Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1998-273/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-18Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
2A-1998-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03977-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1998-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03977-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2 -20-179/2017 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. S. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. S. prašydamas paskirti genominę (DNR) ekspertizę nustatyti, kad ieškovas V. S. nėra vaikų L. S. ir M. S. tėvas; pripažinti, jog ieškovas nėra vaikų L. S. ir M. S. biologinis tėvas ir panaikinti vaikų gimimo įrašuose duomenis apie tėvą V. S.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2005 m. liepos 23 d. sudarė santuoką. Šalių santuoka nenutraukta, tačiau nuo 2015 m. birželio mėn. su atsakove kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. (duomenys neskelbtini) šalims esant santuokoje, gimė dvynukai L. ir M., kurių gimimo liudijimuose ieškovas įrašytas tėvu. Nurodė, kad atsakovė jam 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje prasitarė, kad ieškovas nėra biologinis vaikų L. ir M. tėvas, kad vaikų biologinis tėvas yra G. B.. Ieškovui atlikus DNR testą paaiškėjo, kad jis nėra L. ir M. biologinis tėvas, todėl mano, kad vaikų gimimo liudijimuose įrašyti duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės.Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad apie tai, jog ieškovas nėra biologinis santuokoje gimusių vaikų tėvas, informavo ieškovą dar 2010 m. gruodžio mėn., tačiau ieškinyje keliamus reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pateikė tik dabar, kuomet suvokė, kad santuoka tarp jo ir atsakovės yra iširusi. Mano, kad ieškovas siekdamas po santuokos nutraukimo išvengti prievolės išlaikyti santuokoje gimusius vaikus kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties termino institutą ir ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovei priteisė 900 Eur išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 13,42 Eur valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti.Teismas byloje atliktos medicininės kraujo DNR ekspertizės pagrindu nustatė, kad ieškovas nėra L. S. ir M. S., biologinis tėvas. Tarp vaikų ir ieškovo susiklostę tėviški santykiai, vaikai savo gyvenime ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys. Teismas sprendė, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Teismas, įvertinęs per vienuolika metų susiformavusius vaikų ir tėvo santykius, vaikų amžių, ieškovo elgesį, konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė prijungti prie bylos papildomą rašytinį įrodymą - notaro patvirtintus liudytojo D. B. parodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas faktinių duomenų pagrindu padarė klaidingą išvadą dėl tik tam tikrų (atsakovei palankių) įrodymų vertinimo, neatsižvelgdamas jų visumą;Teismas nenurodė konkrečios datos ar įvykio, nuo kurio skaičiuoja senaties termino eigos pradžią ieškiniui pareikšti. Momentas, kurį teismas mini savo sprendime dėl senaties termino praleidimo yra neva ieškovo 10 metų abejojimas tėvyste. Ieškovas abejonių dėl tėvystės neturėjo iki atsakovės 2015 m. lapkričio mėn. pasisakymo dėl kito vaikų tėvo. Nurodė, kad atsakovė jam pranešė apie nėštumą, tvirtino, kad tai jo vaikai, ir kadangi jie tuo metu artimai bendravo, neturėdamas abejonių dėl tėvystės, ieškovas vedė atsakovę ir vaikus (dvynukus) iš karto po jų gimimo įregistravo kaip savo ir jais rūpinosi. 2015 m. lapkričio mėn. atsakovė, įpykusi dėl galimų skyrybų, ieškovui pasakė, jog ieškovas nėra jos vaikų L. ir M. tėvas, nes vaikų tėvas yra G. B.. Atsakovė teismo posėdžių metu ne kartą patvirtino, kad ji pati abejojo savo vaikų tėvyste, ir tik padarius ekspertizę, įsitikino, kad vaikai nėra ieškovo, kas rodo, kad pati atsakovė apie faktą, jog jos vaikų tėvas nėra ieškovas sužinojo tik 2015 m. lapkričio mėnesį. Ieškovo nuomone, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma DNR laboratorijos pažymos data, su kuria yra siejama aplinkybė, duodanti pagrindą teigti, kad vaiko gimimo įrašų duomenys neatitinka tikrovės. Ieškinio pateikimas teismui 2016 m. rugsėjo 26 d. patenka į įstatyme įtvirtinto senaties termino reglamentavimo ribas tokio pobūdžio bylose - vienerių metų laikotarpį;Iš atsakovės yra žinoma, kad vaikų tėvas yra G. B.. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą apklausti šį asmenį liudytoju dėl jam galimai žinomų aplinkybių, susijusių su nagrinėjama byla ir turinčių esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. Teismas protokoline nutartimi atmetė ieškovo prašymą įtraukti G. B. į bylos nagrinėjimą, nors jo tikslus gyvenamosios vietos adresas teismui buvo nurodytas. Teismas atėmė galimybę ieškovui tikslinti ieškinį, o atsakovei inicijuoti naują bylą dėl tėvystės nustatymo, skiriant DNR ekspertizę spėjamam vaikų tėvui, su kuriuo atsakovė tuo metu kaip pastojo artimai bendravo ir kuris atsakovei yra žinomas. Atsakovė atsisakydama įvardinti vaikų tėvą, veikė priešingai vaikų interesams sužinoti tikrąjį savo tėvą. Atsakovė negynė pažeistų vaikų interesų; Atsakovė teismo posėdžio metu sąmoningai melavo, jog jai nėra žinoma G. B. gyvenamoji vieta, nors 2016 m. vasario mėnesį atsakovė skrido į JAV, kiek ieškovui žinoma, pas tą patį asmenį - G. B.. Ambasadoje išduodant vizą, atsakovės pildomame prašyme turėjo būti nurodytas kelionės tikslas ir vykimo vieta. Teismas protokoline nutartimi netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš JAV ambasados duomenis, iš kurių būtų matyti atsakovės vykimo tikslas ir apsistojimo vieta. Šių duomenų išreikalavimas būtų akivaizdžiai patvirtinęs arba paneigęs ieškovo samprotavimus dėl atsakovės ryšių palaikymo su galimu vaikų tėvu ir būtų įnešęs aiškumo byloje;Tiek atsakovė, tiek atsakovės atsivesti liudytojai melavo teigdami nepalaikantys ryšių su spėjamu vaikų tėvu G. B.. 2015 m. vasarą atsakovė su abiem vaikais ir G. B. pramogavo Druskininkuose, o pas notarę I. B. G. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, kuriame pardavėju yra atsakovės tėvas S. R.;Teismas, nors savo sprendimą grindė vaikų teisių pažeidimu ir neva jų teisių gynimu, ieškinį atmetė, ir taip užtikrino, kad vaikai neliktų be tėvo, tačiau atskleisdamas vaikams tiesą, kad ieškovas nėra jų tėvas, paliko vaikus visiškoje nežinomybėje, kas yra tikrasis jų tėvas. Esant byloje žinių, kad tai galimai yra G. B.. Ieškovo manymu, tai nėra tinkamas vaikų interesų gynimas. Šiuo atveju atsakovė veikė pasyviai ir priešingai vaikų interesams sužinoti tikrąjį savo tėvą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas išsamiai išanalizavo visas būtinas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo sužinojimu apie tai, kad jis nėra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai S. G., B. R. ir S. R. patvirtino aplinkybę, kurią nurodė ir atsakovė, t. y. tai, kad ieškovui apie tai, kad jis nėra santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų biologinis tėvas tapo žinoma 2010 m. gruodžio 16 d. Teismas, skirtingai nei nurodė ieškovas, nurodė konkrečią datą, kuri laikytina ieškovo sužinojimo apie jo pažeistą teisę momentu. Nustačius sužinojimo momentą ir esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senaties institutą, sprendžiant ieškinyje keliamus reikalavimus ir nesant ieškovo prašymo atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas pagrįstai ir nepažeisdamas galiojančių teisės normų nuostatų nusprendė, kad ieškinys yra atmestinas, kadangi yra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 str.1 d.).;Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė nei vieno argumento, kuris leistų teigti, kad jis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kurios yra nesusijusios su ieškinio senaties taikymu; Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nuginčijimo, o ne dėl tėvystės nustatymo, todėl G. B. dalyvavimas byloje nebuvo būtinas. Nenuginčijus tėvystės, neįmanoma spręsti tėvystės nustatymo klausimą, kadangi tokiam reikalavimui tiesiog nėra faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliantas V. S. su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą - notaro patvirtintus liudytojo B. parodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti naują įrodymą, kadangi prašymas apklausti liudytoją galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme.Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 2005-07-23 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS. Atsakovė J. S. (duomenys neskelbtini) pagimdė dvynukus sūnus: L. ir M. S.. Ieškovas būdamas atsakovės sutuoktinis vyras 2006 m. sausio 12 d. vaikų gimimo akto įraše buvo įrašytas vaikų tėvu. Ieškovas nurodė, kad su atsakove J. S. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2015 m. birželio mėnesio. Ieškovas tėvystę ginčija remdamasis faktu, jog buvo atliktas DNR testas. Testo atlikimo data yra 2015-11-13, t. y. data kuomet ieškovas sužinojo faktą, jog jis nėra biologinis vaikų tėvas. Nuo šios sužinojimo datos iki ieškinio pateikimo teismui dienos nėra suėjęs sutrumpintas 1 metų ieškininės senaties terminas, todėl ieškovo nuomone, turi būti laikoma, kad ieškinys pateiktas laiku.Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą ir nustatančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tinkamo taikymo ir aiškinimo.CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).Ieškovas nurodo, apie tai, kad jis nėra nepilnamečių vaikų tėvas sužinojo 2015 m. lapkričio mėnesį iš atsakovės, kuomet jai pasakė, kad norėtų oficialiai santuoką nutraukti. Ieškovė nurodė, apie tai, kad ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas jis buvo informuotas 2010-12-16. Liudytojai S. G., atsakovės sesuo, B. R., atsakovės motina, parodė, kad nurodytu metu, švenčiant vaikų gimimo dieną pats ieškovams pasakė, kad augina ne savo vaikus. Liudytojas S. R., atsakovės tėvas, parodė, kad po vaikų gimtadienio pas jį į namus buvo užėjęs ieškovas ir pasakė, kad tai ne jo vaikai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nei vienas iš liudytojų šios informacijos nepatikslino pas atsakovę, nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais. Be to, minėti liudytojai parodė, kad ieškovas pripažino vaikus kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo pat jų gimimo, dalyvavo kasdieniame jų gyvenime, net nutrūkus ieškovo ir atsakovės santykiams vaikų ir tėvo bendravimas nenutrūko, jis jiems gyvenant kartu teikė išlaikymą, pats ieškovas pripažino, kad tarp jo ir vaikų dvynukų susiklostė tėvo ir sūnų santykiai. Teisėjų kolegijos nuomone, netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie būdami artimi žmonės geriausiai žino padėtį šeimoje, ir vien dėl to, kad jie yra atsakovės giminaičiai netikėti jų parodymais nėra pagrindo, todėl darytina išvada, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra vaikų tėvas sužinojo 2010 m. gruodžio 16 d. Apelianto nurodytų liudytojų R. Š. ir A. V. parodymai nepaneigia nustatytos aplinkybės.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos. Apie tai, kad jis nėra vaikų biologinis tėvas ieškovas sužinojo 2010-12-16, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. Ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės ir konstatavus, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio pareiškimą atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).Byloje nustatyta, kad nuo vaikų gimimo yra susiformavę glaudūs ieškovo ir vaikų santykiai, vaikai pripažįsta ieškovą savo tėvu ir yra prie jo prisirišę. Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje konstatavo, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų (t.1, b. l. 89-94). Apklausus vaikus, buvo nustatyta, kad jie su tėvu V. S. susitinka, sutaria, bendrauja telefonu, tėtį mato maždaug du kartus per savaitę, motina su tėvu nedraudžia bendrauti. Vaikus su tėvu sieja gana stiprus emocinis ryšys, vaikams tėvas yra svarbus žmogus jų gyvenime. Vaikai L. ir M. laiko ieškovą laiko tėvu ir nežino, kad galimai tai ne jų tėvas (t. 1, b. l. 89-94).Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vaikų amžių bei ieškovo ir vaikų ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų. Nagrinėjamu atveju biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus, apelianto nurodytas asmuo G. B. – 2011-01-11 išvykęs į JAV, į bylą dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas, kadangi atsakovei jo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo tėvus, jei tai neprieštarauja jo interesams, laikytinas nepagrįstu.Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir tėvystės nuginčijimą. Apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.). Nors 2017 m. birželio 26 d. sąskaitoje už teisinę pagalbą ARP Nr. 000590 ir 2017 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodyme Nr. 254 nurodyta, kad 500 eurų sumokėta už apeliacinio skundo parengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė turėjo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 500 eurų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 500 eurų (penkis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 10,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė