Alytaus apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A. L.

dalyvaujant ieškovui, pareiškėjui (-ams) V. S.

ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) adv. V. K.

atsakovei (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) J. S.

atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) adv. R. P.

valstybės (savivaldybės) institucijos atstovui (-ams) V. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. S. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo nepripažįsta, kad vaikų gimimo akto įrašuose būtų išbrauktos žinios apie vaikų tėvą, kur tėvu nurodytas ieškovas V. S.. Prašo taikyti ieškinio teismui padavimo senatį ir ieškinį atmesti. Biologinis vaikų tėvas yra trečiasis asmuo kurio tikros pavardės ir adreso atskleisti ji nesutinka. Vaikai yra gimę santuokoje ir ieškovas apie sudarytą vaikų gimimo akto įrašą sužinojo nuo jo sudarymo momento. Ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 26 d., t. y. po vaikų gimimo praėjus daugiau nei dešimt metų. Tarp tėvo ir vaikų yra susiklostę tėviški santykiai, bei tai, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 str. 1 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Kad ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas, jam buvo žinoma jau 2010 m. gruodžio 16 d., nes apie tai jam buvo pasakyta pokalbio metu, girdint jos mamai per vaikų gimtadienį, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas. Ieškovo tikslas nuginčyti tėvystę, yra vaikų išlaikymo klausimas ateityje.

Valstybinė institucija duodanti išvadą civilinėje byloje, Alytaus miesto savivaldybės VTA skyriaus atstovė V. K. savo išvadoje nepalaiko ieškovo ieškinio ir nurodė, kad vaikų tėvu turi pasilikti ieškovas, nes jis yra praleidęs ieškinio teismui padavimo senatį. Apie vaikų gimimo akto įrašus su grafa apie tėvą ieškovas žinojo nuo įregistravimo dienos. Tarp ieškovo ir vaikų yra susiklostę tėviški santykiai. Apklausus vaikus, buvo nustatyta, kad jie su tėvu V. S. susitinka, sutaria, bendrauja telefonu, tėtį mato maždaug du kartus per savaitę, motina su tėvu nedraudžia bendrauti. Vaikų su tėvu sieja gana stiprus emocinis ryšys, vaikams tėvas yra svarbus žmogus jų gyvenime. Vaikai L. ir M. laiko vieninteliu ieškovą tėvu ir nežino, kad galimai tai ne jų tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys susipažino 2004 metais ir ilgą laiką artimai bendravo. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS. Atsakovė J. S. (duomenys neskelbtini) pagimdė dvynukus sūnus: L. ir M. S.. Ieškovas būdamas atsakovės sutuoktinis vyras 2006 m. sausio 12 d. vaikų gimimo akto įraše buvo įrašytas vaikų tėvu. Atsakovė šias nurodytas aplinkybes pripažįsta ir nurodė, kad minėtų vaikų biologinis tėvas yra kitas asmuo, kurio tapatybės nurodyti nesutinka. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra šalių pateikti įrodymai, kur atsakovė savo atsiliepime į ieškinį pripažįstą, kad ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas. Atlikus byloje medicininę kraujo DNR ekspertizę nustatyta, kad V. S. nėra L. S. ir M. S., biologinis tėvas (b. l. 65-69) Įvertinus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad ieškovas V. S. nėra L. S. ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (LR CK 3.150 str.).

Siekiant nustatyti ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžią yra būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pažymėtina, kad CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo akto įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje yra nustatyta, kad tarp vaikų ir ieškovo susiklostę tėviški santykiai, berniukai savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvių faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaikus, ar teikia išlaikymą, kaip pasikeitė jo santykiai su vaikais gyvenant skyrium su vaikų motina, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaikų tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaikų tėvas ir pan.).

Iš byloje apklaustų liudytojų S. G., B. R. ir S. R. parodymų matyti, kad ieškovas pripažino vaikus kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo pat jų gimimo, dalyvavo kasdieniame jų gyvenime, net nutrūkus ieškovo ir atsakovės santykiams vaikų ir tėvo bendravimas nenutrūko, jis jiems gyvenant kartu teikė išlaikymą, pats ieškovas pripažino, kad tarp jo ir vaikų dvynukų susiklostė tėvo ir sūnų santykiai. Apie tai, kad ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas jis buvo atsakovės J. S. informuotas minėtiems liudytojams girdint 2010-12-16 d.

Apklausti byloje liudytojai R. Š. ir A. V. parodė, kad iš ieškovo pasipasakojimų jiems tapo žinoma, kad 2016 metais prieš šventas Kalėdas, ieškovas V. S. sužinojo, kad jis nėra savo vaikų biologinis tėvas, kuris tuo metu buvo labai palūžęs išgirdęs šią blogą žinią. Minėtų liudytojų parodymai vertinami subjektyviai, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes ieškovas savo ieškinyje šias aplinkybes nurodė kitaip, kad šis faktas jam buvo žinomas daug anksčiau.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5).

Ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos, bei atsižvelgę į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės, konstatavo, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Reikšminga aplinkybe taikant ieškinio senatį laikytina ieškovo pasyvumą: į teismą dėl tėvystės nuginčijimo jis kreipėsi gyvenant su atsakove skyrium (vaiko motina) ir tik praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo vaikų gimimo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teismas pažymi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaikų. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaikų interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Teismas šioje byloje atmeta pareiškėjo argumentą, kad biologinio tėvo ir vaiko ryšio apsaugos reikšmė nusveria būtinybę ginti socialinį šeimos institutą. Kitoje byloje dėl priimtinumo Yildirim prieš Austriją (Yildirim v. Austria (dec.), no. 34308/96) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad prokuroras, atsisakęs reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriam pagal Austrijos teisę yra suteikiama tokia teisė, suinteresuotiems asmenims praleidus ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nepažeidė pareiškėjo, kuris žinojo, kad nėra vaiko, kurio laukėsi jo sutuoktinė vedybų metu, tėvas, teisės į privataus gyvenimo gerbimą. Teismas pripažino pagrįstais valstybės atstovų argumentus, kad proceso dėl tėvystės nuginčijimo inicijavimas nebūtų atitikęs vaiko interesų, nes vaikui būtų kilusi grėsmė netekti pareiškėjo išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas buvo neaiškus. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tinkama pusiausvyra tarp skirtingų interesų nebuvo pažeista ir kad pagrįstai, kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

Kadangi asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, iškelia klausimus, dėl vaikų teisių ir interesų augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, jų teisės į šeimos ryšius bei viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose, tai įgyvendindami savo teises šie asmenys turi būti itin atsakingi ir rūpestingi. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino momentas nelaikytinas DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo diena, o ieškinio senaties termino taikymas vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pažymint, kad ieškovo pasyvumas dėl tėvystės santykių su vaiku turėjo lemiamą reikšmę, nustatant ieškinio senaties termino pradžią.

Byloje nėra nustatyta, jog ieškovo kreipimasis dėl specialisto išvados būtų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonių, ar jis yra tikrasis vaiko tėvas, kurių jis visuomet turėjo, kad DNR išvados gavimą būtų galima laikyti ieškinio senaties termino pradžia. Dėl to laikytina, kad dešimt metų ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Taigi, įvertinus per vienuolika metų susiformavusius vaikų ir tėvo santykius, vaikų amžių, ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų. Be to, nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teismas pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. tai, kad ieškovas vaiko interesus nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo ieškinį ir nuginčyti tėvystę, tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas LR CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas turėtos teismo išlaidos išieškotinos iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusi šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S. J. S. devynis šimtus (900,00) eurų bylinėjimosi išlaidų turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 13,42 Eur) turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Valstybei priteistas išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.