekada nepriklausė nei ieškovui, nei A. T., nei S. Ž., o priklauso nedalyvavusiam šioje byloje S. S., įgijusiam jas savais keliais. Jei tos medžiagos ir panašios į pardavinėtąsias Veiviržėnų seniūnijoje, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jos yra tos pačios. Be to, bylą nagrinėjant ieškovas turėjo visas galimybes aiškintis, kur yra ir kaip atrodo S. Ž. aukcione pirktosios medžiagos, bet to nedarė, todėl neturi pagrindo teigti, kad paaiškėjo aplinkybės, kurios negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Bylų nagrinėjimo metu teismas išsamiai aptarė visas šias medžiagas, remdamasis rašytiniais bylos dokumentais, ir jie nėra nuneigti. Be to, antstolė V.Daugirdienė šias faktines aplinkybes konstatavo ne savo veiklos teritorijoje, neturėdama sklypo ir medžiagų savininko leidimo jas fiksuoti, todėl jos sudarytas protokolas negali būti laikomas tinkamu įrodymu.
Posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prieštaravo proceso atnaujinimui, kadangi tos aplinkybės, kurias ieškovas prašo laikyti naujai paaiškėjusiomis, buvo arba galėjo būti žinomos ir bylos proceso metu, tačiau tada ieškovas jų nesiaiškino: nekėlė klausimo, kur yra saugomos ginčo medžiagos, kur yra kitos atsakovo aukcione pirktos medžiagos, nesikvietė ekspertų ir nesiaiškino, kuo kolona skiriasi nuo sijos, neieškojo pavyzdžių nei natūroje, nei projektuose. Šias aplinkybes įrodinėti turėjo ieškovas, tai nebuvo daroma, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl jų išsiaiškinimo dabar. Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas surašytas neteisėtai, antstolei veikiant ne savo veiklos teritorijoje, privačiame sklype be šio sklypo ir medžiagų savininko leidimo, todėl juo remtis negalima. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kad nufotografuotos medžiagos iš tiesų būtų bylose buvusio ginčo medžiagos, o trečiasis asmuo, atsakovas ir sklypo savininkas S. S. tai neigia. Visa tai rodo, kad nėra nei tikslo, nei pagrindo atnaujinti procesą.
Posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad apie antstolės atliekamą jo sklype Plaškių k., Šilutės r. sudėtų statybinių medžiagų filmavimą jis sužinojo iš ten buvusių darbininkų, todėl atvykęs išreiškė dėl to nesutikimą, reikalaudamas antstolę paaiškinti, kokią ji turi teisę filmuoti jo teritorijoje. Iš ten sukrautų statybinių medžiagų A. T. priklauso tik atraminiai laikikliai („padai“), visas kitas medžiagas S. S. tvirtino pirkęs dalimis iš įvairių objektų, seniai išardytų fermų, supirkdamas pajininkams išskirstytas dalis ir dalį jų panaudodamas statyboms savo ūkyje, o nepanaudotas saugojo šiame sklype.
Liudytojas A. Č. parodė, kad jis yra ieškovo tėvas ir šių metų pavasarį, norėdamas padėti jam susigrąžinti bent tas medžiagas, kurias teismas priteisė T. Č., kartu su A. T. buvo nuvažiavęs į sklypą, kaip vėliau paaiškėjo, priklausantį S. S.. Ten jis pamatė ne tik „padus“, bet ir sijas bei apie 2,5 m ilgio kolonas, kurias, jo manymu, buvo įsigijęs S. Ž., kuris po to pasisavino jo sūnui priklausančias sijas, pavadindamas jas kolonomis, ir sūnus nebeatgavo visko, ką buvo įsigijęs. Norėdami užfiksuoti, kaip tos skirtingos konstrukcijos atrodo, jie pasikvietė antstolę ir kitą kartą nuvažiavo apžiūrėti šių medžiagų su ja. Jau baigus fotografuoti atėjęs S. S. pasakė, kad šios medžiagos yra A. T., o sklypas priklauso jam, jis ketino pirkti iš A. T. šias medžiagas, bet dabar nebeketina. Tiksliai kokios medžiagos buvo parduotos S. Ž., liudytojas nežino, sutinka, kad ir daugiau kur galima pamatyti gelžbetonio kolonų, nes jos naudotos fermoms statyti ir tų fermų yra išlikę. Parodė, kad pasikvietė į šią apžiūrą kaip specialistus V. R. ir A. A., kurie pamatę patvirtino, kad gelžbetonio konstrukcijos yra iš fermos, o iš kokis fermos patvirtinti negalėjo.
Liudytojas V. R. parodė, kad A. Č. kvietimu buvo nuvykęs į Šilutės rajoną, kur matė įvairių statybinių medžiagų, tame tarpe ir tos rūšies, dėl kurių buvo bylinėjamasi – gelžbetonio kolonų, sijų, „padų“. Jis nurodė, kad ir pats aukcione buvo pirkęs padus su sijomis, kurie buvo pardavinėjami komplektais ir prieš aukcioną jam Paulausko parodyti, o kolonos yra visai kito pobūdžio konstrukcinės detalės, tačiau tame sklype buvo ir jų. Atėjęs sklypo savininkas pyko, kad fotografuojama be jo leidimo, jis nuo apžiūros pradžios nedalyvavo, liepė išeiti iš sklypo, bet tuo metu antstolė buvo jau viską nufotografavusi ir jie išėjo.
Liudytojas A. A. parodė, kad ir jis važiavo į Šilutės rajoną apžiūrėti statybinių medžiagų A. Č. kvietimu. Apžiūrėjęs A. Č. pasakė, kad matomos medžiagos yra identiškos toms konstrukcijoms, iš kurių buvo statomos tokio pobūdžio fermos. Dar jam dirbant Veiviržėnuose komunalinio ūkio vadovu, tokią fermą ši įmonė buvo nusipirkusi, išardžiusi ir perdavusi pardavimui aukcione atskiras medžiagas – atraminius laikiklius su „padais“, kolonas ir kt. Liudytojas nurodė, kad vieną komplektą sudaro du atraminiai laikikliai ir du „padai“, kitaip jų panaudoti neįmanoma, todėl tokiais komplektais ir buvo užpajamuota, o kolonos, kurių buvo skirtingų ilgių, užpajamuotos atskirai. Tokių fermų yra išlikę, galima apžiūrėti ir dabar.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas, kadangi neįrodytas proceso atnaujinimui įstatyme įtvirtintas pagrindas.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuriuo vadovaujantis, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei taikant šiuos neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).
Atnaujinti procesą galima tik nustačius bent vieną iš Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų, tačiau šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kitus principus. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės turi atitikti visus šiuos kriterijus: pareiškėjo nurodyta aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylai.
Ieškovas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę bylai, laiko tai, kad jau po galutinio sprendimo byloje priėmimo sužinojo, kur atsakovas ir trečiasis asmuo laiko jo aukcione nupirktas bei, jo tvirtinimu, iš jo pasisavintas statybines medžiagas – atraminių laikiklių konstrukcines sijas, ir su specialistų paaiškinimų pagalba vietoje apžiūrint šias medžiagas įsitikino, kad kolonos yra visiškai kitos konstrukcinės detalės, nesudarančios komplekto su „padais“, bei gali šias faktines aplinkybes parodyti teismui, kuris bylos nagrinėjimo metu tokios vaizdinės medžiagos neturėjo, todėl klaidingai įvardijo kolonomis sijas ir atmetė ieškovo reikalavimus.
Išanalizavus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, 2013-04-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, civilinių bylų Nr. 2-131-904/2012 ir 2-505-778/2010 bei ikiteisminio tyrimo Nr. 68-2-00055-08 medžiagą, nustatyta, kad tos aplinkybės, kur yra faktinė T. Č. nupirktų aukcione statybinių medžiagų buvimo vieta, kokia jų išvaizda ir skirtumas nuo kitų panašių statybinių medžiagų, bylos nagrinėjimo metu nesiaiškintos ir jokiais įrodymais neįrodinėtos. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kas jam trukdė aiškintis šias aplinkybes ir rinkti įrodymus joms patvirtinti tuo metu, kai vyko bylos procesas; jo atstovės tvirtino tik tai, kad S. Ž. ieškovui jokios informacijos neteikė ir realiai ginčo daiktai apžiūrėti nebuvo, nes nebuvo žinoma, kur jie yra. Tačiau ir iš šiuo metu, ir iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų bei dokumentų matyti, kad visos ginčo konstrukcijos – atraminiai laikikliai „padai“, sijos, kolonos, plokštės ir kt. – buvo plačiai naudojamos fermų statyboms ilgus metus iki bylos proceso, todėl gerai žinomos asmenims, dirbusiems tokius darbus, be to, buvo ir projektinė fermų dokumentacija, kurioje šių medžiagų pobūdis ir skirtumas užfiksuoti objektyviai, o siekiant vizualiai įsitikinti, kad kolona ir sija yra skirtingos statybinės medžiagos ir kad būtent sija su „padu“ sudaro atraminio laikiklio komplektą, buvo galima ir bylos nagrinėjimo metu apžiūrėti identišką išardytajai prieš aukcionus Veiviržėnuose fermą, kurių tebestovi ir daugiau Lietuvos kaimuose. Teismo posėdžiuose buvo apklaustas liudytojas V. R., išmanantis apie sijų ir kolonų skirtumus, ir būtent todėl ieškovo atstovų pakviestas į faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmą, tačiau bylos nagrinėjimo metu jo žinios nebuvo panaudotos tiems skirtumams įvardinti, tokio pobūdžio klausimai neužduoti. Šiuo metu liudytoju apklaustas A. A. taip pat buvo žinomas ieškovui ir jo atstovams asmuo jau bylos nagrinėjimo metu, ir iš dokumentų matyti, kad jis buvo fermos dalis aukcionui pateikusio Veiviržėnų komunalinio ūkio vadovas, tačiau jis nagrinėjant bylą liudyti net nekviestas. Visa tai rodo, kad šiuo metu paaiškėjo ne naujos aplinkybės jau išnagrinėtoje byloje, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o tuo metu neištirti įrodymų šaltiniai, kuriais, atnaujinus procesą, ieškovas bandytų įrodyti savo ieškinio pagrįstumą. Pačios aplinkybės – konstrukcinių medžiagų esminiai skirtumai, jų įvardijimas dokumentuose, šių medžiagų buvimo vieta – egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, dalis jų buvo žinoma ieškovui, kita dalis galėjo būti žinoma, jei jis būtų labiau įsigilinęs į savo reiškiamų reikalavimų pobūdį ir pasirūpinęs surinkti visus įrodymus šiems reikalavimams pagrįsti, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, o atnaujinti procesą tam, kad ieškovas turėtų galimybę pateikti svarstymui papildomus įrodymus, įstatymo nenumatyta.
Abejotinas šiuo atveju ir ieškovo įsitikinimas, kad faktinis šiuo metu į bylą neįtraukto asmens sklype rastų medžiagų apžiūrėjimas iš esmės pakeistų įrodymų situaciją byloje – nei vienas iš posėdžio metu apklaustų asmenų nepatvirtino, kad apžiūrėtosios medžiagos priklauso atsakovui ar trečiajam asmeniui (išskyrus „padus“, dėl kurių ginčo nėra), priešingai – sklypo savininkas parodė, kad šios medžiagos priklauso jam ir yra pirktos iš analogiškų fermų, kurių Lietuvoje buvo pastatyta, išardyta ir dalimis pardavinėta labai daug. Dėl šios priežasties negalima sutikti su prašyme išdėstytu ieškovo įsitikinimu, kad jam dabar paaiškėjo ta aplinkybė, kur atsakovas ir trečiasis asmuo laiko ginčo objektais buvusias statybines medžiagas.
Pažymėtina ir tai, kad 2013-04-04 antstolės V.Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas kaip įrodymas civilinėje byloje taip pat turi rimtų trūkumų. Nors faktinių aplinkybių konstatavimas, kaip atsiliepime nurodo antstolė, išties yra paslauga, kurią antstolis gali atlikti asmens prašymu ne tik savo veiklos teritorijoje, tačiau patekti į kitiems asmenims priklausančias teritorijas ir atlikti jose filmavimą, fotografavimą, matavimus, kitus faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus antstolis turi tiek pat teisių, kiek ir asmuo, kurio prašymu tai daroma ( Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 23 str. 3d.). Kaip matyti iš posėdyje apklaustų sklypo savininko ir su antstole atvykusių asmenų parodymų, leidimo šiems veiksmams atlikti nei antstolė, nei ją pasikvietęs A. Č. neturėjo, atvykęs į vietą sklypo savininkas išreiškė savo nesutikimą dėl tokių veiksmų atlikimo jo sklype, o kad tai įvyko jau antstolei suspėjus viską užfiksuoti, nesuteikia šiems jos veiksmams teisėtumo, o surašytam jų pagrindu aktui – oficialaus rašytinio įrodymo statuso.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog po sprendimo civilinėje byloje priėmimo paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurių jis nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrindo proceso atnaujinimui nėra.
Be to, Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1d. nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Ieškovas prašyme, pateiktame teismui 2013-07-01, nurodė, kad šios aplinkybės jam paaiškėjo, kai jis ėmėsi priemonių įvykdyti galutinį teismo sprendimą – Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą ir įsiteisėjusią 2012-09-21. Posėdžio metu ieškovo atstovės pripažino, kad šį teismo sprendimą buvo imtasi vykdyti ne tuoj pat po jo priėmimo, o tik 2013 m. vasario – kovo mėn., o galutinai prašyme svarbiomis įvardintos aplinkybės paaiškėjo 2013-04-04. Įvertinus visa tai, konstatuojama, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti visas šias aplinkybes, kurias pats nurodo esant proceso atnaujinimo pagrindu, tuoj pat po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tai, kad užsiėmė jo vykdymu tik praėjus pusmečiui, negali pateisinti jo vėlavimo pateikti šį prašymą.
Nepagrįsto prašymo dėl proceso byloje atnaujinimo pareiškimas, kaip matyti iš trečiojo asmens pateikto prašymo ir įrodymų, sąlygojo jos išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos turi būti trečiajam asmeniui priteisiamos iš ieškovo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas ( Lietuvos Respublikos CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370str. 3d., teismas
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal ieškovo T. Č. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-131-904/2012 dėl nuosavybės teisių į aukcione įsigytą turtą pripažinimo.
Priteisti trečiajam asmeniui A. T. 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų iš ieškovo T. Č..
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.