- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-48-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04772-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“
- Trečiasis asmuo
- V. V., S. K., notarė L
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-571/2017 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. V., S. K., notarė L. R., antstolis A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
Ieškovas R. Ž. ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovo atsakovės UAB ,,Vilkvėja“ naudai išduotą 2015 m. kovo 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 900 Eur sumai bei jo pagrindu notarės L. R. 2016 m. kovo 29 d. atliktą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 2295 negaliojančiais; 2) pripažinti ieškovo atsakovės UAB ,,Vilkvėja“ naudai išduotą 2015 m. birželio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 750 Eur sumai ir jo pagrindu notarės L. R. 2016 m. kovo 29 d. atliktą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 2293 negaliojančiais; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad vekselius pasirašė kaip garantą už bendrai su atsakove, BUAB ,,Dumesta” ir ko, kuriai reikalavimai yra išskirti į kitą civilinę bylą, ir trečiaisiais asmenimis vystytą projektą, susijusį su vėjo jėgainių statyba, taigi realiai jokių pinigų negavo. Jam nebuvo pranešta apie tai, kad pagal esą neapmokėtą vekselį bus pradėtas išieškojimas.
Atsakovė UAB ,,Vilkvėja“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad tarp šalių buvo bendri planai, bendra veikla – bendras vėjo jėgainių kūrimo projektas, o vekselis buvo išduotas paties ieškovo iniciatyva dėl pinigų stygiaus apmokėti už pradėtus vykdyti projektus, kadangi už viską mokėjo atsakovė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. K. nurodė, kad kartu vystė projektą, tačiau kiekvienas turėjo mokėti už sutartą projekto dalį. Atsakovės vadovas trečiasis asmuo V. V. buvo minėjęs, kad ieškovui duos pasirašyti vekselius kaip garantą, tačiau pasirašant vekselių nematė. Tas pats V. V. reikalavo pasirašyti įspėjimus dėl skolos pagal vekselius nesumokėjimo, ką trečiasis asmuo ir padarė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo V. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad vystė bendrą projektą, susijusį su vėjo jėgainių statyba, vekselius pasirašė pats ieškovas, kadangi neturėjo lėšų visiems reikiamiems mokėjimams, būtiniems įgyvendinant prjektą, atlikti. Vekseliai nurodytais terminais nebuvo apmokėti, todėl paštu nusiuntė įspėjimus dėl vekselių neapmokėjimo, o po to kreipėsi į notarą, kuriam išdavus vykdomąjį įrašą pradėtas priverstinis išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad vekseliai buvo išrašyti dėl visai kitų ir tik šalims žinomų aplinkybių ir tikslų, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog vekseliai užtikrino garantiją neparduoti nuomojamus du žemės sklypus UAB ,,Vilkvėja“ tretiesiems asmenims.
Nors ieškovas teigė, kad jam nebuvo pateikti apmokėjimui paprastieji neprotestuotini vekseliai ir jis negavo pranešimo dėl abiejų vekselių apmokėjimo, o atsakovė tik imitavo, jog atliko įstatyme numatytus vekselio pateikimo vykdymui veiksmus, šios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas, taip pat įvertinus atsakovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ire šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį nurodytoje dalyje tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudijančius, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovo apie vekselių neapmokėjimo faktą (siuntų svorio, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo). Byloje surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas niekada negavo pranešimų iš atsakovės apie vekselių neapmokėjimą; atsakovė notarei pateikė klaidingą informaciją, t. y. ne tuos kvitus, pranešimus, kurie realiai nebuvo išsiųsti. Be to, byloje esantys atsakovės direktoriaus (trečiojo asmens V. V.) parodymai šiuo klausimu nenuoseklūs, prieštarauja kitų proceso dalyvių ir liudytojos parodymams.
Atsakovei išrašyti vekseliai dėl jų privalomojo rekvizito – datos trūkumo pagal imperatyvų teisinį reguliavimą neturi paprastojo vekselio (vertybinio popieriaus) galios ir todėl vykdomieji įrašai pagal juos negalėjo būti išduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo iš ieškovo priteisė nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas atsakovei, t. y. netinkamai vertino atsakovės atstovės dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, pateiktų rašytinių prašymų, baigiamųjų kalbų turinį, bei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris net nėra susijęs su nagrinėtomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vilkvėja“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui buvo išsiųsti pranešimai apie neapmokėtus vekselius, apeliantas gavo tokius laiškus su pranešimais, tačiau tik pradėjus išieškojimą pradėjo ginčyti vekselius (nors apeliaciniu skundu jau ginčija tik vykdomuosius įrašus) pateikdamas versiją, kad gavo atvirutes ir kt. dokumentus. Tačiau tokių teiginių ieškovas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Be to, bet kokie formalūs pranešimų apie vekselių neapmokėjimą tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomuosius įrašus, neteisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginiai apie vekselio vienokius ar kitokius trūkumus (ne ta data, ne ta vieta) sudaro jo ginčijimo pagrindus, tačiau ieškovas vekselių teisėtumo neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgė į atsakovės darbo sąnaudas ir bylos sudėtingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas ieškiniu siekė pripažinti atsakovei išduotus vekselius ir jų pagrindu notarės atliktus vykdomuosius įrašus nurodydamas, kad vekselius pasirašė suklaidintas, atsakovės vadovui, su kuriuo siekė vystyti bendrą verslą, susijusį su vėjo jėgainėmis, pareikalavus pasirašyti vekselius kaip garantiją, kad ieškovas niekam kitam neperleis jam priklausiusių žemės sklypų, kuriuose buvo sutarta vystyti numatytą verslą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, jog vekseliai buvo pasirašyti suklydimo ar apgaulės įtakoje, be to, ieškovas neįrodė, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie neapmokėtus vekselius ir notarei, išdavusiai vykdomuosius įrašus, buvo pateikti klaidinantys duomenys. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su teismo sprendimu tik dalyje dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais apeliacinį skundą grįsdamas iš esmės netinkamu faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis).
Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Ieškovas kartu su skundu pateikė UAB „Vilkvėja“ direktoriaus prašymus išduoti ginčo vykdomąjį įrašą; 2017 m. liepos 10 d. apelianto atstovės prašymą suteikti informaciją, 2017 m. gegužės 17 d. šaukimą, 2017 m. liepos 13 d. finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštą Nr. 25/11-1-42-11002; medicinos dokumentų išrašą A-5056808 (2016 m.). Prašydamas priimti naujai pateiktus įrodymus apeliantas nurodė, kad jie pagrindžia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl vekselių pasirašymo ir vykdomųjų įrašų išdavimo aplinkybių.
Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys nesusiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis) kartu nurodant, kad toks pavėluotas įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Be to, būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 str., žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).
Dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Ieškovas vykdomųjų įrašų negaliojimą grindžia tik savo nurodomomis aplinkybėmis, kad vykdomieji įrašai negalėjo būti atlikti nesant tinkamo pranešimo apie neapmokėtus vekselius, t. y. nebuvo atlikti vekselių pateikimo apmokėti veiksmai, nustatyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje analizuotas aplinkybes dėl siųstų vokų svorio (ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), ieškovo paaiškinimus apie tai, kad jis su atsakovės teigimu siųstais įspėjimais dėl vekselių neapmokėjimo, tokių įspėjimų apskirai nebuvo gavęs, juos pasirašė tuo pačiu metu kaip ir pačius vekselius, tačiau šios aplinkybės jokiais kitais patikimais duomenimis nebuvo pagrindžiamos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nurodytų aplinkybių egzistavimą, pagrįstai nesirėmė šalių, kurie yra konfliktiškuose santykiuose paaiškinimais, kadangi tokie paaiškinimai negali būti laikomi patikimais.
Pažymėtina, kad ieškovui, teigiančiam, jog jis su siųstais vokais negavo jokių pranešimų, tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatomas siųstų laiškų svoris, tačiau tokio įrodymo negalima laikyti pakankamu aplinkybei, kas būtent buvo siųstame voke, nustatyti. O tai, kad notarei buvo pateikti ne tie pašto kvitai apie pranešimų išsiuntimą, negu kad turėjo būti pateikti, taip pat neturi esminės reikšmės, nes kvitai akivaizdu, buvo supainioti, kadangi kartu buvo pateikiami ir kiti du vekseliai, išrašyti kito juridinio asmens UAB „Dumesta“ ir ko naudai, kurios dalyje civilinė byla buvo išskirta ir šios aplinkybės nustatytos priimtu 2017 m. birželio 20 d. sprendimu.
Be to, pažymėtina, kad ginčijant notaro atliktus vykdomuosius įrašus reikia vadovautis Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punktu, kuriame nurodyta, jog notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: 6.1. vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; 6.2. vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; 6.3. vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Šiuo atveju vekseliai buvo neprotestuotini, tad notarui įstatyme nustatyta pareiga buvo tik įsitikinti, ar vekselio turėtojo iniciatyva buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Pranešta turi būti per keturias darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti, todėl notarui svarbu žinoti, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti, kad jis galėtų įsitikinti, ar nepažeisti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnyje nustatyti pranešimo pateikimo apie neapmokėtą vekselį terminai.
Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad vekselių pateikimo apmokėti ir pranešimų apie neapmokėjimą pateikimo terminai yra nepažeisti (vekseliai pateikti vykdyti juose nurodytomis dienomis, pranešimai apie neapmokėjimą išsiųsti nepraleidus 4 darbo dienų termino), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti apie tai, kad notarė neturėjo pagrindų atsisakyti išduoti vykdomuosius įrašus, tuo pačiu nėra pagrindų tokių įrašų pripažinti negaliojančiais.
Ieškovo argumentai apie pačių vekselių trūkumus (netinkamą datą, vekselių surašymo vietą), nesusiję su vykdomųjų įrašų teisėtumu, todėl plačiau dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu.
Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau šios priteistinos išlaidos gali būti ir mažesnės, negu nurodytos Rekomendacijose. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistinų pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Įvertindamas bylos pobūdį, proceso trukmę, advokato (advokato padėjėjo) darbo sąnaudas ir kitus objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad atsakovė pateikė duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 2 541 Eur už procesinių dokumentų rengimą, konsultavimą ir atstovavimą teisme, 157,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad atsakovė pateikė duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 2016 m. lapkričio 28 d. parengtas atsiliepimas į ieškinį, kuris yra išsamus, didelės apimties, pagal minėtas rekomendacijas maksimali priteistina suma vien už šį atsileipimą sudaro 1 870 Eur. Tuo tarpu atsakovės atstovė dalyvavo 5-se teismo posėdžiuose bendros 5 valandų trukmės, rengė prašymus, apmokėjimas už kuriuos pagal Rekomendacijas sudarytų atitinkamai 374 Eur ir 1 795,2 Eur, be to, byla yra sudėtinga, didelės apimties (13 elektroninės bylos tomų), todėl maksimali priteistina suma šioje byloje sudarytų 4 039,2 Eur (Rekomendacijų 2, 8.2., 9.16., 8.19. punktai).
Įvertinus maksimalią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą byloje, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš ieškovės priteistinas atsakovės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti.
Tuo tarpu prašomos išlaidos už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą taip pat laikytinos pagrįstomis (teismas rėmėsi protokolu), atitinkančiomis įstatyme numatytų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, todėl taip pat priteistos pagrįstai.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, tyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinį skundą sudarančių argumentų, kadangi jie neturi įtakos apeliacine tvarka peržiūrimo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis pagrįstas pridėtais įrodymais ir atitinka Rekomendacijų nustatytus dydžius.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Vilkvėja“ (j. a. k. 303839850) 968 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.