- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-1669-577/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. N., Č. S.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovėms V. N. ir Č. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė R. V. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių 1606 Lt turtinės žalos atlyginimo, 3000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-22 apie 23.00 val. iš atsakovei V. N. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio buvo užlietas jos butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013-08-22 23.30 val. atvyko UAB „Naujamiesčio būstas“ Avarinės tarnybos specialistai, kurie išvalė 89 buto kanalizacijos vamzdį ir savo akte konstatavo, kad užsikimšus 89 buto kanalizacijai buvo užlietas 49A butas. Ieškovė nurodo, kad asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, 2013-08-29 atvyko į ieškovės butą ir sutiko padaryti remontą pagal preliminarią remonto sąmatą – 1606 Lt. Ieškovės nuomone, jos butas buvo sugadintas dėl atsakovės V. N., kaip 89 buto savininkės, ir atsakovės Č. S., kaip minėto buto nuomotojos, netinkamos buto priežiūros, todėl ieškovei turi būti atlyginta patirta turtinė žala. Be to, ieškovės nurodė, kad dėl minėto įvykio ieškovė turėjo daug nepatogumų ir išgąsčio. Vanduo nakties metu pradėjo tekėti jai ant veido, lovos, grindų. Ieškovei teko kviestis kitame miesto gale gyvenantį draugą N. F., kad jis dalyvautų kaip liudininkas. Bendraudama su atsakovė Č. S. ieškovė patyrė stresą, emocinį šoką, buvo sukrėsta tokio įžūlaus ir piktybiško atsakovės elgesio, nes ji buvo įpykusi, kalbėjo iššaukiančiai, kėlė triukšmą ir nerodė noro taikiai išspręsti problemą bei pripažinti 49A buto užpylimo faktą. Taip pat ieškovė paaiškino, kad dėl remonto, ieškovei nusimato papildomi rūpesčiai ir ateityje, nes butas yra vieno kambario, todėl atliekant remontą, bute bus 2-3 dienas neįmanoma gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovės Č. S. ir V. N. atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį tenkinti tik iš dalies, priteisiant teisingą ir sąžiningą turtinės žalos dydį iš atsakovės V. N., o ieškinį dėl 3000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovių nuomone, ieškinys atsakovės Č. S. atžvilgiu turi būti visiškai atmestas, kaip pareikštas nesant teisinio reikalavimo pagrindo. Taip pat atsakovės prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Č. S. tvirtina, kad nustačius, jog avarijos priežastis yra buto 89 kanalizacijos vamzdžio užsikišimas, geranoriškai pasiūlė suremontuoti ieškovės buto lubas, kurių apie 1 kv.m plotas buvo užlietas, tačiau ieškovės pasiūlymas netenkino, ieškovės reikalavo, kad už žalą būtų sumokėta 1000 Lt. Atsakovės mano, kad ieškovės reikalaujamas turtinės žalos dydis yra nepagrįstas, o neturtinė žala apskritai neturėtų būti priteista, nes pati atsisakė atsakovės pasiūlymo suremontuoti buto kambario lubas, neadekvačiai reagavo į susiklosčiusią situaciją. Atsakovės paaiškino, kad atsakovė Č. S. nėra buto savininkė bei nėra įgaliota buto savininkės veikti jos interesais ir pavedimu, ji tik padėjo atsakovei V. N. tvarkytis įvairiose gyvenimiškose situacijose. Nurodė, kad minėtame bute gyveno trečiasis asmuo J. V., tačiau jokių nuomos sutarčių su ja sudaryta nebuvo. Atsakovių nuomone, ieškovei galėtų būti priteista ne didesnė kaip 500 Lt suma turtinei žalai atlyginti.
Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės V. N. 1 168 Lt turtinės žalos atlyginimo. Atlikus ieškovei ir atsakovei V. N. vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės V. N. galiausiai buvo priteista 1019,58 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Taip pat iš ieškovės R. V. buvo priteista 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei Č. S.. Nustatydamas turtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas rėmėsi ieškovės į bylą pateikta meistro, dirbančio pagal individualios veiklos pažymėjimą, sudaryta preliminaria sąmata, kurios bendra suma už darbus ir medžiagas – 1606 Lt. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų remonto darbų ir medžiagų kainas pirmos instancijos teismas laikė protingomis ir atitinkančiomis rinkos kainas, išskyrus kainas nurodytas už sienų apsaugą (darbų - 350 Lt, medžiagų - 70 Lt) ir už grindų apsaugą (darbų - 98 Lt, medžiagų - 20 Lt). Pirmos instancijos teismo nuomone, šios nurodytos kainos yra pernelyg didelės, todėl jas teismas nutarė sumažinti iki 100 Lt. Atsakovių teiginys, kad ieškovei padaryta ne didesnė kaip 500 Lt dydžio turtinė žala, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog įrodytas ir pagrįstas ieškovei padarytos turtinės žalos dydis yra 1168 Lt, kuris buvo priteistas tik iš atsakovės V. N.. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, savininkė yra atsakovė V. N.; jokių šio buto nuomos sutarčių Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, todėl nėra būtinų sąlygų atsakovės Č. S. deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl nesant šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
ieškovė R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, priteisiant solidariai iš atsakovių V. N. ir Č. S. 1606 Lt turtinės žalos atlyginimo bei perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, nepagrįstai buvo sumažintas jos prašomas priteisti turtinės žalos dydis. Teismo sumažinta iki 100 Lt suma už sienų ir grindų apsaugą, pasak ieškovės, yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi kvalifikuotas specialistas, apžiūrėjęs padarytą žalą, ją įvertino būtent 1606 Lt. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, t.y. būsimo remonto kaštai. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į visiško nuostolių atlyginimo principą. Taip pat ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija dėl atsakovės Č. S. civilinės atsakomybės nebuvimo. Tvirtina, kad Č. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomotoja, todėl ji turėtų solidariai atsakyti su V. N., kuri yra minėto buto savininkė. Pasak ieškovės, nors nuomos faktas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau ji matė nuomos sutartį, kurioje aiškiai buvo nurodyta, jog Č. S. yra minėto buto nuomotoja. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų, kad išreikalautų iš atsakovių šią nuomos sutartį, nors toks prašymas teismui ir buvo pareikštas. Taip pat nepagrįstai J. V., kuri avarijos metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įtraukė į bylą trečiojo asmens statusu, o ne kvietė į teismą kaip liudytoją, taip apsunkindamas ieškovės padėtį. Ieškovė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nenurodė argumentų, dėl kurių buvo atmesti liudytojo N. F. parodymai, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių šioje byloje, taip pat nebuvo atsižvelgta į faktinę situaciją, kuri akivaizdžiai patvirtina, kad Č. S. buvo buto nuomotoja, todėl turi atsakyti solidariai su atsakove V. N.. Be to, apeliantės įsitikinimu, neteisingas pirmos instancijos teismo sprendimas ir dalyje dėl 200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos V. N. naudai. Ieškovė tvirtina, kad byloje nėra Sutarties dėl teisinių paslaugų sutarties išrašo su pačios ieškovės V. N. parašu arba įgaliojimo, kuris patvirtintų kito asmens teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Be to, pati atsakovė asmeniškai nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, suteikia pagrindą abejonėms, ar atsakovė apskritai žino apie šią bylą ir ar advokatė I. A. veikė atsakovės vardu turėdama tam teisėtą pagrindą. Taip pat apeliantė nurodo, kad už tariamai teikiamą atstovavimą už V. N. sumokėjo nežinomas asmuo, buvo pažeistos pinigų priėmimo kvito formos pildymo taisyklės, nes pinigų priėmimo kvite nėra aiškiai nurodytas pinigų mokėtojo vardas, pavardė, parašas.
Atsiliepimas
Atsakovės Č. S. ir V. N. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė V. N. tvirtina, kad tam, jog būtų apsaugotos sienos ir grindys remonto metu ieškovės prašoma priteisti suma, yra nepagrįstai per didelė, todėl sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad tokiems darbams atlikti užtektų 100 Lt. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokia kaina tokius darbus įvertintų kiti meistrai. Pažymi, kad ieškovei buvo siūlyta apmokėti už padarytą žalą, tačiau ieškovė atsisakė. Taip pat atsakovės tvirtina, kad advokatė I. A. buvo abiejų atsakovių atstovė, abi atsakovės su advokate atsiskaitė. Atsiliepime taip nurodoma, kad atsakovė V. N. sutinka, jog yra ginčo buto savininkė, todėl tik ji yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, tačiau ieškovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai dėl padarytos žalos kaltina ir Č. S., kuri faktiškai buto nevaldė, pajamų iš to negavo, nuomos sutarčių nesudarinėjo. Be to, atsakovė Č. S. mano, jog nepagrįstai jai iš ieškovės buvo priteista tik 200 bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo priteisti likusius 1 250 Lt. Pažymi, kad ji nėra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, tačiau dėl ieškovės kaltės buvo įtraukta į bylą, turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl turi būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-08-22 apie 23.00 val. iš atsakovei V. N. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio buvo užlietas ieškovės butas, esantis vienu aukštu žemiau, (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013-08-22 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 7). Iš esmės ginčas byloje kilo dėl ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio, paties žalos fakto šalys neginčija. Padarytos turtinės žalos dydį ieškovė įrodinėja meistro, dirbančio pagal individualios veiklos pažymėjimą, sudaryta preliminaria sąmata, kurios bendra suma už darbus ir medžiagas sudaro 1606 Lt (b.l. 12). Atsakovės, nesutikdamos su ieškovės pateikta sąmata, pateikė kito meistro, dirbančio pagal verslo liudijimą, sudarytą preliminarią sąmatą, kurios bendra suma už darbus ir medžiagas sudaro tik 390 Lt (b.l. 52). Pirmos instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateikta preliminaria sąmata, nes atsakovių pateiktoje sąmatoje, teismo nuomone, nebuvo nurodyti visi reikalingi darbai, kad ieškovės kambario lubos būtų suremontuotos, tačiau pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų kainos pagrįstumo, nurodė, kad kainos už sienų ir už grindų apsaugą yra pernelyg didelės, todėl už šiuos darbus bei tam reikalingas medžiagas priteisė tik 100 Lt. Turtinė žala buvo priteista tik iš atsakovės V. N., kuri pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, savininkė. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas. Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka. Savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia trim esminiais argumentais: 1) teismo sumažinta iki 100 Lt suma už sienų ir grindų apsaugą, pasak ieškovės, yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi kvalifikuotas specialistas, apžiūrėjęs padarytą žalą, ją įvertino būtent 1 606 Lt, o žala turi būti atlyginta visiškai; 2) ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija dėl atsakovės Č. S. civilinės atsakomybės nebuvimo nagrinėjamu atveju; 3) instancijos teismo sprendimas, pasak ieškovės, neteisingas ir dalyje dėl 200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos V. N. naudai.
Dėl turtinės žalos dydžio
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės pateiktoje darbų sąmatoje visi nurodyti darbai yra susiję su atsakovės padarytos ieškovei žalos šalinimu, t.y. buto lubų remontu, tačiau kainos už sienų ir už grindų apsaugą remonto metu yra pernelyg didelės, neproporcingos kitų atliktinų remonto darbų nurodytoms kainoms bei neatitinkančios teisingumo ir protingumo principų, todėl mažintinos. Pažymėtina, kad kiekviena teisinė situacija visada turi būti vertinama ir per teisingumo ir proporcingumo principų prizmę. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritartina, kad 100 Lt turėtų būti pakankama suma šiems elementariems darbams, kurie nereikalauja ypatingų finansinių sąnaudų, atlikti.
Dėl atsakovės Č. S. civilinės atsakomybės
Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turtinės žalos, padarytos dėl atsakovės V. N. bute užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio, dėl kurio buvo užlietas ieškovės butas, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Tačiau nors ir esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, savininkė yra atsakovė V. N. (b.l. 10). Jokių šio buto nuomos sutarčių Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Pati atsakovė V. N. neneigia tos aplinkybės, jog būtent ji pati yra ginčo buto valdytoja ir savininkė, o atsakovė Č. S., kurią ieškovė įvardina kaip ginčo buto valdytoją, neigia, kad yra įgaliota buto savininkės valdyti ar išnuomoti minėtą butą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė Č. S. įvykio metu buvo teisėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, buvo pagrįstai konstatuota, kad nėra būtinų sąlygų atsakovės Č. S. deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.247 str.).
Pastebėtina, kad apeliantės teiginys, jog pirmos instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl jos prašymo išreikalauti nuomos sutartį, yra neatitinkantis tiesos. Iš 2013 m. lapkričio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovės prašymas išreikalauti nuomos sutartį protokoline nutartimi buvo tenkintas, atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui nuomos sutartį (b.l. 64), tačiau atsakovė tvirtino, kad tokia sutartis neegzistuoja, todėl ji į bylą ir nebuvo pateikta. Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai J. V., kuri, pasak ieškovės, yra buto, iš kurio buvo padaryta žala ieškovei, nuomininkė, protokoline nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, jeigu būtų buvę įrodyta, jog ji buvo buto nuomininkė avarijos įvykimo metu (CPK 47 str. 1 d.). Apeliantės argumentas dėl to, jog už nuomos sutarties neregistravimą Nekilnojamojo turto registre užtrauktų atsakovei atsakomybę už vengimą mokėti mokesčius, šios bylos nagrinėjimo kontekste nevertintinas kaip nesusijęs su šią konkrečia byla. Taip pat nepasisakoma ir dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, nes jie, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat neturi tiesioginės įtakos nagrinėjamam ginčui dėl turtinės žalos dydžio ir civilinės (deliktinės) atsakomybės subjekto.
Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas neteisingas ir dalyje dėl 200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos atsakovės V. N. naudai. Ieškovė tvirtina, kad byloje nėra Sutarties dėl teisinių paslaugų sutarties išrašo su pačios ieškovės V. N. parašu. Be to, pati atsakovė asmeniškai nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, suteikia pagrindą abejonėms, ar atsakovė apskritai žino apie šią bylą ir ar advokatė I. A. veikė atsakovės vardu turėdama tam teisėtą pagrindą. Taip pat apeliantė nurodo, kad už tariamai teikiamą atstovavimą už V. N. sumokėjo nežinomas asmuo, todėl buvo pažeistos pinigų priėmimo kvito formos pildymo taisyklės, nes pinigų priėmimo kvite nėra aiškiai nurodytas pinigų mokėtojo vardas, pavardė, parašas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės V. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Lt advokatės teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 400 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į Rekomendacijas, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog V. N. naudai priteistina suma advokato teisinei pagalbai apmokėti turėtų sudaryti 200 Lt. Apeliantė nesutinka su atsakovės naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties dėl teisinių paslaugų sutarties išrašas, pasirašytas advokato, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis teikiamų teisinių paslaugų faktą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog ant Sutarties dėl teisinių paslaugų sutarties išrašas turi būti pasirašytas ir pačios atsakovės V. N.. Be to, apeliantės abejones dėl to, jog atsakovė gali net nežinoti apie vykstantį teisminį procesą išsklaido ta aplinkybė, jog teismui teiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra su pačios atsakovės V. N. parašu.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju bylinėjimosi išlaidų buvimo bei jų apmokėjimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės faktą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės V. N. advokatė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą (b.l. 101-103). Nors pinigų priėmimo kvite ir nėra pačios atsakovės V. N. parašo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, jog pinigai už teisines paslaugas šioje byloje advokatei buvo sumokėti. Pastebėtina, kad pinigų priėmimo kvite yra aiškiai nurodyta, kad pinigai mokami už teisines paslaugas pagal sutartį Nr. 24/2013, o ant kvito yra advokatės parašas, kad pinigai buvo gauti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė Č. S. yra nepatenkinta jai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, tačiau apeliacinis skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo šios dalies teisėtumo ir pagrįstumo pateiktas nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės Č. S. naudai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kurių nekartoja, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.