- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- eCIK-972/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19690-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi: paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“ iš atsakovės priteistas 22 980,96 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, ir šia apimtimi priėmė naują sprendimą – atmetė priešieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė savo kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai, įtraukdami PVM mokėtojo už statybos defektų šalinimą pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėtą PVM į nuostolių sumą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnį, nes PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, t. y. gali susigrąžinti PVM, sumokėtą pagal jam išrašytas sąskaitas faktūras. Be to, bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006; 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas). Be to, atsakovė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai pripažino žala stogo remontui sunaudotų naujų medžiagų kainą, nors nagrinėjant bylą buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad stogui suremontuoti galėjo būti antrą kartą panaudotos atitinkamos senos medžiagos. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. Z. patvirtino, kad senos medžiagos galėjo būti pakartotinai panaudotos, o UAB „Almor“ darbuotojas D. R. savo ruožtu paaiškino, kad net nebuvo bandoma išsaugoti ardomų medžiagų. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo šiais įrodymais, nepaaiškino, kodėl juos atmeta. Apibendrinus minėtus įrodymus, teigtina, kad ieškovė neįrodė, jog buvo būtina naudoti naujas medžiagas, ir kad atitinkamai nėra priežastinio ryšio su išlaidomis šioms medžiagoms įsigyti. Atsakovė savo skunde taip pat nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, laikydamas statybos techninį prižiūrėtoją mažiau atsakingu už statinio normatyvinę kokybę, negu yra rangovas, pažeidė CK 6.696 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalį ir 19 straipsnį, kitus statybos proceso dalyvių atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, nes statybos techninis prižiūrėtojas yra atestuotas specialistas, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už statinio normatyvinės kokybės reikalavimų laikymąsi. Be to, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 71 punktas).