Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas priėmė šiuos žemės sklypus, juos naudoja, valdo kaip savus. Pareiškėjo valdymas yra atviras, nepertraukiamas. Visas šis nekilnojamasis turtas pradėtas valdyti iš karto po mamos V. K. mirties. Priėmė dokumentus: inventorizacijos bylą, paveldėjimo teisės liudijimą, VĮ Registrų centro pažymėjimus ir kt. Pareiškėjas nepateikė pareiškimo palikimui priimti notarų biurui, tačiau palikimą kaip pirmos eilės įpėdinis priėmė pradėdamas faktiškai valdyti. Pareiškėjas palikimą priėmė atlikdamas aktyvius veiksmus. Pareiškėjas priėmė palikimą priimdamas pagal įstatymą pagal CK 5.51 straipsnį, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas priėmė valdyti išvardintą šiame pareiškime nekilnojamąjį turtą, dokumentus po mamos V. K. mirties. Visus išvardintus veiksmus dėl palikimo priėmimo atliko per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Aktyvius veiksmus jis atliko palikimą priimdamas pagal įstatymą, pradėdamas faktiškai valdyti. Ginčo su suinteresuotais asmenimis dėl palikimo priėmimo nebuvo ir nėra iki šiol. Trečiųjų asmenų pretenzijų į paveldimą turtą nebuvo ir nėra iki šiol (el. b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju po motinos V. K. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9) pareiškėjas paveldėjo sprendimo 2 punkte nurodytą pareiškėjo motinai priklausantį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Palikėja V. K. testamento nepaliko. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo, V. K. mirties (el. b. l. 10). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad sprendimo 2 punkte nurodytas turtas priklausė palikėjai V. K. (el. b. l. 15-24).

13. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, o suinteresuotas asmuo J. K. yra antros eilės įpėdinis ir kadangi suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsisako palikimo ir neprieštarauja pareiškimui, konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po V. K. mirties (CK 5.11 straipsnis).

14. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 12 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. mokėjo ir moka sąskaitas, prižiūri nekilnojamąjį turtą, V. K. namuose (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai: sąskaitų už tiektą vandenį, elektrą, dujas kvitai (el. b. l. 68-70). Pareiškėjas taip pat saugo likusius dokumentus: inventorizacijos bylą, paveldėjimo teisės liudijimą, VĮ Registrų centro pažymėjimus ir kt. (el. b. l. 15-24). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas moka mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

16. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. K. priėmė palikimą po savo motinos V. K. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šioje byloje teismas patyrė 8,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs V. K. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.

Priteisti iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,43 Eur (aštuonis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.