- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-467-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45354-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus bočiai“
- Atsakovas
- Daugiabučių gyvenamųjų namų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“ ir atsakovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Naujamiesčio būstas“ bei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui galiojimo panaikinimo ir įėjimo į rūsį atstatymo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. UAB „Vilniaus bočiai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti kaip nepagrįstai ir neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento, rašytinio pritarimo Nr. RPSP-01-160628-00224 statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“ galiojimą; įpareigoti atsakovą UAB „Naujamiesčio būstas“ ir atsakovą Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų bendriją solidariai per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti užmūrytą įėjimą (išėjimą), esantį pastato (duomenys neskelbtini), išorinėje sienoje iš kiemo pusės, vedantį į rūsyje esančias maitinimo paskirties patalpas (nuo 10-1 iki 10-9, nuo R-10 iki R-14), įstatant iki užmūrijimo buvusias duris; jeigu atsakovai UAB „Naujamiesčio būstas“ bei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, leisti ieškovei UAB „Vilniaus bočiai“ įvykdyti teismo sprendimą atsakovų lėšomis bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 284,58 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir dalis negyvenamųjų patalpų yra pirmajame šio pastato aukšte, dalis – to paties pastato rūsyje bei visos 284,58 kv. m. negyvenamosios patalpos yra maitinimo paskirties. Ieškovė nuomininko informuota, kad nuomininkas nebeturi galimybių patekti į nuomojamas negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, kadangi yra užmūrytas patekimas į šias negyvenamąsias patalpas per įėjimą, esantį pastato išorinėje sienoje iš kiemo pusės. Ieškovė 2016 rugpjūčio 29 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tačiau inspekcija 2016-09-29 raštu Nr. (23.30)-KL2-538 nurodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius administratorius UAB „Naujamiesčio būstas" atliko statinio paprastojo remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-0 160628-00224 ir pažymėjo, kad minėtu adresu savavališka statyba yra nenustatyta. Remiantis UAB „Gaisro inžinierių grupė“ išvada užmūrytas evakuacinis išėjimas netekina „Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių“ reikalavimo Nr. 17 nuostatų, todėl siūlomas sprendimo būdas – tai užmūryto išėjimo atstatymas, įrengiant gaisrinės saugos taisykles atitinkančias duris. Ieškovė nurodė, jog tokie neteisėti atsakovų veiksmai iš esmės užkerta ieškovei galimybę naudotis ir savo nuosavybe, bet ir ją valdyti, todėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160628-00224 yra išduotas neteisėtai ir šią aplinkybę patvirtina UAB „Gaisro inžinierių grupė" pateikta išvada. Ieškovė nurodė, kad 2016-06-28 rašytinis pritarimas RPSP-01-160628-00224 statinio projektui buvo išduotas atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas", kuris nėra namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi, todėl rašytinis pritarimas buvo išduotas pažeidžiant LR Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimą (LR SĮ 12 str. 1 d.). Nėra pažeisti senaties bei administracinių bylų teisenos terminai apskųsti individualų administracinį aktą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
4. Nurodė, jog ieškovės rašto diena (t. y. 2016-10-11) laikytina termino apskųsti ginčijamą administracinį aktą pradžia. Teisinio pobūdžio informacijos rinkimas negali turėti įtakos termino kreiptis į teismą pradžiai ir eigai ir tai nesudaro jokio teisinio pagrindo atnaujinti LR Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą, todėl šiuo atveju patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl priešgaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pažeidimų, kadangi UAB “Gaisro inžinerijų grupė” specialisto išvada buvo padaryta nevertinant viso statybą leidžiančio dokumento projekto, schemos, aiškinamųjų raštų ir kt. Pažymėjo, jog antras įėjimas yra iš Vilniaus gatvės, iš kurio yra galimybė patekti į visas namo patalpas bei butus, be to, aiškinamąjame rašte yra taip pat nurodyta, jog šiuo projektu yra užtikrinamos sąlygos žmonių evakuacijai bei gaisro plitimo ribojimui. Ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos tarpusavyje susisiekia ir ieškovė turi įsirengusi atskirą išėjimą į (duomenys neskelbtini) g. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas VĮ “Registrų centras” išrašas, pagal kurį buvo galiojantis įrašas, jog atsakovė UAB “Naujamiesčio būstas” yra namo bendrojo naudojimo patalpų administratorius. UAB „Naujamiesčio būstas“, t. y. kaip užsakovas, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai visus reikalingus dokumentus statybą leidžiančio dokumento išdavimui.
5. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad atsakovė teikia dalį bendrosios dalinės nuosavybės adminstravimo paslaugų name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, jos kaip statytojos teisė įgyvendinama minėtos sutarties pagrindu. Pažymėjo, jog butų ir kitų patalpų savininkai pritarė gyvenamojo namo pastato fasadinėje sienoje pirmame aukšte iš kiemo pusės angos užtaisymui. Apie planuojamus priimti sprendimus buvo informuoti visi namo bendrasavininkai. Buvo parengtas namo paprastojo remonto projektas ir taip pat buvo suderintas ir su Kultūros paveldo departamentu bei pateiktas atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuri ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą, t. y. rašytinį pritarimą statinio projektui. Ieškovė namo bendrasavininkų priimto sprendimo neskundė, todėl priimtas sprendimas yra laikomas galiojančiu bei vykdytinu. Išėjimas iš pirmo aukšto patalpų yra numatytas į Vilniaus gatvę, o nurodytoje ataskaitoje pažymimos ir kitos, gaisrines saugos taisykles atitinkančios, durys EVV30-C0. Byloje nėra pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys UAB „Gaisro inžinierių grupė“ ataskaitą parengusio asmens teisę teikti tokio pobūdžio išvadas.
7. Atsakovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti,
8. Nurodė, jog ginčijamas rašytinis pritarimas yra individualus administracinis aktas, praleistas statybą leidžiančio dokumento vieno mėnesio apskundimo terminas, kadangi ieškovei apie leidimą atlikti statybos darbus turėjo būti žinoma jau 2016-08-17. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, jog ji nebeturi jokių galimybių patekti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje ir tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Iš byloje esančios projektinės dokumentacijos, kuri buvo suderinta su visomis atsakingomis institucijomis, o taip pat ir iš paties ieškovės pateiktų dokumentų turinio matyti, jog tiek į pirmame aukšte, tiek į rūsyje esančias patalpas ieškovė turi dar bent po du įėjimus. Apie būtinumą atlikti ginčo darbus atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo pranešusi visiems savininkams dar 2014 metų pradžioje, sprendimas atlikti ginčo darbus buvo priimtas 2015 m. kovo 5 d., jis priimtas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos sprendimu, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl ieškovei privalomas vykdyti. Ginčo darbai įtraukti į bendrijos 2016-2020 metų ilgalaikį darbų planą, kuris patvirtintas 2016 m. sausio 6 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu, ieškovė balsavo „prieš“, tokiu būdu ieškovė nepagrindė argumentų, jog ginčo darbai buvo atlikti nežinant. Ieškovė savo lėšomis turi pasirūpinti, o ne imituoti savo teisių pažeidimo situaciją tam, jog pasigerinti savo veiklos sąlygas kitų asmenų sąskaita, kadangi pagrindinis įėjimas į (duomenys neskelbtini) namą ir jame esančias patalpas bei butus, įskaitant ir rūsį, yra iš Vilniaus gatvės pusės, o anga, kuri buvo užtaisyta, istoriškai buvo susiformavusi kaip koridorius (t. y. praėjimas) iš Vilniaus gatvės per (duomenys neskelbtini) namo laiptinę į bendrijos namų vidinį kiemą ir Jogailos gatvę, tačiau ji niekada nebuvo jokiu evakuaciniu išėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“ atsakovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai 1500,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“ valstybės naudai 32,37 EUR pašto išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų visumą, konstatavo, jog ginčijamas rašytinis pritarimas yra išduotas teisėtai bei pagrįstai, t. y. nepažeidžiant jokių norminių aktų reikalavimų bei nuostatų. Pažymėjo, jog užmūrijimo darbai atitiko daugumos namo savininkų valią, išreikštą raštu. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima pripažinti, jog atlikti užmūrijimo darbai buvo atlikti neteisėtai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nutraukti ginčijamo rašytinio pritarimo galiojimą.
11. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais apie tai, jog UAB “Gaisro inžinerijų grupė” specialisto išvada šiuo atveju buvo padaryta nevertinant viso statybą leidžiančio dokumento projekto, schemos, aiškinamųjų raštų ir kt., o buvo remtasi tik ištrauka (t. y. fragmentu) iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Remiantis statybą leidžiančio dokumento projekte esančiu Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu, antras įėjimas yra iš Vilniaus gatvės, iš kurio yra galimybė patekti į visas namo patalpas bei butus. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad šiuo projektu yra užtikrinamos sąlygos žmonių evakuacijai bei gaisro plitimo ribojimui. Projekte taip pat yra schema, kuri žymi patekimą iš Vilniaus g. pusės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viso pastato (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto bei rūsių planus, sprendė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos tarpusavyje susisiekia ir ieškovė turi įsirengusi atskirą išėjimą į (duomenys neskelbtini) (t. y. ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto kadastro planai bei viešai prieinama Google žemėlapių informacija), todėl darytina išvada, jog ieškovei pilnai užtikrinamos visos sąlygos patekti į jo nuosavybės teise visas valdomas patalpas ir yra užtikrinta evakuacija gaisro atveju. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog patekimo į rūsį anga šiuo atveju nėra per maža, kadangi pateikimo į rūsį anga nėra laikytina patekimu namą, be to STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” reikalavimai nėra taikytini pastatui (duomenys neskelbtini) dėl jo statybos metų (t. y. 1940).
13. Įvertinęs byloje esančio ekspertizės akto išvadas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jos tik patvirtina aplinkybę, jog ieškovės teisės naudotis bei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra ir nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, jog sprendimas priimtas nieko nežinant ieškovei, kadangi remiantis byloje esančiais įrodymais, apie planuojamus priimti sprendimus buvo informuoti visi namo bendrasavininkai.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė šiuo atveju praleido vieno mėnesio ieškininės senaties terminą skųsti ginčijamą rašytinį pritarimą, tačiau atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes bei į aktyvius veiksmus (t. y. ieškovės kreipimąsi į teismus, siekiant apginti tariamai pažeistą teisę, ieškovės kreipimasis į įvairias institucijas dėl dokumentų gavimo ir kt.), sprendė, kad šis terminas atnaujintinas.
15. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, advokato laiko sąnaudas pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neprotingai didelės, todėl jas sumažino iki 1500 EUR.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmoje instancijoje, buvo sumažintos iki 1 500 EUR, ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti pilnai, priteisiant iš ieškovės visas 2 274,48 EUR dydžio apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
17. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo sumažinti bylinėjimosi išlaidas nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir visiškai nėra aišku, kodėl ir kurios apelianto patirtos išlaidos neprotingai didelės. Atkreipė dėmesį, jog visos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, realios, pagrįstos ir susijusios su visais būtinais proceso metu atlikti veiksmais, be to, jos neviršija ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylos nagrinėjimas teisme užtruko, objektas, dėl kurio vyko ginčas, yra labai senos statybos daugiabutis namas, pripažintas ir saugoma kultūros vertybe, byloje dėl nagrinėjamų klausimų sudėtingumo ir kompleksiškumo prireikė ir teismo ekspertizės, bylos medžiaga yra didelės apimties. Toks klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimas reiškia tai, kad apeliantas, būdamas sąžininga proceso šalimi ir naudodamasis savo procesinėmis teisėmis pagal paskirtį, apsigynęs nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų, faktiškai dėl to patyrė finansinių nuostolių, kas atsakovės atžvilgiu yra nesąžininga.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Vilniaus bočiai“ prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
19. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byla buvo sudėtinga. Byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai. Šios bylos atveju nebuvo reikalingos specialios žinios, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Atsakovė prieš sudarydama sutartį su advokatu turėjo įvertinti savo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į bylos apimtį bei sąnaudas.
20. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vilniaus bočiai“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliantės vertinimu, ginčijamas teismo sprendimas nėra pagrįstas išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir teisingu vertinimu. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei nuosavybės teise priklausančios maitinimo patalpos, esančios pirmajame aukšte (šiuo metu veikianti kavinė) nesusiekia su rūsyje esančiomis maitinimo patalpomis, pažymėtomis plane nuo 10-1 iki 10-8 ir nuo R-10 iki R-14. Būtent į šias patalpas leidžiantį patekti buvusį įėjimą ir užmūrijo atsakovai. Neturi pagrindo teismo išvada, kad ieškovė „turi įsirengusi atskirą išėjimą į Vilniaus gatvę." Ieškovė turi išėjimą į Vilniaus gatvę iš pirmajame namo aukšte esančių kavinės patalpų, tačiau ir šis išėjimas (tuo pačiu ir įėjimas) buvo įrengtas ne ieškovės. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog patekimo į rūsį anga šiuo atveju nėra per maža, kadangi pateikimo į rūsį anga nėra laikytina patekimu į namą, neatsižvelgė, kad rūsyje yra komercinės - maitinimo patalpos. Ieškovė nesinaudojo minėta anga, nes turėjo kitą įėjimą į rūsio patalpas, tačiau šį užmūrijus į maitinimo patalpas esančias rūsyje patenkama per minėtą angą.
22. Priešingai nei nurodo teismas skundžiamame sprendime, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas" teikia Bendrijai administravimo paslaugas, visas ar dalį ir kokios būtent paslaugos patenką į tą teikiamą dalį. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas" turto administratoriumi buvo įregistruota tik 2015 m. lapkričio 19 d., o įregistravimo pagrindu nurodyta ne 2014 m. sausio 8 d. sutartis (kuri beje turėjo galioti iki 2016 m. gruodžio 31 d.), tačiau 2015 m. lapkričio 19 d. sutartis, kurios turinys teismui negali būti žinomas, nes tarp bylos dokumentų šios sutarties nėra. Taigi, yra didelė tikimybė, jog Statybą leidžiantis dokumentas jai buvo išduotas neteisėtai, teismas šios aplinkybės netyrė. Teismas pats pripažino, kad UAB „Naujamiesčio būstas" nėra namų administratorius, o tik pagal sutartį (negaliojančią) su Bendrija vykdo kai kurias administravimo funkcijas, o namą administruoja Bendrija. Įtarimų dėl to, kas yra namų administratorius, turėjo sukelti ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. lapkričio 19 d. išrašo (pateikė Bendrija) 7.1 ir 7.2 punktai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepatikrino UAB „Naujamiesčio būstas" statuso ir tuo pažeidė Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1512, 41.1 punktą ir neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą ne statytojui. Jeigu visgi būtų pripažinta, kad namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas", konstatuotina, jog bendrija išsprendė ne savo kompetencijos klausimą, kadangi iš byloje pateikto 2015 m. kovo 5 d. balsų skaičiavimo protokolo matyti, kad šio balsavimo organizatoriumi yra ne UAB „Naujamiesčio būstas", o Bendrija ir Bendrijos valdybos pirmininkas V. K..
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo konstatavo, jog apie priimtus sprendimus buvo informuoti visi bendrasavininkiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad apie šį balsavimą raštu nebuvo informuoti ir kiti namo bendraturčiai. Įrodyti, kad yra įvykdyti visi teisės aktų reikalavimai organizuojant tokį balsavimą pareiga tenka Bendrijai. Įrašas balsų skaičiavimo protokole, kad įteikti 49 balsavimo biuleteniai, neatitinka tikrovės. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija formaliai pažiūrėjo į rašytiniam pritarimui gauti pateiktus dokumentus dėl bendraturčių sutikimo ir netikrino jų pagrįstumo. (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių balsavimas dėl (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės valdymo neturėjo jokios prasmės ir buvo akivaizdžiai perteklinis, nes (duomenys neskelbtini) namo bendraturčiai, kurie neturi nuosavybės teise butų ar negyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas būtų padaręs teisingą išvadą, kad apie planuojamus priimti sprendimus buvo informuoti ne visi namo bendrasavininkai, automatiškai būtų kilęs klausimas dėl tokio balsavimo raštu teisėtumo ir jo rezultatų galiojimo bei reikšmės išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Vykdant šį pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių balsavimą buvo pažeisti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.
24. Neginčijama, kad užmūrytas įėjimas įrengtas ne ieškovės naudai bei tai, kad ieškovė beveik trisdešimt metų naudojosi šiuo įėjimu ir naudojosi pagal tiesioginę šio įėjimo paskirtį – tam, kad patektų į nuosavybės teise priklausančias komercinės paskirties patalpas, esančias šio namo rūsyje. Užmūrijus įėjimą ieškovės padėtis ženkliai pablogėjo, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija šios aplinkybės nepatikrino ir tokiu būdu pažeidė rašytinio pritarimo išdavimo tvarką, numatytą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 41.5 punkte. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra pažeisti ne tik ieškovės interesai, tačiau ir jo nuosavybės teisės, kurias saugo LR Konstitucijos 23 str. bei CK 4.85 str. 6 d.
25. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, jog ekspertizę atlikti buvo pavesta ne ieškovės siūlytam teismo ekspertui S. M., o atsakovės pasiūlytam teismo ekspertui. Tokio pasirinkimo kriterijais teismas įvardino teismo eksperto pasiūlytą trumpesnį ekspertizės atlikimo terminą bei mažesnę ekspertizės kainą, tačiau ekspertizė buvo atliekama daugiau kaip tris kartus ilgiau nei buvo siūloma ir beveik du kartus ilgiau nei atlikti ekspertizę siūlė ieškovės parinktas teismo ekspertas. Šis neatitikimas kelia ieškovei pagrįstų abejonių ar atsakovės parinkto teismo eksperto pasiūlymas dėl ekspertizės laiko buvo rimtas eksperto nešališkumu ir nepriklausomumu. Kelia pagrįstų abejonių ir ekspertizės akto išvada pirmu klausimu, kadangi ekspertas apžiūros metu pats negalėjo nustatyti, kad pro užmūrytą angą buvo patenkama ne į rūsyje esančias patalpas, o į bendrojo naudojimo patalpas. Vadinasi jam šią mintį, tapusią argumentu šiai išvadai suformuluoti, kažkas pasiūlė. Ekspertas, teikdamas išvadą pirmuoju klausimu, remiasi projektine dokumentacija, kurios prie ekspertizės akto neprideda. Ieškovė tokios projektinės dokumentacijos neturi. Jos nėra ir byloje. Taigi, nesant dokumentacijos, kurios pagrindu ekspertas nurodė darantis išvadas, jos laikytinos hipotezėmis.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodė, kad nėra ir ieškovė neįrodė konkretaus savo teisių pažeidimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teiginiai, kad užmūrijus angą ji neteko įėjimo į priklausančias patalpas, esančias rūsyje, kad dėl to buvo pažeistos jos teisės, yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės, tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Priešingai nei įrodinėja ieškovė, užmūryta anga (duomenys neskelbtini) name nėra ir niekada nebuvo įėjimu į ieškovei priklausančias patalpas, esančias rūsyje. Vien tai, kad per šią angą, kaip vienu iš dviejų galimų patekimų į (duomenys neskelbtini) namą, ieškovė naudojosi patekdama ir į dalį rūsyje esančių savo patalpų (nes jam tiesiog taip buvo patogiau), savaime nereiškia, kad užmūryta anga buvo (ar turėtų būti laikoma) ir patekimu į rūsyje esančias jo patalpas. Ieškovės patekimas per ginčo angą į rūsyje esančią patalpą, ginčo sprendimui buvo ir neaktualus, nes susisiekimo su ja per užmūrytą angą pastato fasade, ieškovė niekuomet ir neturėjo.
28. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės galimybės patekti į rūsyje esančias patalpas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą ir visapusiškai pagrįstą išvadą (esminę šioje byloje), kad ieškovei yra pilnai užtikrinamos visos sąlygos patekti į jos nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) name, ir pilnai užtikrinta evakuacija gaisro atveju. Ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nebegaliojančia 2014 m. sausio 8 d. sutartimi, kad namo administratoriumi išliko Bendrija, kad administravimo faktas nebuvo įregistruotas statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu ir pan., neatitinka tikrovės. Iš projekto dokumentacijos, tarp kurios yra ir 2015 m. balandžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas, matyti, kad tiek projekto rengimo, tiek jo derinimo, tiek statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo turto administratoriumi ir šis faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Kartu su 2014 m. sausio 8 d. sutartimi į bylą buvo pateiktas ir susitarimas Nr. 1 prie jos, iš kurio matyti, kad 2015 m. spalio 8 d. sutartis buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija.
Šalies argumentai
29. Ieškovė nesąžininga, teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie sprendimų dėl angos užmūrijimo priėmimą, kad šios aplinkybės nuo jos buvo slepiamos. Tą akivaizdžiai įrodo pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas 2016 m. spalio 10 d. raštas Bendrijai, kuriuo prašoma pateikti susirinkimo, kuriame buvo svarstomas angos užmūrijimo kausimas. Ieškovė nei šioje, nei jokioje kitoje byloje niekuomet neginčijo savininkų priimto sprendimo užmūryti ginčo angą, jokių reikalavimų dėl priimtų sprendimų neteisėtumo, nepagrįstumo ar pan. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie neva padarytus pažeidimus priimant sprendimus yra nauji ir jais ieškovė nesirėmė pareikšdama reikalavimus, be to jie yra už bylos nagrinėjimo ribų.
30. Atsakovė pažymi, jog ieškovė niekuomet neginčijo teismo eksperto išvadų. Visi dokumentai, kuriais rėmėsi ekspertas pridėti prie ekspertizės akto. Ne tik ekspertas, bet ir bet kuris asmuo, susipažinęs su bylos medžiaga, gali nustatyti, kad pro užmūrytą angą buvo patenkama ne į rūsyje esančias patalpas, o į bendro naudojimo patalpas (koridorius).
Atsiliepimas
31. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
32. Nurodė, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių sprendimo teisėtumą ar įrodymų apie tai, kad nežinojo apie vykusį balsavimą. Minėtas bendraturčių sprendimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, spręsdama dėl rašytinio pritarimo išdavimo, neturėjo pagrindo kvestionuoti šio sprendimo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog ginčijamas rašytinis pritarimas buvo išduotas neteisėtai ir pažeidžiant įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad butų savininkai (35) vienbalsiai pritarė angos iš kiemo pusės užmūrijimui, UAB „Naujamiesčio būstas“, 2014-01-08 sutarties pagrindu atstovaudamas namo (duomenys neskelbtini), savininkus, pagrįstai kaip užsakovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai visus reikalingus dokumentus statybą leidžiančio dokumento išdavimui, rašytinis pritarimas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taip pat namo savininkų interesai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.
34. Ta aplinkybė, kad teismas iš pasiūlytų kandidatūrų pasirinko ne ieškovės, o kitos šalies siūlytą ekspertą, nesudaro pagrindo išvadai, kad atlikta ekspertizė yra nepagrįsta ar teismas ja nepagrįstai rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nepasinaudojo teise prašyti atlikti pakartotinę (papildomą) ekspertizę šioje byloje. Byloje pateiktas ekspertizės aktas patvirtino ieškinio nepagrįstumą bei paneigė ieškovės byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo ekspertizės aktu, priimdamas skundžiamą sprendimą bei kitais byloje esančiais įrodymais.
35. Pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo atsakovė nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ieškovės argumentus bei spręsti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas šias išlaidas sumažinti bei ar toks sumažinimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovams dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui galiojimo panaikinimo ir įėjimo į rūsį atstatymo.
38. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei UAB „Vilniaus bočiai“ nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose yra įsikūrusi kavinė. 2015 m. kovo 5 d. butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma pritarė Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasadinėje sienoje pirmame aukšte ir kiemo pusės esančios angos užtaisymui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-06-28 priėmė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160628-00224, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti minėtą pritarimą, motyvuodama tuo, kad jis priimtas pažeidžiant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką bei ieškovės interesus.
39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamas rašytinis pritarimas yra išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat neįrodė, jog teisė naudotis bei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu pažeistos.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
40. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad jis nėra pagrįstas išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir teisingu vertinimu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, jog UAB „Naujamiesčio būstas" nėra namų administratorius, todėl yra didelė tikimybė, jog Statybą leidžiantis dokumentas jai buvo išduotas neteisėtai. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie susirinkime priimtus sprendimus buvo informuoti visi bendrasavininkiai. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, užmūrijus įėjimą ieškovės padėtis ženkliai pablogėjo, tačiau šios aplinkybės atsakovė nepatikrino ir tokiu būdu pažeidė rašytinio pritarimo išdavimo tvarką.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio ribas, išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu siekė, jog būtų panaikintas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duotas 2016 m. birželio 28 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-0 160628-00224. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamas pritarimas išduotas atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri neturėjo teisės vykdyti statytojo funkcijas, neįvertinus, jog 2015 m. kovo 5 d. bendraturčių sprendimas priimtas neteisėtai bei ignoruojant aplinkybę, kad tokie veiksmai pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
43. Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, statybos leidimas gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą. Atliekant tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004 m., p. 212–224).
44. Kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodo apeliantė, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės argumentus, kuriais buvo grindžiamas atsakovės išduoto rašytinio pritarimo neteisėtumas ir atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad praėjimo užmūrijimas pažeidė jos interesus, neįrodė, jog ginčijamas pritarimas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktus. Kolegija įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
45. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ neturėjo statytojo teisės, kadangi pagal negaliojančią sutartį vykdo tik kai kurias namo administravimo funkcijas, o administratoriumi išliko bendrija.
46. Remiantis LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal CK 4.83 str. 3 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju pasirinkta namo bendro naudojimo objektų valdymo forma - daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, kuri dalį funkcijų yra pavedusi administruojančiai įmonei sutartiniais pagrindais. Tiek atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“, tiek Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ yra ginčo namo administratorius 2014 m. sausio 8 d. sutarties Nr. NB-SUT-14-004/1 pagrindu. Šiuo atveju nagrinėjamai bylai svarbi aplinkybė, jog kreipimosi dėl ginčo pritarimo metu kaip patvirtino ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ kaip namo administratorė taip pat buvo įrašyta ir viešame registre. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovei sprendžiant pritarimo išdavimo klausimą nebuvo teisinio pagrindo abejoti viešo registro duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, jog pritarimas išduotas pažeidžiant LR Statybos įstatymo 2 d. 3 p. bei Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo nuostatas. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog abejonių dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ statuso taip pat nekilo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui 2015 m. kovo 21 d. išduodant Laikinąjį apsaugos reglamentą, kuriame UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodomas kaip statytojas. Pažymėtina ir tai, jog nei viena iš minėtos sutarties šalių neginčija minėtos sutarties galiojimo fakto ir nurodo, jog sutartis, kurios pagrindu veikia UAB „Naujamiesčio būstas“ kaip namo administratorius galioja ir niekada nebuvo nustojusi galioti. Kolegijos vertinimu, įrodymų, kurie būtų pagrindu konstatuoti sutarties negaliojimą ar abejoti, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ nėra ginčo namo administratorius, apeliantė nepateikė.
47. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, jog dėl ginčijamo pritarimo buvo pažeisti jos kaip trečiojo asmens interesai ir tokiu būdu buvo pažeistas Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo 41.5 punktas (patikrinti ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus). Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatavo, jog ieškovė neįrodė savo interesų pažeidimo. Siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu paskyrė ekspertizę byloje, kuri taip pat nepatvirtino, jog ieškovės nebeturi galimybės naudotis jai priklausančia nuosavybės teise. Priešingai nei teigia apeliantas, ekspertizės akto išvados tik patvirtina, jog užmūryta anga yra patekimas į bendrojo naudojimo patalpas, o ne patekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas; į rūsio patalpas galima patekti per pirmo aukšto bendro naudojimo laiptinę ir per pirmos aukšto kavinės patalpas.
48. Nors apeliantė kvestionuoja ekspertizės akto išvadas motyvuodama eksperto neobjektyvumu, tačiau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo jomis abejoti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog eksperto atlikusio ekspertizę kvalifikacija ir patirtis teisėjų kolegijai nekelia abejonių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas ar neišsamus ar neatitinkantis kitų byloje nustatytų aplinkybių. Apelianto minima projektinė dokumentacija, kuri nėra pridėta prie ekspertizės akto yra bylos medžiagoje, kuria be kita ko rėmėsi ekspertizę atlikdamas ekspertas. Kitokių išvadų dėl ekspertizės išvadų nesuponuoja ir apeliantės argumentai, jog ekspertizė buvo atliekama ilgesnį laikotarpį nei buvo nurodyta prieš ją paskiriant.
49. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo bei atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo interesų pažeidimo. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog užmūrijus angą ieškovei įėjimas į jam priklausančias patalpas ne be toks patogus, nėra laikytinas interesų pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant bendraturčių interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Taigi, teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
50. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog sprendimas atlikti ginčo darbus buvo priimtas 2015 m. kovo 5 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos sprendimu. Pažymėtina, jog bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Apeliantė kvestionuoja priimtą sprendimą motyvuodama tuo, kad sprendimai priimti nesant balsų daugumos, t.y. pažeidžiant CK 4.85 str. nustatytą tvarką, kelia klausimus dėl atitinkamų asmenų turimų balsų skaičiaus ir teisės balsuoti atitinkamais klausimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Minėtais argumentais, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nesirėmė, todėl kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2015 m. kovo 5 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą negaliojančiu nereiškė, minėtas sprendimas yra galiojantis iki šiol, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovė priimdama ginčijamą pritarimą ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo pareigą analizuoti butų savininkų susirinkimo sprendimo priėmimo teisėtumą.
51. Kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog sprendimas užmūryti angą priimtas be ieškovės žinios taip pat atkreipia dėmesį, jog angos užmūrijimo klausimas buvo keliamas dar 2014 m. Iš byloje esančio namo administratoriaus 2014 m. gegužės 9 d. rašto, kuriuo siūloma užtaisyti angą, matyti, jog dėl sienoje buvusios atviros angos buvo patiriami bendraturčių nuostoliai dėl į ją laisvai patenkančių pašalinių asmenų veiksmų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė dalyvavo balsavime dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2016 m. ūkinio – finansinio ir ilgalaikio 2016-2020 metų darbų plano patvirtinimo, kuriame be kitų darbų taip buvo numatyti ir ginčo darbai. Taip pat kritiškai vertintina apeliantės pozicija, jog darbai atlikti be jos žinios, atsižvelgiant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, jog užmūryta anga buvo 30 metų naudotas patekimas į jai priklausančias patalpas.
52. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ginčui aktualias teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
53. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
54. Atsakovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sumažintos nuo 2274,48 EUR iki 1500 EUR.
55. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
56. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad išlaidos neprotingai didelės ir atsižvelgdamas į bylos apimtį, advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino.
57. Pažymėtina, jog byloje iš esmės nėra ginčo, jog atsakovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra laikytinos protingomis ir pagrįstomis, o procesinė pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju tokios išlaidos turėtų būti sumažintos, tenka sumažinimo siekiančiai proceso šaliai (CPK 178 straipsnis). Advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Teismo pareiga yra įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016). Priešingas aiškinimas reikštų byloje dalyvaujančių asmenų, pateikusių procesinius dokumentus, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimą.
58. Kolegija vertindama atsakovės patirtų išlaidų pagrįstumą atkreipia dėmesį, jog ieškovės ieškinys buvo tikslinamas, bylai buvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, buvo rengiami procesiniai dokumentai pozicijai dėl ekspertizės skyrimo ir eksperto kandidatūros, bylos apimtis nebuvo maža, o jos pagrindas susijęs su poįstatyminių teisės aktų analize, bylos nagrinėjimo metu vyko trys teismo posėdžiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2274,48 EUR atstovavimo išlaidos už minėtus teisinės pagalbos veiksmus laikytinos neprotingai didelėmis. Nors ginču nėra sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, tačiau procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Atsakovė siekdama apsiginti nuo pareikšto ieškinio sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, atstovaudamas atsakovę nagrinėjamoje byloje patyrė darbo ir laiko sąnaudas. Apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais.
59. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1500 EUR, todėl yra pagrindas ginčijamoje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir priteisti apeliantei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“ 2274,48 EUR teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. Atsakovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 EUR teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą). Minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat neviršija rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos turėtos 726 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Išieškoti iš ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“, į. k. 222644590 atsakovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, į. k. 302496530 naudai 2274,48 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus bočiai“, į. k. 222644590 atsakovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, į. k. 302496530 naudai 726 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.