Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) J. T. ir A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9736-1157/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. T. ir A. T. (A. T.) dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) „Vilniaus Lakštingalos namai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. yra atsakovų J. T. ir A. T. sūnus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 30-2935/20 A. T. laikinuoju rūpintoju paskirtas A. R. (brolis), rūpybos vieta nustatyta rūpintojo gyvenamojoje vietoje, 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A51-85095/21 (3.3.2.26E-SOP) minėtas 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., kadangi priimtas sprendimas skirti trumpalaikės socialinės globos paslaugas Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 30-2458/21 A. T. nustatyta laikinoji globa biudžetinėje įstaigoje „Vilniaus Lakštingalos namai“.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo tenkintas Tarnybos prašymas ir leista paimti nepilnamečius vaikus D. T. (šiuo metu jau pilnametė) ir A. T. iš jų tėvų. Nutartyje konstatuota, jog vaikų tėvai turi žalingo alkoholio vartojimo problemų, kurių nesprendžia, dėl to negali užtikrinti vaikams emociškai ir fiziškai saugios aplinkos, tinkamos priežiūros, dalyvavimo ugdymosi procese, vaikai tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais. Taip pat nustatyta, jog 2020 m. liepos 12 d. nepilnamečių tėvai buvo neblaivūs (motinai nustatytas 4,15 promilės, tėvui – 2,88 promilės girtumas), nepilnamečiais vaikais nebuvo pasirūpinta.

28. Nepilnamečiui A. T. nustatytas sunkus protinis atsilikimas bei ambliopija be anopsijos (2022 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas). Vaikui patekus į Globos įstaigą, buvo vertinami jo poreikiai. Nustatyta, jog vaikas yra geras, paslaugus, draugiškas, mokykloje bendraujantis, noriai padeda kitiems. Tačiau labai silpni socialiniai įgūdžiai, nenori praustis, šukuotis. Vaikas turi vidutinį neįgalumą, jam reikalinga darbuotojo pagalba palydint į įstaigas. Taip pat konstatuotas dažnas necenzūrinių žodžių vartojimas. Be to, vaikui sudarytas individualus socialinės globos planas.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl laikino tėvų (atsakovų) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

30. Nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų pasikeitusį gyvenimo būdą. Nurodo, jog visiškai atsisakė alkoholio, jo nevartoja, atsakovai gauna pajamas, domisi savo vaiku, jį nuolat lanko globos namuose ir kt.

31. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

32. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

33. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

34. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

35. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135).

36. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar/ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Taigi, nagrinėjamu atveju netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius (dėl buities sąlygų gerinimo, susirūpinimo vaiko sveikata), pagrindinė teismų sprendimuose akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

37. Apeliantų teigimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovai iki 2022 m. rugsėjo mėnesio turėjo priklausomybę alkoholiui, tačiau atsakovų nuomone, ši teismo padaryta išvada prieštarauja byloje esantiems atsakovų įrodymams, liudytojų V. Č. ir A. U. parodymams, atsakovų paaiškinimams.

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. gegužės 5 d. atsakovai pradėjo gydymą dėl priklausomybės alkoholiui pagal unikalų mokslininko psichofiziologo G. Š. metodą. Socialinei darbuotojai bendradarbiaujant su gydymo metodą taikančiu ir su paslaugų gavėjais dirbančiu specialistu V. Č., sužinota, kad sutuoktiniai nelankė numatytų susitikimų, nevykdė nurodymų bei rekomendacijų, neatliko specialisto paskirtų užduočių. V. Č. pažymėjo, kad J. T., būdama neblaivi, buvo atvykusi į susitikimą, tokiu elgesiu šiurkščiai pažeisdama numatytus reikalavimus. Pastebėta, kad sutuoktiniai nelinkę keisti savo gyvenimo būdo, todėl šis gydymo principas jiems nėra veiksmingas. Byloje užfiksuota ir tai, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. sutuoktiniai pastebėti kartu su kaimynais vartojantys alkoholį. J. T. nustatytas 2,23 promilių girtumas, o A. T. atsisakė tikrintis girtumą. Taip pat atsakovai pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog 2022 m. rugsėjo 12-18 dienomis jie pakartotinai lankė 7 dienų kursą pagal G. Š. metodą, kurių metu siekė atsikratyti priklausomybės alkoholiui ir tabakui.

39. Pažymėtina, jog 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Č. nepatvirtino, jog pirmą kartą (2021 metais) gydymas atsakovei dėl jos pasirodymo neblaiviai buvo nutrauktas, tačiau nurodė, jog buvo situacija, kai atsakovai keletą mėnesių klubo nelankė, be to, praėjus mėnesiui po kursų išklausymo, atsakovė buvo atvykusi su dukra, būdama išgėrusi. Liudytojas paaiškino, jog negalėtų pasakyti, ar po lankymosi pas jį kursuose asmenys vartojo alkoholį ar ne. Iš esmės viskas yra paliekama lankančių kursus atsakomybei. Iš liudytojo paaiškinimų matyti, jog iš esmės atsakovai į jį 2022 metais kreipėsi tik dėl to, jog buvo reikalinga pažyma teismui apie minėtų kursų išklausymą, o ne kad iš tiesų būtų motyvuoti imtis priemonių priklausomybių gydymui (2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min iki 22 min.). Taip pat jis pasiūlė atsakovams praeiti kursus antrą kartą. Liudytojas paaiškino, kad mokymų metodika nėra tokia, kad būtų draudžiama vartoti alkoholį. Kiekvieną kartą asmeniui pavartojus, jis gali ir toliau tęsti – asmeniui turi būti duodamas šansas. Liudytojo teigimu, antrą kartą susitikęs atsakovę, jis paklausė jos, ar buvo trūkumas (t. y. ar vartojo alkoholį), ji pripažino, jog buvo, tačiau tai nereiškia, kad asmuo negali taisytis (2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. 25 s.). Liudytojas patvirtino, jog atsakovai 2022 m. rugsėjį lankėsi pas jį, išklausė 7 dienų kursą. Liudytoja apklausta A. U. paaiškino, jog yra atsakovų kaimynė. Pasak liudytojos, šeima draugiška, tvarkinga, išskalbti drabužiai, valgyti yra, vaikai tarpusavyje draugauja, su kaimynais sutaria. Su atsakovais pažįstama apie 15 metų, vasarą važiuoja pas juos į kaimą. Liudytojos teigimu, alkoholis šeimoje nevartojamas jokiomis progomis. Konfliktų su Tarnybos darbuotojais teigia nemačiusi. Liudytoja nurodė, jog gydėsi pagal G. Š. metodo 7 dienų kursą. Ji ėjo su atsakovais į kursus kaip palaikytoja praeitais ar užpraeitais metais. Neblaivių atsakovų nėra mačiusi.

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, jog priešingai nei teigia apeliantai, liudytojas V. Č. vienareikšmiškai nepatvirtino, jog apeliantai iki 2022 m. rugsėjo mėn. nevartojo alkoholio, t. y. liudytojas paaiškino, jog negalėtų pasakyti, ar po lankymosi pas jį kursuose asmenys vartojo alkoholį ar ne. Iš esmės viskas yra paliekama lankančių kursus atsakomybei. Be to, liudytojas nurodė, jog antrą kartą susitikęs atsakovę, jis paklausė, ar buvo trūkumas (t. y. ar vartojo alkoholį), ji pripažino, jog buvo, tačiau tai nereiškia, kad asmuo negali taisytis (2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. 25 s.). Taip pat nors apeliantai nurodė, jog liudytoja A. U. patvirtino alkoholio nevartojimo aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėti liudytojos paaiškinimai prieštarauja ne tik byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, bet ir liudytojo V. Č. paaiškinimams, t. y. liudytoja nurodė, jog šeima alkoholio nevartoja niekada, tuo tarpu tiek rašytiniuose dokumentuose, tiek liudytojo V. Č. paaiškinimuose užfiksuotos priešingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus, kurie neatitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertino kritiškai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, minėti liudytojai nepatvirtino apeliantų nurodomas aplinkybes dėl alkoholio nevartojimo, todėl apeliantų argumentai, jog liudytojų parodymai prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Vienoje iš bylų kasacinio teismo pažymėta, jog tai, kad atsakovė galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

43. Bylos duomenimis nustatyta, jog teikdami paaiškinimus, patys atsakovai painiojosi parodymuose, jų paaiškinimai tarpusavyje prieštarauja, taip pat neatitinka rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių, pavyzdžiui, atsakovė, teikdama paaiškinimus dėl sūnaus ugdymosi proceso karantino metu, paaiškino, jog prie nuotolinių pamokų sūnus nesijungdavo, nes kaime nebuvo interneto, tuo tarpu atsakovas nurodė, jog sūnus buvo gavęs planšetę ir prie pamokų jungdavosi, internetas veikė. Taip pat, nors byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atvejus, kai atsakovams buvo nustatytas neblaivumas, atsakovė neigė savo neblaivumą, samprotaudama, kad jeigu jai būtų buvęs nustatytas daugiau nei 4 promilių neblaivumas, ji jau būtų mirusi. Taip pat atsakovai samprotavo apie Tarnybos darbuotojų suinteresuotumą, siekį jiems pakenkti ir pan. Tačiau jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, Tarnybos darbuotojų suinteresuotumą ir pan., atsakovai nepateikė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jų subjektyvūs samprotavimai šiuo klausimu laikytini siekiu išvengti atsakomybės ir pasiekti sau palankaus teismo sprendimo. Nors apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi ne bylos nagrinėjimo metu aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau 2020-2021 metais ieškovės nurodytomis ginčytinomis aplinkybėmis, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo iš esmės pasikeitusios, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi visais į bylą pateiktais, t. y. tiek 2020, tiek 2021, tiek ir 2022 metų duomenimis, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais.

44. Be to, nors apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovai savo gyvenimą iš esmės pakeitė būtent paskutiniuoju laiku, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad atsakovai galimai pradėjo keisti savo elgesį (nebevartoti alkoholio, dažniau susitikti su vaiku ir kt.) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų.

45. Apeliantai nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 - 4 punktai, nes padarytos įrodymais nepagrįstos išvados. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovai daro žalingą įtaką sūnui, yra nepagrįsta. Apeliantai pažymėjo, jog palaiko itin artimą ryšį su vaiku, vaikas labai nori sugrįžti gyventi pas tėvus, nuolat lanko savo vaiką, pasiima į namus, todėl vaiko atskyrimas ilgesnį laiką nuo tėvų, daro vaikui itin didelę ir neproporcingą ieškiniu siekiamam tikslui žalą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

47. Kaip minėta anksčiau, teismas, spręsdamas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, be kita ko, turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, jo amžių ir vystymąsi. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) mokyklos raštai patvirtina situacijos pokyčius iki ir po vaiko apgyvendinimo Globos namuose. 2021 m. vasario 17 d. rašte Dėl informacijos apie ugdytinį A. T. pateikimo Nr. SD-21-23 be kitą ko nurodyta, jog A. T. dažnai be priežasties praleidžia pamokas. Tėvai dažnai piktnaudžiauja vaiko sveikata. Berniukas pasiskundžia mamai, kad negaluoja, ji leidžia pasilikti namuose, tačiau jo neprižiūri. Mama su klasės vadove nebendrauja, apie praleistų pamokų priežastis neinformuoja. Pradžioje mokslo metų tėvai aprūpina sūnų mokymosi priemonėmis, tačiau prireikus nepapildo. Pasitaiko, kad berniuko drabužiai būna netvarkingi. Pastebėta nepriežiūros atvejų dėl vaiko asmens higienos, t. y. nešvarios rankos, ausys, purvini, nekirpti nagai, neplauta galva, sklinda nemalonus kvapas. Berniukas maudomas mokykloje, prižiūrimas mokytojo-auklėtojo padėjėjos. Taip pat mokyklos rašte užfiksuota, jog vaikas mokytojoms pasakojo, jog vartojo alkoholį ir netgi žino, kuris stiprusis gėrimas jam patinka. Be to, ši aplinkybė, ugdymo įstaigos teigimu, užfiksuota ir vaizdo įraše, kurį pats vaikas parodė mokytojoms. Nors atsakovė šią aplinkybę vertino kaip mokyklos personalo suinteresuotumą, nusistatymą prieš jos šeimą, apkalbėjimą, dėl ko ji teigė nebebendravusi su mokytojais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog mokyklos darbuotojai būtų suinteresuoti pakenkti šeimai, todėl nėra pagrindo nesivadovauti mokyklos raštuose pateikta informacija (CPK 178 straipsnis). Taip pat mokykla nurodė, jog vaikas laikinai gyveno Krizių centre. Tuo metu berniukas puikiai lankė pamokas, nesirgo, buvo sutvarkytas, sustiprėjo fiziškai, paaugo. Be to, berniukui gyvenant su tėvais ar kitais šeimos nariais, vaikas niekada nedalyvauja nuotolinėse pamokose. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mokyklos 2022 m. vasario 17 d. Atsakyme į užklausą dėl A. T. nurodoma, jog gyvenant BĮ „Vilniaus Lakštingalos namuose“ pagerėjo mokinio sveikata, mokyklos lankomumas. Mokinys į mokyklą ateina išsimiegojęs, prižiūrėtas – švarus, tvarkingais drabužiais. Jaunuolis aprūpintas reikalingomis mokymosi priemonėmis. Be to, vaikui yra nustatytas sunkus protinis atsilikimas bei ambliopija be anopsijos (2022 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, vaikui akivaizdžiai yra reikalinga speciali priežiūra, kurios šiuo metu apeliantai jam negali suteikti. Taigi, apeliantų argumentai, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 - 4 punktai, nes padarytos įrodymais nepagrįstos išvados bei tai, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovai daro žalingą įtaką sūnui yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

48. Apeliantai taip pat nurodo, jog jokių neginčytinų įrodymų apie tariamai sistemingą atsakovų alkoholio vartojimą, byloje nėra. Nurodo, jog atsakovų pasikeitusį elgesį patvirtina byloje pateikti įrodymai (Priklausomybės ligų centro pažymos), liudytojų parodymai ir pačių atsakovų elgesys (atsakovė įsidarbino, aktyviai dalyvavo šios civilinės bylos nagrinėjime, nuolat lankė savo vaiką globos namuose ir kt.).

49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien tai, jog 2022 m. rugsėjį atsakovai pakartotinai išklausė kursą pagal G. Š. metodą, nesudaro pagrindo spręsti, jog asmenys yra galutinai išsprendę savo priklausomybės problemą (nėra duomenų apie tęstinį klubo lankymą ir pasiryžimo nevartoti alkoholio stiprinimą), o praėjus tokiam trumpam laiko tarpui nuo šių kursų, negalima daryti išvados apie pokyčių ilgalaikiškumą ir stabilumą. Šiuo metu nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantų elgesys keičiasi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tokio apeliantų elgesio stabilumo ir ilgalaikiškumo, o ne tik bylos nagrinėjimo metu, šiuo atveju laikinas tėvų valdžios apribojimas būtų pakankama priemonė taikytina nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis atsakovai nėra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, tik šiuo metu nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti dėl savo netinkamo gyvenimo būdo. Tačiau kaip matyti, atsakovai šiuo metu siekia gydytis nuo priklausomybių, bendrauja su vaiku, dėl to nurodytos aplinkybės dėl teigiamų pokyčių jų gyvenime, yra pagrindas manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1–2 dalys). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis). Taigi, siekiant suteikti atsakovams galimybę pasitaisyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašymas terminuotai, t. y. laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžią vaiko A. T. atžvilgiu, pagrįstas.

50. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl aplinkybių, jog jų elgesys aktualiu laikotarpiu pasikeitė teigiama linkme. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė vien tik į ieškovės argumentus, kurie yra klaidinantys ir prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl atsakovų laikino valdžios apribojimo sąlygų buvimo, tyrė ir vertino visas aplinkybes (atsakovų veiksmus, atsakovų gyvenimo būdą, specialistų ir liudytojų vertinimus ir kt.) visapusiškai ir teisingai, remiantis byloje šalių pateiktais įrodymais ir duomenimis bei kompetentingų institucijų (specialistų) išvadomis, t. y. tiek 2020, tiek 2021, tiek ir 2022 metų duomenimis. Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, specialistų (ekspertų, psichologų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės, pasiūlymai, liudijimai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi esminę reikšmę, taip pat pačių vaikų nuomonė, jeigu jie gali ją tinkamai išreikšti ir suprasti klausimo esmę.

51. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo prašė leisti atsakovams teisme savo argumentus grįsti papildomais įrodymais bei teismo prašė apklausti byloje liudytojus – A. R. ir A. R., tačiau teismas nepagrįstai šių liudytojų teisme neapklausė.

52. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-365/2014). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų, pažymi, kad atsakovai prašymą apklausti liudytojus išreiškė 2022 m. birželio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje. Teismas tenkino prašymą apklausti liudytojus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytojai buvo šaukiami į teismo posėdžius. Pažymėtina, jog į 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdį liudytojai neatvyko. Pirmosios instancijos teismas minėto posėdžio metu, pakartotinai įvertinęs šalių pasisakymus sprendė apklausti liudytojus. Atsakovai minėto teismo posėdžio metu buvo įpareigoti užtikrinti liudytojų atvykimą bei įpareigoti pateikti duomenis dėl pačių atsakovų neatvykimo į 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas minėto posėdžio metu įspėjo, jog jei atsakovai neužtikrins minėtų liudytojų atvykimo, tai šių liudytojų nebeapklaus (2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 55 min. iki 56 min. 10 s.). Pažymėtina, jog į 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių atsakovų nurodomi liudytojai neatvyko. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, įpareigodamas užtikrinti atsakovus minėtų liudytojų atvykimą ir šios pareigos neįvykdžius, minėtiems liudytojams neatvykus, pagrįstai neapklausė atsakovų prašytų apklausti liudytojų. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nesant viešo intereso, teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų prašomų minėtų liudytojų teisme neapklausė yra nepagrįsti, todėl atmestini.

53. Kadangi apeliantai byloje neginčijo aplinkybių dėl nuolatinės globos nustatymo bei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl minėtų aplinkybių nepasisako.

54. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas pilna apimtimi ir į tai, kad apeliantai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 100 proc. yra atleisti nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė duomenų ir įrodymų dėl galimai savo patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų nėra priteistinos.

58. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

59. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.