Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1149-730/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05916-2016-1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl notarės V. J. M. veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės neteisėtų veiksmų, prašydama ištirti notarės V. J. M. veiksmus bei panaikinti 2009-04-27 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir A. Ž.. Iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėja prašo ištirti notarės veiksmą, tvirtinant 2009-04-27 tarp A. S. ir A. Ž. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią A. S. pardavė A. Ž. 6867/8944 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 5-1, esančios (duomenys neskelbtini), ir panaikinti ši sandorį kaip neteisėtą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-19 nutartimi atsisakė priimti R. B. skundą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Be to, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog iš esmės ji skundžia notarės veiksmą tvirtinant šiuo metu galiojantį ir nenuginčytą pirkimo–pardavimo sandorį, kuris kelia pareiškėjai abejonių, ir vienas iš jos reikalavimų taip pat yra ir šio sandorio panaikinimas, t. y. nuginčijimas. Todėl pareiškėjai išaiškino, kad reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka pateikiant teismui ieškinį, nurodant ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu pagrindus pagal Civilinio kodekso I knygos IV skyriaus reikalavimus.Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti 2009-04-27 pirkimo–pardavimo sutartį. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog prašoma panaikinti pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduota (duomenys neskelbtini), esančio namo pastogės dalis, negali būti įvardijama kaip sandoris, kadangi yra sudarytas apgaule, o antstolė patvirtindama tokį sandorį atliko neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama ištirti notarės V. J. M. veiksmus bei panaikinti 2009-04-27 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir A. Ž.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad prašoma panaikinti pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduota (duomenys neskelbtini), esančio namo pastogės dalis, negali būti įvardijama kaip sandoris, kadangi yra sudaryta apgaule, o antstolė patvirtindama tokį sandorį atliko neteisėtus veiksmus, todėl pagrįstai pateikė skundą CPK 511 straipsnio tvarka dėl antstolės veiksmų. Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).CPK 511 straipsnyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad antstolė pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir A. Ž. dėl 6867/8944 dalių negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės pirkimo ir pardavimo patvirtino 2009-04-27. Nors apeliantė teigia, kad apie minėtą sandorį sužinojo kreipimosi su skundu dėl notarės veiksmų į teismą metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas 2009 metais, darytina išvada, kad apeliantė praleido įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą skundui paduoti, kadangi po sandorio sudarymo praėjo daugiau nei 7 metai. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, būtų pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja ne tik skundžia notarės atliktą veiksmą (pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimas), tačiau taip pat ginčija sudaryto sandorio teisėtumą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas reikalauja, kad CPK 442 straipsnio 6 punkto nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks nurodytos proceso teisės normos taikymas netaptų kliūtimi asmeniui, manančiam, kad jo teisė pažeista, ginti šią teisę. Tai reikštų visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008. Teismų praktika. 2008, 30). Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl neteisėtų notaro veiksmų, privalo įsigilinti, kokia reikalavimo esmė. Teismas, nustatęs, kad asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115, 138 straipsniai). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėja reiškia reikalavimą ne tik dėl notarės veiksmų, bet ir taip pat ginčija 2009-04-27 pirkimo–pardavimo sandorį, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir suteikti pareiškėjai galimybę pateikti teismui ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas išaiškindamas apeliantei teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pažymėjo, jog apeliantė nėra ginčijamo sandorio šalis, tačiau vadovaujantis CK 6.227 straipsniu, teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Taigi, nors apeliantė ir nėra ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, tačiau tai neužkerta kelio ginti jos pažeistas teises ir interesus.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo (trūkumų šalinimo) klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos R. B. skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.