- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-776-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01803-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- T. A.
- Ieškovas
- I. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui T. A. ir atsakovo T. A. priešieškinį ieškovei I. A. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje ieškovės I. A. (toliau – ieškovė) ir atsakovo T. A. (toliau – atsakovas) santuokos nutraukimo byloje atsakovas priešieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su šalių dukterimis R. A. ir R. A. (toliau – vaikai arba dukterys) tvarką: a) atsakovas dalyvaus vaikų auklėjime ir bendraus su jomis telefonu skambučiu, sms žinutėmis, per viber, whatsap, mesenger programas laisvu nuo ugdymo metu visomis dienomis laikotarpiu nuo 18 iki 20 val.; b) atsakovas bendrauja su dukterimis informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki bendravimo su dukterimis pradžios sms žinute ir/ar el. paštu apie bendravimo su dukterimis laikotarpį, nurodant dukterų pasiėmimo ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką; c) atsakovas su dukterimis praleidžia 14 kalendorinių dienų per metus dukterų vasaros atostogų metu, apie atostogų laiką atsakovas privalo ieškovę informuoti iki einamųjų metų birželio 1 d. Atsakovas dukteris pirmąją atostogų dieną pasiima iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina dukteris į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17 val.; d) atsakovas dukterų atostogų metu (tiek rudens, žiemos, pavasario ar vasaros) turi teisę dukteris išsivežti atostogų į užsienio valstybę, informuodamas vaikų motiną ne anksčiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų sms žinute ir/ar el. paštu apie dukterų kelionę į užsienį, nurodant tikslų laikotarpį ir šalį, į kurią vykstama, o ieškovė privalo pateikti atsakovui visus būtinus dokumentus, reikalingus vaikų išvykimui atostogauti į užsienio valstybę.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad dėl tarp šalių susiklosčiusios konfliktinės situacijos atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukterimis, nes ieškovė galimai tyčia sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nesutiko su atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka dėl to, kad šiuo atveju nėra būtinybės nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, nes ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukterimis, ir dėl to, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra neaiški ir abstrakti, patogi atsakovui, tvarkoje neatsižvelgiama į dukterų amžių bei įprastą jų gyvenimo aplinką ir dienotvarkę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė tokią laikiną iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo atsakovo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką :
– tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su abiem dukterimis kiekvienos savaitės trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį telefonu skambučiu, sms žinutėmis, per viber, whatsap, mesenger programas nuo 19.00 iki 20.00 val.
– tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su abiem dukterimis, paimdamas jas savo transportu ir sąskaita iš jų motinos namų ir analogišku būdu grąžindamas, 14 kalendorinių dienų dukterų vasaros atostogų metu, konkretų laikotarpį ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas suderinęs su vaikų motina telefonu, trumpuoju pranešimu (SMS) žinute ar kitu prieinamu būdu.
5. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas yra pareikštas teisėtais pagrindais, ne tik jo paties, bet ir nepilnamečių vaikų interesais, todėl iš esmės yra pagrįstas, nes nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tarp ginčo šalių esama. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per daug abstrakti ir neapibrėžta, joje trūksta aiškumo, todėl tvarka koreguotina, atsižvelgiant vaikų amžių (5 ir 6,5 metų), į vaikams stabilios dienotvarkės, poilsio laiko, ugdymo įstaigų lankymo užtikrinimo būtinumą. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą išsivežti dukteris atostogų į užsienio valstybę, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas užsienyje ir jų atitikimą geriausiems vaikų interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – nustatyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovas bendrauja su dukterimis informuodamas jų motiną ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki bendravimo su dukterimis pradžios sms žinute ir/ar el. paštu apie bendravimo su dukterimis laikotarpį, nurodant dukterų pasiėmimo ir jų grąžinimo į dukterų gyvenamąją vietą; prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Atsakovas dirba užsienyje, todėl į Lietuvą grįžti gali tada, kai jį išleidžia, todėl atsakovui yra neįmanoma nurodyti konkrečios bendravimo tvarkos su dukterimis;
1.2. Teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neleidžia atsakovui grįžus į Lietuvą bendrauti su vaikais, nes po skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovui telefonu paklausus ieškovės dėl vaikų pasiėmimo jam grįžus, ieškovė nurodė, jog vaikų atsakovas negaus, todėl ir būtina nustatyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo dukterimis;
1.3. Esant atsakovo pasiūlytai bendravimo tvarkai netinkamai, teismas, būdamas šeimos bylose aktyvus, turėjo pasiūlyti teismo nuomone tinkamą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka yra neapibrėžta, atitinkanti tik jo interesus, o dukterų interesus geriausiai atitinka skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka arba tokia tvarka, kai atsakovas apie vizitą į Lietuvą informuotų ieškovę ne vėliau kaip penkios dienos iki atvykimo į Lietuvą ir grįžęs su dukterimis bendrautų pirmą ir trečią po grįžimo einantį šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val. bei ir trečiadieniais nuo 16 val. iki 20 val.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė jo ir ieškovės susirašinėjimo duomenis, kurie atsakovo nuomone patvirtina apie ieškovės sudaromas kliūtis bendrauti atsakovui su dukterimis telefonu.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo rašytiniu įrodymu, nurodytu šios nutarties 9 punkte, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovo pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo išspręsti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria į laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką neįtrauktas atsakovo nurodytas antras bendravimo tvarkos punktas (b), numatantis, kad atsakovas bendrauja su dukterimis informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki bendravimo su dukterimis pradžios sms žinute ir/ar el. paštu apie bendravimo su dukterimis laikotarpį, nurodant dukterų pasiėmimo ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo).
17. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką, neišskirdamas ir minėto antro punkto, pripažino abstrakčia ir neapibrėžta. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo laikinos bendravimo tvarkos įvertinimu. Pagal atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos antrą punktą atsakovas bendrauja su dukterimis informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki bendravimo su dukterimis pradžios sms žinute ir/ar el. paštu apie bendravimo su dukterimis laikotarpį, nurodant dukterų pasiėmimo ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką. Šiame tvarkos punkte nėra nurodyta, kad būtent tokia bendravimo tvarka taikytina atsakovui grįžus iš užsienio. Be to, jame numatyta tik atsakovo pareiga prieš nustatytą terminą pranešti ieškovei apie atsakovo norą bendrauti su vaikais, tačiau konkretus bendravimo laikotarpis, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas, nėra nurodytas, minėtas laikas netgi nėra derinamas, ir jo nustatymas priklauso išimtinai tik nuo atsakovo valios. Akivaizdu, kad tokios atsakovo laikinos bendravimo tvarkos realus vykdymas negali būti suderinamas su vaikų poreikių į poilsį, pastovų dienos režimą, vaikų ugdymo įstaigų lankymo užtikrinimu. Dėl aukščiau nurodytos priežasties atsakovo pasiūlyta tvarka neeliminuoja ir galimų konfliktinių situacijų tarp šalių kilimo.
18. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad jis negalės grįžęs į Lietuvą bendrauti su vaikais, atmestini kaip nepagrįsti. Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovui kilo sunkumų dėl bendravimo su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau jame nėra jokių duomenų patvirtinančių apie ieškovės draudimą atsakovui betarpiškai bendrauti su vaikais. Priešingai, iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad ieškovė sutinka, jog atsakovas jo atvykimo metu bendrautų su vaikais ir pati siūlo laikiną bendravimo tvarką šiam atvejui.
19. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra identiška atsakovo priešieškiniu prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Kaip ir buvo minėta, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumas nevertinamas.
20. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir pasiūlyti tinkamą bendravimo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju savo iniciatyva negalėjo išspręsti klausimo dėl atsakovo laikino tiesioginio bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes ieškovė savo poziciją dėl atsakovo laikino bendravimo jam grįžus iš užsienio išreiškė tik atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodydama konkrečią atsakovo bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į šios nutarties 20 punkte nurodytos teismų praktikos nuostatas, minėtas klausimas teismo iniciatyva gali būti tinkamai išspręstas tik įvertinus abiejų šalių nuomonę. Kadangi apeliacinės instancijoje teismui taip pat nėra žinoma atsakovo pozicija dėl ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pasiūlytos laikinos atsakovo bendravimo tvarkos šiam grįžus iš užsienio, šis klausimas nesprendžiamas, atsakovui išaiškinat jo teisę kreiptis su prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo bendra tvarka (CPK 148 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovas atskirajame skunde prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo pateiktas įrodymas apie jo sumokėtą žyminį mokestį nesudaro galimybės identifikuoti žyminį mokestį sumokėjusį asmenį. Apie atsakovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau nurodytos priežasties negali išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo atsakovui klausimo, todėl atsakovas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.