Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovams M. R. K. S., K. K. S., G. A., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) Technologijų universitetui, dėl neturtinės žalos iš kiekvieno atsakovo priteisimo bei įpareigojimo paskelbti tam tikro pobūdžio pranešimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovai M. R. K. S., K. K. S., G. A. prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

3. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) Technologijų universitetas pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo A. U. ieškinį atsakovams M. R. K. S., K. K. S., G. A., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) Technologijų universitetui, dėl neturtinės žalos iš kiekvieno atsakovo priteisimo bei įpareigojimo paskelbti tam tikro pobūdžio pranešimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas šaukiamas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, nes neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neprašė.

7. Pažymėtina, jog vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

8. Teismas pažymi, kad civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz. CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

9. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

10. CPK 246 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, nustatyta, jog, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi, ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės priklauso nuo kelių aspektų. Pirma, ar ieškovui ir jo atstovui yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Antra, jei ieškovui ir jo atstovui apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

11. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatų taikymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), sąrašo ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina atliekant tokį vertinimą (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas žinojo teismo posėdžio datą ir laiką, nes: 1) ieškovas ieškinį yra pateikęs per EPP sistemą, ne kartą teismui teikė prašymus per EPP, visi šaukimai į ankstesnius posėdžius buvo siunčiami per EPP; 2) ieškovas dalyvavo 2022 m. liepos 20 d. 14.00 val. vykusiame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas neatvykus atsakovams, nurodant kito posėdžio datą ir laiką.

13. Ieškovas nurodo, kad teismas suklaidino ieškovą, kadangi 2022-07-20 14.00 val. vykusiame teismo posėdyje vertėja nurodė, kad teismo posėdis yra perkeliamas į 2022-08-13, o ne į 2022-08-03, todėl pareiškėjas tikėjosi, kad teismo posėdis vyks 2022-08-13. Apeliacinės instancijos teismas iš 2022-07-20 teismo posėdžio garso įrašo sprendžia, jog ieškovo argumentas yra pagrįstas, kadangi ieškovas galėjo būti suklaidintas. Kito posėdžio data ir laikas vertėjo buvo greitai ištarti, ir, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo, kad jam, galimai, buvo neteisingai nurodyta data, t. y. vietoje teismo paskirto posėdžio 2022-08-03, galimai nurodė kitokią datą - 2022-08-13. Taip pat pažymėtina, kad posėdis vyko nuotoliniu būdu.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustačius, kad ieškovas galimai buvo suklaidintas dėl posėdžio datos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Tai, jog, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad teismo posėdis bus į 2022-08-13, o ne į 2022-08-03, nulėmė, kad jis nesijungė prie epp paskyros, ir tokio jo elgesio negalima laikyti neatsakingu konkrečių aplinkybių kontekste.

15. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

16. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį pateikė per epp, kas lemia, jog procesiniai dokumentai jam turi būti įteikiami elektroniniu būdu, kadangi būtent tokį, t. y. elektroninį, bylos vedimą pasirinkimo ieškovas teikdamas ieškinį teismui. Priešingu atveju elektroninės bylos vedimas netektų prasmės. Pažymėtina, kad bylos elektroninių ryšių priemonėmis inicijavimas laikytinas asmens sutikimu toje konkrečioje (tik joje, o ne visose) byloje dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau nustačius, kad teismo posėdžio metu ieškovas buvo galimai suklaidintas dėl kito teismo posėdžio datos, darytina išvada, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad ieškovas būtų prisijungęs prie bylos ir būtų iki teismo posėdžio datos matęs paskirtą teismo posėdžio datą. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, jomis nepiktnaudžiavo, todėl aplinkybė, jog dėl vertimo jis galimai buvo suklaidintas dėl teismo posėdžio datos, laikytina svarbia aplinkybe, nulėmusia ieškovo nedalyvavimą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad byloje ieškovas iki neatvykimo į paskirtą teismo posėdį viso proceso metu savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, tačiau į tai visai neatsižvelgė.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu institutą, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.