Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-951/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
AN2-104-951/2023
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00156-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Dalius Vaičiulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-951/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00156-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto T. D. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. D. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. birželio 26 d. nutarimu 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams nubaustas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 24 d. 6.15 val. kelio (duomenys neskelbtini) 6 kilometre, (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ten, kur lenkti draudžiama, tai yra sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, T. D. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas pakeisti Institucijos 2023 m. birželio 26 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. D. skirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą panaikinti, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi T. D. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skundas atmestas, Institucijos 2023 m. birželio 26 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2023 m. birželio 26 d. nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams panaikinti ar sumažinti jos trukmę iki 1 mėnesio. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino skundo. Nurodo, jog T. D. pripažino, kad jis pažeidė KET reikalavimus, sutiko su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje – per punktyrinę liniją, tik nepastebėjo ir neįvertino, jog patenka į zoną, kurioje toks veiksmas draudžiamas, prasidėjus ištisinei linijai, laiku nepriėmė sprendimo neatlikti šio veiksmo, tokiu būdu nusižengimas padarytas daugiau dėl neatidumo, o ne dėl tyčios pažeidinėti KET reikalavimus. Dėl to mano, kad teismas turėjo įvertinti mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą bei tai, jog T. D. tokiu būdu nusižengė pirmą kartą.

4.2. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad T. D. specialiosios teisės turėjimas itin reikšmingas ne dėl asmeninių priežasčių, tačiau dėl darbo veiklos, kuri besąlygiškai susijusi su jo darbu, taip pat ir dėl šeimos. Nurodo, kad T. D. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dirba (duomenys neskelbtini) r., „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovėje pirmininko pavaduotoju, kasdien įveikia 60 km į vieną pusę, taip pat turi prižiūrėti įmonės veiklos teritorijas, o tai lemia poreikį pastoviai valdyti transporto priemonę. Taip pat nurodo, kad jo atstovaujamasis augina keturis nepilnamečius vaikus, dėl to transporto priemonė itin dažnai reikalinga, kad nuvežti vaikus į įvairias ugdymo įstaigas, pas gydytojus, taip pat organizuojant jų laisvalaikį ir užimtumą. T. D., kaip daugiavaikis tėtis, netekęs specialiosios teisės, praras galimybę pasirūpinti vaikais. Pažymi, kad kyla ir rizika netekti darbo, nes nebegalės tinkamai vykdyti patikėtos darbo funkcijos.

4.3. Apeliantas, skunde remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 4/2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015), teigia, kad T. D. nesiekia išvengti atsakomybės, tik prašo netaikyti specialios poveikio priemonės, sutinka su piniginės nuobaudos paskyrimu, mano, kad tai padėtų pasiekti bausmės tikslus. Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog T. D. įvertino savo neapdairaus elgesio padarinius, supranta, kad vien procesinis jo elgesio vertinimas ir svarstymas buvo pakankama priemonė padaryti išvadas, jog ateityje nebenusižengtų ir būtų atidesnis vairuotojas.

4.4. Skunde teigiama, kad, įvertinus tai, jog T. D. pripažino padaręs nusižengimą, naujų nusižengimų nedaro, yra itin daug jį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių, rūpinasi daugiavaike šeima, aprūpinimas šeimą pajamomis tiesiogiai koreliuoja su transporto priemonės valdymu, darbo pasiekiamumas kitu transportu nėra galimas, yra pagrindas tenkinti skundą.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas T. D. ir jo atstovo advokato skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visumą, T. D. ir jo atstovo advokato skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

5.2. Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis savo atstovaujamojo kaltės neginčija, kelia tik jam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, t. y. nesutinka su T. D. paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir prašo šios poveikio priemonės neskirti arba skirti trumpesniam 1 mėnesio terminui.

6.1. Skundžiamu nutarimu T. D. nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, <…>. Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi, T. D. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

6.2. Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas T. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo individualizavimo klausimas, prašoma neskirti poveikio priemonės arba skirti administracinio poveikio priemonę 1 mėnesiui, t. y. skirti trumpesniam nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus šios poveikio priemonės terminas.

6.3. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

6.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

6.5. Skundžiamu 2023 m. birželio 26 d. nutarimu T. D. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

6.6. Tai, kad T. D. prisipažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, buvo teisiškai įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors apeliaciniame skunde T. D. atstovas teigia, kad nusižengimas padarytas dėl neatidumo, o ne tyčia, tačiau tai nepaneigia vairuotojo pareigos būti atidžiam ir laikytis KET reikalavimų – nelenkti draudžiamoje vietoje (KET 140.1 punktas). Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą T. D. pažeisti KET reikalavimus. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro, artėjant šiai kelio atkarpai, arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad T. D. automobilį vairuoja ne vienerius metus, todėl KET turi išmanyti gerai, o minėtu keliu, kuriame buvo užfiksuotas T. D. padarytas nusižengimas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į darbą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 4), nuo 2021 m. sausio 4 d. važiuoja nuolat. Kas reiškia, kad kelio ženklai ir ženklinimas minėtame kelio ruože T. D. buvo gerai žinomas. Dėl to skundo argumentas, kad nusižengimas padarytas dėl neatidumo, yra nepagrįstas.

6.7. Kitų T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir T. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad T. D. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas T. D. dar labiau švelninti atsakomybę.

6.8. Iš bylos matyti, kad T. D. per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas net 10 kartų, iš jų net 9 kartus už KET pažeidimus (7 kartus už greičio viršijimą, 2 kartus už tai, kad paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje). Nors už šiuos nusižengimus paskirtas baudas T. D. yra sumokėjęs, t. y. naujo nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau nebuvo baustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, šiuo metu naujų administracinių nusižengimų teisenų nėra pradėta, tačiau paminėtos aplinkybės apie T. D. ankstesnius baustumus itin neigiamai charakterizuoja T. D. asmenybę ir rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau sistemingai daro naujus administracinius pažeidimus. Praeityje būdamas baustas ne tik už sistemingus greičio viršijimus, bet ir už draudžiamo ženklo reikalavimo nesilaikymą, T. D., kaip atsakingas vairuotojas, privalėjo būti itin atidus ir dėmesingas stebėdamas kelio ženklus, pastebėti, jog artėja prie sankryžos, kurioje pagal KET reikalavimus kitą transporto priemonę draudžiama lenkti (KET 140.1 punktas) ir tinkamai įvertinti, ar sugebės laiku užbaigti pradėtą lenkimo manevrą. Nors T. D. lenkimą atliko šviesiu paros metu, nėra duomenų, kad būtų sukėlęs realų pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau jo padarytas administracinis nusižengimas yra įvykdytas tyčia, t. y. sąlygotas valingo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikimo - sąmoningai lenkiant priekyje važiavusią transporto priemonę, neįsitikinus, jog lenkimas leidžiamas pagal KET reikalavimus. Be to, T. D. įvykdytas administracinis nusižengimas teismų praktikoje yra vertinamas kaip pavojingas (nepriskiriamas mažareikšmiams nusižengimams). Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius T. D. baustumus, daroma išvada, kad T. D. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis KET pažeidimas.

6.9. Byloje esantys duomenys rodo, kad T. D. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Iš 2023 m. liepos 14 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos rekomendacijos nesustabdyti T. D. teisės vairuoti automobilį matyti, jog T. D. nuo 2021 m. sausio 4 d. dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko pavaduotoju bei šiuo metu laikinai pavaduoja įmonių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį vadovą S. S.. Paminėta, kad T. D. vyksta susitikti su žmonėmis, notarais, įmonių vadovais, vyksta į bankus, taip pat skirsto darbuotojus ir prižiūri gamybinių darbų kokybę, teikia ataskaitas, todėl dėl darbo specifikos jam nuolat tenka daug važinėti automobiliu. Taip pat šioje rekomendacijoje nurodyta, jog T. D. kiekvieną darbo dieną važiuoja įmonės skirtu automobiliu į darbą, per visą darbo laiką nei karto neapgadino jam skirtos transporto priemonės ir negavo baudų už KET pažeidimus, dėl didelio darbo krūvio įmonė T. D. negali skirti vairuotojo, kuris galėtų jį vežioti (b. l. 4). Nors T. D. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu bei teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, kad nuvykti į darbą ir iš jo parvykti, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Be to, pastebėtina, kad minėtoje rekomendacijoje nenurodyta, jog T. D., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės vykdyti darbo funkcijų ir dėl to praras darbą, kartu ir pajamų šaltinį.

6.10. Iš bylos matyti, kad T. D. augina keturis mažamečius vaikus (b. l. 7–10), kurių vienas lanko mokyklą, kitas darželį (b. l. 11–12, 13), kad T. D. sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sueis 2 metai (b. l. 5). Apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonės vairavimas T. D. reikalingas užtikrinti vaikų nuvežimą į ugdymo įstaigas, pas gydytojus, užtikrinant jų laisvalaikį, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad šeimoje vienintelis T. D. vairuoja transporto priemones, nėra. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir prie skundo. Dėl to daroma išvada, kad užtikrinti mažamečių vaikų poreikius nuvykti pas gydytojus, į ugdymo įstaigas ir pan. gali ir vaikų motina (kiti šeimos nariai, artimi giminaičiai), be to, tokie poreikiai gali būti užtikrinami ir kitu būdu (pvz., viešuoju transportu, taksi ir pan.). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog teisė vairuoti transporto priemonę T. D. reikalinga užtikrinant vaikų ir jo šeimos poreikius, yra deklaratyvūs. Aukštesnysis teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. D. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus T. D. patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

7. Įvertinus T. D. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, galima teigti, kad apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo T. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti trumpesniam nei 3 mėnesių terminas, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda (poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, neskyrus T. D. administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį T. D. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ilona Jakubėnienė