Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. R., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliotai prokurorei R. T., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei S. P.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros bei atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovei (duomenys neskelbtini) pareikštų ieškinio reikalavimų

Byloje kilo ginčas dėl turtinės, neturtinės žalos priteisimo iš valstybės ir (duomenys neskelbtini). CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Ieškovas byloje yra pareiškęs solidarius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pagal CK 6.272 str. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nesutinka su jos atžvilgiu pareikštais ieškovo reikalavimais ir teismas tam pritaria. (duomenys neskelbtini) yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus advokatus, koordinuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovauti jų interesams ir juos ginti, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos advokatūros įstatų 1 str.). Viešasis asmuo negali solidariai atsakyti su teisėsaugos institucijomis dėl žalos atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. Todėl teismas nemotyvuotą ieškovo ieškinio reikalavimą dėl solidarios turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsakovei (duomenys neskelbtini) išskiria ir nagrinėja atskirai, nes tik su (duomenys neskelbtini) veiksmais yra susijęs ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises).

Ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.). Teismas sutinka su atsakovės teiginiu dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir senatį ieškovo ieškiniui taiko, nes pagrįstai šis terminas skaičiuojamas nuo 2011-03-31, kada ieškovas buvo laikinai išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) sąrašo. Pažymėtina, jog 2011-10-07 Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo R. R. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio (duomenys neskelbtini) dėl 2011-03-31 sprendimo panaikinimo (b.l. 77-79,84). Ieškovas nenurodė svarbių motyvų dėl ko atsisakė ieškinio dėl sprendimo jį laikinai išbraukti iš (duomenys neskelbtini) sąrašo, nei dėl praleisto senaties termino. Ieškinio pareiškimas dėl sprendimo panaikinimo nenutraukė ieškinio senaties termino, nes ieškovas ieškinio atsisakė (CK 1.130 str. 4 d.). Tačiau prie6ingai negu teigia atsakovė, ieškovo pareikštas reikalavimas teismui nėra tapatus su Vilniaus apygardos teismui pareikštu reikalavimu, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės nelaikytinas pakartotiniu ieškinio pareiškimu (CPK 294 str. 2 d.).

Teismui konstatavus, jog ieškinio senaties terminas praleistas, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį šioje dalyje (CK 1.131 str. 1 d.).

Teismas pritaria atsakovės nuomonei, jog ji nepažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ar kitų teisės aktų laikinai išbraukiant R. R. iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąrašo. Išnykus aplinkybėms, sudariusioms laikino išbraukimo pagrindą, ieškovas vėl buvo įrašytas į minimą sąrašą. Nesant (duomenys neskelbtini) veiksmuose neteisėtų veiksmų ir kaltės, civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jai nekyla ir ieškovo reikalavimas solidariai priteisti žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Atlyginant žalą (duomenys neskelbtini) negali būti prilygintas valstybės tarnautojui, nes jo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o jo laikinas nušalinimas yra Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme numatyta procesinė priemonė (duomenys neskelbtini) ir negali būti lyginamas su kardomąja priemone ar nušalinimo nuo pareigų institutu.

Dėl atsakovei valstybei pareikštų ieškinio reikalavimų

Dėl aukščiau paminėtų motyvų atsakovę (duomenys neskelbtini) motyvuotai eliminavus iš ieškovo ieškinio reikalavimo solidariai priteisti turtinę ir neturtinę žalą ir ieškinį toje dalyje atmetus dviem savarankiškais pagrindais, sprendžiama likusi ginčo dalis dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 str. 3 d. atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Žalos padarymo faktas savaime nesukuria valstybei prievolės atlyginti žalą, t.y. pagal CK 6.272 str. valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik dėl tam tikrų neteisėtų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų veiksmų, taikant procesines prievartos priemones baudžiamajame procese, teisėtumą. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 str. reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus.

Ieškovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką detaliai reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau tekste - BPK), todėl norint konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, būtina nustatyti kokias BPK nuostatas pažeidė valstybės pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar įtarimų pareiškimas bei konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK IV dalis, kurios 166 str. 1 d. yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 str. 1 d. nuostatą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamąjį procesą ir konkrečiai ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.

Šalių paaiškinimais, pateiktais byloje rašytiniais duomenimis, prijungtos Šiaulių miesto apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-77-899/2012 medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010-08-23 pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo tarnybinį pranešimą dėl tyrimo pradėjimo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-08-20 14.00 val. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo įtariamajam N. B.. Posėdžio metu įtariamojo N. B. gynėjas (duomenys neskelbtini) E. K. nurodė, jog jis dalyvavo akistatos tarp įtariamųjų M. D. ir jo ginamojo N. B., kurios metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi nedalyvavo įtariamojo M. D. (duomenys neskelbtini) R. R.. E. K. nurodė, jog VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės ikiteisminio tyrimo tyrėja R. M. paaiškino, kad protokole R. R. pasirašys vėliau. Nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., padarymo (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I t. b.l. 1-2). Tarnybinis pranešimas 2010-08-23 vizuotas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokuroro pavaduotojui R. D., kuris ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti prokurorui E. J.. Nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų įstatymais numatytų priemonių, kad pilnai, visapusiškai, teisingai ir objektyviai būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, surinkti visi kaltę pagrindžiantys ir kaltę paneigiantys įrodymai. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad neteisėtai, nepagrįstai jo atžvilgiu buvo pareikštas įtarimas, atmestinos kaip nepagrįstos. Teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas pažeidžiant BPK numatytus reikalavimus.

Vykdant nurodytą ikiteisminį tyrimą, 2011-03-15 pranešimas apie įtarimą įtariamajam R. R. įteiktas 2011-03-21. Jis įtariamojo apklausos protokole nurodė, jog tuo metu parodymus duoti atsisako, juo duos vėliaus, kai detaliai susipažins su pareikštu įtarimu (baudžiamosios bylos I t. b.l. 113-114). 2011-05-05 įtariamojo apklausos protokole R. R. paaiškino, kad nedalyvavęs ginamojo įtariamojo M. D. akistatoje, pasirašė jį vėliau, nes tokios buvo faktinės aplinkybės. Nuo kokių nors teisinių savo veiksmų vertinimo apklausos dieną susilaikė. Suprato, kad jo veiksmai galimai neatitiko įstatymo reikalavimų, dėl ko savo kaltę pripažino iš dalies. Tą dieną negalėjo vienareikšmiškai pasakyti ar jo veiksmuose tikrai yra inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai (baudžiamosios bylos I t. b.l. 117-120). Įtariamuoju R. R. buvo apklaustas 2011-07-22 pateikus pranešimą apie įtarimą ir apklausoje nurodė, kad dėl patikslinto pranešimo apie įtarimą nieko papildomai pasakyti neturi, parodymus davė ankstesnėje apklausoje (baudžiamosios bylos I t. b.l. 127). Ikiteisminio tyrimo byloje taip pat buvo atlikta akistatos protokolo apžiūra, liudytojais apklausti: M. D., E. K., N. B., D. J., S. V., pateiktas įtarimas ir įtariamąja apklausta R. M. (baudžiamosios bylos I t. b.l. 34-37, 41-43, 44-46, 47-49, 50-52, 53-56, 82, 86, 87-90), surinkti įtariamuosius charakterizuojantys duomenys.

2011-07-25 surašytas kaltinamasis aktas, Šiaulių miesto apylinkės teismui byla perduota 2011-07-27 ir 2011-08-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi byla perduota nagrinėti teismo posėdyje 2011-09-06 10.00 val. (baudžiamosios bylos I t. b.l. 160-166). 2012-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir paskyrė subendrintą galutinę bausmę – 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudą (baudžiamosios bylos II t. b.l. 124-138). 2013-01-08 Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-300/2013 priėmė išteisinamąjį nuosprendį bei panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendį, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (baudžiamosios bylos II t. b.l. 178-188). 2013-06-13 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013 atmetė Šiaulių apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl 2013-01-08 Šiaulių apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio (baudžiamosios bylos III t. b.l. 26-32).

Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismas priimtu nuosprendžiu nustatė, kad R. M. ir R. R. veiksmai įrašant į dokumentą melagingus duomenis nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme, teigti, kad jų elgesys sukėlė tokius padarinius (neturtinę žalą), dėl kurių tas elgesys negalėtų būti vertinamas tik kaip drausminis nusižengimas, nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo nuteistųjų veiksmus prilyginti nusikalstamoms veikos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo neteisingai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimų nustatyta, jog vada ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą bylą. Tai yra nustatyta ir iš baudžiamąją bylą išnagrinėjusių apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nuosprendžio ir nutarties. Ieškovas iš esmės pripažino, jog su R. M. įrašė į akistatos protokolą melagingus duomenis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstą ir prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą. Išteisinimo pagrindas, kad toks R. M. ir R. R. elgesys galimai gali būti vertinamas tik kaip drausminis nusižengimas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vertinant įrodymų visumą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius veiksmus, pripažintina, jog ieškovas nepagrindė savo teiginių apie įstatymo pažeidimus pradedant ikiteisminį tyrimą, neteisingą įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., padarymu bei nepagrįsto kaltinamojo akto surašymo nei faktinėmis aplinkybėmis nei įstatymo nuostatomis bei neįrodė, jog pareigūnų veiksmai vykdant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu buvo neteisėti (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodo dar vieną ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą – per ilgą bylos nagrinėjimą. Ieškovas teigia, jog ikiteisminis tyrimas neatliekant jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų jo atžvilgiu truko beveik 7 mėnesius. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo nuomone dėl nepakankamai neintensyvaus ikiteisminio tyrimo veiksmų iki R. R. R. pateikto įtarimo. Tačiau pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ir duomenys įtariamųjų kaltei pagrįsti buvo renkami viso ikiteisminio tyrimo metu. Tik R. R. įtekus pranešimą apie įtarimą baudžiamajame procese jam atsirado teisės ir pareigos ir nuo šios datos skaičiuotina ikiteisminio tyrimo trukmė, t.y. 2011-03-21. Iki pranešimo apie įtarimą atliekamas ikiteisminis tyrimas ieškovui nesukėlė jokių suvaržymų. Ieškovas taip pat nurodo, jog baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo vykdomas nepateisinamai ilgai. Reikalavimas atlikti baudžiamąjį procesą per įmanomai trumpesnį laiką, reiškia jį atlikti per laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, pateikimo iki galutinio sprendimo dėl pareikštų kaltinimų priėmimo. 2011-03-21 R. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kaltinamasis aktas surašytas 2011-07-27. Teismas sutinka su atsakovės Generalinės prokuratūros atstovės nuomone, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 4 mėnesius ir 5 dienas ir šis terminas nėra nepateisinamai ilgas. Šiaulių apylinkės teismui byla perduota 2011-07-27. Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko 9 mėnesius ir 4 dienas, o apeliacinis ir kasacinis procesas 12 mėnesių ir 13 dienų. Viso baudžiamasis procesas R. R. atžvilgiu truko 2 metus 1 mėnesį ir 22 dienas ir šis terminas nelaikytinas pernelyg ilgu.

Baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad R. R. 2011-03-21 įteikus pranešimą apie įtarimą atsisakė duoti parodymus dėl pareikšto įtarimo (baudžiamosios bylos I t. b.l. 113-114), nagrinėjant bylą Šiaulių apylinkės teisme 2012-04-11 į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys neaiškios (baudžiamosios bylos II t. b.l. 111). 2012-06-27 Šiaulių apygardos teisme bylos nagrinėjimas buvo atidėtas R. R. prašymu, pastarajam esant pavargusiam po naktinės pamainos ir byloje teismo posėdis paskirtas tik 2012-10-08 (baudžiamosios bylos III t. b.l. 160-161). Dėl šių aplinkybių procesas galėjo būti dar trumpesnis, tačiau buvo įtakotas užsitęsti paties R. R. veiksmų.

Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikštų kaltinimų priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Kasacinis teismas teismų praktikoje pabrėžia, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo. Tų kriterijų laikosi ir apylinkės teismas savo sprendime.

Teismas, įvertinęs visus ieškovės argumentus ir juos grindžiančius duomenis, sutinka su atsakovės atstovų atsiliepimuose išdėstytais teiginiais, jog ši baudžiamoji byla tirta ikiteisminio tyrimo institucijose ir išnagrinėta teismuose per palyginti optimalų laiką, kiek tai leido bylos sudėtingumas, esant dviem įtariamiesiems dėl dviejų nusikalstamų veikų bendrininkaujant, kai jiems nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės ir ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo vilkinamas, o procesas užsitęsė dėl paties ieškovo veiksmų.

Šiuo atveju, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas R. R. atžvilgiu buvo vilkinamas, ar truko pernelyg ilgai. Taip pat patvirtina, kad teismų veiksmuose, organizuojant bylos nagrinėjimą, nebuvo jokių proceso vilkinimo požymių, nes teismai siekė išnagrinėti bylą tinkamai ir nustatytais terminais. Teismas sutinka su atsakovės atstovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos, apeliacinis ir kasacinis procesai taip pat negali būti pripažintas per ilgu (CPK 178, 185 str.).

Vertinant ieškovo argumentą, kad apie apkaltinamąjį nuosprendį buvo plačiai aprašoma masinėse informavimo priemonėse (galima rasti ir dabar Google internetinio puslapio paskyroje), būtina pabrėžti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką dėl išteisinamojo nuosprendžio reikšmės, nagrinėjant valstybės civilinę atsakomybę, kylančią iš neteisėtų valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme. Bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti (LAT nutartys Nr. 3K-7-183/2006, Nr. 3K-3-169/2007). Priešingai, turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (LAT nutartis Nr. 3K-3-169/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžia, kad civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (LAT Nr. 3K-3-364/2008).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų reikšmę nei pirmosios instancijos teismas, tačiau tai nereiškia, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti dėl kokių nors esminių baudžiamojo proceso ir ieškovo teisių pažeidimo, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai buvo įtariamas ir kaltinamas, ir kad dėl nuosprendžio panaikinimo valstybei savaime turi kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui už jo nepatogumus baudžiamojo proceso metu. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė, kad R. M. ir R. R. veiksmai įrašant į dokumentą melagingus duomenis nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme, teigti, kad jų elgesys sukėlė tokius padarinius (neturtinę žalą), dėl kurių tas elgesys negalėtų būti vertinamas tik kaip drausminis nusižengimas, nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo nuteistųjų veiksmus prilyginti nusikalstamoms veikos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują, išteisinamąjį nuosprendį ieškovo ir R. M. atžvilgiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų renkant įrodymus, nekonstatavo, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas neteisėtai, ar kad jo priėmimui įtakos turėjo neteisėti teisėjo veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiu atveju pripažįsta, kad tokie išteisinimo pagrindai nepaneigia faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti (LAT nutartis Nr. 3K-3-364/2008).

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad išvada ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla, o įrodymus teisėjas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 2 ir 5 d.). Tai reiškia, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas tuos pačius įrodymus įvertindamas pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris nesutampa su aukštesnės instancijos teismo teisėjų vidiniu įsitikinimu, jokių neteisėtų veiksmų neatlieka, jeigu nėra nustatytos kitos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad teisėjas sprendimą priėmė neteisėtai (pavyzdžiui būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas tyčia pakenti kaltinamajam, akivaizdžiai aplaidžiai atlikdamas savo pareigas ir pan.). Tokių pirmos instancijos teismo teisėjo priimto nuosprendžio neteisėtumą galinčių patvirtinti faktų šiuo atveju nenustatyta ir ieškovas jų neįrodė (CPK 178 str.). Todėl valstybės civilinės atsakomybės prasme ieškovo išteisinimas kaip tik ir reiškia jo reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi procesiniai veiksmai bei priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo neteisėti, ir kad valstybė turi atlyginti žalą ieškovui už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka stengėsi atskleisti nusikalstamą veiką, apie kurią pareigūnai turėjo tam tikrų duomenų. Priešingu atveju pripažinus, kad bet kokio išteisinimo atveju, nepriklausomai nuo išteisinimo pagrindo, išteisintam asmeniui valstybė turi atlyginti žalą, net jeigu viso proceso metu pareigūnai ir nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, iškiltų grėsmė, jog nusikalstamų veikų atskleidimas ir jų ištyrimas valstybei taptų neadekvačia finansine našta.

Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pagrindas pareikšti ieškovui įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. buvo, baudžiamasis procesas nebuvo vilkinamas ir neužtruko pernelyg ilgai, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atitinkamai konstatavus, kad ieškovas šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieškovo nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, apie tai plačiau nenurodant (LAT nutartis Nr. 3K-3-319/2008).

Kadangi ieškinys atmestinas, o atsakovė (duomenys neskelbtini) yra patyrusi 140 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 57,38 Eur būtinas ir pagrįstas kuro kelionei išlaidas, kurios yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais. Todėl patirtos 197,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos šiai atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6,9 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 197,38 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus trisdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,58 (penkis eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.