- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- e2-1943-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04772-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- S. K., V. V., notarė L
- Atsakovas
- BUAB „Dumesta“
- Advokatai
- Eglė Mockienė
- Kategorijos
atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atstovei advokato padėjėjai A. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko dėl vekselių ir įsakomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. V., S. K., notarė L. R., antstolis A. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. kovo 16 d. BUAB „Dumesta“ ir ko naudai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2900 Eur sumai ir jo pagrindu notarės L. R. atliktą 2016 m. birželio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr.4055 dėl reikalavimo išieškoti 2922,01 Eur; ir pripažinti negaliojančiu 2015 m. birželio 16 d. BUAB „Dumesta“ ir ko naudai išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį 1750 Eur sumai ir jo pagrindu notarės L. R. atliktą 2016 m. birželio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4053 išieškoti 1767,09 Eur ( t.1, b.l. 60-67, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai).
I. R. Ž. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad abu ginčo vekselius pasirašė vienu metu, 2015 m. kovo 5 d. būdamas Kauno projektavimo ir konsultavimo biure, K. D. g. Kaune, kur buvo atvykęs kartu su trečiaisiais asmenimis V. V. ir S. K. užsakyti projektą keturioms vėjo jėgainėms ieškovo ir ieškovo sesers žemės sklypuose Vilkaviškio rajone, statyti. Su V. V. tarėsi, kad ieškovas išnuomos V. V. du žemės sklypus po 6 arus kiekvieną dviem vėjo jėgainėms statyti. V. V. paprašė pasirašyti iš anksto paruoštus keturis vekselius, kurie būsią garantas, kad ieškovas niekam neparduos žemės sklypų. Ieškovas vekselių turinio neskaitė, datų ir įrašytų pinigų sumų nematė, nesidomėjo, vekselius pasirašė. Tačiau jokių pinigų sumų nei tuo metu, nei vėliau, negavo. Kartu su vekseliais dar pasirašė ir pranešimus, kad nustatytomis datomis vekseliai yra neapmokėti. Vėliau sužinojo, kad du vekseliai buvo parašyti V. V. naudai, o kiti su BUAB „Dumesta“ ir ko naudai. 2016 m. birželio 9 d. antstolis A. M. priėmė patvarkymus dėl piniginių lėšų išieškojimo pagal vekselius iš ieškovo atsakovės naudai. Tada ieškovas pradėjo aiškintis, kodėl iš jo išieškomos lėšos, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, vėliau kreipėsi į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Mano, kad buvo apgautas trečiojo asmens V. V., jokių prievolinių teisinių santykių su UAB „Dumesta“ ir ko neturėjo, todėl nebuvo jokio pagrindo išduoti vekselius pastarosios naudai. Ieškovas nesuprato vekselių tikrosios reikšmės, o supratęs pareikalavo, kad V. V. vekselius sunaikintų, pastarasis imitavo vekselių suplėšymą, todėl ieškovas buvo įsitikinęs, kad išieškojimas pagal vekselius neįvyks. Be to, nurodė, kad buvo pažeista vekselių pateikimo apmokėti tvarka, nes jam nebuvo pateikti pareiškimai apmokėti vekselius, o buvo atsiųsti kalėdiniai atvirukai registruotais laiškais. Abu pranešimai dėl neapmokėtų vekselių (ir dėl „Dumesta“ ir ko vekselių, ir dėl V. V. naudai parašytų vekselių) buvo išsiųsti praktiškai tuo pačiu metu ir iš to paties adreso, todėl mano, kad pranešimus išsiuntė tas pats asmuo V. V., tuo tarpu UAB „Dumesta“ ir ko direktorius S. K. niekada dėl vekselių apmokėjimo nesikreipė, vekseliai nebuvo apskaityti UAB „Dumesta“ ir ko buhalterinėje apskaitoje.
Atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko atstovo bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliota atstovė A. G. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. sausio 22 d. pasirašė sutartį dėl vėjo jėgainių pirkimo su Vokietijos įmone Bürgerwindpark Sprakebüll GmbH &ir Co. Vėliau UAB „Dumesta“ ir ko pasiūlė vėjo jėgainių pirkimo sutartyje dalyvauti ir ieškovui bei UAB „Vilkvėja“, „Dumesta“ ir ko įsipareigojo organizuoti ir atlikti vėjo jėgainėms būtinų aikštelių įrengimą, ieškovas įsipareigojo padengti UAB „Dumesta“ ir ko patirtus kaštus ir tuo tikslu išdavė vekselį 2900 Eur sumai. „Dumesta“ ir ko apmokėjo 17 000 Eur už keturių vėjo jėgainių aikštelių įrengimą aikšteles įrengusiai UAB „Gintrėja“. Paaiškėjus, kad aikštelių įrengimo darbai kainavo daugiau, negu tikėtasi, ieškovas išdavė UAB „Dumesta“ ir ko naudai papildomą vekselį 1750 Eur sumai. Vėliau iškilo teisinių kliūčių įrengti vėjo jėgaines, todėl įrengtos aikštelės yra neeksploatuojamos, dvi iš keturių vėjo jėgainių yra parduotos. Tačiau tai nekeičia ir nepanaikina ieškovo prievolės apmokėti vekselius. UAB „Dumesta“ ir ko yra pelno siekianti bendrovė, todėl pagrįstai ėmėsi reikalauti ieškovo apmokėti vekselius. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė apgaulės, be to, yra ūkininkas, užsiimantis žemės ūkio verslu, todėl ūkinių operacijų įforminimo taisyklės, tame skaičiuje ir vekselių išdavimo ir apmokėjimo taisyklės jam turėjo būti gerai žinomos ir suprantamos. Tai, kad UAB „Dumesta“ ir ko buhalterinėje apskaitoje ginčo vekseliai buvo įtraukti pavėluotai, nedaro šių vekselių negaliojančių ir neprivalomų apmokėti ( t.2, b.l. 122- 128).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. K. prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad jis buvo UAB „Dumesta“ ir ko vienintelis akcininkas nuo įsteigimo 2004 m. gegužės 12 d. ir direktorius nuo 2008 m. vasario 7 d. Tretysis asmuo 2014 m. balandžio 13 d. pardavė UAB „Dumesta“ ir ko akcijas I. T., o iš akcininkės tėvo V. V. pasiskolino 81 093 Eur. S. K. ketino grąžinti paskolą ir nusipirkti akcijas iš I. T. iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. 2014 m. lapkričio mėnesį S. K. su V. V. sutarė pirkti ir statyti vėjo jėgaines, pradėjo ieškoti joms statyti tinkamų žemės sklypų, rado ieškovo ir jo sesers I. Ž. žemės sklypus. Susitarė, kad V. V. pirks iš ieškovo R. Ž. 2 žemės sklypus po 6 arus kiekvienas, mokės po 50 000 Lt už sklypą, o S. K. pirks vieną 6 arų sklypą, mokės 50 000 Lt. Ieškovas taip pat sugalvojo statyti vieną vėjo jėgainę. 2015 m. kovo 5 d. ieškovas, S. K. ir V. V. nuvyko į Kauno projektavimo biurą susitarti dėl projekto vėjo jėgainių statybai, prieš važiuojant V. V. pasakė S. K., kad pareikalaus iš ieškovo pasirašyti vekselius kaip garantą, kad ieškovas niekam kitam neparduos žemės sklypų. S. K. to nesureikšmino, nesidomėjo ir nematė, ką ir kaip ieškovas pasirašinėjo 2015 m. kovo 5 d., nes buvo užimtas bendraudamas su Kauno projektavimo biuro darbuotoja. Vėliau, 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepamena, V. V. pareikalavo UAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus vardu pasirašyti įspėjimus ieškovui dėl neapmokėtų vekselių. S. K. įspėjimus pasirašė, nes V. V. jam grasino, kad jo dukra I. T. negrąžins S. K. parduotų UAB „Dumesta“ ir ko akcijų. Nurodė, kad jokių sandorių tarp ieškovo ir UAB „Dumesta“ ir ko nebuvo, ieškovas „Dumesta“ ir ko nieko neskolingas, bendrovė „Dumesta“ ir ko nevykdė vekselio išieškojimo veiksmų ir jokių dokumentų ieškovui nesiuntė. UAB „Dumesta“ ir ko įrengė tik vieną aikštelę vėjo jėgainės statybai, sumokėjo už ją 17 000 Eur ir ketino statyti tik vieną vėjo jėgainę. Kiti asmenys, t.y. ieškovas ir V. V., vykdė projektą savo lėšomis ir mokėjo kiekvienas atskirai už savo darbus. Nurodė, kad galimai V. V., siekdamas užsitikrinti galimų nuostolių įmonei, kurios vienintelė akcininkė tuo metu buvo jo dukra, padengimą, pateikė ieškovui pasirašyti paprastuosius vekselius. Mano, kad V. V. pasinaudojo ieškovo patiklumu ( t.7, b.l. 16-22).
Trečiasis asmuo antstolis A. M. į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį antstolis prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2016 m. birželio 6 d. gavo UAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus A. K. prašymą priimti vykdyti 2016 m. birželio 2 d. Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4055 dėl 2922,01 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo R. Ž., ir priimti vykdyti 2016 m. kovo 29 d. Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą Nr. 4053 dėl 1767,09 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo R. Ž.. Antstolis kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdyti nenustatė, todėl priėmė ir pradėjo vykdymą ( t.1, b.l. 132-134).
Trečiasis asmuo notarė L. R. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdį pranešta, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį notarė prašė ieškinį nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad 2016 m. birželio 1 ir 2 dienomis UAB „Dumesta“ ir ko direktorius A. K. pateikė ieškovo pasirašytus vekselius, ieškovo pasirašytus pareiškimus, kad vekseliai buvo pateikti jam apmokėti ir UAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus pareiškimus, kad vekseliai neapmokėti ir kad pranešimai apie tai išsiųsti ieškovui. Notarė nenustatė Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normų pažeidimų ir išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 4053 ir 4055 ( t.2, b.l. 117-119).
Trečiasis asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 31 d. pateikė papildomą paaiškinimą byloje, kuriame nurodė, kad notarei buvo pateikti 2015 m. gruodžio 8 d. ir gruodžio 9 d. pašto kvitai, kuriais UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Dumesta“ ir ko įrodinėjo notarei, kad yra išsiuntę ieškovui pranešimus dėl vekselių apmokėjimo. Tačiau per klaidą kvitai buvo sumaišyti, t. y. „Vilkvėjos“ kvitas pateiktas kaip „Dumesta“ ir ko siųsto pranešimo ir atvirkščiai. Tačiau nurodė, kad toks kvitų sumaišymas jokios reikšmės byloje nustatytinoms aplinkybėms neturi. Taip pat pažymėtina, kad šios civilinės bylos dalyje dėl ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais vekselius, išduotus UAB „Vilkvėja“ naudai ( bylos dalis yra nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme), buvo teikiamas UAB „Vilkvėja“ atsiliepimas į ieškinį ( t.2, b.l. 3-14). UAB „Vilkvėja“ direktorius yra trečiasis asmuo V. V.. UAB „Vilkvėja“ atsiliepime buvo nurodoma, kad ieškovas, UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Dumesta“ ir ko vykdė bendrą veiklą, ketino įrengti vėjo jėgainių parką, ieškovas su UAB „Dumesta“ ir ko buvo susitarę, kad ieškovas sumokės „Dumesta ir ko už aikštelių įrengimą ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose, todėl ieškovas išdavė vekselius „Dumesta“ ir ko naudai. Be to, vekselius ieškovas išdavė skirtingoms sumoms ir skirtingomis dienomis, pirmąjį 2015 m. kovo 16 d., o antrąjį 2015 m. birželio 16 d. Tačiau 2015 m. gruodžio mėnesį paaiškėjo, kad vėjo jėgainių apskritai nebus leidžiama statyti, „Vilkvėja“ pardavė savo vėjo jėgainę, tačiau ieškovas pasisavino vėjo jėgainės sudedamąsias dalis, todėl tarp ieškovo ir „Vilkvėja“ prasidėjo ginčai. Šioje byloje pareikštas ieškinys yra ieškovo bandymas daryti poveikį ir spaudimą „Vilkvėja“ direktoriui V. V. dėl pastarojo pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu dėl jėgainės dalių pasisavinimo ( t.2, b.l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas R. Ž. 2015 m. kovo 16 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „Dumesta“ ir ko 2900 Eur 2015 m. gruodžio 30 d. ( t.1, b.l.30), o 2015 m. birželio 16 d. ieškovas R. Ž. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti UAB „Dumesta“ ir ko 1750 Eur 2015 m. gruodžio 7 d. ( t.1, b.l.31).
Ieškovas neginčija, kad pats pasirašė ginčo vekselius, tačiau prašo pripažinti juos negaliojančiais dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008). Taip pat kasacinio teismo yra pažymėta, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
Ieškovas įrodinėjo, kad apgaulė pasireiškė trečiojo asmens V. V. veiksmais, kai pastarasis 2015 m. kovo 5 d. pateikė ieškovui pasirašyti keturis iš anksto paruoštus vekselius, iš kurių du buvo atsakovės UAB „Dumesta“ ir ko naudai. Ieškovas 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje ( posėdžio garso įrašas nuo 19:04 min.) teigė, kad V. V. žadėjo sutarti geresnes kainas už aikštelių vėjo jėgainėms įrengimą. Vykdydami bendrą projektą dėl vėjo jėgainių statybos ieškovas, V. V. ir S. K. ( tuometis UAB „Dumesta“ ir ko direktorius) vyko į Kauną pasirašyti sutarčių dėl vėjo jėgainių projektavimo. T. V. ir pateikęs pasirašyti vekselius, sakęs, kad vekseliai bus kaip garantas, kad ieškovas neparduos žemės kitiems asmenims. Tačiau ieškovas pažymėjo teismui, kad jis pats sumokėjo už vėjo jėgainės statybos projektą apie 500 Eur, taip pat ir kitas išlaidas kiekvienas projekto dalyvis mokėjo už savo dalį. Vekselius pasirašė, nes pasitikėjo žmonėmis.
Iš ginčo vekselių teksto akivaizdu, kad ieškovas įsipareigoja konkrečią dieną sumokėti konkrečias nurodytas pinigų sumas konkrečiam asmeniui - UAB „Dumesta“ ir ko. Vekselio kaip sandorio esminės aplinkybės yra nurodytos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje. Ieškovo ginčijamuose vekseliuose visos esminės vekselio kaip sandorio aplinkybės yra nurodytos aiškiai ir turėjo būti suprantamos vidutiniškai atidžiam ir rūpestingam asmeniui. Ieškovas neįrodė, kokias esmines sandorio aplinkybes atsakovė ar trečiasis asmuo jam nurodė neteisingai ar nuslėpė. Tai, kad ieškovas galbūt savaip įsivaizdavo, kad pasirašydamas vekselius jis garantuoja, kad neparduos žemės sklypų kitiems asmenims, yra, viena vertus, nesusiję su sandorio sudarymo esminiais elementais, nes sandorio sudarymo motyvas vekselio išdavimo atveju nėra svarbus. Kita vertus, net jeigu tikėti ieškovo aiškinimu, kad vekselius jis pasirašė kaip garantiją, kad neparduos žemės sklypų, kurių vertė, kaip pats ieškovas pripažino, yra apie 30 000 Eur, tai tokios garantijos suteikimas ginčo vekseliuose nurodyta suma yra akivaizdžiai nepakankamas ir todėl vertintinas kaip neįtikinanti versija. Sumos, kurioms yra išduoti vekseliai ( 2900 ir 1750 Eur), negali būti pakankamu garantu lyginant su žemės sklypų verte. Todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė buvus apgaulę jam pasirašant ginčo vekselius, t.y. ieškovas aiškiai suvokė arba, būdamas vidutiniškai protingas ir apdairus, turėjo suvokti visas sudaromo sandorio sąlygas, jokios aplinkybės nuo jo nebuvo nuslėptos arba pateiktos kitokios, negu yra tikrovėje. Papildomai pažymėtina, kad asmens suklydimas (net jeigu jis ir įvyko dėl apgaulės) negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartį byloje 3K-3-493/2014).
Ieškovas pats pripažino, kad dalyvavo bendrame projekte kartu su S. K., kuris tuo metu buvo UAB „Dumesta“ ir ko direktorius, bei V. V., kuris buvo UAB „Vilkvėja“ direktorius, ketino statyti vėjo jėgainių parką. Bendrai veikiant buvo atliekama daug įvairių organizacinių darbų, projekto dalyviai skirtingai vertino savo indėlį ir vaidmenį, todėl nepaisant, kad tiesiogines išlaidas mokėjo, kaip teigia ieškovas, kiekvienas už save, tačiau galėjo būti ir tam tikri susitarimai dėl vieno ar kito bendros veiklos dalyvio prisidėjimo ar indėlio ( tarpininkavimo, pagalbos ir pan.), kurį kiti dalyviai sutiko iš dalies ar pilnai atlyginti pasirašydami įvairius vekselius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, teigdamas mokėjęs už aikštelės vėjo jėgainei įrengimą, negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų, teigė, kad mokėjo grynais į rankas. Pažymėtina ir tai, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
Papildomai pažymėtina, kad ieškovas vekselius, išduotus UAB „Dumesta“ ir ko naudai, pradėjo ginčyti tik 2016 m. rugsėjo 23 d., kreipdamasis į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ( t.1, b.l.4). Vekseliai gi buvo ieškovo pasirašyti, kaip jis pats teigia, 2015 m. kovo 5 d. Jeigu tikėti ieškovo teiginiais, kad jis buvo apgautas 2015 m. kovo 5 d. pasirašęs ginčo vekselius, tai nėra aišku, kodėl per pusantrų metų jis nepradėjo ginti savo teisių, ginčyti vekselių. Tai leidžia abejoti ieškovo teiginiais dėl apgaulės, suklydimo ar prievolės nebuvimo. Kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-518/2012 nurodė, kad vertindami ieškovo elgesį teismai turi atsižvelgti, kad asmuo vekselį ginčija ne iš karto po jo pasirašymo, o žymiai vėliau, nes asmens delsimas ginčyti vekselį neduoda pagrindo teigti, jog vekselis buvo pasirašytas veikiant psichologiniam spaudimui ar neatitiko jo vidinės valios. Atitinkamai ir šioje byloje spręstina, kad ieškovas neįrodė ginčo vekselius pasirašęs dėl apgaulės ir kad ginčo vekseliai yra negaliojantys sandoriai.
Ieškovas argumentavo, kad ginčo vekseliai nebuvo apskaityti įmonės UAB „Dumesta“ ir ko buhalterinėje apskaitoje, dar ir todėl jie yra negaliojantys. Nustatyta, kad UAB „Dumesta“ ir ko direktorius 2015 m. kovo 16 d., kai buvo išduotas pirmasis ginčo vekselis, iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo S. K., kuris kaip bendrovės vadovas pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, atsako už apskaitos organizavimą. Pagal Vyriausybės 1999 rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Vekselių naudojimo taisyklių“ 62 punktą, įmonė privalo tvarkyti vekselių apskaitą. Tačiau bendrovėje „Dumesta“ ir ko vekselių apskaita nebuvo vedama, ginčo vekseliai į buhalterinę apskaitą neįtraukti. Pažymėtina, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas ir 2014 m. birželio 9 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 30 000 Eur sumai, kuris buvo išduotas ieškovo R. Ž. naudai. Šios aplinkybės yra nustatytos specialisto išvada Nr.5-2/64 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38066-16., kuris atliekamas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Liudytoja šiame teismo posėdyje apklausta A. B., dirbusi UAB „Dumesta“ ir ko buhaltere, parodė, kad ji vekselių apskaitos nevedė, apie ginčo vekselius nieko nežinojo, kaip ir nežinojo apie pačios UAB „Dumesta“ ir ko išduotą 30 000 Eur vekselį ( t.7, b.l. 134), 2014 m. vasario 27 d. UAB „Dumesta“ ir ko išduotą 6500 Eur vekselį I. T. naudai, bei 2014 m. kovo 27 d. UAB „Dumesta“ ir ko išduotą 6500 Eur vekselį I. T. naudai ( t.9, b.l. 42, b.l. 54). Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. jis kartu su akcininke I. T. atvyko į bendrovę „Dumesta“ ir ko, nes akcininkė nusprendė atleisti iš darbo direktorių S. K., perimti įmonės dokumentaciją ir direktoriumi paskirti dirbti A. K.. Dokumentacijos perėmimas vyko keletą dienų. Perimant dokumentaciją A. K. kažkuriame stalčiuje rado ginčo vekselius, kuriuos pateikė įtraukti į apskaitą. Vekseliai buvo įtraukti į apskaitą nuo 2016 m. liepos 1 d. Spręstina, kad UAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus S. K. veiksmai nuslepiant nuo buhalterinės apskaitos įmonės gautus vekselius, nedaro pačių vekselių negaliojančiais ir todėl nėra pagrindas tenkinti ieškinį.
Ieškovas ginčijo notarės L. R. atliktą 2016 m. birželio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr.4055 dėl reikalavimo išieškoti 2922,01 Eur; ir tos pačios dienos vykdomąjį įrašą Nr. 4053 išieškoti 1767,09 Eur. Nurodė, kad nebuvo atlikti vekselių pateikimo apmokėti veiksmai, nustatyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.
Į bylą yra pateikti paties ieškovo pasirašyti pareiškimai: 2015 gruodžio 7 d., patvirtinantis, kad tą pačią dieną jam buvo pateiktas 2015 m. birželio 16 d. vekselis 1750 Eur sumai ( t.1, b.l. 86) ir 2015 m. gruodžio 30 d. pareiškimas, patvirtinantis, kad ieškovui buvo pateiktas apmokėti 2015 m. kovo 16 d. vekselis 2900 Eur sumai ( t.1, b.l. 100). Ieškovas neginčijo, kad šiuos pareiškimus jis pasirašė, nurodė, kad pasirašė tuo pačiu metu, kaip ir ginčo vekselius, 2015 m. kovo 5 d. ir pasirašė dėl tų pačių priežasčių, kaip ir ginčo vekselius. Teismas ieškovo nurodytų priežasčių pakartotinai neanalizuoja, nes jos jau buvo aptartos ir įvertintos sprendžiant dėl pačių vekselių galiojimo. Teismas tik pakartoja, kad ieškovo nurodytos versijos dėl vekselių ir pareiškimų pasirašymo yra neįtikinančios, todėl atmestinos.
Į bylą yra pateikti UAB „Dumesta“ ir ko tuometinio direktoriaus S. K. pasirašyti pranešimai: 2015 m. gruodžio 9 d., patvirtinantis, kad yra neapmokėtas 1750 Eur vekselis ( t.1, b.l. 87) ir 2016 m. sausio 4 d., patvirtinantis, kad yra neapmokėtas 2900 Eur vekselis ( t.1, b.l. 101). S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis pasirašė šiuos pranešimus, nes jo paprašė tai padaryti V. V., pagrasindamas, kad jeigu S. K. pranešimų nepasirašys, tai akcininkė I. T. neparduos S. K. UAB „Dumesta“ ir ko akcijų. Bijodamas tokių grasinimų, S. K. pasirašė pranešimus. Teismas šią S. K. pateiktą versiją atmeta, nes, viena vertus, ji nelogiška ir neįtikinanti, kita vertus, nepaisant S. K. motyvų, nėra ginčo, kad vekseliai tikrai nebuvo apmokėti. Iš byloje pateiktų pašto siuntų kvitų matyti, kad ieškovui pranešimai buvo išsiųsti 2015 m. gruodžio 9 d. ( t.1, b.l.88) ir 2016 m. sausio 4 d. ( t.1, b.l. 79). Ieškovas teigė, kad atsiųstuose vokuose jis rado tik kalėdines atvirutes ( t.1, b.l.82 ir b.l.98). Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės yra neįrodytos, nes nėra neginčijamai nustatyta, kokio turinio vokus iš tikrųjų gavo ieškovas. Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ( t.8, b.l. 186-193), kuriame konstatuoti laiškų svoriai gramais, nelaikytinas pakankamu įrodymu, kad vokuose iš tikrųjų buvo kalėdiniai atvirukai ir kad vokuose esant ginčo pranešimams apie neapmokėtus vekselius, jų svoris būtų buvęs žymiai kitoks, nes popieriaus svorio kelių gramų paklaida gali atsirasti ir dėl pasikeitusio oro drėgnumo. Tai, kad visi keturi pranešimai buvo išsiųsti iš to paties pašto ir beveik tuo pačiu laiku, nekeičia esmės ir nedaro pranešimų negaliojančiais. Tai, kad notarei buvo pateikti ne tie pašto kvitai apie pranešimų išsiuntimą, negu kad turėjo būti pateikti, taip pat neturi esminės reikšmės, nes kvitai galėjo būti supainioti per apsirikimą, nes tuo pačiu metu buvo siunčiami pranešimai ir dėl „Dumesta“ ir ko naudai išduotų vekselių, ir dėl UAB „Vilkvėja“ naudai išduotų vekselių ( t.8, b.l. 186-187).
Nustatyta, kad notarė L. R. 2016 m. birželio 2 d. išdavė du vykdomuosius įrašus ( t.1, b.l. 91,92). Notarui įstatyme nustatyta pareiga įsitikinti, ar vekselio turėtojo iniciatyva buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Pranešta turi būti per keturias darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti, todėl notarui svarbu žinoti, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti, kad jis galėtų įsitikinti, ar nepažeisti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyti pranešimo pateikimo apie neapmokėtą vekselį terminai. Byloje nustatyta, kad vekselių pateikimo apmokėti ir pranešimų apie neapmokėjimą pateikimo terminai yra nepažeisti (vekseliai pateikti vykdyti juose nurodytomis dienomis, t.y. 2015 m. gruodžio 7 ir gruodžio 30, o pranešimai apie neapmokėjimą išsiųsti atitinkamai 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. sausio 4 d., t. y. nepraleidus 4 darbo dienų termino). Todėl notarė turėjo pagrindą išduoti vykdomuosius įrašus, ir jų pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo. Ieškovo nurodoma versija, kad S. K., būdamas UAB „Dumesta“ ir ko direktoriumi, nereikalavo apmokėti ginčo vekselių ir nesiuntė pranešimų dėl jų neapmokėjimo, o taip pat neįtraukė į UAB „Dumesta“ ir ko siunčiamų raštų registrą ieškovui išsiųstų pranešimų, neduoda pagrindo pripažinti negaliojančiais notaro atliktų vykdomųjų įrašų. Kaip jau minėta, S. K. apskritai nepateikė įmonės buhalterei vekselių ir neužtikrino, kad jie būtų apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, atitinkamai jis nepateikė registruoti ir pranešimų apie neapmokėjimą. Pažymėtina, kad S. K. nebuvo įmonės „Dumesta“ ir ko akcininku jau nuo 2014 m. birželio 13 d., kai pardavė savo akcijas I. T., tai paaiškina, kodėl S. K. galėjo neturėti intereso ginti bendrovės „Dumesta“ ir ko teisių ir teisėtų interesų.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio, todėl reikalavimai atmestini.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai neatlygintinos. Kiti dalyvaujantys asmenys duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė.
Valstybės išlaidos procesinių dokumentų įteikimui sudaro 20,27 Eur. Jos priteistinos iš ieškovo R. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) ( CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,27 Eur ( dvidešimt eurų ir 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.