- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-261-817/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00017-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. (E. B.) (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties, kuria E. B. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės D. D.-U. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. sausio 27 d., apie 11.53 val., vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 ir 226 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą E. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento – transporto priemonės registravimo liudijimo, ir transporto priemonės 2 raktų konfiskavimas bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartimi E. B. skundas netenkintas. Nutartimi konstatuota, kad Institucija, vadovaujantis įrodymams keliamiems reikalavimams, pilnai susistemino informaciją (įrodymus), kurie yra pakankami ir pilnai pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir administracinę teiseną E. B. atžvilgiu nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, t. y. jis faktiškai nevairavo jokios transporto priemonės. Transporto priemonę, kurioje pareiškėjas buvo sulaikytas, vairavo jo žmona. Pareiškėjas su draugu tik sėdėjo transporto priemonėje.
5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog tyrimo ir administracinių nusižengimų protokolo surašymo metu jo ,,prisipažinimas“ buvo išgautas apgaulės ir neteisėtų veiksmų atlikimo metu, todėl toks prisipažinimas negali būti laikomas objektyviu įrodymu.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad nurodytu laiku pareiškėjas sėdėjo minėtame automobilyje, vairuotojo vietoje, visiškai nereiškia, jog šį automobilį, kaip nurodo VSAT pareigūnas, vairavo pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas nevairavo automobilio, patvirtina jo žmona K. B. bei jo draugas T. R. (T. R.), kuris sėdėjo automobilyje kartu su pareiškėju.
7. Pareiškėjo vertinimu, VSAT pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriais apylinkės teismas rėmėsi atmetant pareiškėjo skundą, surašyti neišsamiai, netiksliai. VSAT pareigūnai įvykio aplinkybes jose aprašo skirtingai, o teismo posėdžio metu pareigūnų duoti paaiškinimai jau prieštaravo ir jų pačių tarnybiniuose pranešimuose aprašytoms aplinkybėms, nepasitvirtino kita byloje esančia medžiaga, tuo tarpu pareiškėjo ir jo pusėje liudijančių asmenų parodymai vertinti kaip nenuoseklūs, nelogiški, prieštaraujantys byloje sutrinktiems duomenims. Pareiškėjas pažymi, jog nebuvo įrašytas ir pateiktas įrašas, fiksavęs transporto priemonės judėjimo maršrutą. Be to, nebuvo apklausti liudytojai, matę įvykį pro langus.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog VSAT pareigūnų veiksmuose yra tam tikras šališkumo elementas. Jau vien tai, kad įstatymas nenumato galimybės reikšti nušalinimą administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams, o Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisme dalyvauja kaip ginčo šalis, rodo, kad pareigūnų sprendimų priėmimui nešališkumo principas netaikomas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog VSAT pareigūnai, žinodami, kad automobilis neturi reikiamo draudimo poliso, patys sėdo už automobilio vairo ir nugabeno šį į užkardą. Apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo argumentus ir nepripažindamas VSAT pareigūnų padaryto administracinio nusižengimo, parodė ir pritaikė dvigubų standartų taikymo faktą ir tuo pačiu parodė, kad buvo ir yra pareiškėjo atžvilgiu šališki.
10. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
12. Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos manymu, tyrimas buvo atliktas tinkamai, visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir visapusiškai, visi E. B. administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti ir pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, suinteresuotų asmenų paaiškinimai (parodymai) bei įrodymų pakankamumas, sąsajumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi jų prieštaravimai bei šaltinių patikimumas. Institucijos priimtas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu yra pagrįstas, išsamus, aiškus ir motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
E. B. apeliacinis skundas atmestinas.
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas E. B. neigia kaltę dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas neginčija, kad jis 2024 m. sausio 27 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat skunde neginčijama ir aplinkybė, kad transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 27 d. nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau pareiškėjas ginčija faktą, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog jis tik sėdėjo su draugu minėtoje transporto priemonėje, kurią prieš tai vairavo jo žmona. Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tik dėl E. B. vairavimo fakto. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog E. B. vairavo minėtą transporto priemonę administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, padarė neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas nepatikimiems įrodymams (daugiausiai dėmesio skunde skiriama pareigūnų parodymų bei vaizdo įrašų, juos įvardijant nepatikimais, vertinimui) bei nevertindamas E. B. teisinančių duomenų (laikant E. B. bei liudytojų K. B. ir T. R. parodymus nepatikimais). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo E. B. skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
15. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, pakankamai detaliai išanalizavo surinktus duomenis, nesuteikdamas nei vieniems iš jų prioritetinės reikšmės, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nurodė motyvus, kodėl atmeta E. B. pateiktą įvykių versiją, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei to pageidautų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė žemesnės instancijos teismas. Remdamasis liudytojų Z. M., M. Č., R. B. parodymais, taip pat vaizdo įrašu, padarytu pareigūno kamera (Body cam), bei paties E. B. pirminiu paaiškinimu, išdėstytu administracinio nusižengimo protokole, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pažeidėjo versiją, kad jis jokios transporto priemonės nevairavo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. M. nurodė, kad jis patruliavo su sargybos vyresniuoju M. Č. mieste ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kaip priešais važiuojantis automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės priešais juos staigiai įsuko į N. aikštelę. Nuvažiavo toliau, apsisuko, bet automobilio jau nebuvo. Automobilis pasirodė įtartinas, nes buvo tamsintais langais, o pasienio ruože tokiais automobiliais dažniausiai gabenama kontrabanda. Pavažiavus toliau pamatė, kad šis automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, teisiai ant pėsčiųjų perėjos. Įjungė švyturėlius ir vyresnysis nuėjo patikrinti. Matė, kad sulaikytą automobilį vairavo pareiškėjas, kurį pažįsta iš matymo, žino jo vardą ir pavardę bei žinojo, kad šis neturi teisės vairuoti. Sulaikius automobilį, liudytojas nuvairavo šį automobilį į užkardą, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir taupant laiką. Liudytojas M. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybiniame pranešime nurodytą dieną vykdė tarnybą ir, važinėdami pasienio ruože kartu su kolega Z. M., pastebėjo kaip priešpriešais važiuojantis automobilis staigiai išsuko iš kelio prieš pat jo vairuojamą tarnybinį automobilį „Land Cruiser“. Automobilį vairavo pareiškėjas. Pradėjo važiuoti paskui automobilį. Pareiškėjas įsuko į N. aikštelę, (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko sustabdė automobilį. Jį vairavo pareiškėjas. Liudytojas prisistatė ir paprašė dokumentų. Pareiškėją yra stabdęs ir anksčiau, žino, kad jis nestoja stabdomas, todėl ir šį kartą jo nesivijo, o stengėsi sustabdyti ten, kur automobilių eismas ir žmonių judėjimas yra mažesnis, kad nesukeltų kažkokių įvykių. Stabdė pareiškėją nes žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti. Ar pareiškėjas tuo metu buvo vienas automobilyje, nepamena. Body cam įjungė kuomet priėjo prie automobilio, kaip to reikalauja tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad jis surašė administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje. Tą dieną dirbo pamainos vyresniuoju ir gavo pranešimą, kad buvo sulaikytas automobilis. Vairuotojas buvo patikrintas per duomenų bazes ir nustatyta, kad pareiškėjas vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tai daro pakartotinai ir gresia už tai jam gresia automobilio konfiskacija. Kadangi patrulis, sulaikęs pažeidėją, neturėjo kompiuterio ir vietoje negalėjo asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolo, pareiškėjas su automobiliu buvo pristatyti į užkardą bei pradėtas nusižengimo tyrimas. Vairuotojas paaiškino, kad jis vairavo automobilį, važiavo pas draugą ir, kad žino, jog jo teisė vairuoti yra atimta, bet nesitikėjo, kad pasieniečiai jį gali sustabdyti. Jis neneigė, kad vairavo transporto priemonę. Taip pat nustatė, kad transporto priemonė buvo nedrausta. Patruliams nurodė per kuo greičiau pristatyti asmenį ir automobilį į užkartą. Pareigūnas, vairuodamas nedraustą pareiškėjo automobilį į užkardą, pažeidimo nepadarė, nes tai buvo tarnybinė būtinybė. Šalia sėdėjo automobilio savininkas ir iš galo lydėjo tarnybinis automobilis. Šiuos liudytojų parodymus neabejotinai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. VSAT Pareigūnų Z. M. bei M. Č. 2024 m. sausio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose analogiškai nurodyta, kad E. B. vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 12, 13). Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, viename vaizdo įraše, darytame pareigūno kamera (Body cam), kurio autentiškumu pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taipogi matyti, jog jame užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie stovinčios transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonėje sėdi du asmenys. Pareigūnas paprašo pateikti dokumentus asmens, kuris sėdi vairuotojo vietoje, vėliau ir kito asmens, sėdinčio keleivio vietoje. Vėliau pareigūnas paprašo išlipti asmenį, kuris sėdi vairuotojo vietoje, aprodyti automobilį. Asmuo vykdo pareigūno nurodymus. Pareigūnui paklausus minėto asmens, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemones, šis atsako, jog neturi (b. l. 7). Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, jog nei tuo metu, kai pareigūnas bendravo su vaikinais, jiems dar esant automobilyje, nei vėliau E. B. išlipus iš automobilio ir jį aprodant, E. B. nenurodė, kad transporto priemonės jis nevairavo. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. B. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2024 m. sausio 27 d. susitaręs susitikti su draugu T. R., atvyko prie jo namų automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jiems bekalbant prie jų privažiavo VSAT pareigūnai ir paprašė vairuojamo automobilio dokumentų. Tikrinimo metu paaiškėjo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kad teisė atimta, jis žinojo, tačiau skubėjo pas draugą ir pamanė, kad atvažiuos su automobiliu ir jo niekas nesustabdys. Šiuos paaiškinimus E. B. patvirtino pasirašydamas administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8-9).
18. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti VSAT pareigūnų parodymų patikimumu apeliacinės instancijos neįžvelgia. Duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti E. B. nebūto administracinio nusižengimo padarymu ir dėl to duoti melagingus parodymus, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad VSAT pareigūnai įvykio aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose aprašo ne identiškai, o teismo posėdžio metu dėl praėjusio laiko tarpo nurodė ne tokias tikslias aplinkybes, kaip nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose, nesudaro pagrindo teigti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi esminės bylos aplinkybės tarpusavyje sutampa.
19. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pareiškėjo prisipažinimas buvo išgautas apgaulės ir neteisėtų veiksmų atlikimo metu, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors E. B. nagrinėjamoje situacijoje galėjo sutrikti ir dėl to nepaminėti tam tikrų, ne itin reikšmingų su įvykiu susijusių aplinkybių, tačiau jis negalėjo būti susijaudinęs tiek stipriai, kad nesuvoktų, jog yra nepagrįstai kaltinamas vairavęs transporto priemonę ir net neginčytų vairavimo fakto. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad E. B. sklandžiai atsakinėjo į pareigūno užduodamus klausimus. Be to, pirminiame paaiškinime išdėstyti pareiškėjo paaiškinimai yra iš esmės patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir VSAT pareigūnų Z. M. bei M. Č. parodymais, kad jie matė, jog būtent pareiškėjas vairavo sustabdytą transporto priemonę.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybę, jog pareiškėjas nevairavo minėtos transporto priemonės, patvirtina jo žmona K. B. bei draugas T. R.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. nurodė, kad tą dieną, kuomet buvo sulaikytas jos sutuoktinis (pareiškėjas) prie namų, ji prisiminė, kad paštomate yra jos siunta, kurios atsiėmimo laikas baigiasi, todėl pasakė vyrui, kad nori nuvažiuoti prie N. Vyras pasakė, kad pas jį turi ateiti draugas. Ji užmigdė vaiką ir nuvažiavo pasiimti siuntos J. P. gatve. Grįžo maždaug už 10 min., vyras stovėjo su draugu prie laiptinės, ji išlipo iš automobilio, padavė raktus vyrui ir nuėjo namo. Per langą pamatė, kad privažiavo tarnybinis automobilis su švyturėliais. Vyras bei automobilis buvo nugabenti į užkardą. Tą dieną jos sutuoktinis automobilio nevairavo. Žino, kad automobilis buvo neapdraustas. Liudytojas T. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra pareiškėjo draugas. Tą dieną draugas jam parašė, kad parodys droną. Jis atėjo pas draugą, atsisėdo į jo automobilį ir po kokios minutės privažiavo VSAT pareigūnai bei juos nuvežė į užkardą. Draugas automobilio tikrai nevairavo, jie tik sėdėjo automobilyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie liudytojai dėl jų artimo asmeninio ryšio su pareiškėju yra suinteresuoti duoti E. B. palankius parodymus ir taip padėti jam išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Be to minėti parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais nesivadovavo.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog VSAT pareigūnų veiksmuose yra tam tikras šališkumo elementas. Tačiau nagrinėjamu atveju E. B. apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyvių aplinkybių, kurios apeliacinės instancijos teismui leistų abejoti skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos pareigūnų nešališkumu. VSAT yra viešąjį administravimą vykdanti valstybės institucija. VSAT, kaip ir bet kurią kitą valstybės įstaigą, įstatymas įpareigoja sprendimus priimti savo kompetencijos ribose, pilnai ir objektyviais išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti ją pagal įstatymus. Vien dėl to, kad Institucijos pareigūnai E. B. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog Institucijos pareigūnai buvo šališkai.
22. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nebuvo įrašytas ir pateiktas įrašas, fiksavęs transporto priemonės judėjimo maršrutą, nebuvo apklausti liudytojai, matę įvykį pro langus, jokios reikšmės pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir administracinės atsakomybės nešalina. VSAT pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį matė vairuojantį transporto priemonę, dėl vairavimo fakto, kaip ir dėl administracinių nusižengimų padarymo vietos ir laiko, jokių pagrįstų abejonių nagrinėjamoje byloje nekilo. Įrodymų rinkimas nėra begalinis, jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Aukštesniojo teismo vertinimu, E. B. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės turinčios faktinės aplinkybės yra įrodytos byloje surinktais duomenimis, šių duomenų patikimumas bei apimtis buvo pakankami teisingam galutiniam procesiniam sprendimui priimti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik apskųstos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl E. B. apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad VSAT pareigūnai vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šioje nutartyje nenagrinėjami, kadangi tai nėra šios bylos dalykas ir neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant E. B. kaltės klausimą.
24. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą, kadangi E. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.
25. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės bei paskirtų administracinių poveikių priemonių aspektu. Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
26. Nagrinėjamu atveju E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento – transporto priemonės registravimo liudijimo, ir transporto priemonės 2 raktų konfiskavimas bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, E. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento – transporto priemonės registravimo liudijimo, ir transporto priemonės 2 raktų konfiskavimas bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui.
27. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama E. B. administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kurios vėliau subendrintos, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), į nustatytas administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, kaltės formą. Tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – bauda, ir administracinio poveikio priemonės yra tinkamai individualizuotos, jos neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl mažinti jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – baudos, dydį ar švelninti jam paskirtas administracinio poveikio priemones nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.