- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- 1-136-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19789-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. U. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui –sugyventinei L. R., būtent: 2023 m. gegužės 29 d., apie 20 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą trenkė su kelnių diržo sagtimi nukentėjusiajai L. R. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai L. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, galvos plaukuotosios dalies žaizdą.
2. Kaltinamasis A. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, jog vyko žodinis konfliktas, ginčijosi. Įvykis įvyko gegužės 19 d. vakare, grįžus jam į namus pradėjo pyktis dėl kažko, nepamena dėl ko. Buvo daug priekaištų, ji jį pradėjo vadinti visokiais žodžiais, netikėliu, dar kažkokiu, galų gale apipylė jį vandeniu, pylė tiesiog į akis, į veidą. Nežino, jis lyg pylė atgal, kad neįsisiautėtų konfliktas, pradėjo autis batus, eiti lauk iš namų, nes darėsi beprasmiška. Besiaunant batus jį pradėjo trankyti į galvą. Ant žemės buvo padėti džinsai, paėmė juos, kad atsiginti nuo jos, nes jį mušė. Ji jam trankė į galvą, o jis atstumdamas nuo jos gynėsi džinsais. Džinsuose buvo sagtis. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog ant žemės buvo sulankstyti džinsai ir padėti prie durų. Jis išeidamas pasidėjo džinsus ir avėsi batus, nes jis buvo su ta mintimi, kad nebegrįš, o ryt reikėjo į darbą. Grįžęs iš darbo džinsus pasidėjo svetainėje ant kėdės. Batus kol apsimovė, ji jį pradėjo daužyti. Jis džinsus pasiėmė iš svetainės nuo kėdės. Jis pats grįžęs iš darbo ten juos pasidėjo. Grįžo iš darbo persirengė, nusiprausė, nuėjo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pavalgyti ir tada grįžus prasidėjo konfliktas. Išeidamas į „(duomenys neskelbtini)“ gal jis džinsus buvo pasidėjęs ant kėdės svetainėje. Tiksliai nepamena ar buvo jie sulankstyti. Žinoti, gal žinojo, bet tuo momentu, kai norėjo iš džinsų atstumti, nepagalvojo, kad ten yra sagtis. Jis į nukentėjusiąją trenkė iš džinsų netyčia, tai buvo savigynos veiksmas. Suvokė, kad nukentėjusiajai trenkė iš džinsų. Netyčia užsimojo. Užsimojo, kad ją patraukti nuo savęs ir jai kliuvo iš sagties. Siekė apsiginti, kad atitraukti jos rankas nuo savęs, kad ji nebesimuštų. Jis jai niekur nesiekė pataikyti iš džinsų, jis tik norėjo atitraukti jos rankas. Jis niekur netaikė, buvo pasąmoninis veiksmas. Buvo siauras koridoriukas ir buvo jį puolančios jos rankos ir džinsai, viskas. Jis nepasakytų, tuo trenkimu į rankas, tai buvo, tiesiog, rankų atitraukimas nuo savęs. Džinsai buvo rankose ir nebuvo, kaip atitraukti jos rankų. Ta sagtis buvo palaida ir kliuvo jai kažkur į galvą. Ji teigia, kad jis jai pataikė. Jis nematė ar jai pataikė. Jos rankos buvo visur, ties juo, ties jo galva. Kažkaip va, netyčia ir kliuvo, nesimokino tokių veiksmų. Jis į ją netaikė, jis, tiesiog, norėjo atitraukti jos rankas nuo savęs. Jis turėjo išmesti džinsus ir pagauti jos rankas ir kažkaip laikyti, nes ji puolė jį. Nukentėjusioji puolė ant jo, daužydama iš rankų smarkiai į jį, kol jis atsitūpęs avėsi batus. 10 ar daugiau smūgių gavo į galvą. Sužalojimų nepatyrė, jei būtų patyręs, būtų parašęs pareiškimą. Kaip jis galėjo nesiginti, jei į jį šitaip smūgiavo, negalėjo leisti, kad ji toliau daužytų, o jis stovėtų. Jam grėsė realus pavojus, kad jį gali sužaloti ar užmušti. Daužymo galėjo išvengti, netyčia palikti džinsus ir išpulti bedaužomas per duris. Jis norėjo patraukti rankas ir išėjo iškart. Galėjo išeiti per duris, bet norėjo džinsus pasiimti ir gavosi toks veiksmas. Daužymo metu galėjo pasiimti džinsus ir išeiti per duris. Jis dar kartą kartoja, kad jis gynėsi. Papildė, jog neserga psichinėmis ligomis. Nėra įrašytas į psichikos sveikatos priklausomybių centrą, ten nesigydė. Nesikreipė niekada į psichiatrą. Nėra įrašytas į kitas įskaitas dėl priklausomybių. Neturi problemų su atmintimi. Jis yra nekaltas. Čia ta kaltė iš dalies, kurią pripažino praeito posėdžio metu yra tai, kad netyčia kliuvo iš diržo. Praeito posėdžio metu sakydamas, kad jo atžvilgiu smurtavo, tai perdėjo – ne du iš dešimt, o aštuoni iš dešimt. Tai jis patyrė smurtą, dėl ko gynėsi, ir jis skaudžiai kentėjo. Kentėjo dėl to, kad prieš atsitinkant nelaimei su diržo sagtimi, jį daužė per galvą L. R.. Ji daužė iš rankos, nežino, gal kokį dvidešimt kartų į galvą. Į medikus nesikreipė, nes neužmušė. Jis patyrė sužalojimus – smūgius į galvą, pulsavo galvos sritis gal dvi dienas. Nežino, kodėl nesikreipė į medikus – kentėjo. Kai sudavė nukentėjusiajai diržu, jis buvo koridoriuje. Jo vaikai tuo metu buvo kažkur šalia koridoriaus, neatsimena. Tuo metu turėjo du vaikus, bet su juo gyvena tik vienas vaikas - G. U.. Įvykio metu bute buvo jo dukra G. U., L. R. sūnus D., o gal nebuvo, neatsimena. G. yra dviejų metų amžiaus, D., nežino, gal aštuoni metai. Kuomet netyčia trenkė kelnių diržu nukentėjusiajai, G. lakstė kažkur po kambarį, D., bet gal jis buvo išvažiavęs, neatsimena, gal savo kambaryje buvo. Iki to veiksmo, kuomet buvo trenkta diržu, konfliktas vyko pusę valandos. Tą konfliktą sukėlusi L. R., G. laikė ant rankų. Būdama su G. ant rankų rėkė, šūkavo. Konflikto metu nukentėjusioji ant rankų turėjo jo dukrą ir vis tiek rėkavo, šūkaliojo. Nukentėjusioji visaip šūkaliojo, bet jis ją ignoravo, buvo nusisukęs į televizorių, ji jį neadekvačiai visaip vadino – alkoholiku, dar kažkaip, visokiausiais žodžiais. Kadangi jos nesiklausė, jai yra nervinis impulsas, pasiėmė kas papuolė nuo stalo – vandens stiklinę, ir pylė ant jo. Jis nuėjo įsipilti vandens į stiklinę ir pilti jai atgal, tada jau ji vaiką buvo pasidėjusi, vaikas lakstė basomis kojomis. Nežino, kur tuo metu buvo vaikas – kažkur buvo. Kai jis atgal jai pylė vandenį, gal truputi kliuvo ir vaikui. Vaikas tuo metu buvo kambaryje, bet ne ant nukentėjusiosios ranku, vaikščiojo. Vaikas jau pradėjo verkti tada, kai ji pylė į jį vandenį, stresinė būsena. Tuo labiau, kai jį pradėjo daužyti, vaikas pradėjo rėkti. Niekaip nereagavo, kad vaikas verkia, kaip reaguoti, jis bandė taip atsiginti ir gavo iš sagties, paliko kaltas, nors iš tikrųjų jis gynėsi. Konflikto metu jis buvo įsijungęs garso įrašą mobiliuoju telefonu. Garso įrašą darė jau tada, kada dar ji jo nebuvo apipylusi su vandeniu. Ji pradėjo žodinį konfliktą ir jis įsijungė diktofoną. Jis įrašinėjo garsą. Kiek laiko įrašinėjo, nebeatsimena, ko gero, apie penkiolika minučių, beveik visą konfliktą. Kai ji pradėjo žodinį konfliktą ar po kažkurio laiko paspaudė diktofoną. Garso įrašas buvo daromas iki pat konflikto pabaigos, pertraukas nebuvo. Tuo metu, kada nukentėjusioji jam per galvą sudavė smūgius, įrašas buvo daromas ir įraše aiškiai girdisi, kad yra jam daužoma. Girdisi šlamesys. Kai buvo suduota diržu, garso įraše nesigirdi. Kai sudavė diržu, nukentėjusioji pradėjo rėkti, gąsdinti, sakydama, „necenzūrinė raiška“ jam bus. Jis išėjo iš kambario, tai ji atsidariusi langą, kad visi kaimynai girdėtų, jį vadino: „debile, asile“. Jis nežinojo, kad jai kliuvo iš diržo. Nematė jokių sužalojimų, nieko nebuvo, nebėgo kraujas nukentėjusiajai. Ji pradėjo rėkauti, sakydama: „žėk, ką padarei, „necenzūrinė raiška“, tau bus, „necenzūrinė raiška“. Po sudavimo diržu ji sakė: „žėk, kraują paleidai“, bet jis nematė to kraujo. Jis į tokius jos pasakymus nebereaguoja, nes ji tiek yra nukvakusi, kad čia nebėra į ką reaguoti, jeigu ji atsidariusi langą gali rėkti, kaip pamišėlė. Tada jis išėjo iš namų kelioms dienoms pas mamą. Kaip galima grįžti pas tokią, vėl gaus į galvą. Domėtis nukentėjusiąja net nereikėjo, nes visi pradėjo skambinti, gąsdinti. Skambino iš jos darbo su visokiais grasinimais, kad susidoros. Neužsirašė, bet visko prisiklausė. Domėjosi, kai jaučiasi jo vaikai. Klausė kaimyno. Negali pasakyti, kokio kaimyno klausė, paskambino jam. Tuo metu jo sugyventinė laukėsi. Vaikas gimė rugpjūčio mėnesį, reikia skaičiuoti, kiek mėnesių ji laukėsi. Įvykio metu ji žinojo, kad jo sugyventinė laukėsi. Neatsimena ar vizualiai matėsi nėštumas. Suprato, kad netyčia diržu sudavė nėščiai moteriai. Jis nesmurtavo prieš nėščią sugyventinę, jis netyčia. Gal ir netyčia kliuvo iš to diržo, jis ne specialiai, jis nesimosikavo tuo diržu, kelnėsi buvo tas diržas. Po įvykio, neatsimena po kelių dienų, grįžo į namus – ji pati jo priprašė, kad pareitų. Jo garažas yra kieme ir atvažiavo pasiimti motociklo. Ji atbėgo prašydama, maldaudama: „nebepyk, susitaikom“. Nežino ar jau policijoje buvo parašytas pareiškimas. Kad parašytas pareiškimas sužinojo, kada gavo šaukimą į teismą. Gal ir buvo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nesigilino, buvo nuėjęs, kažką paklausė. Neprisimena tos apklausos, kada buvo apklaustas įtariamuoju. Neprisimena, nes neįdomu, čia nesąmonė. Neatsimena proceso, kad jam buvo įteiktas nutarimas dėl įtarimo. Šis reikalas jam visiškai neįdomus, tai jis ir neatsimena. Jis visur sakė teisybę, tai kas ten parašyta, tai yra teisybė. Neprisimena, kad buvo jam paskirta kardomoji priemonė. Šiuo metu su nukentėjusiąja gyvena kartu, vaikus augina. Pažeidinėja kardomąją priemonę, nes ji jam neleidžia niekur išvažiuoti, truputi vėliau grįžta iš darbo, tai tuoj jam skambina. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip jis ten nesilankys, jeigu jis ten gyvena. Jis visada gyvena ir visada ten gyvens. Butas priklauso jiems – L. ir jam - bendra nuosavybė. Nesilaiko kardomosios priemonės, paskirtos ikiteisminio tyrimo metu, nes L. prašė, kad gyventų, būtų, padėtų su vaikais. Nesilaiko ir po to, kai teismas posėdžio metu išaiškino, kad privalo laikytis kardomosios priemonės, todėl, kad ji prašė pati vaikus padėti prižiūrėti, visko reikia, daug darbo. Iki to atvejo buvo daug kartų pradėta ikiteisminių tyrimų, nes su ja čia buvo visokių nesąmonių, truputi kas ir kviečia policiją, buvo jį išvežę. Milijoną kartų buvo kvietusi, su tokia psichine. Gali pranešti teismui, kad nukentėjusioji ryškiai, smarkiai turi psichikos sutrikimų. Jis ne gydytojas, kad galėtų nurodyti diagnozes. Nežino ar ji gydosi. Trys su puse metų jie gyvena kaip sugyventiniai. Turi bendrą vaiką ir dar augina jos vaiką, o jo vaikas gyvena su jo buvusia žmona. Šiuo metu jų santykiai tokie, kad užvakar buvo geriau, vakar buvo blogi, nes ji prisigalvoja visokių savo isterijų, paranoja jai. Vakar ji daug šūkavo, turi garso įrašų, visaip jį vadino, pradėjo muštis, jis sėdėjo prie kompiuterio, ji pradėjo jį daužyti. Jo atžvilgiu buvo smurtaujama tuo metu. Jis net nebežino, kiek čia su ja yra pradėtų ikiteisminių tyrimų, net neįsivaizduoja kam ir kiek kartų ji prisiskambina. 2023 m. gegužės 2 d. pradėtas įvykis buvo nutrauktas. Gal ir gavo prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nežino. Teisybe jis jau nebetiki seniai, visi žiūri tik į moters pusę, o kaip ta moteris elgiasi, niekas nieko nežiūri. To ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Kas liečia 2023 m. sausio 28 d. įvykį, tai čia irgi ji jį pradėjo pulti, iš žvakidės pradėjo daužytis, mėtytis, neatsimena, beveik neužmušė. Nuo sausio iki gegužės dar kokius dvidešimt kartų buvo, gal jai čia patinka tą policiją kviesti. Tęsia gyvenimą su nukentėjusiąja, nes neturi pinigų, neturi advokatui, iš paskutinių pinigų butą nusipirko. Nežino, kaip pradėti skyrybų procesą, jos bijo. Pateikė į bylą garso įrašą, dar turi milijoną vaizdo įrašų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad eina pas šeimos konsultantą, ne pas psichologą. Tuo metu jis atsiminė, kad du ar tris kartus lankėsi. Ten, kada paklausė, tai gal iš atminties užrašė, gal kitaip suprato. Jis dirba vadovu. Savo darbą išmano. Vadovauja žmonėms. Tyrimo metu nurodė, kad gali gyventi pas mamą, bet jis ten nenori gyventi. Papildė, jog susidarė nuomonę, kad L. nori per visas instancijas jį sunaikinti. Akivaizdžiai mato, kad darželyje visos moterys yra nuteiktos prieš jį. Daug nekalbės. Gali daug video pateikti, kur ji „psichuoja“ namuose. Jis kiekvieną kartą turi su ja kovoti. Garso įraše girdisi, kaip jis pasilenkė autis batus ir ji jį puolė. Jis ją norėjo atstumti ir iš sagties netyčia pataikė. Laikosi teismo paskirties kardomosios priemonės. Gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Girdėjo visas aplinkybes. Minėtų įvykių nebuvo. Buvo minėta, kad ją suspardė, bet ji pati „mėlynes“ sau pasidarė. Ji jį puolė, jis niekada jos nepuolė. Jį išsivežė į izoliatorių ir uždarė už nieką. Nesuprato, koks vyko procesas, bet reikėjo eiti į probaciją. Anksčiau, kai buvo įvykis, ji buvo išgėrusi, į alkotesterį įpūtė virš 2 promilių. Nežino, kaip pareigūnai taip padarė, bet jai parodė nulius. Pareigūnai jo paprašė nerašyti ant jos pareiškimo. Ji smurtavo tada, būtų atėmę iš jos vaikus. Policija jį atkalbėjo nuo pareiškimo rašymo. Neparašė pareiškimo, nes ji buvo girta. Po to karto ji jam kerštauja. Ji pataikė momentą, kai jis su kaimynu atsigėrė alaus. Ji laukė metus laiko, kad jam atkeršyti. Jam atrodo, kad jam skambino kažkokia teta ir pradėjo grasinti, kad susidoros su juo. Nepripažįsta, kad trenkė, bet pripažįsta, kad jo rankose buvo diržas. Jis netrenkė, o gynėsi. Nepripažįsta, kad padarė tyčia. Tai įvyko netyčia. Ji jį puolė, kol avėsi batus, ji jį pradėjo daužyti į galvą, jis ėmė kelnes ir turbūt diržas buvo laisvas. Tada nustūmė jos rankas nuo savęs ir diržu kliuvo į galvą. Įraše girdisi, kaip avėsi batus. Taip pat girdisi, kaip jam buvo suduota. Jam buvo padaryti nematomi sužalojimai į galvos sritį suduoti ranka. Jautė fizinį skausmą. Nežino, kaip įvertinti skausmą. Labiau skauda širdyje.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. R. nurodė, jog kaltinamasis A. U. yra jos sugyventinis. Ji atsisako duoti parodymus. Teisė atsisakyti duoti parodymus jai buvo išaiškinta. Tuo metu pasakė kas įvyko. Šiandiena atsisako duoti parodymus, nes jos vaikai laukia namuose, reikia auklę išleisti, nenori ji nieko. Ne dėl laiko stokos atsisako duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus duodama pareigūnams suvokė šią teisę neduoti parodymus, šiandiena pakeitė poziciją. Kaltinamasis teisingai nurodė, kad gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Žino apie jam paskirtą kardomąją priemonę, kad jie ją pažeidė, bet jie sunkiai sirgo, Kūčių ryte vaikas susirgo ir labai sunkiai sirgo, todėl kaltinamasis ir pasiliko, jai reikėjo pagalbos. Vakar įvyko tik žodinis konfliktas, apsipyko ir viskas.
4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. nurodė, jog kaltinamasis jam nežinomas, giminystės ryšio nėra. L. R. yra jos bendradarbė. L. R. yra jos kolegė, jos dirba daželyje „(duomenys neskelbtini)“, abi yra auklėtojos padėjėjos. Ji dirba šalia jos grupės. Datos tiksliai neatsimena, bet birželio mėnesį, vieną rytą atėjo į jos grupę verkdama. Parodė galvą, ten matėsi žaizda, ir per plaukus nubėgęs sukrešėjęs kraujas. Ji buvo pasimetusi. Jos paprašė jų darželio kuratorės R. B. telefono, kad susisiekti ir ji pagelbėtų toje situacijoje. Jai aiškino, kad vakare pasilenkė prie dukros G., ir jos vyras jai trenkė per galvą su diržo sagtimi. Ji jos paprašė, kad susisiektų su kuratore, kadangi buvo darbo metas, R. B. paskambino grįžusi po darbo. Paprašė, kad susisiektų su L. R.. R. B. paprašė telefono numerio ir ji jai pranešė, kad susisiekė su L. R.. Jos dalyvavimas baigėsi. Pažįsta L. R. tiek, kiek dirba, 3 – 4 metus. Santykių nėra, nes tarp jų yra ne mažas amžiaus skirtumas. Bendrauja tik darbe. Ji vienoje grupėje dirba, o L. R. dirbo šalia esančioje. Nežino, kodėl ji atėjo pas ją. Ji, tiesiog, atėjo ryte ir klausė ar turi kuratorės telefono numerį. Ji pirmiausia verkdama pasakė, kad praskėlė galvą, ir tuomet paklausė ar gali padėti susisiekti su kuratore. Nežino, kodėl norėjo susisiekti su kuratore. Gal apie 10 val. ryte. Vaikai darželyje buvo. Ji virtuvėlėje dirbo ir L. R. atėjo pas ją į virtuvėlę. Ne grupėje kalbėjo, todėl vaikai nieko nematė. Sužalojimus matė galvos viršuje, lyg kairėje pusėje. Buvo nubėgęs sukrešėjęs kraujas, žaizda buvo apie 2 cm. Jis jos klausė, kodėl ji neišsiplovė, ji pasakė, kad norėjo parodyti. Nieko nedarė žaizdai. Ji grįžo iš darbo ir jai parašė ar ji susisiekė su R. B.. Atsakydama į klausimus nurodė, jog L. R. vyro nepažįsta ir nepažinojo. Jį yra mačiusi darželio kieme, per vaikų šventę. Nežino, kokie jų santykiai, su šeima nebendrauja. L. R. buvo labai sutrikusi, verkė. Ji buvo nėščia, gaila žmogaus. Moteris labai faina, padori, tvarkinga. Ji labai draugiška su visais bendradarbiais. Nėra konfliktinė, agresyvi. Viskas vyko 2023 m. birželio mėn. Ji po to labai greitai išėjo į dekretines atostogas. Šiuo metu ją mato, kai atveda vaiką į darželį. Jos nekalbėjo apie apklausą. Ji jos paklausė, ar dalyvaus teisme, jai L. R. atsakė, kad jos nebus. Kai ėjo koridoriumi paklausė. Nusiteikimo ir pagrindo apkalbėti neturi. L. R. tokios emocinės būklės matė pirmą kartą. Nežinojo, kad gali būti smurtaujama. L. R. minėjo, kad apsipyko žodžiais. Ji jį apipylė vandeniu, tas vanduo užtiško ant mergaitės, tuomet puolė valyti, o, kol buvo pasilenkusi, jai davė iš sagties. Ji jai sakė, kad, kai praskėlė jai galvą, pamatė kraują ir tada jis išbėgo iš namų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tyrėjos, su protokolu susipažino. Teismas gali remtis parodymai, duotais pirminėje apklausoje. Nežino, kodėl ji nenusiplovė kraujo nuo galvos. Gal dėl to, kad parodyti. Paaiškinti negali. Atėjo pas ją, nes šalia dirbo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, jog su kaltinamuoju giminystės ryšių neturi, asmuo nematytas. L. R. pažįsta kaip darbuotoją. Vasaros metu, po darbo valandų, sulaukė skambučio. Pasakė, kad besilaukianti darbuotoja yra sumušta diržu ir prakirsta galva. Jos paklausė, ar ji gali jai paskambinti, nurodė jos telefono numerį ir ji pati paskambino. Ji tik pasakė, kad sekančią dieną atvažiuos į įstaigą ir jos pasikalbės. Atvažiavo nuo ryto, nuėjo pas darželio direktorę, pavaduotoją. Ji paklausė ar toks įvykis žinomas, jos pasakė, kad nieko nežino. Pasikvietė L. R. ir ji nurodė, kad jai gėda, todėl niekam ir nesakė. Matėsi, kad galva plauta, plaukai sukibę, bet matėsi ir žaizda. Iškvietė policiją, nes pamatė smurtą prieš moterį ir turėjo reaguoti. Ji paklausė, kodėl ji nekvietė policijos, jai atsakė, kad paskambino atvejo vadybininkei ir jos paklausė, ar jis pranešė policijai, jei nepranešei, tai ir nesiskųsk. Ji tada iškvietė policiją, atvažiavo. Jie joms liepė išeiti, su ja labai ilgai kalbėjo, gal kokią valandą. Vėliau ją išsivežė ir ji išvažiavo. Atsakydama į klausimus nurodė, jog ji yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė. Šiuo metu užimta tas pačias pareigas. Visas miestas ją žino, senai dirba tame švietimo skyriuje, jei kokios bėdos, dažniausiai jai skambina. Galbūt todėl jai ir paskambino. Iki to įvykio L. R. pažinojo, nes darželyje buvo spaudoje nuskambėjęs įvykis. Ji tą įvykį paviešino. Tiek ir bendravo. Apibūdintų ją, kaip gerą darbuotoją, labai mylinčią vaikus, tvarkinga. Ji paviešino įvykį, kai buvo vaikas pririštas prie kėdės. Nekonfliktiškas žmogus. Paviešino vykdydama pilietinę pareigą. Jai skambino auklėtojos padėjėja A. G.. Ji tik atsimena, kad jai sakė, jog ją sumušė diržo sagtimi. Nurodė, kad ir anksčiau buvo sumušta. Bendravo pavaduotojos kabinete. Jai atrodo, įvyko įvykis, o ji sekančią dieną paskambino, o dar sekančią dieną ji atvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tyrėjos, su protokolu susipažino. Teismas gali remtis parodymais, duotais pirminėje apklausoje. Jai parodė nuotraukas, bet matė ir žaizdą. Žaizda buvo galvos viršutinėje dalyje kairėje pusėje, apie 2,5 cm. Ji klausė, ar jis išgėręs buvo, nurodė, kad įdomus buvo. Paklausė, kaip vaikai, bet pasakė, kad jie nieko nematė. Vėliau L. R. skambino paklausti, kaip sekėsi. Pasakė, kad jei reikės, tai kreipkis. Ji neapkalba, ką jai pasakė, tą ir perduoda. Įvykis buvo dieną, sekančią dieną paskambino, o dar sekančią atvažiavo.
6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Š. nurodė, jog A. U. pažįsta kaip kaimyną, L. R. irgi yra kaimynė. Su ja bendrauja daugiau. L. jai paskambino tą vakarą telefonu, paprašė kuo greičiau ateiti. Klausė, kas atsitiko, bet ji sake, ar ji gali tiesiog ateiti. Ji greitai apsirengė, nubėgo pas ją į kitą laiptinę. Durys buvo atrakintos, atidarė duris ir pamatė ją kruviną. Ji klausė, kas atsitiko, ji verkdama jai nieko nepasakė. Ji turėjo rankšluostį, valėsi kraują. Ji jai padėjo nusiprausti. Žaizdą šiek tiek prispaudė rankšluosčiu, uždėjo ledo gabaliuką. Ji klausė, ar žaizda gili, ji ją apžiūrėjo. Jos nuomone žaizda nebuvo gili ir siūti nereikėjo. Vėliau ji jai papasakojo kas atsitiko, palaukė kol nurims ir išėjo namo. Papasakojo, kad ji su A.susipyko, ji apipylė jį vandeniu, o jis ją, ir tuomet sakė, kad gavo su diržo sagtimi. Atsakydama į klausimus nurodė, jog pažįsta apie 2 metus, kelis kartus šeimomis buvo susitikę. Ji nueina pas ją kavos atsigerti. Pažinojo abu. Gyvena (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio prie jų ar viešai jokių konfliktų nebuvo. Būdavo apsižodžiavimas juoko forma, bet agresyvaus elgesio nebuvo. Vyrai išgerdavo alaus, niekada A. U. nebuvo agresyvus. Pirmą kartą, jos nuomone, buvo toks agresyvus. Nežino, kodėl ji jai skambino, gal todėl, kad tą vasarą labiau bendravo. L. R. atrodo aktyvesnė nei A.. L. atrodo geras žmogus, nekonfliktinė. Matė tik mažesnę mergaitę G., o vyresnio berniuko D. nematė. Mergaitė vaikščiojo pasimetusi, neverkė, bet vaikščiojo iš paskos mamai. Bute buvo prilaistyta vandens, bet netvarkos nebuvo. Nepastebėjo ar L. buvo aptaškyta vandeniu. Buvo kraujas nubėgęs ir per kaklą, plaukus. Kai plovė, nebebuvo kraujo. Nematė kraujo kitur, tik ant drabužių. Nesuprato ir nesigilino, kurioje vietoje įvyko konfliktas. Ji nesakė, kodėl įvyko konfliktas. Ji sakė, kad jį apipylė vandeniu ir prasidėjo, o dėl ko susiginčijo nepasakė. Ji verkė. Jos kaip viską susitvarkė išplovė galvą, atšaldė galvą su ledu. Svetainėje pasiūlė arbatos, apie 15 min palaukė kol nusiramins ir išėjo namo. A. kambaryje nebuvo, L. nesakė kur jis. Ji L. klausė ar kviesi policiją, ji sake - nekvies. Kaip suprato, nenori problemų, nei sau, nei jam. Jog laukiasi buvo akivaizdu. Vėliau bendravo, stengėsi palaikyti ir ateiti. Emocinė būklė silpna, vis tiek, ir laukiasi, ir vaikai namie. Vėliau matė, kad susitaikė, tuomet ji ir atsiribojo. Iki posėdžio kelis kartus buvo susitikę lauke. Sakė, kad vyks į teismą apklausai. Bendraudavo šeimomis, kaimynas atrodė ramus. Vyras bendrauja daugiau su A. U.. Neapkalba, parodymai teisingi. L. galėjo išprovokuoti konfliktą, vis tik laukiasi, hormonai nestabilūs, emocijos ryškesnės, o ar smurtauti galėjo, negali pasakyti. Kiek pasakojo, kad pirma pylė vandenį. L. sakė, kad pretenzijų neturėjo. Nurodė, kad nesutinka pasirašyti taikos sutarties su A.. Jos vyras ir A. kieme susitinka, pasikalba. Teismas gali remtis parodymais, duotais pirminėje apklausoje, ir laikyti juos teisingais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. Nors kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
8. 2023 m. gegužės 31 d. L. R. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad šių metų gegužės 29 d., apie 20 val. 00 min. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinis A. U. jai vieną kartą per galvos sritį sudavė su kelnėse esančiu diržu. Tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinis po smurto artimoje aplinkoje pasišalino iš namų ir iki šiol negrįžo. Šeimoje smurtas vyksta ne pirmą kartą. Prašo policijos A. U. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 5-12).
9. 2023 m. gegužės 31 d. apklausta L. R. nurodė, jog šių metų gegužės 29 d., apie 20 val. 00 min., jai būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. U., su kuriuo gyvena tris metus, kilo žodinis konfliktas, kad dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, išvažinėja ir negrįžta namo. Konflikto metu ji savo sugyventiniui su vaikišku buteliuku apliejo veidą vandeniu, vėliau jis, pasiėmęs iš virtuvės puodelį, užpylė vandens ant jos, ir tai pakartojo du kartus. Tada ji lenkėsi link vaiko G. U., gim. (duomenys neskelbtini), ją nuraminti, nes vaikas verkė, ir tuo momentu sugyventinis paėmęs kelnes nuo žemės ir užsimojęs, sudavė vieną kartą į galvos sritį. Kelnėse buvo diržas su sagtimi, kuri ją sužalojo. Ji pajuto smūgį, skausmą ir pradėjo bėgti kraujas pro kaklą link krūtinės. Patirtą skausmą, skausmo skalėje nuo 1-10, ji vertina 6 balais. Ji išsigandusi pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. A. U. išsigando ir pabėgo iš namų. Tada ji pasikvietė kaimynę L. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini)s g. 169, ketvirtoje laiptinėje. Ji paprašė jos apžiūrėti jos galvos sritį, ar neprakirsta, ar nereikia siūti. Jos kaimynė apžiūrėjo, nuramino, kad kraujas tik bėga nuo žaizdos, nėra prakirsta. Medikų pagalbos neprireikė, nekvietė. Ji šiuo metu yra nėščia jau aštuntą mėnesį, turi du mažamečius vaikus - G. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtas šeimoje yra buvęs š. m. sausio 28 d. Buvo kviesti policijos pareigūnai, surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Buvo taikyta kardomoji priemonė, prie jos nesiartinti. Po šio įvykio daugiau smurtas šeimoje nesikartojo. Ji kelias dienas bijojo kam pasakyti apie savo problemas. Vakar ji savo bendradarbei A. G. darbe pasakė, kad šeimoje turi problemų, buvo susijaudinusi ir pastebėjo, kad su ja kažkas negerai. Paklausė, kas nutiko, kad yra sutrikusi, ji papasakojo savo bendradarbei apie šeimos problemas. Šiandien ją į kabinetą pasikvietė iš švietimo skyriaus R. B. ir liepė netylėti, kviesti pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pareigūnams, ji papasakojo apie savo sugyventinį, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti, yra išsigandusi, susijaudinusi (b. l. 5-12).
Žemesnės instancijos teismas
10. 2023 m. birželio 19 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. R. nurodė, jog sutinka duoti parodymus ir papasakoti, kas nutiko tarp jos ir sugyventinio A. U.. Jie kartu gyvena 3 metus, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso abiem, už jį kartu moka paskolą. Dažnai su A. kyla konfliktai dėl buities, dėl to, kad jis mažai rūpinasi tiek namais, tiek vaikais. Jai vienai būna per sunku ir tada ji pradeda rėkti ant jo, dėl to kyla konfliktai. 2023 m. gegužės 29 d. tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Ko pasėkoje jis pasiėmęs nuo žemės savo darbines kelnes, kuriose buvo diržas, trenkė jai per galvą vieną kartą. Ji tuo metu lenkėsi pasiimti mergaitės, nes ji verkė, todėl buvo pasilenkusi ir A. jai su diržo sagtimi pataikė į galvos sritį. Tai vyko buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Šio įvykio niekas nematė, tik jos dukrytė, kuriai yra 2 metai, ji mažai kalba, sunku ją suprasti, todėl tikrai nenorėtų, kad ją apklausinėtų. Po įvykio ji pasikvietė kaimynę L. V., ji jai apžiūrėjo galvą. Darbe papasakojo apie šį įvykį bendradarbiai A. G.. Apie šių metų sausio mėnesį, kur buvo įvykis su A. U., nenori kalbėti, tai praeitis. Jie su A. U. išsikalbėjo, šiuo metu vaikščioja pas psichoterapeutą, bando išspręsti gražiuoju viską, šiuo metu jam pretenzijų neturi, sutinka taikyti su juo, todėl norėtų, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Šiuo metu jie gyvena kartu, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji laukiasi ir turėtų gimdyti šių metų liepos 28 dieną. Buvo nuvykusi pas specialistus dėl sužalojimo. Nedarbingumo dėl to neturėjo. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 56-59).
11. 2023 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota L. R. apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūros metu ant L. R. galvos matosi sulipusių plaukų sruoga, apie 5 cm dydžio kraujo dėmės. Daugiau akivaizdžių kūno sužalojimų nesimato (b. l. 35-43).
12. 2023 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 19-21).
13. 2023 m. liepos 20-21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Protokole nurodoma, jog apžiūrimi 2 failai. 1) Apžiūrimas failas PSS-20230531-151250UTC+0300. Į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ atvyksta policijos pareigūnai. Kieme pasitinka moteris, su kuria pareigūnai eina į darželio patalpas. Kabinete sėdi dvi moterys, vyresnė moteris, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai R. B., atsistoja ir sako: „čia aš ta, kuri iškviečiau policiją, esu iš švietimo skyriaus ir vakar sulaukiau iš šito darželio darbuotojos skambučio vakare, apie pusę vienuolikos, dešimtą vakaro, kad va prieš šitą (rodo į sėdinčią moterį) auklėtojos padėjėją yra smurtaujama, antras kartas, moteris nėščia yra, buvo sausio mėnesį suspardęs, buvo iškviesta tą pačią dieną policija, buvo jam kardomoji priemonė ir dabar pirmadienį jis ją, žinokit, su diržo sagtimi daužė į galvą (rodo moters galvą), jaučiasi šašai, sulipę ir turi nuotraukas kaip ji atrodė“. Pareigūnė klausia, ar nereikia medikų. Nukentėjusioji moteris, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai L. R., sako, kad nereikia. R. B. sako: „ne, nu šašas užsidėjęs, prakirto galvą, nu, žinot, kraujas smarkiai bėga iš galvos, turi jinai nuotraukas, kaip atrodė ir žinokit, jie nesusituokę, jinai bijo jo, aš iš darbdaviam skambinau, kur tik galėjau, tai jūs čia, aš nežinau, surašysit kažką, jinai bijo surašyt, vat kas yra“. Pareigūnė sako, kad reikalingi moters pačios parodymai. R. B. sako, kad ji apskambino, kad paskambino socialinėms darbuotojoms, vaikų teisėms, visur, nes mažamečiai vaikai yra, smurtauja mažamečių vaikų akivaizdoje. Pareigūnė paaiškina, kad turi rašyti pati nukentėjusioji. R. B. sako: „kad ji bijo, visą dreba“. Išeidama iš kabineto R. B. sako: „ir jokio su juo susitaikymo, dabar aš imsiuosi, iki seimo kontrolierių, jei šitaip bus“. Pareigūnė klausia L. R., ar turi dokumentą, iš rankinės išima dokumentą. Pareigūnė klausia, kiek laiko yra nėščia. L. R. atsako, kad aštuntas mėnuo. Pareigūnė klausia, ar nėra ji susijaudinusi, ar gali bendrauti. L. R. atsako, kad gali. Pareigūnė klausia, ar jos sutuoktinis ar sugyventinis, liepia pasakoti, kas buvo. L. R. atsako, kad sugyventinis ir pasakoja: „savaitgalį jis nebuvo namuose, penktadienį šeštadienį (duomenys neskelbtini), paskui grįžo vakare prisigėrė, dažnai vartoja alkoholį, jis geria, grįžo vakare prisigėrė namuose, pavargęs nemiegojęs, ten dvi paras dirbęs, (nesuprantamai), aš nekreipiau dėmesio, nuėjom miegot, o ant ryto“. Į kabinetą įeina R. B. ir sako: „aš noriu pasakyt, yra kaimynė liudytoja, kuri padėjo kraują apsivalyt, kad jinai nepamirštų pasakyt“ ir išeina. L. R. pasakoja: „visą dieną sekmadienį jis išvažiavo (tyliai kalba, todėl ne viskas girdisi), jis mane užblokavęs buvo“. Pareigūnė klausia, ar susipykę buvo. L. R. sako: „jo, iš po to šeštadienio, kai jisai prisigėrė, sekmadienį ryte išvažiavo, grįžo vakare, gal apie pusę devynių, gal be dvidešimt devynios, tada nuėjau į garažą ir aš jį aprėkiau, nes visą dieną (nesuprantamai) užblokavęs, (nesigirdi) buvom be pinigų, aš jam sakau pinigų nepalikai, aš jam nuėjus į garažą pasakiau, kad esi alkoholikas, kad nesirūpini savo šeima, tau tik lakstyt, gastroliuoti“. Pareigūnė klausia, ar vaikai bendri. L. R. sako, kad tik vienas, kad vienam devyni metai bus, mergaitei 2 metukai bus, jo vienas vaikas ir dabar bus antras jo. Pareigūnė klausia, kas vyko toliau. L. R. sako: „nieko, aš nelindau sekmadienį, o pirmadienį vėl jis grįžo namo, persirengė, išvarė, grįžo gal be dvidešimt aštuonios, aš jam pasakiau ar tu geri, ar negeri, tu susiimk, nes man atsibodo, net vaiko į lauką neišvedi, jis man „faką“ parodė, buvo ant stalo buteliukas vandens, aš jam taip su čiurkšle tuo vandeniu apliejau (rodo), tai jisai nuėjo į virtuvę, atsinešė vieną puodelį, užpylė ant manęs vandens, atsinešė dar vieną, pylė, bet nelabai pataikė, užpylė ant mažosios“. Pareigūnė klausia, ar vaikas buvo šalia. L. R. sako: „jo, šalia, ji pradėjo cypt, klykt, išsigando jinai, aš tam sakau (nesuprantamai) asilu išvadinau, dar ten visaip, dabar nuramini vaiką ir aš lenkiausi pas jį, o jis man iš kelnių, ten buvo“. Pareigūnė sako, diržas. L. R. sako: „jo, aš nesupratau, lenkiausi prie vaiko, mačiau, kad jis rankose laikė kelnes ir tose kelnėse buvo diržo sagtis“. Pareigūnė klausia, tai su sagtim prakirto. L. R. sako, jo, čia jai bėgo, rodo matomai nuotraukas (kamera nukreipta aukščiau, todėl nesimato), sako, kad kaimynė jai valė. Pareigūnė žiūri nuotraukas ir klausia, kada jos darytos, L. R. atsako, kad pirmadienį. Pareigūnė klausia, ar rašys pareiškimą, L. R. atsako, kad nelabai nori. Pareigūnė klausia, kiek laiko kartu gyvena, L. R. atsako, kad birželio 13 bus trys metai. Pareigūnė klausia, ar anksčiau smurtavo, L. R. atsako, kad sausio 28, kai ją suspardė ant žemės, turi nuotraukas nusipaveikslavusi, kad buvo nėščia trečią mėnesį, kad buvo dar prieš tai, vasarą, birželio mėn., kad tarp jų buvo konfliktas, kad jai buvo iškvietę pareigūnus. Pareigūnė paaiškina, kad pagal faktą renka medžiagą dėl jos sužalojimo. Pareigūnė aiškina, kad tokioje aplinkoje jai su vaikais nėra saugu. L. R. sako, kad butas bendras, bendrai paėmę paskolą, kad dabar jis pabėgęs, kai prakirto jai galvą. Pareigūnai L. R. vežasi į policijos komisariatą. Įrašo trukmė 12:58. 2) Apžiūrimas failas PSS-20230531-151636UTC+0300. Į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ atvyksta policijos pareigūnai. Vaizdo įrašas tas pats, kaip pirmame faile, tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis tik peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 09:18 (b. l. 28-31).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad L. R. padarytas sužalojimas: galvos plaukuotos dalies žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas penkių dienų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. L. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 68).
15. 2023 m. birželio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. U. pateikė garso įrašą (b. l. 135-138).
16. 2023 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas A. U. patiktas garso įrašas. Protokole nurodoma, jog jame girdisi, kad toje patalpoje yra mažametis vaikas, moters balsas: tik tiek ir te sugebi, tiek ir te sugebi, tiek ir te sugebi, gerai, gerai, gerai, aš gausiu 31 dieną (nesuprantamas žodis) 30 eurų, bet kad tu valgyt vaikui neparneši, o tai super tėvelis esi, tik smaukytis ant kampo te sugebi, poro žiūrintis ir tą (nesuprantamai) ir dar vaizdo įrašą parodžiau ir vaikų teisėms parodysiu ir dar E. su G. parodysiu, kad pamatytų koks tu esi šlykštynė, ir kaip vaikas be maisto paliekamas savaitgalį, čia gali įsirašinėt, neįsirašinėjęs. (Nesuprantamai) 15 eurų ir duot maistui valgyti, servetėlių nėra nunešt į darželį, nieko nėra, tu tuom didžiuojies, ką? Sekmadienį ištaškei 50 eurų, paskui verk, kad nėr pinigų, šaunuolis, taip ir toliau varyk. Tu nei kartą vaiko į lauką neišsivedi, nei karto, A., nei karto į lauką vaiko neišvedi, dabar išėjai gerą pusvalandį, tai kur basteisi, ko vaiko nepaimi į lauką, ko nepaimi vaiko į lauką, dar kartą tavęs klausiu, ko (nesuprantamas) lėliukui, ką, tu man duodi 33 eurus už šiukšles, ir dar (nesuprantamai) 15 eurų (nesuprantamai), man neįdomu, staigiai, tavo (nesuprantamai) 33 eurai, G. ir 33 eurai, per pusę metamės, man neįdomu, aš tau sakau, duodi man pinigus, (nesuprantamai) mokėčiau, gana, turi per savaitgalį ištaškyti, išvažinėti 50 eurų, o vaikui maisto neparneši, ot tėvelis, tiek ir te sugebi įsirašyt, labai gerai, girdės vaikų teisės ką tu įsirašinėji, valkatų valkata, aš sakau, A., tau bus gėda, o ne man, tau gėda, nes aš skolinausi iš kolegių pinigų, aš tai neturiu jų, tau ir (nesuprantamas) sakė gerų tau gyvenimo, A., dar vaikų teisėms paliudys, kad skolinausi iš jos pinigų, apšepėlis, nu jau toks bjaurybė mamyčiuks (girdisi traškesys) Vyriškas balsas: tu durnė blet (traškesys) Moteriškas balsas: atsigauk tu, va tau ir dar va, tu tiek ir tevertas esi, šiukšlių šiukšlė esi, va kas tu, (nesuprantamai) atsinešk visą kibirą, šiukšle tu nelaimingas, tiek ir tevertas, tiek ir tevertas, (nesuprantamas), o vaiką (pradeda verkti vaikas), ant vaiko, šaunuolis, tegul išvalo, tegu išvalo, tas išgama „necenzūrinė raiška“. Vyriškas balsas: dar pasitrankyk, tu debile, nu „necenzūrinė raiška“, psichė, „necenzūrinė raiška“ (kažką sako moteris) dusk ,,necenzūrinė raiška“, nevėkšla, „necenzūrinė raiška“. Moteriškas balsas: tavo motina nevėkšla. Vyriškas balsas: tu „necenzūrinė raiška“ nevėkšla, „necenzūrinė raiška“. Moteriškas balsas: tu vaiką (nesuprantamas žodis), nevėkšla tu „necenzūrinė raiška“, vaikui pusę puodelio vandenio supylei, valkata, tu „necenzūrinė raiška“. Vyriškas balsas: pašol tu „necenzūrinė raiška“, dusk, „necenzūrinė raiška“, tu „necenzūrinė raiška“. Moteriškas balsas: tavo motina šliundra. Vyriškas balsas: eik tu „necenzūrinė raiška“ iš čia, debile (triukšmas) „necenzūrinė raiška“ (verkia vaikas). Moters balsas (verkia): pažiūrėk prakirtai galvą, nu „necenzūrinė raiška“, dabar (verkia vaikas), pamatysi dabar policiją iškviesiu, va dabar tai iškviesiu (verkia). Vyriškas balsas: kvieskis tu ką nori, pasigydyk „necenzūrinė raiška“ (kažką šaukia moteris). Girdisi garsas, kaip liptų laiptais, užsidaro durys. Moters balsas: tu pasižiūri kaip man kraujas bėg, debile, tu „necenzūrinė raiška“. Vyriškas balsas: tu gydykis, „necenzūrinė raiška“, gydykis. Girdisi, kaip šaukia moteris: valkata. Girdisi žingsniai, įsėda į automobilį, važiuojančio automobilio garsas. Įrašo trukmė 06:48 (b. l. 139-141).
17. 2023 m. rugpjūčio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. U. pateikė juodos spalvos diržą su metaline sagtimi (b. l. 142-145).
18. 2023 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota A. U. pateikto diržo apžiūra. Protokole nurodoma, kad apžiūrimas diržas yra juodos spalvos su metaline sagtimi, 115 cm ilgio, 34 cm pločio. Metalinė sagtis yra juodos spalvos su sidabro spalvos detalėmis. Sagties vidinėje pusėje yra raidės M S. Diržo vidinėje pusėje per vidurį yra užrašas „CROUTE DE CUIR DE VACHETTE 44-50 (110 cm-135 cm)“. Ant diržo matosi dėvėjimo žymės, įplyšimai (b. l. 146-153).
19. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
20. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
21. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).
22. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-96-303-2020, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
23. Taip pat pažymėtina, jog pagal teismų praktiką būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2007, 2K-78/2016, 2K-416-942/2016). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams.
24. Kaltinamasis A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino, nurodė, jog 2023 m. gegužės 29 d., apie 20 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), vieną kartą trenkė su kelnių diržo sagtimi nukentėjusiajai L. R. į galvos sritį, tačiau šiuos veiksmus atliko netyčia, gynėsi nuo nukentėjusiosios L. R. jam suduotų smūgių.
25. Teisme nurodė, jog su nukentėjusiąja pradėjo konfliktuoti žodžiu, ji ant jo užpylė vandens, po ko, jis ant jos užpylė vandens, galėjo pataikyti ir ant vaiko, vaikas pradėjo verkti, jis ruošėsi išeiti, koridoriuje avėsi batus, su savimi pasiėmė džinsus, kuriuose buvo diržas su sagtimi, nukentėjusioji tuo metu jam rankomis trenkė apie 10 kartų į galvą. Jis, norėdamas ją patraukti nuo savęs, apsiginti nuo jos smūgių, atitraukti jos rankas nuo savęs, džinsais trenkė nukentėjusiajai, galėjo ją sužaloti, tačiau jis negali pavadinti šio veiksmo tyčiniu trenkimu, nes nesiekė pataikyti nukentėjusiajai iš džinsų, jis tik norėjo atitraukti jos rankas. Kad džinsuose yra diržas su metaline sagtimi žinojo. Dėl nukentėjusiosios suduotų smūgių sužalojimų nepatyrė, tačiau, mano, jog jam grėsė realus pavojus, kad jį gali sužaloti ar užmušti. Nurodė, jog galėjo palikti džinsus ir daužomas išeiti per duris. Šiuos kaltinamojo parodymus, jo poziciją - veiksmus atlikus būtinosios ginties sąlygomis, teismas vertina kaip neatitinkančius tikrovės, kaltinamojo gynybinę versiją.
26. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. R. atsisakė duoti parodymus sugyventinio atžvilgiu. Ikiteisminiame tyrime, pateikdama Pareiškimą ir apklausta liudytoja, nenurodė faktinių aplinkybių, jog ji konflikto metu kaltinamajam A. U. rankomis sudavė smūgius į galvą, tvirtino, jog konflikto metu ji savo sugyventiniui su vaikišku buteliuku vandeniu apliejo veidą, vėliau jis, pasiėmęs iš virtuvės puodelį, užpylė vandens ant jos, ir tai pakartojo du kartus. Tada ji lenkėsi link vaiko G. U., kad ją nuraminti, nes vaikas verkė, ir tuo momentu sugyventinis paėmęs kelnes nuo žemės, užsimojęs, sudavė vieną kartą į galvos sritį. Kelnėse buvo diržas su sagtimi, kuri ją sužalojo. Ji pajuto smūgį, skausmą ir pradėjo bėgti kraujas per kaklą link krūtinės. Ji išsigandusi pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. A. U. išsigando ir pabėgo iš namų.
27. Iš A. U. pateikto garso įrašo ir jo 2023 m. liepos 21 d. apžiūros protokolo matyti, jog konflikto metu A. U. pasako: „dar pasitrankyk“. Teismo nuomone, šios aplinkybės galėtų iš dalies patvirtinti kaltinamojo parodymus ir byloje būtų galima daryti prielaidą, jog konflikto metu kaltinamojo atžvilgiu nukentėjusioji smurtavo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra kitų patikimų duomenų, be kita ko, patvirtinančių kaltinamajam galimai sukelto fizinio skausmo ar padaryto sužalojimo faktus, spręsti, jog konflikto metu nukentėjusioji L. R. kaltinamajam trenkė apie 10 kartų per galvą, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus ir abejose apklausose nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, todėl jos parodymus teismas vertina kaip nuoseklius ir patikimus, jais nesiremti vien dėl to, jog teisme ji pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš sugyventinį, pagrindo nėra.
28. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai – 2023 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota L. R. apžiūra, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 1 d. specialisto išvada, liudytojų parodymai, kaltinamojo pateiktas garso įrašas ir kt., patvirtina nukentėjusiosios L. R. parodymus ir tai, jog konflikto metu vieno tiesioginio trauminio poveikio metu, diržo sagtimi L. R. buvo padaryta galvos plaukuotosios dalies žaizda, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.
29. Minėta, jog gintis galima tik nuo pavojingo, realaus, akivaizdaus kėsinimosi, kurio, teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis teisme patvirtino, jog išvengti konflikto, smurto galėjo išeidamas per duris. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog A. U. 2023 m. gegužės 29 d., apie 20 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą trenkė su kelnių diržo sagtimi nukentėjusiajai L. R. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai L. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Teismo nuomone, A. U. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, nors ir nesiekė šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia, o kaltinamojo pozicija dėl tyčios nebuvimo, vertintina kaip tyčios apibrėžties nesuvokimas teisine prasme. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
30. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
31. Kaltinamasis A. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas neteistu, tačiau 2023 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2023 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo tos pačios nukentėjusiosios L. R. atžvilgiu dėl mažareikšmiškumo ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą jos įvykdymui; 2023 m. gegužės 19 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų registrą, apie baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą, duomenų byloje nėra. Baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjęs. Dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 7 dalimi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia.
32. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys. Prokuroras prašo kaltinamajam A. U. skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba, kaltinamajam A. U. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį artimą numatytam tokios bausmės vidurkiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant jo elgesį teigiamai keičiančius įpareigojimus ir draudimus.
33. 2024 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
34. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio (voke), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos; diržas, 2023 m. spalio 2 d. aktu perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK), grąžintinas A. U..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti A. U. bausmės vykdymo metu: būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – 2024 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, 1 vnt. kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie galinio bylos viršelio (voke), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; diržą, 2023 m. spalio 2 d. aktu perduotą saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK), grąžinti A. U..
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.