Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Vaido Vasiliausko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. Š. ir jo gynėjai advokatei R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno aplinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduotas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui S. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota G. Š. vardu registruota transporto priemonė „Volkswagen Passat“.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2024 m. sausio 29 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. sausio 29 d. 7.44 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 1,80 promilių), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol (duomenys neskelbtini) jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

2. Kauno aplinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. Š. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Skirdamas specialiosios teisės atėmimo klausimą, apylinkės teismas įvertino tai, kad G. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, ir tai, kad savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, dėl ko sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties. Nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. Š. ir jo gynėja advokatė R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti baudžiamosios poveikio priemonės terminą. G. Š. papildomai nurodė, kad jam yra nustatytas invalidumas, gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi nepilnametę dukrą, dėl ko teisė vairuoti transporto priemones yra privaloma šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo, kuris nesutinka su paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimu naudotis specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), terminu ir prašo šį terminą sumažinti.

6. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialiąja teise, skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015). Kolegija akcentuoja ir tai, kad Baudžiamojo kodekso normos numato uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų ne tik už veikas, padarytas vairuojant neblaiviam, todėl kiekvienas atvejis turi būti individualizuojamas, o nusikaltimas, padarytas vairuojant neblaiviam, teismų praktikoje vertinamas kaip pavojingesnis.

7. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į apeliantą charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Skunde nėra ginčijamas tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta. Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimą, svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir nusikaltusį asmenį charakterizuojančius duomenis.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pirmuoju tikrinimu G. Š. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, antruoju tikrinimu – 1,80 promilių girtumas (b. l. 30). Šis girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino trukmės, svarbu pažymėti ir tai, jog G. Š. neblaivus transporto priemonę vairavo darbo dieną, intensyvaus eismo sąlygomis, nusikalstama veika padaryta žiemą, kuomet įprastai vairavimo sąlygos būna sudėtingesnės. Taigi G. Š. veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių, o taip pat ir paties apelianto sveikatai ar net gyvybei.

9. Vienu iš skundo argumentų apeliantas nurodo, kad vairuotojo teisės jam bus būtinos atliekant paskirtas darbines funkcijas. Apygardos teismo vertinimu, vien aplinkybės, susijusios su darbo santykiais negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus 5 metų laikotarpyje (b. l. 67-75) matyti, jog G. Š. nėra linkęs pavyzdingai laikytis Kelių eismo taisyklių. Apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturint privalomosios techninės apžiūros ir galiojančio draudimo, viršijo leistiną greitį ir vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Šie duomenys apeliantą apibūdina kaip nedrausmingą vairuotoją. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad G. Š. neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų.

10. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kodėl už sunkesnį pažeidimą - nusikaltimo padarymą - apeliantui turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, savo griežtumu prilygstanti ar netgi švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, netinkamai taikė BK 68 straipsnio nuostatas. Apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.