Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-1407-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
e2-1407-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00471-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1407-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00471-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.9.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autoalvus“ dėl neteisėtų ir nepagrįstų perkančiosios organizacijos Plungės rajono savivaldybės administracijos sprendimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2019 m. spalio 16 d. (per EPP 2019 m. spalio 15 d. 21.19 val.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoalvus“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas; panaikinti atsakovės priimtą sprendimą (-us), kuriuo (-iais) sudaryta pasiūlymų eilė, pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Autoalvus“ bei nuspręsta sudaryti sutartį su UAB „Autoalvus“; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos

2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža. Atsakovės komisija nustačiusi šią aplinkybę ir vykdydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įpareigojimą kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, kreipėsi į UAB „Autoalvus“ su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą.

3. UAB „Autoalvus“ atsakovei pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą, kuriame nurodė, kad „<...> įmonės pateiktas kėbulo remonto įkainis 6,05 Eur su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį 3,39 Eur/val., įvertinus ir numatomą valandinio atlygio padidinimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos – 3,72 Eur/val. <...> Atliekant paslaugas nurodytais įkainiais Plungės rajono savivaldybės administracijai pateiktame pasiūlyme, įmonė nedirba žemiau savikainos ir jos veikla yra pelninga, todėl sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus“.

4. Kaip matyti iš UAB „Autoalvus“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo, UAB „Autoalvus“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų (sutarčių, susitarimų ir t.t.) ar paaiškinimų dėl jo teikiamų / teiksimų paslaugų ekonomiškumo ar galimybės išskirtinai palankiomis sąlygomis teikti paslaugas, taip pat UAB „Autoalvus“ nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kad turės žmogiškųjų išteklių ir materialinių resursų (pelno (nuostolių) ataskaitų ar kitų patvirtinančių dokumentų), kas galėtų patvirtinti, kad UAB „Autoalvus“ galės ir sugebės pasiūlyme nurodytomis kainomis (Kėbulo remonto 1 val. kaina – 6,05 Eur su PVM) tinkamai teikti paslaugas. VPĮ normos užkerta kelią nepagrįstų, todėl tikėtina – neįvykdomų – pasiūlymų pripažinimui laimėjusiais konkursą. UAB „Autoalvus“ pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad UAB „Autoalvus“ nepagrindė savo pasiūlytos neįprastai mažos kainos. UAB „Autoalvus“ nepagrindus neįprastai mažos kainos ir atsakovei neįsitikinus UAB „Autoalvus“ pateikto pasiūlymo pagrįstumu, kaip numato VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje, atsakovė nepagrįstai, neteisėtai ir nesilaikydama VPĮ įtvirtintų principų, pripažino, kad UAB „Autoalvus“ pagrindė neįprastai mažą kainą bei pripažino UAB „Autoalvus“ Pirkimo laimėtoja.

5. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad UAB „Autoalvus“ buvo leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, todėl atsakovei užteko vieno formalaus, bendro pobūdžio, visiškai nieko nepagrindžiančio sakinio: „kėbulo remonto įkainis 6,05 EUR su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį 3,39 EUR/val., įvertinus ir numatomą valandinio atlygio padidinimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos – 3,72 EUR/val.“ ir deklaravimo, kad „įmonė nedirba žemiau savikainos ir jos veikla yra pelninga, todėl sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus“, todėl atsakovė daugiau į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų nesikreipė. Atsakovės komisija priimdama sprendimą dėl pateikto dokumento tinkamumo ir leidimo tiekėjui dalyvauti tolimesnėse pirkimo procedūrose, atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė su UAB „Autoalvus“ jau buvo sudariusi sutarčių, kurių sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad jei UAB „Autoalvus“ yra įvykdžiusi vieną ar kelias sutartis, tai niekaip nepagrindžia, kad UAB „Autoalvus“ gebės tinkamai vykdyti ir įvykdyti sutartį, teikdama paslaugas už neįprastai mažą kainą, nes kiekvienos sutarties vykdymo sąlygos (paslaugų teikimo kaina, apimtys, būdai ir t.t.) yra skirtingos. Be to, tiekėjo patirtis vykdant vieną sutartį visiškai nepagrindžia jo paslaugų teikimo įkainio pagrįstumo bei tai, kad jis teikdamas paslaugų įkainį šiuo konkrečiu atveju įvertino visus paslaugos teikimo kaštus ir rizikas, susijusias su kaštų padidėjimu paslaugų teikimo laikotarpiu. Tokia atsakovės poziciją kelia didelį pagrindą manyti, kad atsakovė nesilaiko skaidrumo ir lygiateisiškumo principų ir proteguoja UAB „Autoalvus“. Atsakovė vertino tiekėjo patirtį, kuri nėra reikšminga įkainio pagrįstumui įvertinti bei formaliai vertino tik vieną paslaugų teikimo kaštą – darbo užmokestį, nevertinant administravimo išlaidų, naudojamos įrangos, patalpų išlaikymo kaštų ir pan.

6. Pasiūlymai pirkime buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausią vertinimo kriterijų – kainą, todėl atsakovei, pasirinkusiai tokį pasiūlymų vertinimo kriterijų, tenka pareiga ypač atidžiai įvertinti pasiūlytų įkainių pagrįstumą. Be to, pati atsakovė pirkimo sąlygose numatė vertinti neįprastai mažą kainą pagrindžiančius įrodymus, o ne apsiriboti tiekėjo paaiškinimais kaip pakankamais pagrįsti kainą: „70.6. tikrina ar nebuvo pasiūlyta neįprastai maža kaina ir ar dalyvis pirkimo komisijos prašymu pateikė raštišką tinkamą kainos pagrįstumo įrodymą;“.

7. Atsakovė taip pat numačiusi paslaugas pirkti pagal poreikį iš esmės sutarties vykdymo metu neįsipareigoja įsigyti visų nurodytų paslaugų (važiuoklės remontas, transmisijos remontas, vairo mechanizmo trapecijos remontas ir pan.), o turi teisę faktiškai įsigyti ir tik vieną iš paslaugų, pvz. tik kėbulo remonto paslaugas, todėl atsakovė, vertindama pasiūlytą neįprastai mažą kėbulo remonto paslaugų įkainį, turėjo vertinti, ar konkrečiai šios paslaugos pasiūlytas įkainis yra pakankamas tiekėjui veikti pelningai teikiant išimtinai šią paslaugą. Atsakovė, vertindama įkainio pagrįstumą, negali vertinti bendrai visų paslaugų įkainių ir negali vieną paslaugą numatyti teikti pelningai, o kitą nuostolingai, numatant, kad vienos paslaugos suteikimo nuostolius kompensuos kitos suteikiamos paslaugos pelningumas.

8. Atsakovė netinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, nes savo formaliais veiksmais iš tikrųjų net nesiekė patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo, todėl Atsakovo sprendimas pripažinti UAB „Autoalvus“ pagrindus neįprastai mažą pasiūlymo kainą, yra nepagrįstas ir naikintinas, o UAB „Autoalvus“ pasiūlymas atmestinas.

Dėl pasiūlymo neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui

9. Iš UAB „Autoalvus“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo matyti, kad UAB „Autoalvus“ savo darbuotojams, kurie vykdys kėbulo remonto darbus, mokės minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį. Galiojantys nacionalinės teisės aktai nedraudžia darbuotojui mokėti minimalųjį darbo užmokestį (minimalųjį valandinį atlygį ar minimaliąją mėnesinę algą), tačiau minimalusis darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą (DK 141 straipsnio 2 dalies). Taigi šioje byloje, siekiant nustatyti, ar UAB „Autoalvus“ pateiktas pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, būtina nustatyti, ar kėbulo remonto darbai yra kvalifikuotas darbas.

Motyvuojamoji dalis

10. DK 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad „<...> Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai“. Pagal DK 141 straipsnio 2 dalį, nekvalifikuotu darbu gali būti tik toks darbas, kuriam atlikti nereikia jokių specialių kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų, kitaip tariant, tai toks darbas, kurį atlikti gali bet kuris, įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs darbingas ir sąmoningas asmuo, kuris neturi specialių kvalifikacinių žinių ar profesinių įgūdžių tam darbui atlikti. Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „VDI“) yra išaiškinusi, kad „Kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardinti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardintos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas“. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 30-1492) (toliau – „Profesijų klasifikatorius“) yra išvardyti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, tačiau automobilių kėbulo remontininko profesijos, tarp nekvalifikuotų darbuotojų profesijos, nėra. Taigi, vadovaujantis DK 141 straipsnio 2 dalies nuostata, VDI išaiškinimu bei Profesijų klasifikatoriumi, akivaizdu, kad automobilio kėbulo remontas jokiu būdu negali būti laikomas nekvalifikuotu darbu, nes kvalifikuotai atlikti kėbulo remonto darbus (atstatyti automobilio pažeistą geometriją, ištiesinti kėbulą, paruoši automobilį dažymui, nudažyti automobilį ir t.t.), darbuotojas tikrai turi turėti atitinkamų profesinių žinių ir įgūdžių, kad galėtu tinkamai atlikti minėtus darbus.

11. VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti, pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. UAB „Autoalvus“ atsakovei pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime nurodė, kad darbuotojui (-ams), atliksiančiam (-tiems) kėbulo remonto darbus, mokės minimalų LR nustatytą valandinį atlygį, o kėbulo remonto darbai nėra nekvalifikuotas darbas, akivaizdu, kad UAB „Autoalvus“, vykdydama pirkimo sutartį (jei bus pasirašyta), nesilaikys socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje, todėl toks UAB „Autoalvus“ pateiktas pasiūlymas turi būti atmestas.

12. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodė, kad palyginus abiejų Konkurso dalyvių pasiūlymus buvo atkreiptas dėmesys, kad nors UAB „Autoalvus“ pasiūlymas nelaikytinas neįprastai mažos kainos VPĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme, vis tik viena iš UAB „Autoalvus“ pasiūlymo dalių, t. y. vienas iš įkainių, (pasiūlymo eilutė „Kėbulo remontas“) žymiai skiriasi nuo ieškovės pasiūlymo. Todėl 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimu buvo paprašyta UAB „Autoalvus“ pateikti savo pasiūlymo kainos vieno iš įkainių (eilutės „Kėbulo remontas“) kainos pagrindimą. Pagrindimą leista pateikti pagal pačios UAB „Autoalvus“ pasirinktus būdus ir metodus, nebūtinai kartu pateikiant konkrečius duomenis. Gautas UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kainos pagrindimas, kuriame nurodyta, jog „Įmonės pateiktas kėbulo remonto įkainis 6,05 Eur su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį 3,39 Eur įvertinus ir numatomą valandinio atlygio padidinimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos - 3,72 Eur. <...> Atliekant paslaugas nurodytais įkainiais atsakovei pateiktame pasiūlyme, įmonė nedirba žemiau savikainos ir jos veikla yra pelninga, todėl sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus.“ Atsakovė, susipažinusi su UAB „Autoalvus“ pateiktu įkainio pagrindimu bei viešai prieinamais oficialiais duomenimis, kurių atsakovė iš tiekėjo neturėjo pagrindo reikalauti (VPĮ 50 straipsnio 7 dalis), pripažino, kad UAB „Autoalvus“ pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas, neįprastai mažas įkainis yra pagrįstas ir šiam tiekėjui leidžiama toliau dalyvauti pirkimo procedūrose.

Dėl UAB „Autoalvus“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo

14. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža. Ieškovės teiginiai, jog UAB „Autoalvus“ privalėjo pagrįsti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, prieštarauja ginčo medžiagai ir klaidina teismą. UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, o paaiškinimas dėl pasiūlymo kainos vienos iš eilučių (t. y. pasiūlymo kainos įkainio) yra pakankamas bei pagrįstas.

15. Į pasiūlymų eilę buvo įtraukti tik du tiekėjai: ieškovas ir UAB „Autoalvus“, kurių pasiūlyta kaina atitinkamai yra 163 Eur (UAB „Transfortas) ir 139,15 Eur (UAB „Autoalvus“). Vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Suskaičiavus aritmetinį vidurkį bei UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kainos santykį su šiuo vidurkiu akivaizdu, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina yra tik 7,9 % mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis. Atsižvelgiant į minėtą VPĮ 57 straipsnio 1 dalį nurodytą neįprastai mažos kainos apskaičiavimo metodiką, UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, tai klaidingai akcentuoja ieškovė. Atitinkamai visi kasacinio teismo praktikoje nurodyti reikalavimai neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimui šiuo atveju nėra taikomi.

16. UAB „Autoalvus“ pasiūlyme nebuvo akivaizdžių aritmetinių klaidų ar neišsamumų, dėl kurių buvimo atsakovė būtų galėjusi pasinaudoti VPĮ 45 straipsnio 3 dalį numatyta galimybe paprašyti paaiškinti pasiūlymą. Tad, įvertinus viešųjų pirkimų procedūrų griežtą reglamentavimą, buvo pasinaudota VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe ir tiesiog paprašyta pagrįsti pasiūlymo kainos vieną iš sudėtinių dalių, t. y. vieną iš įkainių. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti, ar UAB „Autoalvus“ nesuklydo pateikdama pasiūlymą, kadangi ieškovė už tą patį darbą savo pasiūlyme buvo nurodžiusi beveik tris kartus didesnį įkainį.

17. VPĮ 57 straipsnio 2 dalį aiškiai nurodoma, jog perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Šiuo atveju atsakovė leido dalyviui individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus, t. y. kainą grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami, ir nereikalauta, kad tiekėjas būtinai pateiktų kokius nors rašytinius duomenis, patvirtinančius jo sprendimą mokėti darbuotojui už automobilio kėbulo remonto darbus būtent pasiūlyme nurodyta kainą.

18. UAB „Autoalvus“ paprašyta pateikti paaiškinimą tik dėl vienos pasiūlymo eilutės, patvirtino, kad nurodyta kaina yra tinkama, ją tiekėjas apskaičiavo atkreipdamas dėmesį į valstybėje nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį ir teikiant automobilių remonto paslaugas „<...> įmonė nedirba žemiau savikainos“. Atsižvelgiant į tai, kad kėbulo remonto darbai yra tik nedidelė dalis viso pasiūlymo, būtų neteisėta reikalauti, kad šios pasiūlymo dalies pagrindimui tiekėjas pateiktų dar ir įvairias sutartis ar nurodyto įkainio detalizavimus. Tuo labiau, kad ginčo Konkursu įsigyjamos ir tiekėjo pasiūlyme nurodytos tik darbų kainos, neįskaičiuojant remonto darbams būtinų detalių kainos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog UAB „Autoalvus“ įvertino ir atsakovei pasiūlė kėbulo remonto darbus už daugiau nei 6 Eur valandinį įkainį, nors šiuo metu valstybėje nustatytas tik 3,39 Eur minimalus valandinis darbo įkainis. Taigi UAB „Autoalvus“ savo darbuotojams ketina mokėti beveik dvigubai didesnį valandinį darbo užmokestį, nei yra nustatytas minimalus. Labai abejotina, ar darbdavys gali pateikti „įrodymus“, kodėl priėmė sprendimą mokėti atitinkamą darbo užmokestį darbuotojui, jei tokiam jo sprendimui įtakos nedarė jokie valstybėje priimti sprendimai. Tokį darbdavio sprendimą gali lemti tiesiog derybos su darbuotoju ar suplanuotas įmonės pelnas. Tad, atsakovės įsitikinimu, tikėtina, jog šiuo konkrečiu atveju kitu būdu, nei tiesiog paaiškinant, kokia darbo (pačios paslaugos suteikimo) kainos apskaičiavimo metodika, tiekėjas ir neturėjo galimybės pagrįsti savo pasiūlymo kainos vieno iš įkainių.

19. Nurodė ir tai, kad vertindama UAB „Autoalvus“ pateiktą pasiūlymo kainos vieno iš įkainio pagrįstumą atsakovė įvertino ir jai prieinamus oficialius duomenis apie Konkurso dalyvius. O tiksliau, atsakovė ne tik patikrino informaciją apie UAB „Autoalvus“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (įsiskolinimo nėra), tačiau ir duomenis apie šios įmonės mokamus atlyginimus darbuotojams. Palyginus duomenis apie UAB „Autoalvus“ bei UAB „Transfortas“ mokamus darbo užmokesčius paaiškėjo, jog abu Konkurso dalyviai savo darbuotojams moka panašius darbo užmokesčius, tai leidžia teigti, jog UAB „Autoalvus“ pateikti duomenys apie pasiūlymo kainą (ir atitinkamai kainos sudėtinių dalių įkainius) yra logiški ir patikimi.

20. Galiausiai, vertindama UAB „Autoalvus“ pasiūlymo pagrįstumą bei galimybę suteikti paslaugas pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, atsakovė įvertino jai tiekėjo pateiktus duomenis apie sėkmingai įvykdytas UAB „Autoalvus“ sutartis. Nepaisant to, jog ieškovė teigia, kad tokie duomenys nepagrindžia UAB „Autoalvus“ galimybių tinkamai įvykdyti sutartį, vis dėlto manytina, kad tiekėjas, tinkamai vykdantis savo sutartinius įsipareigojimus, yra patikimas ir sugeba nustatyti tokią savo paslaugų kainą, kuri būtų tinkama tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir pačiam tiekėjui.

21. Apibendrindama nurodė, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymas (visa apimtimi) nebuvo pripažintas neįprastai mažos kainos, dėl to UAB „Autoalvus“ neprivalėjo pateikti tokio pasiūlymo kainos detalizavimo, koks nurodomas ieškinyje. Tad šioje situacijoje toks reikalavimas pateikti sutartis, papildomus duomenis ir kitus pagrindžiančius įrodymus dėl tiekėjo pasiūlymo vienos iš pasiūlymo eilučių būtų ne tik neproporcingas, tačiau ir neteisėtas, nes tik tiekėjo pasiūlymą pripažinus neįprastai mažos kainos perkančioji organizacija raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis). UAB „Autoalvus“ pateiktas atsakymas atitiko atsakovės prašymą – nesant atsakovės reikalavimo pagrįsti neįprastai mažą kainą tiekėjas neprivalėjo įrodinėti savo pasiūlymo pagrįstumo.

Dėl UAB „Autoalvus“ pasiūlymo atitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui

22. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė turėjo atmesti UAB „Autoalvus“ pasiūlymą ir dėl šio neatitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoms, t. y. dėl prieštaravimo socialinės ir darbo teisės įsipareigojimams, nustatytiems nacionalinėje teisėje. Tokį prieštaravimą ieškovas įžvelgia dėl to, kad DK 141 straipsnio 2 dalis nustato, jog minimalusis darbo užmokestis mokamas tik nekvalifikuotą darbą atliekančiam darbuotojui, o kėbulo remonto darbai, anot ieškovės, nėra priskiriami nekvalifikuotam darbui, tad UAB „Autoalvus“ sprendimas mokėti už kvalifikuotą darbą minimalų darbo užmokestį yra neteisėtas. Atsakovė yra įsitikinusi, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

23. Visų pirma ieškovė klaidina teismą teigdama, jog UAB „Autoalvus“ savo darbuotojams mokės minimalų valandinį darbo užmokestį. Pateiktame pasiūlymo kainos vieno iš įkainių pagrindime UAB „Autoalvus“ nenurodė, jog savo darbuotojams už kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį darbo užmokestį, o tiesiog paaiškino, kad apskaičiuojant pasiūlyme kėbulo remonto darbų kainą buvo atsižvelgta į valstybėje nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį ir tokio užmokesčio didėjimą nuo 2020 metų sausio 1 d. Tokiu paaiškinimu tiekėjas būtent ir patvirtino, kad nepažeidžia nacionalinėje teisėje nustatytų socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų. Taigi nėra jokių priežasčių teigti, kad UAB „Autoalvus“ darbuotojams tikrai bus mokamas būtent minimalus valandinis darbo užmokestis.

24. Antra, ieškovė ignoruoja faktą, kad tik pats darbdavys nustato, ar darbas yra kvalifikuotas / nekvalifikuotas. Tai, kad ieškovė kėbulo remonto darbus laiko kvalifikuotais, visiškai nereiškia, kad tokios pat pozicijos privalo laikytis ir UAB „Autoalvus“. DK 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma tik tiek, kad nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Tačiau konkrečios pareigos ar darbai nėra įvardijami. Kaip teisingai pažymėjo pati ieškovė, kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui, galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardyti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardytos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Taigi Lietuvos profesijų klasifikatorius nėra privalomas ir realiai tik pats darbdavys gali nuspręsti, kokį darbą jis laiko kvalifikuotu, o kokį ne. Tad vien tas faktas, jog Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra įtraukta šaltkalvio profesija, dar nereiškia, kad šaltkalvio darbas visuomet yra kvalifikuotas. Pagal viešai prieinamus duomenis apie darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžius, įskaitant ir UAB „Autoalvus“ pateiktą paaiškinimą atsakovei apie mokėtiną sumą už valandą kėbulo remonto darbų, UAB „Autoalvus“ šaltkalvio, atliekančio kėbulo remonto darbus, darbą laiko kvalifikuotu, kadangi moka didesnį nei valstybėje nustatytas minimalus darbo užmokestis. Tad nėra jokio pagrindo ieškovės teiginiams, kad UAB „Autoalvus“ neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalis 2 punkto nuostatas, kadangi už kvalifikuotą darbą moka kaip už nekvalifikuotą.

25. Galiausiai, teigdama, jog UAB „Autoalvus“ pažeidžia nacionalinėje teisėje įtvirtintus socialinės ir darbo teisės įsipareigojimus mokėdama konkretaus dydžio darbo užmokesčius savo darbuotojams ieškovė ignoruoja faktą, kad savo darbuotojams moka analogiško dydžio darbo užmokestį. O tiksliau, pagal viešai prieinamą informaciją, UAB „Autoalvus“ vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2019 metų rugpjūčio mėnesį buvo 586,58 Eur neatskaičius mokesčių. Palyginus su 2019 metų liepos mėnesio vidutiniu atlyginimu (557,70 Eur), jis padidėjo 28,88 Eur (+5,2%). Palyginus šiuos duomenis su kito Konkurso dalyvio, t. y. ieškovės, duomenimis, matyti, jog abiejų įmonių darbuotojams mokami darbo užmokesčiai yra beveik vienodi. Ieškovės vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2019 metų rugpjūčio mėnesį buvo 598,42 Eur neatskaičius mokesčių. Palyginus su 2019 metų liepos mėnesio vidutiniu atlyginimu (638,21 Eur), jis sumažėjo 39,79 Eur - 6,2%). Taigi objektyvūs duomenys patvirtina, kad pati ieškovė savo darbuotojams moka analogiško dydžio darbo užmokestį, kaip ir UAB „Autoalvus“. Tai, viena vertus, reiškia, jog UAB „Autoalvus“ vertina savo darbuotojus kaip kvalifikuotus, kadangi moka jiems didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Antra vertus, nurodyti duomenys leidžia teigti, kad ieškovė UAB „Autoalvus“ mokamą darbo užmokestį darbuotojams laiko tinkamu bei pakankamu.

26. Apibendrinant, UAB „Autoalvus“ pateikti ir oficialiai prieinami duomenys apie šią įmonę neleidžia daryti išvadų, kad įmonė kvalifikuotiems darbuotojams moka minimalų darbo užmokestį. Tai paneigia ir byloje pateikti rašytiniai duomenys. Atitinkamai priešingos ieškovės išvados, įskaitant ir nurodymą apie UAB „Autoalvus“ pasiūlymo neatitikimą VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, yra atmestinos kaip nepagrįstos.

27. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Trečiasis asmuo, siekdamas dalyvauti Pirkime, pateikė Pirkimo sąlygas ir VPĮ nuostatas atitinkantį pasiūlymą. Pasiūlymo kaina – 139,14 Eur su PVM, ją sudaro 14 skirtingų paslaugų – atskirų automobilio remonto darbų įkainių skaičiuojamų už 1 (vieną) valandą (kainą sudaro tik remonto darbai, be automobilių detalių). 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovė atsiuntė trečiajam asmeniui pranešimą, kuriame nurodė, jog „Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija vertinant ir lyginant pasiūlymus pateiktus Pirkimui nustatė, kad UAB „Autoalvus“ pateikto pasiūlymo kainos lentelės eilutėje Nr. 13 „Kėbulo remontas“ pasiūlytas įkainis yra neįprastai mažas, tai yra daugiau nei 30 procentų mažesnis už visų tiekėjų pasiūlytų tų įkainių aritmetinį vidurkį.“ Šiuo pranešimu atsakovė įpareigojo trečiąjį asmenį pagrįsti pasiūlymo kainos lentelės eilutėje Nr. 13 „Kėbulo remontas“ pasiūlytą įkainį – 6,05 Eur su PVM. 2019 m. rugsėjo 18 d. trečiasis asmuo, vykdydamas atsakovės įpareigojimą, pateikė paaiškinimus dėl kėbulo remonto įkainio. Paaiškinimuose trečiasis asmuo nurodė, kad „Įmonės pateiktas kėbulo remonto įkainis 6,05 Eur su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį 3,39 Eur/val., įvertinus ir numatomą valandinio atlygio padidinimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos – 3,72 Eur/val.“ Kartu trečiasis asmuo akcentavo, kad pagal pateiktą pasiūlymą nedirbs žemiau savikainos ir veiks pelningai, todėl bus pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus.

Dėl neįprastai mažos kainos

29. Trečiasis asmuo su ieškovės teiginiais, kad trečiasis asmuo netinkamai pagrindė neįprastai mažos kainą pasiūlymą, dėl to pasiūlymas turėjo būti atmestas, nesutinka. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti trečiojo asmens pasiūlyta pasiūlymo kaina, nes pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, o vienas neįprastai mažas įkainis buvo pagrįstas atsakovės nurodytomis priemonėmis.

30. Visų pirma ieškovė klaidinančiai ieškinyje nurodė, jog trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Ginčas vyksta tik dėl vieno konkretaus darbų įkainio – „kėbulo remontas“ – 6,05 Eur su PVM ( tai sudaro vos 4 proc. bendros trečiojo asmens pasiūlymo kainos) pagrindimo. Atitinkamai ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra ginčo, jog pasiūlymo kaina buvo neįprastai žema, nes neįprastai žema kaina nustatyta tik vieno įkainio, o ne viso pasiūlymo. Vertinant ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus pasiūlymus, jų kaina skiriasi vos 23,85 Eur t. y. trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra vos 15 proc. didesnė nei ieškovės. Vertinant VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nuostatas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas (neskaidant jo į atskirus darbus) viršija visų dalyvių pasiūlymų aritmetinį vidurkį tik 7,8 proc., dėl to akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiūlymas nėra nepagrįstai mažos kainos, kaip kad tai reglamentuoja VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepagrįstai maža kaina yra ne trečiojo asmens pasiūlymo, o tik vieno iš pasiūlymo įkainio. Todėl klaidingi ieškovės teiginiai, kad byloje nėra ginčo dėl neįprastai mažos kainos nustatymo.

31. Antra, ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo nevykdė pareigos rašytiniais įrodymais pagrįsti savo pasiūlymo kainos. Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Šiuo atveju klausimų dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos atsakovei nekilo, trečiasis asmuo paaiškinti turėjo tik 1 (vieną) įkainį iš 14 (keturiolikos) atskirų įkainių. Trečiasis asmuo teikdamas pasiūlymą įsivertino, kiek gali kainuoti kiekvieno darbo atlikimas, kad galėtų pateikti patrauklų pasiūlymą atsakovei, bet kartu, kaip veikiantis ir pelno siekiantis verslo subjektas, objektyviai įsivertino, kokie darbų įkainiai jam yra pelningi, ir suderinęs šiuos kintamuosius pateikė pasiūlymą, kurio visuma nėra laikoma neįprastai mažos kainos. Pasiūlymas rengiamas ir dalyvio pajėgumai paruošiami pagal Pirkimo sąlygų visumą. Ginčo Pirkimas nebuvo išskaidytas į atskirus pirkimus, atitinkamai ir trečiasis asmuo pasiūlymą pateikė (o atsakovė vertino) kaip vientisą pasiūlymą, o ne atskirai kiekvieną darbą. Todėl visiškai logiška, jog tokiu atveju viešojo pirkimo dalyvis gali vieną įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių sąskaita, taip derindamas viso pasiūlymo bendrą kainą. Trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti ieškovo nurodomus rašytinius įrodymus, nes pasiūlymas buvo rengiamas kaip darbų visuma, o ne kiekvienas atskiras darbas. Esant ginčui dėl pasiūlymo kainos trečiasis asmuo (atsakovės pareikalavimu) būtų pateikęs rašytinius įrodymus, bet šį kartą atsakovė papildomai pasiteiravo tik dėl vieno specifinio įkainio, kuris net nesudaro jokios esminės įtakos Pirkimui.

32. Trečia, trečiasis asmuo apskritai neturėjo pareigos pateikti įkainį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes Perkančioji organizacija to nereikalavo. Atsakovė pranešime nurodė, kad „Dalyviui leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. neįprastai mažą kainą grįsti tokiais skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami.“ Vadovaudamasis šia nuoroda trečiasis asmuo pasirinko itin aiškų skaičiavimo metodą, pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį (su būsimais pakeitimais). Toks skaičiavimo būdas jau savaime yra grindžiamas pakankamu įrodymu LR Vyriausybės nutarimu, kuris patvirtina, kad trečiojo asmens nurodytas įkainis neprieštarauja nacionalinės teisės aktams. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis atsakovės paklausimu, pateikė pagrįstus skaičiavimus, o jokių kitų papildomų įrodymų iš jo niekuomet nebuvo reikalaujama.

33. Ketvirta, atsakovė įvertino ne tik trečiojo asmens paaiškinimų turinį, tačiau, pripažindama trečiojo asmens pasiūlymą tinkamu, atsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes. Trečiasis asmuo pateikdamas paaiškinimus nurodė ne tik įkainio skaičiavimo metodiką (tai, trečiojo asmens įsitikinimu, jau yra pakankamas pagrindimas), bet kartu nurodė, jog trečiojo asmens veikla bus pelninga, trečiasis asmuo nedirbs žemiau savikainos, todėl nėra abejonių, kad tinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus. Šie trečiojo asmens patvirtinimai įrodo, kad pasirinktas įkainis nesukels trečiajam asmeniui jokių nuostolių, dėl kurių trečiasis asmuo nepajėgtų įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Atsakovė įvertino ne tik trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, bet atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė ir trečiasis asmuo jau buvo sudarę sutartis ankstesniuose pirkimuose ir tas sutartis trečiasis asmuo tinkamai įvykdė. Ši aplinkybė, be abejonės, pagrindžia trečiojo asmens, kaip tiekėjo, patikimumą, sąžiningumą ir pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus.

34. Penkta, trečiasis asmuo akcentavo, kad bet kuriuo atveju ginčo įkainis niekaip nelemia pasiūlymo pagrįstumo. Net ir tuo atveju, jei ginčo įkainis būtų nustatytas pagal atsakovės pateiktą maksimalų įkainį (20 Eur), trečiasis asmuo vis tiek būtų laikomas pirkimo laimėtoju. Atitinkamai, trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovės keliami reikalavimai apskritai yra visiškai nepagrįsti, nes dėl vieno, jokios esminės įtakos neturinčio įkainio yra ginčijamas visas Pirkimas.

Dėl socialinės ir darbo teisės įpareigojimų

35. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepagrįsti, deklaratyvūs ieškovės teiginiai, jog trečiasis asmuo atsakovei pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime, įkainį skaičiuodamas pagal minimalų LR Vyriausybės nustatytą valandinį atlygį nesilaiko socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje, todėl toks trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Trečiasis asmuo pagrindė, jog savo darbuotojams moka didesnį nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, t. y. vertina savo darbuotojus kaip kvalifikuotus.

36. Visų pirma trečiojo asmens paaiškinimuose dėl neįprastai mažos kainos nurodoma, kad kėbulo remonto darbų įkainis (6,05 Eur) nustatytas pagal laiką sugaištą atliekant darbą, atsižvelgiant į minimalų LR Vyriausybės nustatytą valandinį įkainį (įvertinus būsimus pakeitimus). Paaiškinimuose nėra nurodoma, kad trečiasis asmuo savo darbuotojams moka minimalų mėnesinį atlyginimą. Atitinkamai ieškovė nepagrįstai vieno darbo įkainio apskaičiavimą sieja su visu darbuotojams mokamu atlyginimu, kai iš tiesų trečiasis asmuo tik siekė pagrįsti, kad ginčijamas įkainis atitinka teisės aktų nuostatas. Papildomai trečiasis asmuo paaiškino, kad savo darbuotojams moka fiksuotą mėnesinį atlyginimą, kuris yra didesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Kiek kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis turėtų būti didesnis už minimalųjį, nei Darbo kodeksas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja.

37. Antra, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, kiekvienu atveju, koks darbas – kvalifikuotas, ar ne, įvertina darbdavys.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas pažymi, kad 2019 m. spalio 31 d. nutartimi trečiojo asmens pateiktą darbo užmokesčio priskaitymo suvestinę ir pažymą apie vieno darbuotojo įmonės kaštus vienai darbo valandai pripažino nevieša bylos medžiaga leidžiant su ja susipažinti tik šią medžiagą į bylą pateikusiam asmeniui.

39. Ieškovė dublike nurodė, kad su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimais į pareikštą ieškinį nesutinka, laikosi ieškinyje pateiktos pozicijos.

Dėl pateikto neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindimo

40. Trečiasis asmuo tik deklaratyviais pasisakymais grindė neįprastai mažą kainą (įkainį) ir nepateikė nė vieno pagrindžiančio įrodymo, kad galės ir gebės tinkamai vykdyti sutartį, tokį trečiojo asmens pasiūlymą atsakovas turėjo atmesti. Atsakovė turėjo besąlygiškai vadovautis Komisijos Pranešime nurodytomis nuostatomis ir, laikantis skaidrumo bei lygiateisiškumo principų, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip nepagrindus neįprastai mažos kainos (įkainio).

41. Papildomai dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepime išdėstytais paaiškinimais klaidina teismą ir siekia nuslėpti tikrąją valią, kad atsakovas neva siekė įsitikinti, ar trečiasis asmuo nesuklydo užpildydamas pasiūlymą, nors iš tikro siekė, kad trečiasis asmuo pagrįstų neįprastai mažą „Kėbulo darbų“ įkainį. Jei atsakovė siekė įsitikinti, ar trečiasis asmuo nesuklydo užpildydamas pasiūlymą, niekas netrukdė atsakovei, vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, kreiptis į trečiąjį asmenį, kad jis paaiškintų savo pateiktą pasiūlymą. Atsakovė atsiliepime švelnina savo poziciją, nei buvo priėmusi sprendimą atsakovės Pirkimo komisija, ir klaidina teismą, nurodydama, kad, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 2 dalimi numatyta galimybe, buvo siekiama išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo nesuklydo pateikdamas pasiūlymą.

42. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) viešai paskelbtose gairėse „Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymas ir pagrindimas“ yra nurodyta, kad apibrėžiant kitus atvejus, kai kaina ar sąnaudos laikytinos neįprastai mažomis, rekomenduojama neįprastai mažą kainą skaičiuoti nuo pirkimui suplanuotų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų pirkimo vykdytojo rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, apibrėžiant procentinį skirtumo dydį. Šiuo atveju trečiojo asmens visa pasiūlymo kaina – 139,15 su PVM, nuo Perkančiosios organizacijos suplanuotų maksimalių kainų su PVM (sudėjus visus Perkančiosios organizacijos maksimalius įkainius, įrašytus pasiūlymo formoje) yra mažesnė netgi 36,75 proc. Tačiau pagrindas yra tai, kad VPĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų ne tik pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų neįprastai mažą kainą, tačiau ir jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Tokios pat pozicijos laikosi ir VPT, kuri į užduotą klausimą: „Ar gali perkančioji organizacija prašydama tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą prašyti tiekėjo pagrįsti tik atskirus įkainius (jų sudedamąsias dalis), o ne visų pozicijų reikšmes, kurios jos vertinimu yra neįprastai mažos atsižvelgiant į rinkos tyrimo rezultatus?“ pateikė atsakymą: „Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.“ Taigi, atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, perkančiajai organizacijai nustačius neįprastai mažą sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų ir sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas.

43. Atsakovė atsiliepime pati nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas įkainis „Kėbulo remontas“ yra beveik tris kartus mažesnis nei ieškovės pateiktas įkainis, tuo patvirtindama, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas įkainis „Kėbulo remontas“ yra neįprastai mažas.

44. Ieškovė taip pat, siekdama įrodyti, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas „Kėbulo remontų“ paslaugų įkainis yra neįprastai mažas ir neatitinkantis rinkos realių kainų, kreipėsi į keletą autoservisų, esančių Vakarų Lietuvoje, kad gautų pasiūlymų dėl jų teikiamų automobilių kėbulo remontų darbų kainų (1 valandos be PVM). Iš jų akivaizdžiai matyti, kad automobilio kėbulo remontų darbų kaina (be medžiagų) svyruoja nuo 18 iki 30 Eur be PVM už vieną valandą. Iš autoservisų pateiktų įkainių akivaizdžiai matyti, kad trečiojo asmens pateiktas „Kėbulo remonto“ darbų įkainis yra akivaizdžiai neįprastai mažas ir neatitinkantis rinkos kainų, tai kelia pagrįstų abejonių, ar trečiasis asmuo galės ir gebės sėkmingai vykdyti sutartį pasiūlyme nurodytomis kainomis.

45. Ieškovė akcentavo, kad Komisija pranešime imperatyviai nurodė, kad „Deklaratyvūs dalyvio teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nebus laikytini kaip tinkamas neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindimas“. Trečiasis asmuo tik deklaratyviai nurodė, kad įkainis nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį, o tuo tarpu į 6,05 Eur įkainį (jau yra įskaičiuotas 21 proc. dydžio PVM) turi būti įskaičiuotas ne tik darbo užmokestis, bet ir darbuotojo atostogų išlaidos, komunaliniai mokesčiai (elektra, vanduo, nuotekos, patalpų šildymas ir t.t), administracijos išlaikymo išlaidos, patalpų nuomos išlaidos (jei patalpos nuomojamos), pastato nusidėvėjimo išlaidos (jei patalpos priklauso nuosavybės teise), įrankių, darbo rūbų bei darbo saugos priemonių įsigijimas, amortizacija ir nusidėvėjimas. Trečiasis asmuo nepagrindė neįprastai mažos kainos (įkainio), nes visiškai nepateikė jokių rašytinių įrodymų (1 valandos įkainio detalizacijos, apskaičiavimų, sutarčių, susitarimų ir t. t.) ar paaiškinimų dėl jo teikiamų / teiksimų paslaugų ekonomiškumo ar galimybės išskirtinai palankiomis sąlygomis teikti paslaugas, taip pat UAB „Autoalvus“ nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kad turės žmogiškųjų išteklių ir materialinių resursų (pelno (nuostolių) ataskaitų ar kitų patvirtinančių dokumentų), kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „Autoalvus“ galės ir gebės pasiūlyme nurodytomis kainomis (Kėbulo remonto 1 val. kaina – 6,05 Eur su PVM) tinkamai teikti paslaugas. Atsižvelgiant, kad trečiasis asmuo nepagrindė neįprastai mažos kainos (įkainio), toks trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas.

46. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad apskritai neturėjo pareigos pateikti įkainį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes atsakovė to nereikalavo. Šiais savo argumentais trečiasis asmuo klaidina teismą, nes Komisija Pranešime nurodė, kad „<...> dalyviui leidžia individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. neįprastai maža kainą grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie jo vertinimu, yra tinkami <...>“

47. Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo prie atsiliepimo nepridėjo jokių pagrindžiančių įrodymų, kad kituose pirkimuose būtų sėkmingai teikęs kėbulo remonto darbus už 6,05 Eur su PVM (1 valandos kaina) ar panašią kainą.

48. Ieškovė pažymi, kad šis trečiojo asmenes argumentas, kad bet kuriuo atveju ginčo įkainis niekaip nelemia pasiūlymo pagrįstumo, nes jei ginčo įkainis būtų nustatytas pagal Perkančiosios organizacijos pateiktą maksimalų įkainį (20 Eur), trečiasis asmuo vis tiek būtų laikomas pirkimo laimėtoju, yra visiškai nepagrįstas, nes trečiajam asmeniui grindžiant neįprastai mažą kainą (įkainį), ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina neturėjo ir negalėjo būti žinoma.

Dėl pasiūlymo neatitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui

49. Nurodė, kad ieškovas niekada nekvestionavo šiuo metu trečiojo asmens darbuotojams mokamo darbo užmokesčio ir niekada netvirtino, kad trečiasis asmuo šiuo metu darbuotojams moka LR nustatytą minimalų darbo užmokestį. Ieškovė ieškinyje teigė, kad trečiasis asmuo neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindime nurodė, kad „įmonės pateiktas kėbulo remonto įkainis 6,05 Eur su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį <...>“, iš to daro pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo, pasirašęs sutartį su atsakovu, savo darbuotojams, kurie pagal pasirašytą sutartį vykdys kėbulo remonto darbus, mokės minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį.

50. Atsižvelgiant, kad automobilių kėbulo remonto darbuotojas priskiriamas prie kvalifikuotų darbuotojų, kuriam negali būti mokamas minimalus darbo užmokestis, o trečiasis asmuo neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindime nurodė, kad kėbulo remonto įkainis apskaičiuotas atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą darbo užmokestį, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punktu, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas.

51. Atsakovė tripliku nesutiko su dubliko motyvais.

Dėl UAB „Autoalvus“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo ir galimybių įvykdyti viešojo pirkimo sutartį pasiūlytomis kainomis

52. Visų pirma ieškovė klaidingai interpretuoja VPĮ nuostatas. VPĮ 55 straipsnio 9 dalis nesuteikia Perkančiajai organizacijai teisės kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą – tokią teisę suteikia jau nurodyta VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, kurioje ir įtvirtinta, jog galimybė paprašyti tiekėją paaiškinti pasiūlymą yra tik esant konkrečioms aplinkybėms, t. y. esant akivaizdiems tiekėjo pasiūlymo trūkumams. Šiuo atveju UAB „Autoalvus“ pasiūlyme nebuvo akivaizdžių aritmetinių klaidų ar neišsamumų, dėl kurių buvimo Perkančioji organizacija būtų galėjusi pasinaudoti VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe paprašyti paaiškinti pasiūlymą – t. y. nebuvo pagrindo nurodytą įkainį identifikuoti kaip aiškiai klaidingą. Tad, įvertinus viešųjų pirkimų procedūrų griežtą reglamentavimą, buvo pasinaudota VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe ir tiesiog paprašyta pagrįsti pasiūlymo kainos vieną iš sudėtinių dalių, t. y. vieną iš įkainių. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti, ar UAB „Autoalvus“ nesuklydo pateikdama pasiūlymą, ir įsitikinti, kad UAB „Autoalvus“ yra pasirengusi atlikti automobilio kėbulo remonto darbus už pasiūlyme nurodytą kainą. Atitinkamai, vertinant trečiojo asmens pateiktą neįprastai mažos kainos (vieno iš pasiūlymo įkainių) pagrindimą, taip pat būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, kad trečiojo asmens buvo prašoma pagrįsti ne visą pasiūlymo kainą, o tiesiog siekta įsitikinti, kad iš tiesų pateiktas pasiūlymas atitinka trečiojo asmens valią.

53. Antra, atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai painioja dvi teisines kategorijas – viešajam pirkimui skirtų lėšų sąvoką ir pasiūlymo formoje įrašytus maksimalius įkainius. Konkurso sąlygose nėra numatyta, kiek planuojama įsigyti transporto remonto „valandų“, t. y. koks kiekis paslaugų yra perkamas – jos bus perkamos pagal faktinį poreikį. Tokiu būdu netikslinga lyginti maksimalius galimus darbo įkainius ir trečiojo asmens pasiūlymą, kadangi ta pati paslauga už konkretų įkainį gali būti suteikiama daug kartų, o kai kurios paslaugos, nurodytos pasiūlyme, galbūt sutarties vykdymo metu nebus suteiktos. Tai reiškia, kad neįmanoma išskaičiuoti, kiek valandų bus suteikta transporto remonto paslaugų net ir žinant maksimalią šiam pirkimui skirtą lėšų sumą. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo konkrečiu atveju nėra įmanoma ir netikslinga Konkurso dalyvių pasiūlymus (kiekvieną konkretaus darbo įkainį) vertinti pagal Konkursui suplanuotą maksimalią lėšų sumą. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų Tarnybos pozicija, išdėstyta pačios ieškovo pateiktose Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo gairėse (toliau – Gairės). Gairių 2 punkte aiškiai nurodyta, kad neįprastai mažą kainą skaičiuoti nuo pirkimui suplanuotų lėšų rekomenduojama tik tuomet, kai atliekamas mažos vertės pirkimas ir netaikoma VPĮ 57 straipsnio 1 dalis ar Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas 66 straipsnio 1 dalis.

54. Nurodyti argumentai kartu reiškia ne tik tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, tačiau ir tai, kad pagrįsdamas ne pasiūlymo, o tik vieno iš įkainių kainą, trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti tokio lygio kainos pagrindimą, kokį turėtų pateikti teikdamas viso pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimą.

55. Trečia, atsakovė pabrėžė, jog neginčija ieškovės teiginių ir pateikto Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymo, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėją pagrįsti tik atskirus įkainius (jų sudedamąsias dalis), o ne visą pozicijų reikšmę. Atitinkamai atsakovei nesuprantama ieškovės pateikto VPT atsakymo įrodomoji reikšmė sprendžiant ginčo klausimą.

56. Ketvirta, atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad trečiasis asmuo, pagrįsdamas neįprastai mažą pasiūlymo įkainį, privalėjo apskaičiuoti ne tik sugaištą laiką, tačiau atsižvelgti ir į kitas tiekėjo išlaidas teikiant paslaugas ir tokius duomenis pateikti atsakovei. Pakartotinai pabrėžė, kad trečiojo asmens pateiktas neįprastai mažo įkainio pagrindimas ginčo atveju yra pakankamas. Perkančioji organizacija nusprendžia, kokių papildomų duomenų, be jai prieinamų, jai reikia iš tiekėjo ir kokiu būdu tiekėjas privalo pagrįsti savo pasiūlymo kainą. Atsakovė aiškiai nurodė, kad trečiasis asmuo gali individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. neįprastai mažą kainą grįsti tokiais dokumentais ir skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami. Tad būtų klaidinga teigti, kad trečiasis asmuo, pagrisdamas įkainį, tai padarė netinkamai, nes esą nepateikė papildomų duomenų ar skaičiavimų, kurių atsakovė net ir neprašė pateikti. Atsakovės reikalavime dėl kainos pagrindimo nurodyti teiginiai, kad tiekėjo deklaratyvūs teiginiai nebus priimti, būtent ir reiškia, kad tiekėjo pasakymai apie jo pasiūlymo tinkamumą, nenurodžius, į ką atsižvelgiant skaičiuojama pasiūlymo kaina, nebūtų priimti. Šiuo atveju trečiasis asmuo aiškiai nurodė, į ką atsižvelgė apskaičiuodamas pasiūlymo kainą ir kad tokia kaina nelems tiekėjo nemokumo. Kadangi ginčo pirkimu įsigyjamos transporto remonto paslaugos neįskaitant transporto priemonių detalių, trečiasis asmuo net neturėjo realių galimybių pateikti įrodymus dėl numatyto paslaugų įkainio, pvz., sutartis su detalių tiekėjais. Trečiasis asmuo neprivalėjo pateikdamas neįprastai mažo įkainio pagrindimą pateikti ir ieškovės nurodomus apskaičiavimus apie išlaidas komunaliniams mokesčiams ar patalpų išlaikymui, kadangi šias išlaidas tiekėjas yra laisvas priskaičiuoti kitiems numatytiems darbams, t. y. konkrečias tiekėjo išlaidas priskirti prie skirtingų teikiamų paslaugų sąnaudų. Tokia praktika logiška, kadangi tokiu atveju tiekėjas savo išlaidas priskaičiuoja prie dažniau teikiamų paslaugų.

57. Vertinant, ar trečiasis asmuo tinkamai pagrindė įkainį, primintina, kad Perkančioji organizacija negali reikalauti pateikti dokumentų ir informacijos, kurie Perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo įkainio pagrįstumą, taip pat vertino ir kitus atsakovei prieinamus duomenis: informaciją apie anksčiau UAB „Autoalvus“ įvykdytas sutartis (trečiasis asmuo tinkamai teikė paslaugas atsakovei pagal analogišką ankstesnę sutartį) bei UAB „Autoalvus“ mokamus darbo užmokesčius darbuotojams, įmonės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (įsiskolinimo nėra). Visi šie pačios atsakovės turėti duomenys tik patvirtino trečiojo asmens pateiktame pagrindime nurodytus teiginius, kad jų pateikta pasiūlymo kaina pagrįsta ir jis yra pajėgus tinkamai įgyvendinti sutartį. Tuo labiau, kad ginčo Konkursu įsigyjamos ir tiekėjo pasiūlyme nurodytos tik darbų kainos, neįskaičiuojant remonto darbams būtinų detalių kainos. Trečiasis asmuo savo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams bei neįprastai mažą įkainį grindė ir su pačia atsakove anksčiau sudaryta sutartimi. Taigi atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą bei kainos pagrįstumą, turėjo galimybę labai detaliai įvertinti trečiojo asmens galimybes teikti paslaugas pasiūlyme nurodyta kaina vadovaujantis ankstesne patirtimi. Paminėtina, jog ankstesniame konkurse dėl transporto remonto paslaugų UAB „Autoalvus“ pasiūlyta kaina taip pat buvo žymiai mažesnė nei visų kitų tame konkurse dalyvavusių tiekėjų (pasiūlytų kainų vidurkis sudarė 7,36 Eur, tad UAB „Autoalvus“ pasiūlymas buvo net 44,84 proc. mažesnis visų pasiūlymų vidurkio). Nepaisant to, UAB „Autoalvus“ tinkamai bei laiku įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus. Šie duomenys taip pat rodo, jog UAB „Autoalvus“ apskritai teikia paslaugas už mažesnes nei vidutinės rinkoje kainas, tačiau tai jai netrukdo sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai. Taigi atsakovei prieinami duomenys apie trečiojo asmens anksčiau įvykdytas sutartis taip pat pagrindė ginčo Konkurso pasiūlyme nurodyto vieno iš įkainių pagrįstumą.

58. Ieškovė pateikė keleto autoservisų atsakymus dėl jų suteikiamų darbų kainų. Ieškovė autoservisų prašė pateikti informaciją, kokia siūloma 1 darbo valandos kaina atliekant šiuos darbus: i) kėbulo geometrijos atstatymas; ii) kėbulo paruošimas dažymui; iii) kėbulo dažymas. Atsakovas pažymi, kad nė vienas iš ieškovo autoservisams nurodytų darbų pagal Konkurso sąlygas neįeina į kėbulo remonto darbus (kaip Konkurso objekto dalis, dėl kurios vyksta ginčas), todėl pateikti autoservisų atsakymai neturi jokio ryšio su byla. Konkurso sąlygų priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“ 2.3 p. pateiktas tvarkos aprašas (Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara), kuriame numatyta, kad Konkurso būdu įsigyjamos paslaugos (transporto remonto darbai) yra vertinamos pagal „Autodata“ arba lygiavertę jai sistemą. Kaip papildomai paaiškino ginčo Konkurso iniciatorė, pagal „Autodata“ sistemą (nors šią sistemą ieškovė turėtų išmanyti), nei kėbulo geometrijos atstatymo, nei kėbulo paruošimo dažymui, nei kėbulo dažymo darbai neįeina į kėbulo remonto darbus. Į kėbulo remonto darbus įeina kur kas paprastesni ir mažiau sąnaudų reikalaujantys darbai, kaip kad valytuvų mechanizmo pakeitimas, variklio gaubto atidarymo lyno pakeitimas, užvedimo spynelės pakeitimas ir pan. Ši aplinkybė savarankiškai patvirtina, kad ieškovė apskritai nelabai supranta Konkurso pirkimo objekto, dėl to ir ieškinio motyvai bei reikalavimai yra nepagrįsti. Be to, visi atsakovės automobiliai yra drausti KASKO draudimu, todėl, esant didesniems gedimams ar eismo įvykiams ir atsiradus ieškovės „apklausoje“ nurodytų darbų poreikiui, automobiliai būtų remontuojami ne atsakovės lėšomis ir ne pagal ginčo Konkurso pirkimo sutartį, o pagal atitinkamų draudimo sutarčių sąlygas (draudimo kompanijų lėšomis jų nurodytuose autoservisuose).

59. Atsakovei vykdant ankstesnę transporto remonto sutartį su trečiuoju asmeniu, su kėbulo remontu susiję darbai buvo atlikti tik trims automobiliams, kurių nė vienam nebuvo atlikti ieškovės nurodomi transporto priemonės paruošimo dažymui darbai. Dar daugiau, šiems darbams atsakovas per paskutinius 3 metus išleido tik 25,50 Eur. Įvertinus tai, kad visos ankstesnės transporto remonto paslaugų sutarties vertė buvo 106 500 Eur, o kėbulo remonto darbai atlikti tik už 25,50 Eur, konstatuotina, jog kėbulo remonto darbai sudarė tik 0,02 % visos ankstesnės sutarties vertės. Viena vertus, tai patvirtina, kad ieškovės pateikti duomenys apie kitų autoservisų atliekamus darbus, kurie neperkami ginčo sutartimi, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Antra vertus, tai patvirtina, kad kėbulo remonto darbai nėra nei labai sudėtingi, kas lemtų tokių darbų kainos didumą, nei labai dažni.

60. Apibendrinant nurodė, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymas (visa apimtimi) nebuvo pripažintas neįprastai mažos kainos, dėl to UAB „Autoalvus“ neprivalėjo pateikti tokio pasiūlymo kainos detalizavimo, koks nurodomas ieškinyje bei dublike. Tad šioje situacijoje toks reikalavimas pateikti sutartis, papildomus duomenis ir kitus pagrindžiančius įrodymus dėl tiekėjo pasiūlymo vienos iš pasiūlymo eilučių (kuri, pagal ankstesnę patirtį, sudaro mažiau nei 1 procentą visos sutarties vertės) būtų ne tik neproporcingas, tačiau ir neteisėtas, nes tik tiekėjo pasiūlymą pripažinus neįprastai mažos kainos perkančioji organizacija raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. UAB „Autoalvus“ pateiktas atsakymas atsakovės prašymą – nesant perkančiosios organizacijos reikalavimo pagristi neįprastai mažą kainą tiekėjas neprivalėjo įrodinėti savo pasiūlymo pagrįstumo.

Dėl UAB „Autoalvus“ pasiūlymo atitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui

61. Visų pirma ieškovė klaidina teismą teigdama, jog UAB „Autoalvus“ savo darbuotojams mokės minimalų valandinį darbo užmokestį. Pateiktame pasiūlymo kainos vieno iš įkainių pagrindime UAB „Autoalvus“ nenurodė, jog savo darbuotojams už kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį darbo užmokestį, o tiesiog paaiškino, kad apskaičiuojant pasiūlyme kėbulo remonto darbų kainą buvo atsižvelgta į valstybėje nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį ir tokio užmokesčio didėjimą nuo 2020 metų sausio 1 d. Tokiu paaiškinimu tiekėjas būtent ir patvirtino, kad nepažeidžia nacionalinėje teisėje nustatytų socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų. Taigi nėra jokių priežasčių teigti, kad UAB „Autoalvus“ darbuotojams tikrai bus mokamas būtent minimalus valandinis darbo užmokestis.

62. Antra, ieškovė ignoruoja faktą, kad UAB „Autoalvus“ įvertino ir atsakovei pasiūlė kėbulo remonto darbus už daugiau nei 6 Eur valandinį įkainį, nors šiuo metu valstybėje nustatytas tik 3,39 Eur/val. minimalus valandinis darbo įkainis, t. y. beveik perpus mažesnis nei siūlomas trečiojo asmens. Ieškovė akcentuoja, kad už kvalifikuotą darbą darbdavys negali darbuotojui mokėti tik minimalaus nustatyto darbo užmokesčio. Tačiau įstatymai nenumato, kiek daugiau už minimalųjį atlygį turi būti apmokamas kvalifikuotas darbas, tad net ir mokėdamas savo darbuotojui bent 1 centu daugiau, nei nustatytas valstybėje minimalus darbo užmokestis, trečiasis asmuo teisės aktų nepažeistų. Iš trečiojo asmens pateiktų duomenų, trečiojo asmens pozicijos ginčo byloje ir atsakovei prieinamų duomenų apie UAB „Autoalvus“ mokamus darbo užmokesčius nėra jokių prielaidų teigti, kad trečiasis asmuo, siūlydamas kėbulo remonto darbus už 6,05 Eur, savo darbuotojams mokės tik 3,39 Eur/val. (nuo 2020-01-01 3,72 Eur/val.). t. y., minimalų nustatytą darbo užmokestį. Tuo labiau, kad viešai prieinami duomenys patvirtina, jog UAB „Autoalvus“ šaltkalvio, atliekančio kėbulo remonto darbus, darbą apmoka didesniu nei valstybėje nustatytas minimalus darbo užmokestis. Tad nėra jokio pagrindo ieškovės teiginiams, esą UAB „Autoalvus“ neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi esą už kvalifikuotą darbą moka kaip už nekvalifikuotą.

63. Trečiasis asmuo tripliku palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti ieškovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nepagrįstai mažos kainos

64. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės teiginiais, kad trečiasis asmuo nepagrindė neįprastai mažos kainos (įkainio), todėl toks trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas.

65. Visų pirma ieškovė vadovaudamasi VPT paskelbtomis gairėmis „Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymas ir pagrindimas“ trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą lygina su atsakovės suplanuotomis maksimaliomis pirkimo kainomis. Trečiojo asmens įsitikinimu, toks palyginimas yra nepagrįstas ir neturi esminės reikšmės ginčui. Įstatyme nėra įtvirtinto pagrindo, kad tiekėjo pasiūlymas turėtų būti lyginamas ar apskritai turėtų atitikti maksimalius pasiūlytus įkainius, kurių nustatymas yra išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nereglamentuota jokiais teisės aktais. Tuo labiau, kad pačiose ieškovo pateiktose gairėse toks lyginimo būdas numatomas tik tais atvejais, kai atliekamas mažos vertės pirkimas. Ieškovė, lygindamas trečiojo asmens pasiūlymą ir atsakovės maksimalius įkainius, nenurodo, kad ir pačios ieškovės pasiūlymas žymiai skiriasi nuo atsakovės pateiktų maksimalių įkainių. Tai vėlgi patvirtina, jog maksimalūs įkainiai nekoreliuoja su tiekėjų pasiūlymais.

66. Antra, ieškovė dubliku pateikia VPT konsultacinę medžiagą, kuri neva įrodo, jog tiekėjas (šiuo atveju trečiasis asmuo) turi pareigą pagrįsti neįprastai mažą vieną iš pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių (šiuo atveju vieną įkainį), nors bendra pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža. Trečiojo asmens įsitikinimu, VPT konsultacija nėra objektyvi šio ginčo sprendimui. VPT neturi kompetencijos aiškinti teisę – tai išimtinė teismų kompetencija. Atitinkamai, pateikdama savo konsultaciją, VPT tik pateikė nuomonę, kaip bendruoju atveju galėtų būti taikomas teisės aktas, tačiau VPT raštas nėra susijęs su šio ginčo aplinkybėmis – jį rengdama VPT nevertino pirkimo dokumentų, pasiūlymų ir jų teisėtumo. Atitinkamai toks VPT nurodymas nėra imperatyvus, o tėra konsultacinio pobūdžio medžiaga. Ieškovei užduodant klausimą VPT jis buvo suformuotas taip: „Ar gali perkančioji organizacija prašydama tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą prašyti tiekėjo pagrįsti tik atskirus įkainius (jų sudedamąsias dalis), o ne visų pozicijų reikšmes, kurios jos vertinimu yra neįprastai mažos atsižvelgiant į rinkos tyrimo rezultatus?“. Trečiojo asmens įsitikinimu, tokia klausimo formuluotė apskritai nesprendžia ginčo esmės, nes ieškovė klausia, ar gali perkančioji organizacija atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju nėra ginčo, ar Perkančioji organizacija galėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl patikslinimo. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą ir analizuodama pateiktus pasiūlymus, turi teisę pateikti užklausas dėl patikslinimo, paaiškinimo, papildomų dokumentų pateikimo, kad įsitikintų pateikto pasiūlymo sąžiningumu, objektyvumu ir įvykdymu. Šis ginčas vyksta ne dėl to, ar gali Perkančioji organizacija paprašyti pagrįsti atskirus įkainius – to neginčija nei Perkančioji organizacija, nei trečiasis asmuo. Trečiojo asmens įsitikinimu, pridedama VPT išvada ne tik yra konsultacinio pobūdžio, bet kartu nėra susijusi su ginčo esme.

67. Trečia, trečiasis asmuo palaikė savo poziciją, kad pasiūlymo įkainį („kėbulo darbai“) pagrindė tinkamai, vadovaudamasis Perkančiosios organizacijos paklausimu. Pateiktas įkainio pagrindimas atsakovei buvo pakankamas. Ieškovė keliamu ginču apskritai formuoja ydingą praktiką, kai tiekėjo pateiktas pasiūlymas kaip visuma nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis galbūt bus neįvykdyta (kai pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža) ar pateikta suma neatitinka realių rinkos sąlygų, tačiau vieno įkainio dydis neva gali lemti pasiūlymo neteisėtumą ir atmetimo pagrindą. Trečiasis asmuo pažymi, kad tenkinus ieškinį būtų suformuota praktika, kai net esant pagrįstai pasiūlymo kainai (t. y. kai kaina nėra neįprastai maža), pasiūlymas gali būti atmetamas vien tik vieno neįprastai mažo įkainio pagrindu. Pažymėtina, kad šis ginčas vyksta tik dėl 1 iš 14 įkainių (kurie nėra išskaidyti į atskirus pirkimus ir turi būti vertinami kaip visuma). Tačiau ne retu atveju viešuose pirkimuose ginčas gali vykti ir dėl 1 iš 100 ar daugiau atskirų įkainių, kurie sudaro bendrą pirkimo visumą. Tenkinus ieškinį būtų formuojama nauja pareiga pagrįsti visus atskirus įkainius, tai dažnu atveju būtų neįmanoma, nes visos sutartys, detalizacijos ir kiti pagrindžiantys kainą dokumentai yra ruošiami ne kiekvienam atskiram įkainiui, o bendram pasiūlymui. Taigi svarbu yra bendra pasiūlymo kaina (kuri nėra neįprastai maža), o ne kiekvienas konkretus įkainis, nes pirkimas nėra suskaidytas į atskirus kiekvieno darbo pirkimus, t. y. Perkančioji organizacija perka visą paslaugų paketą, kurio kaina yra tinkama. Tiekėjas iš esmės yra laisvas pasiūlyti jam pačiam nepelningą pasiūlymą (ar vieną iš pasiūlymo eilučių), jei jam tai galiausiai būtų pelninga.

68. Trečiasis asmuo nurodė, kad pateikti įkainiai pagrįsti ir nė vienu įkainiu trečiasis asmuo neveiks nuostolingai. Atitinkamai nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo negalės ar nebus pajėgus įvykdyti sutarties. Tai patvirtina ir tik teismui pateikti konfidencialūs duomenys apie trečiojo asmens mokamus darbo užmokesčius darbuotojams bei įmonės kaštus vieno darbuotojo vienai darbo valandai.

69. Ieškovė nurodo, kad į įkainį turi būti įskaičiuotas ne tik darbo užmokestis, bet ir darbuotojo atostogų išlaidos, komunaliniai mokesčiai (elektra, vanduo, nuotekos, patalpų šildymas ir t. t), administracijos išlaikymo išlaidos, patalpų nuomos išlaidos (jei patalpos nuomojamos), pastato nusidėvėjimo išlaidos (jei patalpos priklauso nuosavybės teise), įrankių, darbo rūbų bei darbo saugos priemonių įsigijimas, amortizacija ir nusidėvėjimas. Vis dėlto trečiasis asmuo negali sutikti su tokiais ieškovės išvedžiojimais, nes pats tiekėjas turi teisę paskirstyti šias papildomas išlaidas tam tikriems įkainiams, t. y. jei trečiojo asmens darbuotojas vienu metu atliks kėbulo remonto ir kitus darbus, teisės aktai neįpareigoja trečiojo asmens patalpų nuomą priskirti absoliučiai visiems įkainiams – tai gali būti priskiriama prie visai kitų darbų įkainių.

70. Trečiasis asmuo pasisakė dėl ieškovės pateikiamų „Vakarų Lietuvos autoservisų įkainių“ ir nurodė, jog pateikti pasiūlymai visiškai nesusiję su ginču ir negali būti lyginami su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu. Trečiojo asmens pasiūlymas neapėmė ir neturėjo apimti ieškovės užklausime ir autoservisų pasiūlymuose nurodomų darbų. Trečiojo asmens pateiktas įkainis buvo pasirinktas pagrįstai vadovaujantis „Autodata“ duomenimis, o ieškovės pateikiami kitų autoservisų pasiūlymai neatitinka realios situacijos ir ginčo esmės.

Dėl socialinės ir darbo teisės įpareigojimų

71. Ieškovė klaidingai teigia, jos trečiasis asmuo pažeidžia socialinės ir darbo teisės nuostatas, teigdama, jog trečiasis asmuo savo darbuotojams moka minimalų valandinį atlyginimą.

72. Visų pirma ginčas apskritai nėra susiję su trečiojo asmens darbuotojams mokamu atlyginimu. Trečiasis asmuo dalyvaudamas pirkime neteikė pasiūlymo, kuriuo būtų įsipareigojęs, jog jo darbuotojai mėnesį laiko dirbtų tik Perkančiajai organizacijai, dėl to galimai būtų galima vertinti, kokį atlyginimą trečiasis asmuo moka darbuotojams. Priešingai, trečiasis asmuo pardavė atsakovei automobilių remonto paslaugas, kurios bus teikiamos ne tik atsakovei, tačiau ir kitiems trečiojo asmens klientas. Atitinkamai trečiasis asmuo savo darbuotojams moka fiksuotą darbo užmokestį, kuris skirtas atlyginti už visus atliktus darbus, o ne tik atsakovės transporto priemonių remonto darbus.

73. Antra, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo bet kuriuo atveju savo darbuotojams moka didesnį nei minimalų mėnesinį / valandinį atlyginimą. Šioje byloje trečiasis asmuo teismui pateikė dokumentus, kurie pagrindžia, jog darbuotojams mokamas didesnis nei minimalus valandinis / mėnesis atlyginimas, todėl, nors ši medžiaga pripažinta konfidencialia, ji vis tiek patvirtina faktą, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

74. Trečia, ieškovė nepagrįstai vieno konkretaus darbo valandinį įkainį sieja su darbuotojo atlyginimu. Darbo kodeksas numato, kad už kvalifikuotą darbą negali būti mokamas minimalus atlyginimas. Tačiau teisės aktai nenumato, kad darbdavys atlikdamas darbo užmokesčio skaičiavimus nusimato minimalų atlyginimą t. y. teisės aktai saugo darbuotojo interesus, kad darbuotojas gautų didesnį nei minimalų atlyginimą, tuo atveju, kai fiksuotas atlyginimas yra didesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus dydis, pats atlygio skaičiavimas paliekamas darbdavio ir darbuotojo susitarimui. Darbo kodekso 34 straipsnyje nurodyta, jog darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio. Tai reiškia, jog darbo sutarties šalys gali pačios susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio, kuris negali būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį. Ar darbdavys, mokėdamas didesnį darbo užmokestį darbuotojui, patirs nuostolių, yra jo teisė spręsti. Teisės aktai nenumato, kiek atlyginimas turi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą minimalų dydį.

75. Ketvirta, trečiojo asmens darbuotojai (kurie atlieka automobilio remonto darbus) kiekvienas atlieka įvairaus pobūdžio darbus, nėra taip, kad vienas darbuotojas būtų atsakingas tik už kėbulo remontą ar tik už kitą specifinį darbą, priešingai, tai yra autoserviso darbuotojai, kurie siūlo platų paslaugų pasirinkimą ir atlieka įvairaus pobūdžio automobilio taisymo darbus, o už tai gauna fiksuotą mėnesinį atlyginimą, kuris yra didesnis nei minimalus mėnesinis / valandinis atlygis.

76. Trečiasis asmuo akcentavo, kad pateikdamas paaiškinimus Perkančiajai organizacijai nurodė, jog įkainis neprieštarauja Vyriausybės nustatytam minimaliam atlyginimui, trečiasis asmuo niekada nenurodė, kad savo darbuotojams moka ar mokės minimalų mėnesinį atlyginimą. Atitinkamai ieškovo argumentai, kad trečiasis asmuo pažeidžia socialinės ir darbo teisės normas, yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir negali būti tenkinti, nes trečiasis asmuo pagrindė, jog savo darbuotojams moka didesnį nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą.

77. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, kurie teisme gauti 2019 m. gruodžio 9 d., nurodė, kad atsakovei pateikus tripliką paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

Dėl pasiūlymo vertės

78. Paaiškino, kad ieškovė nekvestionuoja atsakovės teisės kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažo įkainio pagrindimo, o nurodo, kad atsakovei pasinaudojus VPĮ 57 straipsnio 2 dalimi, tikroji atsakovės valia buvo, kad trečiasis asmuo pagrįstų neįprastai mažą „Kėbulo darbų“ įkainį, o ne siekis įsitikinti, ar trečiasis asmuo nesuklydo užpildydamas pasiūlymą, tai sukelia skirtingas teisines pasekmes, t. y. trečiajam asmeniui nepagrindus neįprastai mažo „Kėbulo darbų“ įkainio, toks trečio asmens pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas.

79. Paaiškino, kad maksimalūs įkainiai, nurodyti pasiūlymo formoje, yra pagrindinis kriterijus skaičiuojant pirkimo vertę. Laikantis atsakovės pozicijos, kad nurodyti maksimalūs įkainiai neturi nieko bendro su konkurso sąlygų 14 p. nurodyta pirkimui skirtų lėšų suma, nes Konkurso sąlygose nėra numatyta, kiek planuojama įsigyti transporto remonto „valandų“, kyla pagrįstas klausimas dėl Pirkimo sąlygų aiškumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad trečiajam asmeniui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų dalyvių atžvilgiu, dalyvaujant Pirkime, nes, tikėtina, tik vienam trečiajam asmeniui buvo žinoma, kiek valandų ir kokių remonto darbų atsakovė pirks.

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) atsakymo įrodomosios reikšmės

80. Ieškovės su dubliku pateikta VPT konsultacija patvirtina, kad perkančiajai organizacijai nustačius ne tik neįprastai mažą kainą, bet ir neįprastai mažą kainos sudedamąją dalį ar įkainį, perkančioji organizacija kreipiasi į tokį dalyvį, kad jis pagrįstų neįprastai mažą įkainį, o dalyviui jo nepagrindus, toks dalyvio pasiūlymas turi būti atmestas.

Dėl pateikto neįprastai mažo įkainio pagrindimo pakankamumo

81. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešime „Dėl neįprastai mažo įkainio“ pagrindimo pati imperatyviai nurodė, kad „Deklaratyvūs dalyvio teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nebus laikytini kaip tinkamas neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindimas“. Trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo 18 d. neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindimas, kuriame nurodyta, kad įmonės pateiktas kėbulo remonto įkainis 6,05 Eur su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį, ir kad įmonė nedirba žemiau savikainos ir jos veikla yra pelninga, todėl sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus, yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ar skaičiavimais. Trečiasis asmuo net nepaaiškino ir negrindė, kad trečiasis asmuo neįprastai mažą įkainį grindžia kitos paslaugos dalimi ar sąnaudomis, kaip pati atsakovė nurodo cituodama LAT nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Trečiojo asmens neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindimas yra deklaratyvaus pobūdžio, akivaizdu, kad atsakovė, vadovaudamasis savo pačios pranešimu, imperatyviai turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.

Dėl pirkimo objekto

82. Atsakovė, pateikdama tripliką, nurodė naujas faktines aplinkybe, t. y. pateikė „Konkurso iniciatorės“ – Plungės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus specialistės I. D. 2019 m. lapkričio 19 d. elektroninį laišką bei nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas nei kėbulo geometrijos atstatymo, nei kėbulo paruošimo dažymui, nei kėbulo dažymo darbai neįeina į kėbulo remonto darbus. Taip pat nurodė, kad visi atsakovės automobiliai yra drausti KASKO draudimu, todėl, esant didesniems gedimams ar eismo įvykiams ir atsiradus Ieškovo „apklausoje“ nurodytų darbų poreikiui, automobiliai būtų remontuojami ne Atsakovo lėšomis ir ne pagal ginčo Konkurso pirkimo sutartį, o pagal atitinkamų draudimo sutarčių sąlygas (draudimo kompanijų lėšomis jų nurodytuose autoservisuose). Šios paaiškėjusios naujos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Pirkimas buvo vykdomas pažeidžiant VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pirma, „Konkurso iniciatorė“ – Plungės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus specialistė I. D., nėra Pirkimo komisijos narė. „Konkurso iniciatoriaus“ sąvokos VPĮ nenumato ir tokiam asmeniu nesuteikia jokių teisių ar įgaliojimų aiškinti ar kvestionuoti viešojo pirkimo komisijos jau paskelbtas Pirkimo sąlygas. Be to, „Konkurso iniciatorė“ elektroninis laiškas yra išsiųstas 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. po Pirkimo paskelbimo ir ginčo Pirkimo laimėtojo nustatymo. Taigi kyla pagrįsta prielaida, kad atsakovė Pirkimo objektą formuoja tik po Pirkimo paskelbimo ir tariamo laimėtojo nustatymo. Kadangi „Konkurso iniciatorė“ nėra Pirkimo komisijos narė, neturi specialių žinių, susijusių su Pirkimo objektu, o paaiškinimas pateiktas po tariamo laimėtojo nustatymo, teismas neturėtų vadovautis „Konkurso iniciatorės“ paaiškinimu. Antra, pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ 2.3 p. pateikta tvarka (Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara), kurioje numatyta, kad Konkurso būdu įsigyjamos paslaugos (transporto remonto darbai) yra vertinamos pagal „Autodata“ arba lygiavertę jai sistemą. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, vadovavosi lygiaverte „Audatex“ sistema, kuri yra pripažinta LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ ir ja vadovaujasi bei pripažįsta visos LR draudimo bendrovės, vertinant autoservisų atliktus remonto darbus ir jų vertę. Ieškovė su rašytiniais paaiškinimais teikia „Audatex“ sistemos demo remonto sąmatą, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad į kėbulo remonto darbus įeina ir kėbulo geometrijos atstatymas, ir kėbulo paruošimas dažymui, ir kėbulo dažymo darbai. Trečia, pirkimo sąlygų 2 priedo 6 punkto 13 eilutėje nurodyta, kad atsakovė perka „Kėbulo remonto“ darbus, t. y. visus kėbulo remonto darbus, neišskiriant kažkokių konkrečių ar dalį kėbulo remonto darbų. Pirkimo sąlygose niekur nėra išskirta, kad atsakovė perka tik smulkiuosius ar kažkokius konkrečius kėbulo remonto darbus, todėl tiekėjai, dalyvaudami Pirkime, turėjo pateikti pasiūlymą visiems kėbulo remonto darbams, kaip ir reikalavo Pirkimo sąlygos. Ketvirta, pirkimo sąlygose nebuvo pateikta informacija, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Automobilių remonto paslaugos techninė specifikacija“ 1 lentelėje nurodyti automobiliai yra drausti KASKO draudimu, ir pateikta išlyga, kad esant didesniems gedimams ar eismo įvykiams bei atsiradus poreikiui: atstatyti kėbulo geometriją, paruošti kėbulą dažymui, nudažyti kėbulą, automobiliai bus remontuojami ne atsakovės lėšomis ir ne pagal ginčo Pirkimo sutartį, o pagal atitinkamų draudimo sutarčių sąlygas (draudimo kompanijų lėšomis jų nurodytuose autoservisuose). Penkta, informacija, kad atsakovės automobiliai yra drausti KASKO draudimu ir atsakovas nesiruošia pirkti darbų: i) kėbulo geometrijos atstatymas; ii) kėbulo paruošimas dažymui; iii) kėbulo dažymas, buvo žinoma tik trečiajam asmeniui, taip jam sudarant išskirtinės sąlygas bei įgyjant pranašumą prieš kitus dalyvius, tai prieštarauja VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

Dėl viešųjų pirkimų principo pažeidimo

83. Pagal teismų suformuotą praktiką, teismui nustačius, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, pažeidė bent vieną iš VPĮ įtvirtintų principų, iš jų ir skaidrumo bei lygiateisiškumo pricipus, yra pagrindas perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais.

Dėl pasiūlymo neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui

84. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad trečiasis asmuo 2019 m. spalio 25 d. prie rašytinio paaiškinimo pateiktoje lentelėje „Darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.“ nurodė, kad trečiojo asmens autošaltkalviams mokamo valandinio įkainio vidurkis yra 3,3375 Eur/val., t. y. mažesnis nei trečiasis asmuo nurodė 2019 m. rugsėjo 18 d. neįprastai mažos kainos pagrindime.

85. Atsakovė pateikė atsikirtimus (ir papildomose atsikirtimuose) į ieškovės rašytinius paaiškinimus, jais prašė pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą (atsakovės siūlymu, sąžiningas baudos dydis būtų apie 1 000 eurų), pusę jos priteisiant atsakovei.

86. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentacija, esą pirkimo iniciatorės elektroninis laiškas neturi įrodomosios galios ir teismas juo neturėtų vadovautis. Viešojo pirkimo iniciatoriaus sąvoka pateikiama VPĮ 2 straipsnio 40 dalyje „Viešojo pirkimo iniciatorius“ (toliau – pirkimo iniciatorius) – perkančiosios organizacijos darbuotojas, kuris nurodo poreikį viešojo pirkimo būdu įsigyti reikalingų prekių, paslaugų arba darbų ir (ar) parengia jų techninę specifikaciją ir (ar) jos projektą. „Pirkimo iniciatorius“ yra neabejotinai su viešuoju pirkimu tiesiogiai susijęs asmuo, kuris suformuoja pirkimo objekto poreikį ir apibrėžia patį pirkimo objektą. Būtent pirkimo iniciatorius yra viešojo pirkimo techninės specifikacijos autorius. Tuo tarpu viešojo pirkimo komisija tik vykdo pirkimo procedūras atitinkamam pirkimo iniciatoriaus suformuluotam poreikiui patenkinti, siekdama įgyvendinti pagrindinį viešojo pirkimo tikslą – nupirkti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus. Pirkimas, kurio rezultate būtų įsigytos poreikio neatitinkančios prekės, paslaugos ar darbai, laikytinas neatitinkančio pirkimo tikslų, kadangi tokiu atveju lėšos būtų išleistos neracionaliai ir neprasmingai. Dėl šios priežasties pirkimo iniciatorės teismui skirtas patikslinimas, kokie konkrečiai darbai patenka į ginčo Pirkimo objektą (ką ji siekia įsigyti), yra susijęs su byla, neabejotinai reikšmingas teisingam jos išsprendimui, ir todėl teismas juo turėtų vadovautis.

87. Atsakovė nesutiko su ieškovės išvedžiojimais, esą Pirkimo iniciatorės el. laiškas reiškia naują Pirkimo sąlygų aiškinimą. Priešingai, Pirkimo techninės specifikacijos 2.3 p. buvo aiškiai nurodyta, kad darbai perkami tokie, kaip jie suklasifikuoti pagal Autodata sistemą. Laikytina, kad profesionaliems atitinkamos rinkos dalyviams (ginčo Pirkimo dalyviams) tokia klasifikacija yra (turi būti) visiškai aiški. Tą, beje, liudija ir aplinkybė, kad dėl atitinkamos Techninės specifikacijos sąlygos nebuvo gauta tiekėjų klausimų. Tačiau jau šio ginčo eigoje pamačius, kad ieškovė, turėdamas techninių žinių, manipuliuoja sąvokomis bei darbų kategorijomis (neva perkami kėbulo darbai reikalauja didelių investicijų ir sąnaudų) ir galbūt siekia suklaidinti teismą, atsakovas pateikė teismui tiesioginės Pirkimo techninės specifikacijos rengėjos paaiškinimą, kas įeina į kėbulo darbus pagal Techninėje specifikacijoje nurodytą Autodata sistemą. Tai nėra Pirkimo sąlygų aiškinimas ar juo labiau kvestionavimas, o tik įrodymas, patvirtinantis teismui tas techninio pobūdžio aplinkybes, kurias Pirkimo metu žinojo tiek Perkančioji organizacija, tiek tiekėjai, tačiau galbūt nežino teismas.

88. Atsakovė nesutinka su ieškovės vertinimu, esą jo nurodyta „Audatex“ sistema yra „lygiavertė“ pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytai Autodata sistemai. Vien tai, kad ši sistema kartu su dar keletu kitų paminėta norminiame akte, savaime nedaro jos lygiaverte Autodata sistemai konkrečiame ginčo viešojo pirkimo kontekste. Lygiavertiškumas „įrodinėtinas ir nustatytinas pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus techninius, funkcinius reikalavimus ar standartus, o šie kriterijai sietini <...> su konkrečiais, tarpusavyje palyginamais parametrais, standartizuotais reikalavimais, <...> (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015)“. Kitaip tariant, sprendžiant klausimą, ar šios sistemos lygiavertės, turi būti vertinama lyginant jų turinį – ir šiuo atveju, turint omenyje, kad Autodata ir Audatex sistemos skirtingai apibrėžia kėbulo darbus, yra daugiau nei akivaizdu, kad jų turinys yra kardinaliai skirtingas, dėl to šios sistemos ginčo Pirkimo kontekste negali būti laikomos lygiavertėmis. Vertinant priešingai, išeitų, kad ieškovė, o ne atsakovė formuoja atsakovės pirkimo poreikį ir objektą – ieškovė galėtų versti atsakovę pirkti tokius darbus, kurių atsakovė neketina pirkti. Toks vertinimas būtų nelogiškas, prieštarautų tiek Perkančiosios organizacijos diskrecijai spręsti dėl Pirkimo objekto, tiek pirkimo tikslui – racionaliam lėšų panaudojimui.

89. Atsakovo teiginiai, esą Pirkimo sąlygose „nebuvo išskirta, kad atsakovė perka tik smulkiuosius ar kažkokiu tai konkrečiai remonto darbus“, yra nepagrįsti ir liudija ieškovės neįsigilinimą į Pirkimo sąlygas, o dar labiau tikėtina – sąmoningą manipuliavimą (turint omenyje, kad ieškovė yra atitinkamos srities profesionalas). Pirkimo dokumentuose (Konkurso sąlygų priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“ 2.3 p.) buvo aiškiai įvardyta Autodata sistema, pagal kurią bus perkami darbai. Jeigu Ieškovas savo veikloje naudoja kitokią (Audatex) sistemą (ir, kaip savo srities profesionalas, žino arba turi žinoti, kad joje darbai klasifikuojami kitaip nei Autodata sistemoje – nors toks žinojimas savaime šiam ginčui teisinės reikšmės neturi), tai jis turėjo pasinaudoti galimybe užduoti perkančiajai organizacijai atitinkamus klausimus dėl Audatex sistemos lygiavertiškumo – tačiau to ieškovė nepadarė. Lygiai taip pat ieškovas turėjo galimybę klausti perkančiosios organizacijos ir bendresnių klausimų (kokie darbai bus perkami, koks darbo valandų poreikis planuojamas ir kt., tačiau ir tokių klausimų ieškovė neuždavė. Todėl atsakovei šiuo metu remtis savo neveikimo pasekmėmis ar argumentuoti, esą pirkimo sąlygos buvo neaiškios arba esą jos buvo aiškios tik vienam dalyviui, yra nepagrįsta.

90. Pirkimo Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nurodyta būtent Autodata sistema, tai Perkančioji organizacija pagrįstai trečiojo asmens galimybę teikti kėbulo remonto paslaugas už pasiūlytą įkainį vertino būtent pagal Autodata sistemą. Kadangi pagal Autodata sistemą į kėbulo darbų kategoriją patenkantys darbai nereikalauja didelių sąnaudų, Trečiasis asmuo moka savo darbuotojams teisės aktus atitinkantį darbo užmokestį, veiklą vykdo pelningai, ankstesnę sutartį su dar mažesniais įkainiais Perkančiajai organizacijai įvykdė tinkamai, Perkančioji organizacija turėjo pagrindą spręsti, kad būsimą sutartį trečiasis asmuo bus visiškai pajėgus įvykdyti.

91. Kita rašytinių paaiškinimų motyvų dalimi (pvz., dėl tariamo ginčo Pirkimo sąlygų neaiškumo, nors pati ieškovė niekuomet neuždavė klausimų nei dėl poreikių konkrečiam darbų valandų kiekiui, nei dėl sistemos Audatex turinio (ne)tapatumo Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytai sistemai Autodata ir pan.), ieškovė, atsakovės vertinimu, nukrypsta nuo tikrojo šio ginčo objekto ir tuo pačiu de facto mėgina keisti ieškinio pagrindą. Atsakovė primena, kad ginčas šioje byloje vyksta ne dėl pirkimo objekto sudėties, o dėl to, ar trečiasis asmuo gebės įvykdyti pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą. Atsakovė mano, kad teisės šiame ginčo etape keisti ieškinio pagrindą ieškovas jau neturi (juolab, kad ir ikiteisminėje ginčo stadijoje atitinkamų argumentų neformulavo), todėl atitinkami rašytinių paaiškinimų motyvai tiesiog neturėtų būti vertinami.

92. Trečiasis asmuo pateikė atsikirtimus į ieškovės rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad rašytiniai paaiškinimai yra nepagrįsti ir atmestini.

93. Pirma, ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai kelia klausimą dėl pirkimo sąlygų aiškumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė bet kokias pretenzijas dėl pirkimo sąlygų, iš jų ir dėl pirkimo objektą sudarančių įkainių, turėjo pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sąlygų paskelbimo. Atitinkamai ieškovei laiku nepareiškus pretenzijų Perkančiajai organizacijai dėl pirkimo sąlygų šie argumentai yra negalimi ir visiškai nesusiję su ginčo dalyku. Ginčo ribas apibrėžia ir ginčas vyksta dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kainos vienos sudedamosios dalies (kėbulo remonto darbų įkainio) ir trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, o ne dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

94. Antra, VPT pateiktoje konsultacijoje nurodoma tik tai, jog perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo pagrįsti ir tik tam tikrus atskirus įkainius, kurie, jos vertinimu, yra neįprastai maži. Kaip jau minėta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, nei Perkančioji organizacija, nei trečiasis asmuo neginčija fakto, kad Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo pagrįsti įkainį, t. y. ginčo šioje dalyje apskritai nėra. Vis dėlto priešingai nei rašytiniuose paaiškinimuose nurodo ieškovė, VPT konsultacijoje nėra užsimenama, kad dalyviui nepagrindus (ar netinkamai pagrindus) vieno įkainio, tai gali būti pagrindas atmesti pasiūlymą. Taigi ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose savaip interpretuodamas VPT konsultaciją kartu klaidina teismą.

95. Trečia, akcentavo, kad pateikto pasiūlymo bendra kaina nėra neįprastai maža, ieškovė šiuo ginčija tik vieną, esminės reikšmės pasiūlymo kainai neturintį įkainį kėbulo remonto darbams.

96. Ketvirta, rašytiniuose paaiškinimuose ginčijant pirkimo objekto teisėtumą ieškovė nurodė, kad teikdamas pasiūlymą vadovavosi ne „Autodata“ sistema, o „Audatex“ sistemą. Trečiasis asmuo pažymi, kad Konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje Perkančioji organizacija aiškiai numatė, kad „Tiekėjas po gedimo diagnostikos atlikimo informuoja užsakovą apie visiškam gedimo pašalinimui reikalingų darbo valandų skaičių („Autodata“ arba lygiavertės jai sistemos išrašas) bei pateikia reikalingų medžiagų (detalių) sąrašą ir šių medžiagų kainų pagrindimą (medžiagų tiekėjų išankstines sąskaitas faktūras, nuorodas į elektroninės prekybos kainininkus ir pan.“. Taigi konkurso sąlygos aiškiai patvirtina, kad Perkančioji organizacijai prioritetą skyrė „Autodata“ sistemai ir jai lygiavertei bei žinojo, kokius kėbulo remonto darbus apibrėžia ši sistema. Neginčijamas faktas, kad tiekėjai galėjo naudotis ir kitomis sistemomis, bet tik tuo atveju, jei tos sistemos yra lygiavertės „Autodata“. Autodata“ ir „Audatex“ sistemos nėra ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomos lygiavertėmis. Lygiaverte „Autodata“ sistema būtų laikoma tokia sistema, kuri visiškai atitinka arba viršija „Autodata“ techninius reikalavimus, t. y. yra skirta įvertinti būtent automobilių remonto darbus. „Autodata“ yra skirta remonto darbų kainų apskaičiavimui, t. y. paslaugoms, kurias įsigyti ir siekė Perkančioji organizacija, o tuo tarpu „Audatex“ yra skirta žalos nustatymui, t. y. su Perkančiosios organizacijos apibrėžtu pirkimo objektu nesusijusioms paslaugoms.Taigi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negali būti laikomi atsakingais už tai, kad ieškovė vadovaudamasi konkurso sąlygų neatitinkančia sistema pateikė nekonkurencingą kainos pasiūlymą. Trečiojo asmens įsitikinimu, pati ieškovė veikdamas kaip sąžiningas verslininkas ir, norėdamas pasinaudoti kita nei konkurso sąlygose nurodoma sistema, galėjo visų pirma išsiaiškinti su Perkančiąja organizacija, ar ji ieškovės naudojamą sistema laiko lygiaverte.

97. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie automobilių draudimą KASKO. Trečiasis asmuo šios aplinkybės nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tai niekaip nesusiję su Konkurso sąlygose pateikiamu pirkimo objektus. Šios aplinkybės nežinojimas nesutrukdė trečiajam asmeniui pateikti pagrįstą pasiūlymą, nes trečiasis asmuo vadovavosi Perkančiosios organizacijos Konkurso sąlygose aiškiai nurodyta „Autodata“ sistema, kuri pateikia būtent tokius kėbulo remonto darbus, kuriuos Perkančioji organizacija ir siekė įsigyti.

98. Penkta, ieškovė, vadovaudamasi teismo pripažinta konfidencialia medžiaga (teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis), su kuria susipažino tik per klaidą teismui ją įdėjus į elektroninę bylą, nurodo, kad autošaltkalviams mokamas valandinis atlyginimas yra mažesnis nei nurodoma paaiškinimuose, tai neva pagrindžia socialinės ir darbo teisės nuostatas. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad ši informacija pagrįstai pripažinta konfidencialia ir ieškovė neturi teisės ja vadovautis.

99. Byloje apskritai nėra ginčo, kokį atlyginimą trečiasis asmuo turi mokėti savo darbuotojams. Ieškovė iškėlė klausimą, kad trečiasis asmuo pažeidžia socialinės ir darbo teisės nuostatas mokėdamas mažesnį nei minimalų mėnesi atlyginimą savo darbuotojams. Trečiasis asmuo, paneigdamas šias abejones, pateikė tik teismui informaciją, kad realiai mokamas atlyginimas yra didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA pagal Vyriausybės nutarimą yra 555 Eur, o trečiasis asmuo savo darbuotojams moka 570 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą), taigi ieškovės argumentai, kad trečiais asmuo neva pažeidžia socialines ir darbo teises normas, dėl to, ieškovės įsitikinimu, turėjo būti atmestas trečiojo asmens pasiūlymas, yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, t. y. šioje byloje akivaizdžiai nėra pagrindo taikyti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto.

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

100. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą pirkimą „Automobilių remonto paslaugos“. Ieškovė atsakovei pateikė pasiūlymą, atitinkantį pirkimų sąlygų reikalavimus. Atsakovė informavo ieškovę: apie sudarytą pasiūlymų eilę: 1. UAB „Autoalvus“ – 139,15 Eur (su PVM), 2. UAB „Transfortas“ – 163 Eur (su PVM); kad pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Autoalvus“ pateiktas pasiūlymas; kad UAB „Autoalvus“ bus pakviesta pasirašyti pirkimo sutartį, jei per sutarties sudarymo atidėjimo termino laikotarpį, nebus gauta skundų ir pretenzijų. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria prašė: (i) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimu sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą laimėtoją, (ii) atmesti UAB „Autoalvus“ pateiktą pasiūlymą, (iii) nustatyti naują Pirkimo laimėtoją. Atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad perkančioji organizacija pretenziją vertina kaip nepagrįstą ir pretenzijos reikalavimus atmeta. Ieškovė pateikė ieškinį teismui.

Dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos

101. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija skirtų lėšų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

102. Ieškovė nurodė, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža. Atsakovė, trečiasis asmuo su tuo nesutiko, nurodė, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža. Į pasiūlymų eilę buvo įtraukti du tiekėjai: ieškovė ir UAB „Autoalvus“, kurių pasiūlyta kaina atitinkamai yra 163 Eur (ieškovė) ir 139,15 Eur (UAB „Autoalvus“). Suskaičiavus aritmetinį vidurkį bei UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kainos santykį su šiuo vidurkiu, UAB „Autoalvus“ pasiūlymo kaina yra tik 7,89 procento mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis (163 Eur + 139,15 Eur = 302,15 Eur : 2 = 151,08 Eur (UAB „Autoalvus“ pasiūlytos kainos ir kainų aritmetinio vidurkio skirtumas). 11,93 Eur (UAB „Autoalvus“ pasiūlytos kainos ir kainų aritmetinio vidurkio skirtumas) x 100 proc. : 151,08 Eur = 7,89 proc. (UAB „Autoalvus“ pasiūlytos kainos ir kainų aritmetinio vidurkio skirtumas procentine išraiška).

103. Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens viso pasiūlymo kaina – 139,15 Eur su PVM, nuo perkančios organizacijos suplanuotų maksimalių kainų su PVM (sudėjus visus Perkančiosios organizacijos maksimalius įkainius, įrašytus pasiūlymo formoje) yra netgi 36,75 proc. mažesnė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė painioja dvi teisines kategorijas – viešajam pirkimui skirtų lėšų sąvoką ir pasiūlymo formoje įrašytus maksimalius įkainius. Konkurso sąlygose nėra numatyta, kiek planuojama įsigyti transporto remonto „valandų“, t. y. koks kiekis paslaugų yra perkamas – jos bus perkamos pagal faktinį poreikį. Taigi netikslinga lyginti maksimalius galimus darbo įkainius ir trečiojo asmens pasiūlymą, kadangi ta pati paslauga už konkretų įkainį gali būti suteikiama daug kartų, o kai kurios paslaugos, nurodytos pasiūlyme, galbūt sutarties vykdymo metu nebus suteiktos. Tai reiškia, kad neįmanoma išskaičiuoti, kiek valandų bus suteikta transporto remonto paslaugų net ir žinant maksimalią šiam pirkimui skirtą lėšų sumą. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo konkrečiu atveju nėra įmanoma ir netikslinga Konkurso dalyvių pasiūlymus (kiekvieną konkretaus darbo įkainį) vertinti pagal Konkursui suplanuotą maksimalią lėšų sumą. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų Tarnybos pozicija, išdėstyta pačios ieškovo pateiktose Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo gairėse (toliau – Gairės). Gairių 2 punkte aiškiai nurodyta, kad neįprastai mažą kainą skaičiuoti nuo pirkimui suplanuotų lėšų rekomenduojama tik tuomet, kai atliekamas mažos vertės pirkimas ir netaikoma VPĮ 57 straipsnio 1 dalis ar Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas 66 straipsnio 1 dalis.

104. Esant anksčiau sprendime nurodytoms aplinkybėms teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais bei konstatuoja, kad UAB „Autoalvus“ pasiūlymo (visa apimtimi) kaina nėra neįprastai maža (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis).

105. Ieškovė nurodė, kad VPĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų ne tik pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų neįprastai mažą kainą ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Tokios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas įkainis „Kėbulo remontas“ yra neįprastai mažas, beveik tris kartus mažesnis nei ieškovės pateiktas įkainis. Atsakovė, trečiasis asmuo neginčijo anksčiau šiame punkte nurodytų ieškovės teiginių ir pateikto Viešųjų pirkimo tarnybos atsakymo, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėją pagrįsti tik atskirus įkainius (jų sudedamąsias dalis), o ne visą pozicijų reikšmę.

106. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nekvestionuoja atsakovės teisės kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažo įkainio pagrindimo, o nurodo, kad atsakovei pasinaudojus VPĮ 57 straipsnio 2 dalimi, tikroji atsakovės valia buvo, kad trečiasis asmuo pagrįstų neįprastai mažą „Kėbulo darbų“ įkainį, o ne siekis įsitikinti, ar trečiasis asmuo nesuklydo užpildydamas pasiūlymą, kas sukelia skirtingas teisines pasekmes, t. y. trečiajam asmeniui nepagrindus neįprastai mažo „Kėbulo darbų“ įkainio, toks trečio asmens pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas.

107. Atsakovė trečiajam asmeniui 2019 m. rugsėjo 17 d. išsiuntė pranešimą „Dėl neįprastai mažo įkainio pagrindimo“. Pranešime nurodė, kad nuolatinė viešųjų pirkimų komisija vertinant ir lyginant pasiūlymus pateiktus pirkimus „Automobilio remonto paslaugos“ (pirkimo Nr. 450739) nustatė, kad UAB „Autoalvus“ pateikto pasiūlymo kainos lentelės eilutėje Nr. 13 „Kėbulo remontas“ pasiūlytas įkainis yra mažas, tai yra daugiau nei 30 procentų mažesnis už visų tiekėjų pasiūlytų tų įkainių aritmetinį vidurkį. Todėl komisija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 75 punktu, reikalauja UAB „Autoalvus“ iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 9.00 val. CVP IS priemonėmis pagrįsti pasiūlymo kainos lentelės eilutėje Nr. 13 „Kėbulo remontas“ pasiūlytą įkainį 6,05 Eur su PVM. Dalyviui leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. neįprastai mažą kainą grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami. Deklaratyvūs dalyvio teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nebus laikytini kaip tinkamas neįprastai mažos kainos (įkainio) pagrindimas.

Žemesnės instancijos teismas

108. Teismas, įvertinęs atsakovės 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimo turinį, sutinka su ieškovės argumentais, kad tikroji atsakovės valia buvo, jog trečiasis asmuo pagrįstų neįprastai mažą „Kėbulo darbų“ įkainį, o ne siekis įsitikinti, ar trečiasis asmuo nesuklydo užpildydamas pasiūlymą (CPK 178, 185 straipsniai).

109. 2019 m. rugsėjo 18 d. trečiasis asmuo atsakovei pateikė paaiškinimą dėl kėbulo remonto pasiūlymo įkainio. Paaiškinime nurodė, kad įmonės pateiktas kėbulo remonto įkainis 6,05 Eur su PVM nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį 3,39 Eur/val., įvertinus ir numatomą valandinio atlygio padidinimą nuo 2020 metų sausio 1 dienos – 3,72 Eur/val. Kaip nurodoma pridėtame pasiūlyme lentelės eilutėje Nr. 13, kuriame nurodomas darbo laiko valandinis įkainis, kėbulo įkainis nėra nepagrįstai mažas. Atliekant paslaugas nurodytais įkainiais Plungės rajono savivaldybės administracijai pateiktame pasiūlyme nurodoma, kad įmonė nedirba žemiau savikainos ir jos veikla yra pelninga, todėl sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus.

110. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad susipažinusi su UAB „Autoalvus“ pateiktu įkainio pagrindimu bei viešai prieinamais oficialiais duomenimis, kurių atsakovė iš tiekėjo neturėjo pagrindo reikalauti (VPĮ 50 straipsnio 7 dalis), pripažino, kad UAB „Autoalvus“ pateiktas neįprastai mažo įkainio pagrindimas yra tinkamas, šis įkainis yra pagrįstas ir šiam tiekėjui leidžiama toliau dalyvauti pirkimo procedūrose. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su ieškovės argumentais ir nurodė, kad neįprastai mažas įkainis buvo pagrįstas atsakovės nurodytomis priemonėmis.

111. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl neįprastai mažo įkainio pagrindimo, konstatuoja, kad byloje tarp šalių kilo ginčas, kokia apimtimi trečiasis asmuo turėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą įkainį „Kėbulo remontas“.

112. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus dėl neįprastai mažo įkainio pagrindimo, sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad trečiasis asmuo pasiūlymo įkainį („kėbulo darbai“) pagrindė tinkamai, vadovaudamasis Perkančiosios organizacijos (atsakovės) paklausimu. Šią išvadą teismas daro dėl šių toliau nurodytų aplinkybių.

113. Trečiajam asmeniui buvo leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. kainą grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami, ir nereikalauta, kad tiekėjas būtinai pateiktų kokius nors rašytinius duomenis, patvirtinančius jo sprendimą mokėti darbuotojui už automobilio kėbulo remonto darbus būtent pasiūlyme nurodytą kainą.

114. Trečiojo asmens pagrindimas nėra deklaratyvus, nes trečiasis asmuo pateikdamas paaiškinimus nurodė įkainio skaičiavimo metodiką (pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimalų LR nustatytą valandinį atlygį (su būsimais pakeitimais)), patvirtino, kad trečiojo asmens veikla bus pelninga, trečiasis asmuo nedirbs žemiau savikainos. Pažymėtina, kad atsakovei oficialiai (viešai) prieinami duomenys trečiojo asmens paaiškinimų nepaneigė. Ieškovė taip pat teismui nepateikė duomenų, paneigiančių šiuos trečiojo asmens paaiškinimus.

115. Ginčo pirkimas nebuvo išskaidytas į atskirus pirkimus, todėl pagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad jis turėjo teisę rengti pasiūlymą kaip vientisą, o ne atskirai kiekvieną darbą. Turėjo galimybę įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių „sąskaita“, taip derindamas viso pasiūlymo kainą.

116. Konkursu įsigyjamos ir trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos tik darbų kainos, neįskaičiuojant remonto darbams būtinų detalių kainos. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad darbdavys (trečiasis asmuo) iš esmės neturi galimybės pateikti duomenis, įrodymus, kodėl priėmė mokėti atitinkamą darbo užmokestį darbuotojui, kai tokio darbdavio sprendimui įtakos nedaro valstybės priimti sprendimai. Tokį darbdavio sprendimą gali lemti derybos su darbuotuoju ar suplanuota įmonės pelnas. Kitu būdu nei tiesiog paaiškinant, kokia darbo (pačios paslaugos suteikimo) kainos apskaičiavimo metodika, trečiasis asmuo ir neturėjo galimybės pagrįsti savo pasiūlymo kainos vieno iš įkainių.

117. Atsakovė vertindama trečiojo asmens pateiktą pasiūlymo kainos vieno iš įkainio pagrįstumą įvertino ir jai prieinamus oficialius duomenis apie Konkurso dalyvius. Atsakovė patikrino informaciją apie trečiojo asmens įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (įsiskolinimo nėra), duomenis apie šios trečiojo asmens mokamus atlyginimus darbuotojams.

118. Atsakovė pagrįstai vertino ir jai prieinamus trečiojo asmens duomenis apie sėkmingai įvykdytas sutartis, nes šie duomenys netiesiogiai, tačiau pagrindžia trečiojo asmens galimybę tinkamai įvykdyti sutartį, tai, kad trečiasis asmuo yra patikimas.

119. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad trečiojo asmens pateiktas pagrindimas atitiko jos prašymą ir yra pakankamas. Perkančioji organizacija (šiuo atveju atsakovė) nusprendžia, kokių papildomų bei jai prieinamų duomenų jai reikia iš tiekėjo ir kokiu būdu tiekėjas privalo pagrįsti savo pasiūlymo kainą. Trečiasis asmuo paaiškinimą teikė tik dėl vienos pasiūlymo eilutės (trečiojo asmens pasiūlymas visa apimtimi nebuvo pripažintas neįprastai mažos kainos), kuri (kėbulo remonto darbai) yra tik nedidelė dalis viso pasiūlymo, todėl pagrįsti atsakovės argumentai, kad neproporcinga šiuo atveju reikalauti, kad šios pasiūlymo dalies pagrindimui trečiasis asmuo be paaiškinimų pateiktų dar ir įvairias sutartis ar nurodyto įkainio detalizavimus, t. y. tokį vienos pasiūlymo eilutės pagrindimą, kuris, ieškovės nuomone, šiuo atveju buvo būtinas. Pagrįsti atsakovės trečiojo asmens argumentai, kad trečiasis asmuo neprivalėjo pateikdamas neįprastai mažo įkainio pagrindimą pateikti ir ieškovės nurodomus apskaičiavimus apie išlaidas komunaliniams mokesčiams ar patalpų išlaikymui, kadangi šias išlaidas tiekėjas yra laisvas priskaičiuoti kitiems numatytiems darbams, t. y. konkrečias tiekėjo išlaidas priskirti prie skirtingų teikiamų paslaugų sąnaudų. Tokia praktika logiška, kadangi tokiu atveju tiekėjas savo išlaidas priskaičiuoja prie dažniau teikiamų paslaugų.

120. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su trečiojo asmens neįprastai mažo įkainio (ne)pagrindimu, teismas atskirai nepasisako ir laiko byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, kuri teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.)

121. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo pasiūlymo įkainį („kėbulo darbai“) pagrindė tinkamai, vadovaudamasis Perkančiosios organizacijos (atsakovės) paklausimu. Trečiasis asmuo yra pajėgus tinkamai įgyvendinti sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pasiūlymo neatitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui

122. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad Perkančioji organizacija turi siekti, kad vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.

123. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo, atsakovei pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime, nurodė, kad darbuotojui (-ams) atliksiančiam (-tiems) kėbulo remonto darbus mokės minimalų LR nustatytą valandinį atlygį, o kėbulo remonto darbai nėra nekvalifikuotas darbas, akivaizdu, kad UAB „Autoalvus“ vykdydamas pirkimo sutartį (jei bus pasirašyta) nesilaikys socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje, todėl toks UAB „Autoalvus“ pateiktas pasiūlymas turi būti atmestas. Atsakovė, trečiasis asmuo nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

124. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo (ne)atitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui, sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Šią išvadą teismas daro dėl šių žemiau nurodytų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

125. Teismas, įvertinęs 2019 m. rugsėjo 18 d. trečiojo asmens atsakovei pateikto paaiškinimo dėl kėbulo remonto pasiūlymo įkainio turinį, sutinka su atsakovės, trečiojo asmens argumentais, kad trečiasis asmuo paaiškinime nenurodė, jog savo darbuotojams už kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį darbo užmokestį, o paaiškino, kad apskaičiuojant pasiūlyme kėbulo remonto darbų kainą buvo atsižvelgta į valstybėje nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį ir tokio užmokesčio didėjimą nuo 2020 metų sausio 1 d. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo, pasirašęs sutartį su atsakovu, savo darbuotojams, kurie pagal pasirašytą sutartį vykdys kėbulo remonto darbus, mokės minimalųjį LR nustatytą valandinį atlygį.

126. Trečiasis asmuo įvertino ir atsakovei pasiūlė kėbulo remonto darbus už daugiau nei 6 Eur valandinį įkainį, nors šiuo metu valstybėje nustatytas tik 3,39 Eur/val. minimalus valandinis darbo įkainis, t. y. beveik dvigubai mažesnis, nei siūlomas trečiojo asmens.

127. Kiek kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis turėtų būti didesnis už minimalųjį, nei darbo kodeksas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja.

128. Trečiojo asmens darbuotojai (kurie atlieka automobilio remonto darbus) kiekvienas atlieka įvairaus pobūdžio darbus, nėra taip, kad vienas darbuotojas būtų atsakingas tik už kėbulo remontą ar tik už kitą specifinį darbą, priešingai, tai yra autoserviso darbuotojai, kurie siūlo platų paslaugų pasirinkimą ir atlieka įvairaus pobūdžio automobilio taisymo darbus, o už tai gauna fiksuotą mėnesinį atlyginimą, kuris yra didesnis nei minimalus mėnesinis/valandinis atlygis.

129. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su dėl trečiojo asmens pasiūlymo (ne)atitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui, teismas atskirai nepasisako ir laiko byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, kuri teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

130. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Priešingi ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pirkimo objekto, pirkimo sąlygų, ginčo ribų

131. Visų pirma, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė vykdydama ginčo pirkimą, pažeidė bent vieną iš VPĮ įtvirtintų principų, trečiajam asmeniui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų dalyvių atžvilgiu.

132. Antra, teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai kelia klausimą dėl pirkimo objekto sudėties, pirkimo sąlygų aiškumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo. Vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė bet kokias pretenzijas dėl pirkimo sąlygų, tame tarpe ir dėl pirkimo objektą sudarančių įkainių turėjo pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sąlygų paskelbimo. Atitinkamai, ieškovei laiku nepareiškus pretenzijų Perkančiajai organizacijai dėl pirkimo sąlygų šie argumentai yra negalimi ir visiškai nesusiję su ginčo dalyku. Ginčo ribas apibrėžia ir ginčas vyksta dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kainos vienos sudedamosios dalies (kėbulo remonto darbų įkainio) ir trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, o ne dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Todėl teismas ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl pirkimo sąlygų aiškumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

133. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

134. Atsakovė prašė pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą (atsakovės siūlymu, sąžiningas baudos dydis būtų apie 1 000 Eurų), pusę jos priteisiant atsakovei. Nurodė, kad ieškovė pažiedė CPK įtvirtintą kooperavimosi principą, nesąžiningai pateikė rašytinius paaiškinimus prieš pat (likus vos keletai valandų) teismo posėdį, tuo sąmoningai bandant pažeisti įstatyme nustatytą šalių procesinių pasisdakymų tvarką bei lygiateisiškumo principą ir užkirsti galimybę atsakovei sureaguoti į ieškovės rašytinius paaiškinimus. Nurodė ir tai, kad tas faktas, jog teismas suteikė atsakovei papildomą laiką ir galimybę išsamiai susipažinti su rašytiniais paaiškinimais ir dėl jų pasisakyti nekeičia fakto, kad patys rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti nesąžiningai ir nepagrįstai vėlyvai, su tikslu būtent apiboti atsakovės procesinių teisių įgyvendinimą. Priešingai, - tai, kad teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad neatidedant būtų pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas, kaip tik patvirtina, kad ieškovė, pateikdama rašytinius paaiškinimus, realiai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

135. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

136. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes dėl pripažinimo, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo, taip pat bylos pobūdį, t. y. viešųjų pirkimo byla, kurioje sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą šalių teisę teismui duoti paaiškinimus raštu ir tai, kad ieškovė rašytinius paaiškinimus pateikė iki teismo posėdžio, o atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė išsamiai susipažinti su rašytiniais paaiškinimais ir dėl jų pasisakyti, konstatuoja, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 straipsnio normas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

137. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

138. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1 538 Eur žyminis mokestis, 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 4 573,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo turėjo 4 198,25 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

139. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai priteisti 4 573,80 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autoalvus“ priteisti 4 198,25 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą

Teisėja Jolanta Gailevičienė