Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „PlusPlus Capital“ AS pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo A. G. 3761,26 Eur negrąžintą finansavimo sumą, 2150,79 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 338,51 Eur delspinigius, 52,31 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą finansavimo sumą 3761,26 Eur, nuo 2020-03-10 iki kredito visiško grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Byloje kilo ginčas dėl skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas po lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties nutraukimo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią lizingo davėjas lizingo gavėjui (atsakovui) suteikė teisę naudotis ir valdyti transporto priemonę „Opel Vectra“, (duomenys neskelbtini), už užmokestį su sąlyga, kad, atsakovui sumokėjus visą Sutartyje numatytą lizingo kainą, transporto priemonė pereis atsakovui nuosavybės teise. Sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad lizingo kaina yra 4000,00 Eur, palūkanos – 52,31 proc., kas mėnesį mokamų dydis pagal Sutarties grafiką yra 189,00 Eur (paskutinės įmokos terminas – 2023-06-13). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo įmokų Sutartyje numatytą tvarka, todėl pradinis kreditorius Sutartį 2018-09-11 nutraukė, apie tai atsakovą informavo 2018-09-11 pranešimu, pareikalavo atsakovo grąžinti transporto priemonę. Atsakovas transporto priemonę grąžino 2018-09-11. Iš 2018-11-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1000,00 Eur kainą. 2018-11-19 pranešimu, išsiųstu elektroniniu paštu, atsakovas informuotas apie transporto priemonės pardavimo sandorį ir likusio įsiskolinimo sumą. Byloje esanti 2019-02-05 reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei „Plus Plus Capital“ AS. Ieškovė 2019-02-19 pranešimu, išsiųstu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir atsakovo prievolės vykdymą naujam kreditoriui. Skola Sutarties nutraukimo dieną sudarė 4761,26 Eur, t. y. paskola – 4000,00 Eur, palūkanos – 521,26 Eur, sutarties mokestis – 240,00 Eur. Skola po transporto priemonės realizavimo sudaro 3761,26 Eur.

Dėl pareigos mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties nutraukimo atveju

11. Apeliantė nurodo, kad lizingo gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi lizingo (išperkamosios nuomos) suma mokėjimo tuo atveju, jei lizingo davėjas nutraukia lizingo sutartį, lizingo gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą lizingo sumą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta lizingo sutartyje. Apeliantės teigimu, Sutartimi šalys nėra susitarusios, jog sutartyje numatytos ir mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti priteistos tik iki sutarties nutraukimo, todėl jos skaičiuotinos taip, kaip nustato įstatymas, t. y. iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.874 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2150,79 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019-02-05) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-03-10), bei 52,31 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3761,26 Eur už laikotarpį nuo 2020-03-10 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

12. Pažymėtina, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aptariamą kasacinio teismo praktiką pakeitė kaip iš dalies varžančią teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkančią kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.

13. Teisės doktrinoje, aptariant sutarties nutraukimo teisinius padarinius, nurodoma, kad sutartį nutraukus nė viena šalis neturi pareigos toliau vykdyti sutartį (Carter, J. W. Carter‘s Breach of Contract. Hart publishing, 2019, p. 564). Sutarties nutraukimo padarinys pagrindinėms skolininko prievolėms yra lygiai toks pat, kaip ir nukentėjusios šalies prievolėms: paprastai sutartį pažeidusi šalis yra atleidžiama nuo pagrindinės prievolės, kuri dar nebuvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo, vykdymo. Pagrindinis sutarties nutraukimo padarinių skirtumas abiem sutarties šalims yra tas, kad sutartį pažeidusi šalis (priešingai negu nukentėjusioji) po sutarties nutraukimo turi antrinę pareigą atlyginti nuostolius, kurie kilo iš nukentėjusios šalies padaryto pažeidimo (Peel, Edwin Treitel on The Law of Contract. London: Sweet & Maxwell. Thomson Reuters, 2015, p. 964–965). Įprastai sutarties neįvykdymo atveju kreditorius gali sistemiškai taikyti kelis gynybos būdus, tačiau akivaizdu, kad kreditorius negali reikalauti sutarties įvykdymo natūra ir tuo pačiu metu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo tikslas yra akivaizdus – išsilaisvinti nuo sutarties vykdymo, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo (Smits, Jan M. Contract law. A comparative introduction. Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited, 2017, p. 237).

14. Toks pats aiškinimas dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

15. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

16. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, ir kt.).

17. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

18. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, nutraukus sutartį, nustoja galioti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Šiuo atveju kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo jai iš atsakovo priteisti 2150,79 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir 52,31 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą finansavimo sumą 3761,26 Eur už laikotarpį nuo 2020-03-10 iki kredito visiško grąžinimo dienos.

22. Pažymėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Kaip jau šios nutarties 20 punkte minėta, sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantė gali reikšti ieškinį atsakovui dėl negautų pajamų.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.