Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2024 m. sausio 29 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. sausio 29 d. 7.44 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 1,80 promilių), vairavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro su kaimynu vartojo alkoholį. 2024 m. sausio 29 d. ryte atsibudęs ryte nusiprausė, papusryčiavo, įsėdo į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į miestelį, nes turėjo susitikimą. Pavažiavus apie 400–500 metrų, nusileidus nuo kalno, jį sustabdė policija ir nustatė girtumą. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Iš pradžių buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių neblaivumas, o po 15 minučių – 1,80 promilių neblaivumas. Automobilis priklauso jam, jį turi apie 8 metus ir su nustatyta verte sutinka. Su žmona santykiai yra geri, santuokoje gyvena 30 metų, turi du vaikus, sutuoktinė yra jam autoritetas, jis sutuoktine pasitiki. Įvykio dieną nedelsiant paskambino žmonai ir pasakė, kad buvo sustabdytas pareigūnų, po ko žmona jį sudrausmino. Daugiau ateityje taip nesielgs (b. l. 141–145).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. Š. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jos atsakomybėn ir parodė, kad G. Š. yra jos vyras. Ryte su vyru išgėrė kavą ir jis išvažiavo į darbą. Nepastebėjo, kad sutuoktinis būtų apsvaigęs, tiesiog buvo šiek tiek apsimiegojęs. Apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino vyras ir pasakė, kad buvo sustabdytas pareigūnų. Ją ištiko šokas, nes tokių atvejų praeityje niekada nebuvo. Jos ir vyro santykiai yra puikūs, ji vyrui yra autoritetas ir jie tarpusavyje tariasi visais gyvenimo atvejais. Po įvykio kalbėjo su vyru ir jis pasakė, kad nepažįsta savo organizmo ir daugiau ateityje tokie dalykai nesikartos, todėl, jeigu ji neleistų vyrui vairuoti, jis klausytų. Po įvykio vyro emocinė būsena sunki, jį patį ištiko šokas, pasikeitė įprastas gyvenimo ritmas. Būtų sudėtinga sumokėti užstatą, nes tik ji šiuo metu yra dirbanti bei namuose augina nepilnametį vaiką (b. l. 141–145).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos S. Š. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Š. parodė, jog G. Š. yra jos sutuoktinis. Iki įvykio jis (G. Š.) naudojosi jo vardu registruotu automobiliu „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2016 metais, gyvenant santuokoje. 2024 m. sausio 28 d. vakare, apie 17 val., pas jos vyrą atėjo kaimynas, matė, kad jie vartojo kažkiek stipresnio alkoholio, kokio, tiksliai nurodyti negali, degtinę ar tai viskį. Kiek jie išgėrė taip pat nematė, nes jie su kaimynu buvo pavėsinėje, ji buvo tik trumpam iki jų nuėjusi. Apie maždaug 21.30 val., vyras parėjo namo ir ne už ilgo nuėjo miegoti. Matėsi, kad G. buvo išgėręs, bet nebuvo taip, kad nesiorientuotų aplinkoje ar panašiai, buvo sąmoningas ir adekvatus. Ji rytais keliasi apie 6.00 val. tai sutuoktinis įprastai kėlėsi ir tą rytą. 2023 m. sausio 29 d. atsikėlė apie 6.30 val., atsigėrė kavos. Ar jis kažką valgė, nematė. Jai G. atrodė visiškai blaivus. Išvyko į darbą maždaug apie 7.15 val. Praėjus maždaug 20 minučių, sulaukė trumposios žinutės iš vyro, kad jį pareigūnai sustabdė ir jis pripūtė. Negalėjo patikėti, nes išleido iš namų vyrą atrodantį visiškai blaivų ir gerai besijaučiantį. Taip atsitikti galbūt galėjo todėl, kad sutuoktinis retai vartoja alkoholį ir nepažįsta savo organizmo, kiek gali išgerti, todėl tiesiog neapskaičiavo. Šis įvykis labai sukrėtė visą šeimą ir išmušė iš ritmo, pas juos viskas vyksta sustyguotai, pagal tvarkaraštį. Ji neigiamai vertina ir niekada nepalaiko žmonių, kurie sėda už vairo neblaivūs ir yra įsitikinusi, kad sutuoktinis to niekada nedarytų, jei tik žinotų. Ir jei ji žinotų ar bent įtartų, kad taip galėtų būti, niekada jam to neleistų daryti. Ji pasitiki savo sutuoktiniu, yra įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis kartas ir kad daugiau nusikaltimų jis nedarys. Daro ir ateityje gali daryti savo vyrui G. Š. teigiamą įtaką, kadangi kartu gyvena santuokoje jau 28 metus, sieja glaudus ryšys, puikiai sutaria šeimoje, vienas kitą palaiko ir gerbia, turi sūnų ir dukrą, dukra dar nepilnametė, gyvena kartu. Yra neteista ir jos atžvilgiu niekada nebuvo atliekamas joks ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į visas šias nurodytas aplinkybes, prašo atleisti sutuoktinį G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jo laiduotoja paskiriant ją. Sutinka, kad būtų tikrinami jos duomenys, kurie reikalingi dėl laidavimo (b. l. 44–45).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. V. 2024 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-jame veiklos skyriuje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės G. A. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2024 m. sausio 29 d. dirbdama kartu su specialistu A. J., vykdė policinę priemonę neblaiviems vairuotojams išaiškinti. Adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apie 7.25 val. buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoją patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager 5000“, šis parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad automobilį vairavo G. Š., kuris paaiškino, kad vakar vartojo alkoholio. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini)“, 7.27 val., šis parodė 2,03 promilių neblaivumą. Antru patikrinimu tuo pačiu alkotesteriu, 7.44 val. buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. G. Š. nurodė, kad vakar, nuo maždaug 16 val. iki maždaug 22 val. ar 23 val., vartojo šampaną. Ryte jautė, kad jaučiasi šiek tiek prastai, tačiau reikėjo vykti į darbą, todėl vairavo automobilį (b. l. 9–10).

Iš 2024 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje kelkraščio pusėje (aikštelėje), matomas stovintis rudos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 durų. Automobilio durys neužrakintos, langai uždaryti. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas kreminės spalvos salonas, matoma priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairas. Salone taip pat matoma bėgių perjungimo svirtis, sėdynės. Automobilio salone, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose, yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, automobilyje esantys daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus visą transporto priemonę, kitų objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų – nerasta (b. l. 16–25).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. Š. (b. l. 27–28).

Iš 2024 m. sausio 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. 7.27 val., G. Š. nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 7.44 val. 1,80 promilių girtumas (b. l. 30).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, 2011 metų, vidutinė vertė Lietuvoje yra 3 610 eurų (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo G. Š. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. Š. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. sausio 29 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. sausio 29 d. 7.44 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 1,80 promilių), vairavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tikrinant kaltinamojo neblaivumą, pirmuoju tikrinimu 2024 m. sausio 29 d. 7.27 val. jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 2024 m. sausio 29 d. 7.44 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštame kaltinime nurodytas didesnis G. Š. nustatytas neblaivumo laipsnis, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad G. Š. 2024 m. sausio 29 d. 7.27 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 2,03 promilių, pakeistina į tai, kad G. Š. 2024 m. sausio 29 d. 7.44 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 1,80 promilių.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis G. Š. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį S. Š. atsakomybėn (b. l. 111). Kaltinamasis G. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 77), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 67–76), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 64–65), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 58–59), padarytas nesunkus nusikaltimas, žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

S. Š. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 112–113). S. Š. neteista (b. l. 112–113), dirba, charakterizuojama teigiamai (b. l 115, 140), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, kartu augina nepilnametį vaiką, nuolat bendrauja, padeda vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad S. Š. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos S. Š. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog G. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,80 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors G. Š. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 30 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad G. Š. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir S. Š. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad S. Š. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (G. Š. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. Š. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,80 promilių girtumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–40), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij 2024 m. sausio 30 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. Š. turtui – automobiliui „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–48), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 89–100), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, G. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. Š., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. Š. ir laiduotojai S. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 30 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti G. Š. vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij 2024 m. sausio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. Š. turtui – automobiliui „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, G. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.