- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- e2-3456-1067/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00067-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Forsika“
- Advokatai
- Arūnas Kriukas
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forsika“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forsika“ 5 163,24 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog ieškovė yra automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Audi) draudikas, kuris apdraudė minėto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę. 2022 m. liepos 27 d. eismo įvykio (duomenys neskelbtini), metu (toliau – eismo įvykis) susidūrė transporto priemonė Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis Nissan) ir Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl abipusės transporto priemonių valdytojų kaltės. Ieškovė 2022 m. liepos 27 d. įvykį pripažino draudiminiu. Visa nuostolių suma sudaro 10 326,49 Eur, ieškovė išmokėjo 50 proc. žalos sumą t.y. 5 163,24 Eur, kadangi eismo įvykis buvo padarytas dėl abipusės kaltės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Transporto priemonės Audi eismo įvykio metu vairuotojas R. A. vairuotojo pažymėjimo nebuvo pasikeitęs, taigi eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. R. A. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Jis 2020 m. spalio16 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, su Lietuvos Respublika jį sieja ne tik artimi asmeniniai ryšiai, tačiau ir ekonominiai, kadangi R. A. dirba Lietuvoje, UAB ,,Forsika“. R. A. eismo įvykį sukėlė̇ atlikdamas UAB ,,Forsika“ darbo funkcijas. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių̨ savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Todėl prievolė atlyginti ieškovės patirtą 5 163,24 Eur žalą tenka darbdaviui, t.y. atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,Forsika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė sutinka su ieškovės nurodytomis 2022 m. liepos 27 d. eismo įvykio aplinkybėmis, tačiau nesutinka, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei žalą. Nurodo, kad policijos įstaiga, atlikusi administracinio teisės pažeidimo tyrimą R. A. atžvilgiu, nustatė, kad jis „Turi teisę vairuoti nustatytos kategorijos TP“. 2022 m. birželio 9 d. Azerbaidžano Respublikoje R. A. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris jam suteikia teisę vairuoti „B1“, „B“, „C1“, „C“ kategorijų transporto priemones. Duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu R. A. išduotas vairuotojo pažymėjimas negaliotų, būtų apribota, sustabdyta ar atimta jam teisė vairuoti, atsakovė neturi. Ieškovė neturi teisinio pagrindo ir nėra kompetentinga nustatyti ir konstatuoti jog R. A. transporto priemonę vairavo neįgijęs teisės vairuoti ir/ar eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Ieškovės teiginiai dėl R. A. neįgytos teisės vairuoti ir/ar neturėjimo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. R. A. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. R. A. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo 2020 m. liepos 23 d. jis įsidarbino pas atsakovę. R. A. yra suvirintojas. Po bandomojo laikotarpio jo darbo vieta yra komandiruotėse ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Artimiausiu ginčo įvykio laikotarpiui metu R. A. buvo komandiruotas darbui Suomijoje. Suvirintojo specialybė yra trūkstamų profesijų darbuotojų sąraše, todėl padedant atsakovei R. A. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Laikinas leidimas gyventi iš esmės buvo reikalingas tam, kad jis galėtų paprasčiau keliauti – dirbti komandiruotėse ir iš savo gimtosios šalies sugrįžti į Lietuvos Respubliką. Leidimo laikinai gyventi gavimas iš esmės sutampa su R. A. darbo pradžia pas atsakovę. Nuo 2020 m. spalio 16 d. R. A. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Gyvenamosios vietos deklaravimą R. A. atliko įgyvendindamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, pagal kurią jis iki leidimo laikinai gyventi išdavimo turėjo pateikti ir pateikė rašytinį pasižadėjimą deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir ją deklaravo. Viešųjų registrų duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą taikytini nustatant asmens gyvenamąją vietą, tačiau nepakankami nuolatinei gyvenamajai vietai nustatyti. Asmens gyvenamoji vieta ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra skirtingos sąvokos. R. A. yra vedęs, šeimos maitintojas, kurio šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai: sūnus N., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra M., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nuolat gyvena Azerbaidžano Respublikoje. R. A., nuo 2020 m. liepos 23 d. įsidarbinęs pas atsakovę suvirintoju, dirba komandiruotėse. Lietuvos Respublikoje per metus praleidžia labai trumpą laiko tarpą, kuris susijęs tik su reikalingų kvalifikacijų kėlimu, sveikatos patikrinimų atlikimu bei kitų organizacinio pobūdžio klausimų sprendimu. Su Lietuvos Respublika jo artimi ryšiai nesieja, jis neturi planų čia įsikurti. Taip pat jis čia neturi artimų asmeninių ryšių, neturi įgijęs nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt. R. A. ir Lietuvos Respublikos nesieja nei asmeniniai, nei socialiniai, nei ekonominiai interesai. Kadangi tikslo tapti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju R. A. neturi, jis neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje. Atostogų ir laisvu nuo darbo metu R. A. grįžta į Azerbaidžano Respubliką, kur jis ir jo šeima gyvena ir kur yra jo namai, t. y. ten kur yra jo asmeninių ryšių vieta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, prašo ieškinį tenkinti. Pažymėjo, jog ilgalaikiai R. A. darbo santykiai su atsakove kaip tik parodo jo ryšį su Lietuva. Jei darbuotojas yra komandiruojamas į užsienio valstybę, vis tiek laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, komandiruotė yra apibrėžtos trukmės užduotis. Mano, kad net jei asmuo nebuvo baustas administracine tvarka, tai neeliminuoja jo atsakomybės civiline tvarka. Prašo remtis ieškinyje nurodyta kasacinių teismų praktika, kuri yra aukštesnės galios nei policijos įstaigos rašytiniai išaiškinimai pareigūnams. Pažymi, kad atsakovės darbuotojas Lietuvos Respublikoje nuolat gyveno daugiau nei 185 dienas, nurodo, jog šį terminą skaičiuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Pabrėžė, jog dėl eismo įvykio, kuriame viena iš šalių buvo jos darbuotojas, ilgai vyko tyrimas, buvo atliekama ekspertizė, nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltės. Abejiems vairuotojams buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos. Vien tuo pagrindu, mano, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Policijos pareigūnai tirdami eismo įvykį nenustatė, jog R. A. neturėjo teisės vairuoti automobilio. Pažymėjo, jog R. A. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, jam išduotas tik laikinas leidimas gyventi. Atsakovės darbuotojas norėdamas gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, privalėjo deklaruoti gyvenamąją vieta, todėl tą padarė dėl reikalaujamos procedūros, deklaruotu adresu jam siunčiama korespondencija R. A. yra perduodama, su juo galima susisiekti, tačiau tai neįrodo R. A. tikslo nuolat įsikurti gyventi Lietuvoje. Atsakovė savo darbuotojams, tiek kiek jie būna Lietuvoje, išnuomoja butus, kurie nėra pastovūs, adresai keičiasi. R. A. Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilio, nesiekia čia įsikurti, savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko Azerbaidžaną, kuriame gyvena jo žmona ir vaikai. Laisvu laiku nuo darbo, atostogų metu, tarp komandiruočių R. A. grįžta namo pas šeimą į Azerbaidžaną, o Lietuvoje praleidžia nedaug laiko, tiek, kiek reikalinga susitvarkyti darbui reikalingus dokumentus, per visus metus gali susidaryti apie 3 mėnesius bendrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
2023 m. sausio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK raštas Nr. 31R-34873867-23 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad 2022 m. liepos 27 d. buvo užregistruotas eismo įvykis Nr. 07-22-9580879. Rašte nurodoma, kad 2022 m. liepos 27 d. 16 val. 15 min. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. A. kirto transporto priemonių stovėjimo vietą, išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir nedavė iš kairės artėjusiam Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., kliudė bei apgadino. Nissan vairuojamas automobilis viršijo leistiną aikštelėje greitį ir susidūrė su Audi automobiliu. Nustatyta abipusė kaltė. R. A. turi teisę vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones. Abiem įvykio dalyviams paskirta bauda (sprendimai NR. 31-ANR_P-25456-2022 ir Nr. 31-ANR P-25446-2022).
Į bylą pateikta 2022 m. birželio 15 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/800407036 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. Panaudos sutartis patvirtina, kad ieškovę ir atsakovę sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagal 2022 m. birželio 15 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/800407036, draudėjas E. K., draudikas: AB „Lietuvos draudimas“. Sutarties 1.1. punktu nurodoma, kad sutartimi draudikas apdraudžia Audi A3, S3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. Panaudos sutarties, kurią pasirašė panaudos davėja E. Ž. ir panaudos gavėja UAB „Forsika“, matyti, kad susitarta, jog panaudos davėja perduoda panaudos gavėjui neatlygintinai valdyti ir naudoti transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo padaryti žymūs apgadinimai priekyje kairėje pusėje transporto priemonei Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei galinėje dalyje kairėje pusėje transporto priemonei Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Į bylą pateikta Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo 2023 m. sausio 5 d. pretenzija Nr. TPK28882 ieškovei dėl 5 179,40 Eur žalos atlyginimo. Nurodoma, kad Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas išmokėjo 10 358,79 Eur draudimo išmoką ir atlygino draudėjui žalą (dėl automobilio Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią jis patyrė dėl 2022 m. liepos 27 d. įvykusios autoavarijos, kurios kaltininku pripažintas ir ieškovės apdraustasis R. A., automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyta, kad, Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakingą už žalą asmenį.
Į bylą pateikta UAB „Techruna“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. remonto sąmata Nr. 958 patvirtina ieškovės teiginius dėl žalos dydžio. Sąmatoje nurodomas žalos Nr. tpk28882, transporto priemonė Nissan, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio d. 2022 m. liepos 27 d. Remonto kaina su PVM 9 696,49 Eur.
Iš UAB „Techruna“ pateiktos 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Serija NISS Nr. 16536 matyti, kad už automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus (išardymą, surinkimą, dažymą, detales) mokėtina suma 9 696,49 Eur. Sąskaitą gavo, pretenzijų neturi D. M. (parašas).
UAB „Euro Asista“ 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija EUA Nr. 25976 patvirtina, kad pirkėjui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui buvo suteiktos pakaitinio automobilio nuomos paslaugos 30 parų už 762,30 Eur sumą (be PVM 630,00 Eur). Sąskaitoje nurodyta pastaba: žalos Nr. TPK28882, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), Nissan Leaf, 2022 m. liepos 28 d.- 2022 m. rugpjūčio 27 d..
Į bylą pateiktas ieškovės 2023 m. sausio 10 d. UJAOF Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 3104439-1208793, kuriuo pranešama, kad išmokės 5 163,24 Eur draudimo išmoką už 2022 m. liepos 27 d. 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atsitikusį įvykį, kurio metu nukentėjo turtas Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos kompensacija apskaičiuota iš visos 10 326,49 Eur sumos (bendros remonto išlaidos 9 696,49 Eur, kompensacija už pakaitinį automobilį 630,00 Eur) atėmus 5 163,25 Eur dėl abipusės kaltės.
2023 m. sausio 11 d. bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 26669064 patvirtina, kad ieškovė pervedė 5 163,24 Eur sumą Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui. Mokėjimo paskirtis „pagal pretenziją Nr. TPK28882“.
Į bylą pateiktas R. A. A. Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas patvirtina, kad eismo įvykio metu R. A. turėjo galiojantį Azerbaidžano Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jis galėjo vairuoti „B1“, „B“, „C1“, „C“ kategorijų transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas išduotas 2022 m birželio 9 d., galioja iki 2032 m. birželio 29 d.
2024 m. vasario 13 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 3297998 patvirtina, kad užsieniečiui R. A. pirmas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2020 m. rugpjūčio 13 d. (galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., antras leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2022 m. spalio 6 d. (galioja nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2024 m. spalio 10 d.).
Į bylą pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 27 d. raštas Nr. 5-S-21400 dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų, kurio 3 punkte paaiškinama dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir nurodoma, kad <...> SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytų konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapusiam nuolatiniu gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Pažymėtina, kad užsieniečio nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje statusą patvirtina leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis reglamentavimas turi būti suprantamas taip:
- užsienietis, gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vairuoti su trečiojoje šalyje išduotu vairuotojo pažymėjimu gali ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo tokio leidimo gavimo;
- užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali vairuoti su galiojančiu trečiojoje šalyje išduotu vairuotojo pažymėjimu neribotą laikotarpį.
2024 m. sausio 9 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad R. A. deklaravo gyvenamąją vietą 2020 m. spalio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini).
Į bylą pateiktas A. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodo, kad jis yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Sutiko leisti R. A. deklaruoti gyvenamąją vietą minėtu adresu, bet buto R. A. nesinuomojo ir jame negyveno.
2024 m. birželio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad buvimo Lietuvos Respublikoje metu R. A. apsistoja UAB „Forsika“ nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini).
Į bylą pateikta 2024 m. sausio 10 d. ieškovės pretenzija atsakovei Nr. R0003297998 dėl išmokos išieškojimo. Pretenzijoje ieškovė nurodo, kad eismo įvykio metu D. M. priklausančio turto sugadinimo žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam išmokėjo 5 163,24 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal žalos bylos dokumentus UAB „Forsika“ atsakinga dėl šios žalos atlyginimo ir turi nurodytą sumą apmokėti ieškovei, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, kuris skelbia, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu, turi teisę reikalauti, kad šią sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.), jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.
Į bylą pateikta 2020 m. liepos 22 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 2 tarp atsakovės, atstovaujamos direktorės E. Ž., ir R. A. patvirtina, kad atsakovę ir R. A. sieja darbo santykiai.
Į bylą pateiktas atsakovės darbuotojo R. A. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Azerbaidžane (AZE) 2019 m. gruodžio 28 d. Tautybė: azerbaidžanietis. Gimimo vieta: Azerbaidžanas. Pase pažymėtos vizos (antspaudai) patvirtina, kad R. A. nuolat keliauja į Azerbaidžaną (20-02-09 Azerbaidžanas, 20-02-09 Vilnius (LT), 20-11-26 LT, 20-11-27 Azerbaidžanas, 21-02-12 Vilnius (LT), 21-02-12 Azerbaidžanas, 21-05-10 Vilnius (LT), 21-05-11 Azerbaidžanas, 21-08-06 Azerbaidžanas, 22-01-14 Stambulas (TR), 22-01-13 Vilnius (LT), 22-01-14 Azerbaidžanas, 22-03-01 Azerbaidžanas, 22-05-07 Vilnius (LT), 22-05-29 Riga (LV), 22-05-30 Azerbaidžanas, 22-07-04 Azerbaidžanas, 22-07-05 Stambulas (TR), 22-10-26 Varšuva (PL), 22-10-27 Azerbaidžanas, 23-01-02 Vilnius (LT), 23-01-02 Azerbaidžanas, 23-02-24 Vilnius (LT), 23-02-24 Azerbaidžanas, 23-03-24 Azerbaidžanas, 23-07-21 Amsterdamas (NL), 23-07-22 Azerbaidžanas, 23-10-24 Vilnius (LT), 23-10-24 Azerbaidžanas, 23-12-30 Azerbaidžanas, 24-01-11 Azerbaidžanas, 2 -07-05 Stambulas (TR)).
Į bylą pateiktas 2022 m. kovo 31 d. UAB ,,Forsika“ direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įsakoma suvirintojui R. A. vykti į tarnybinę komandiruotę į Suomiją (Neulojankatu 12, Tornio, Finland) nuo 2022 m. balandžio 1 d. Komandiruotės trukmė numatoma iki 2022 m. gegužės 28 d. Viešai prieinamais duomenimis minėtu adresu įsikūrusi Suomijos inžinerinė įmonė „Kavamet“.
Pateikti Suomijos inžinerinės įmonės „Kavamet“ darbo lapai, kuriuose nurodoma, kad R. A. dirbo kovo, balandžio ir gegužės mėn. minėtoje įmonėje (metai nenurodyti).
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog atsakovės darbuotojas R. A. 2022 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu vairuodamas atsakovės valdomą automobilį neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes neįvykdė teisės aktuose numatytos pareigos pakeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, dėl ko atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei regreso tvarka išmokėtas išmokas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė su tuo nesutinka, atsikirsdama, jog R. A. 2022 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Azerbaidžano Respublikoje ir jam nekilo pareiga pakeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, o atsakovei nekilo pareiga atlyginti ieškovei regreso tvarka išmokėtas išmokas už eismo įvykio metu padarytą žalą.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė regresinį reikalavimą reiškia vienu pagrindu – dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013). Pažymėtina, jog regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą.
Remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Pažymėtina, jog analogišką taisyklę įtvirtina ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.3 punktas. Vis tik, kaip formuojamoje kasacinėje jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinamos pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos naudoti tam tikrą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-601-686/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo (SEAKĮ 13 straisnio 9 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Taigi, nacionalinis teisinis reguliavimas diferencijuoja asmens, kuriam suteikta teisė vairuoti, teises ir pareigas, priklausomai nuo to, ar tai ES, EEE valstybė, ar trečioji šalis. Tuo atveju, jeigu asmeniui aptariama teisė suteikta ir pažymėjimas išduotas trečiojoje šalyje, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje turėjimo, teisiškai reikšminga tampa aplinkybė, ar toks asmuo netapo nuolatiniu gyventoju Lietuvos Respublikoje. Pagal nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus kriterijus nustačius, kad asmuo patenka būtent į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turinčių asmenų kategoriją ir toks asmuo, praėjus pereinamajam 185 dienų laikotarpiui, siekia toliau teisėtai vairuoti transporto priemonę šioje (nuolatinės gyvenamosios vietos) valstybėje, jis turi laikytis reikalavimo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikęs vairavimo egzaminą (išskyrus išimtis). Taigi pagal Kasacinio teismo išaiškinimą asmuo, kuriam laikinai (185 dienas) pagal teisinį reguliavimą buvo leidžiama vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, netenka tokios laikinos teisės (teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje) ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą tokią teisę įgyti, išlaikydamas vairavimo egzaminą, bei gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byle Nr. e3K-3-100-403/2022, 28 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad atsakovės darbuotojas vairavęs atsakovės automobilį nebuvo išlaikęs vairavimo egzamino Lietuvos Respublikoje, neturėjo Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Atsakovės darbuotojas vairavo automobilį turėdamas galiojantį Azerbaidžano Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas tik prieš 51 dieną iki eismo įvykio. Pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovės darbuotojas iki eismo įvykio buvo tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.
CK 2.12 straipsnyje numatyti kriterijai, pagal kuriuos identifikuojama nuolatinė gyvenamoji vieta. Nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Vertinant, ar Lietuvos Respubliką eismo įvykio metu galima laikyti atsakovo darbuotojo R. A. nuolatine gyvenamąja vieta, svarbios faktinės aplinkybės, kurios turi teisinę reikšmę atsakovo darbuotojo santykio su valstybe pobūdžio įvertinimui. Ieškovė laiko, jog R. A. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nes čia asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, gyvena nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d., su Lietuva sieja pastovūs darbiniai santykiai. Teismas neturi pagrindo sutikti, jog šie faktai yra pakankami patvirtinti, jog R. A. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatyti faktai patvirtina, jog deklaruotos vietos adresu R. A. negyvena, atsakovės yra nuolat komandiruojamas į užsienio valstybes, Lietuvoje praleidžia mažai laiko, laisvu laiku tarp projektų užsienyje ir atostogų metu vyksta į Azerbaidžaną, kuriame gyvena jo sutuoktinė ir vaikai, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam suteikia galimybę dirbti ir uždirbti ir taip išlaikyti šeimą. Pase esantys antspaudai patvirtinantys dažną R. A. vykimą į Azerbaidžaną, duomenys apie šeimą, paties darbuotojo neaktyvumas Lietuvoje leidžia daryti išvadą, jog R. A. asmeniniai ir socialiniai interesai sietini ne su Lietuva, o Azerbaidžanu. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog R. A. ketintų Lietuvoje įsitvirtinti, įsigyti nekilnojamojo turto, perkelti šeimą, laikė ar siekė laikyti savo nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respubliką. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta ir laikinas leidimas gyventi reikalingi tam, kad atsakovas galėtų dirbti Lietuvos įmonėje, uždirbtų, skirtų darbo užmokestį sau ir šeimai, o atitinkamų veiksmų atlikimas (laikino leidimo Lietuvoje gyventi gavimas, gyvenamosios vietos deklaravimas) sutampa su atsakovo darbo pradžia ir savaime nepagrindžia aplinkybės, jog tokius atsakovo atliktus veiksmus galima vertinti kaip atsakovo ketinimą ar siekį nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (CPK 175, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2022 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu atsakovės darbuotojas neturėjo pareigos pakeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, nebuvo praradęs teisės vairuoti transporto priemonės, todėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata netaikytina, o ieškovės reikalavimas atsakovei grąžinti sumokėtą draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti ir teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismui neteikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.