Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2A-664-553/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2A-664-553/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00471-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Autoalvus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-664-553/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00471-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoalvus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimo teisėtumo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu prašė: (1) panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo UAB „Autoalvus“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas; (2) panaikinti atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė, pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Autoalvus“ bei nuspręsta sudaryti sutartį su UAB „Autoalvus“; (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija vykdo supaprastintą atvirą pirkimą „Automobilių remonto paslaugos“ (toliau – Pirkimas), kuriam ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimą laimėtoju. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes jis nepagrindė neįprastai mažos kėbulo remonto kainos (6,05 Eur/val. su PVM), t. y. nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, kad turės žmogiškųjų išteklių ir materialinių resursų pasiūlyme nurodytomis kainomis teikti paslaugas. Atsakovė netinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą ir todėl nepagrįstai trečiąjį asmenį pripažino Pirkimo laimėtoju. Taip pat trečiasis asmuo atsakovei pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime nurodė, kad darbuotojui (-ams), atliksiančiam (-tiems) kėbulo remonto darbus, mokės minimalų valandinį atlygį. Atsižvelgiant į tai, kad kėbulo remonto darbai nėra nekvalifikuotas darbas, todėl trečiasis asmuo, vykdydamas Pirkimo sutartį, nesilaikys socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teigimu, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas atmestinas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas (visa apimtimi) nebuvo pripažintas neįprastai mažos kainos VPĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme, nes jo kaina yra tik 7,9 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti pasiūlymo kainos pagrindimo. Tačiau žymiai skiriantis nuo ieškovės pasiūlymo vienai iš pasiūlymo dalių – „Kėbulo remontas“, atsakovė paprašė, kad trečiasis asmuo pateiktų šios kainos pagrindimą. Atsakovė su juo susipažinusi, taip pat susipažinusi su viešai prieinamais oficialiais duomenimis, pripažino, kad trečiojo asmens pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas tinkamas, neįprastai mažas įkainis pagrįstas ir šiam tiekėjui leista toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo pasiūlymo kainos pagrindime nenurodė, kad savo darbuotojams už kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį darbo užmokestį, o paaiškino, kad apskaičiuojant kėbulo remonto darbų kainą buvo atsižvelgta į valstybėje nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį. Trečiasis asmuo patvirtino, kad nepažeidžia nacionalinėje teisėje nustatytų socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši tiekėja darbuotojams mokės minimalų valandinį darbo užmokestį. Tokiu būdu nepagrįstas ieškovės argumentas dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytiems reikalavimams.

5. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė neturėjo pagrindo abejoti jo pasiūlyta pasiūlymo kaina, nes ji nėra neįprastai maža, o vienas neįprastai mažas įkainis buvo pagrįstas atsakovės nurodytomis priemonėmis. Trečiasis asmuo pateikė atsakovei paaiškinimus dėl kėbulo remonto įkainio bei nurodė, kad pagal pateiktą pasiūlymą nedirbs žemiau savikainos ir veiks pelningai, todėl bus pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus. Trečiasis asmuo neturėjo pareigos pateikti kėbulo remonto įkainį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes atsakovė to nereikalavo. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo nesilaiko socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje. Trečiasis asmuo pagrindė, kad savo darbuotojams moka didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, t. y. vertina savo darbuotojus kaip kvalifikuotus. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, kiekvienu atveju, koks darbas – kvalifikuotas ar ne, įvertina darbdavys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei priteisė 4 573,80 Eur, o trečiajam asmeniui – 4 198,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad trečiojo asmens pasiūlymo (visa apimtimi) kaina nėra neįprastai maža (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovės 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimo turinį, nustatė, kad trečiasis asmuo pasiūlymo įkainį „Kėbulo darbai“ pagrindė tinkamai, vadovaudamasis atsakovės paklausimu. Trečiajam asmeniui buvo leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. kainą grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami, ir nereikalauta, kad tiekėjas pateiktų kokius nors rašytinius duomenis, patvirtinančius jo sprendimą mokėti darbuotojui už automobilio kėbulo remonto darbus būtent pasiūlyme nurodytą kainą. Trečiojo asmens pagrindimas nėra deklaratyvus, nes nurodyta įkainio skaičiavimo metodika, atsižvelgiant į minimalų valandinį atlygį (su būsimais pakeitimais). Ieškovė nepateikė duomenų, paneigiančių trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus. Ginčo pirkimas nebuvo išskaidytas į atskirus pirkimus, todėl pagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad jis turėjo teisę rengti pasiūlymą kaip vientisą, o ne atskirai kiekvieną darbą, turėjo galimybę įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių „sąskaita“, taip derindamas viso pasiūlymo kainą. Atsakovė pagrįstai vertino ir jai prieinamus trečiojo asmens duomenis apie sėkmingai įvykdytas sutartis, nes jie taip pat pagrindžia trečiojo asmens galimybę tinkamai įvykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo paaiškinimą teikė tik dėl vienos pasiūlymo eilutės (kėbulo remonto darbai), tai neproporcinga reikalauti, kad šios pasiūlymo dalies pagrindimui trečiasis asmuo be paaiškinimų pateiktų dar ir įvairias sutartis ar nurodyto įkainio detalizavimus. Trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti ieškovės nurodomus apskaičiavimus apie išlaidas komunaliniams mokesčiams ar patalpų išlaikymui, nes šias išlaidas tiekėjas yra laisvas priskaičiuoti kitiems numatytiems darbams.

8. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Trečiasis asmuo paaiškinime nenurodė, kad savo darbuotojams už kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį darbo užmokestį, o paaiškino, kad apskaičiuojant minėtų darbų kainą, buvo atsižvelgta į minimalų valandinį darbo užmokestį ir tokio užmokesčio didėjimą nuo 2020 metų sausio 1 d. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo savo darbuotojams, kurie pagal pasirašytą sutartį vykdys kėbulo remonto darbus, mokės minimalų valandinį atlygį. Trečiasis asmuo įvertino ir atsakovei pasiūlė kėbulo remonto darbus už daugiau nei 6 Eur valandinį įkainį, nors šiuo metu minimalus valandinis darbo įkainis nustatytas 3,39 Eur/val. Kiek kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis turėtų būti didesnis už minimalųjį nei darbo kodeksas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja.

9. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, vykdydama Pirkimą, pažeidė bent vieną iš VPĮ įtvirtintų principų ar kad trečiajam asmeniui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų dalyvių atžvilgiu. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai kelia klausimą dėl Pirkimo objekto sudėties, Pirkimo sąlygų aiškumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimų, šių aplinkybių teismas nevertino, nes Pirkimo sąlygų teisėtumas neįeina į ginčo nagrinėjimo ribas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti liudytoju D. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nepagrįstai maža kaina gali būti laikoma ne tik bendra pasiūlymo kaina, bet ir atskirosios kainos dalys. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų pagrindęs neįprastai mažą kainą, kaip to reikalauja VPĮ 57 straipsnio 2 dalis. Trečiajam asmeniui pateikus deklaratyvų ir formalų pagrindimą, atsakovė, taip pat ir teismas nepagrįstai jį vertino kaip pakankamą pasiūlytam įkainiui pagrįsti.

10.2. Nenustatytas realus kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Teismas sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlyto įkainio pagrįstumo vertino, remdamasis duomenimis, kurie siejami su tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu ir jo kvalifikacijos vertinimu, kurie nesusiję su įsipareigojimo teikti kėbulo darbų paslaugas už 6,05 Eur įkainį pagrįstumu. Atsakovė vertino tiekėjo patirtį, kuri nėra reikšminga įkainio pagrįstumui įvertinti, bei formaliai vertinto tik vieną paslaugų teikimo kaštą – darbo užmokestį, nevertinant administravimo išlaidų, naudojamos įrangos, patalpų išlaikymo kaštų ir pan.

10.3. Trečiasis asmuo negalėjo konkretų įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių „sąskaita“, taip derindamas viso pasiūlymo kainą.

10.4. Pirkimas buvo vykdomas, pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsakovė su tripliku pateikė atsakovės Bendrųjų reikalų skyriaus specialistės I. D. 2019 m. lapkričio 19 d. elektroninį laišką bei nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas kėbulo geometrijos atstatymo, paruošimo dažymui ir dažymo darbai neįeina į kėbulo remonto darbus. Taip pat nurodė, kad visi atsakovės automobiliai yra drausti KASKO draudimu, todėl, esant didesniems gedimams ar eismo įvykiams, automobiliai būtų remontuojami pagal atitinkamų draudimo sutarčių sąlygas, t. y. draudimo kompanijų lėšomis jų nurodytuose autoservisuose. Tačiau I. D. nėra Pirkimo komisijos narė, jai nesuteiktos teisės ar įgaliojimai aiškinti ar kvestionuoti Pirkimo sąlygas. Be to, elektroninis laiškas buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. po Pirkimo laimėtojo nustatymo, todėl kyla pagrįsta prielaida, kad atsakovė Pirkimo objektą formuoja tik po Pirkimo laimėtojo nustatymo.

10.5. Pirkimo sąlygų 2 priedo 6 punkto 13 eilutėje nurodyta, kad perkami „Kėbulo remonto“ darbai. Pirkimo sąlygose nėra išskirta, kad atsakovė perka tik smulkiuosius ar kokius nors kėbulo remonto darbus, todėl tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą visiems kėbulo remonto darbams. Taip pat Pirkimo sąlygose nepateikta informacija, kad automobiliai yra drausti KASKO draudimu ir nepateikta išlyga, kad esant didesniems gedimams ar eismo įvykiams bei atsiradus poreikiui atstatyti kėbulo geometriją, paruošti jį dažymui ir nudažyti automobiliai bus remontuojami pagal atitinkamų draudimo sutarčių sąlygas draudimo kompanijų lėšomis jų nurodytuose autoservisuose.

10.6. Informacija, kad atsakovės automobiliai yra drausti KASKO draudimu ir atsakovė nesiruošia pirkti kėbulo geometrijos atstatymo, paruošimo dažymui ir dažymo darbų buvo žinoma tik trečiajam asmeniui, taip sudarant jam išskirtines sąlygas bei įgyjant pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu, kas prieštarauja lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

10.7. Iš trečiojo asmens pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo matyti, kad jis savo darbuotojams, kurie vykdys kėbulo remonto darbus, mokės minimalų valandinį atlygį. Trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes kėbulo remonto darbai nelaikytini nekvalifikuotu darbu (DK 141 straipsnio 2 dalis), todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Tai, kad trečiasis asmuo darbuotojams moka minimalų darbo užmokestį, o kitą darbo užmokesčio dalį moka „vokelyje“ gali paliudyti D. B., kuris ilgą laiką buvo trečiojo asmens darbuotoju bei vykdė automobilių remonto, taip pat ir kėbulo darbus.

10.8. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė atsakovei 4 573,80 Eur, o trečiajam asmeniui 4 198,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, neatsižvelgta į bylos sudėtingumą, į tai, kad procesinių dokumentų rengimo laikas nurodytas nepagrįstai didelis bei tai, kad trečiasis asmuo buvo atstovaujamas ne advokato, o advokato padėjėjos. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo buvo atstovaujamos tos pačios advokatų kontoros teisininkų, vienas iš kurių – advokatas, o kitas – advokato padėjėjas.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; netenkinti prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo apklausos, atsisakyti priimti naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Apeliantės nurodomas neįprastai mažos kainos pagrindimas negali būti identiškas neįprastai mažo tarpinio įkainio, kuris sudaro tik labai mažą viso pasiūlymo kainos dalį, pagrindimui. Trečiojo asmens pasiūlymas visa apimtimi nėra pripažintas neįprastai mažos kainos, jo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą tik dėl vienos pasiūlymo eilutės – įkainio kėbulo remonto darbams. Trečiasis asmuo pateikė būtent tokius duomenis, kokių iš jo buvo paprašyta.

Atsiliepimas

11.2. Trečiasis asmuo pagrindime nurodė, į ką atsižvelgė, apskaičiuodamas pasiūlymo kainą, ir kad tokia kaina nelems jo nemokumo. Įsigyjami kėbulo remonto darbai sudarys tik minimalią trečiojo asmens darbuotojų darbo dalį, o už remontui reikiamas detales perkančioji organizacija apmokės atskirai. Trečiajam asmeniui pagrindžiant tik vieną iš įkainių, reikalavimas jo pagrįstumui pateikti sutartis ir papildomus duomenis būtų neproporcingas bei neteisėtas, pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus.

11.3. Iš duomenų apie apeliantės ir trečiojo asmens mokamus darbo užmokesčius matyti, kad jie savo darbuotojams moka panašius darbo užmokesčius, kas leidžia teigti, jog trečiojo asmens pateikti duomenys apie pasiūlymo kainą (ir atitinkamai kainos sudėtinių dalių įkainius) yra patikimi.

11.4. Tiekėjas yra laisvas pasiūlyti tokią kainą, kokia jam atrodo pagrįsta, ir konkretų tarpinį įkainį pamažinti ar padidinti, taip formuodamas viso pasiūlymo kainą. Trečiasis asmuo, pateikdamas neįprastai mažo įkainio pagrindimą, neprivalėjo pateikti paskaičiavimus apie išlaidas komunaliniams mokesčiams ar patalpų išlaikymui, nes šias išlaidas tiekėjas yra laisvas priskaičiuoti kitiems numatytiems darbams.

11.5. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.3 papunktyje pateikta tvarka, kurioje numatyta, kad įsigyjamos paslaugos yra vertinamos pagal „Autodata“ arba lygiavertę jai sistemą. Pagal šią programą kėbulo geometrijos atstatymo, paruošimo dažymui ir dažymo darbai neįeina į kėbulo remonto darbus. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo išskirta, jog perkami kėbulo remonto darbai neapima automobilio kėbulo geometrijos atstatymo, paruošimo dažymui ir dažymo darbų. Be to, apeliantės nurodomi argumentai dėl Pirkimo sąlygų aiškumo nenagrinėtini, nes jie būtų aktualūs tik Pirkimų sąlygų ginčijimo atveju, kuris šioje procedūrų stadijoje yra pavėluotas.

11.6. Atsakovės specialistė I. D. šią informaciją pateikė, atsakydama į atsakovės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos ir Pirkimo komisijos narės užklausimą. Tai, kad šis atsakymas pateiktas jau po Pirkimo paskelbimo, neturi reikšmės, nes jis pateiktas, siekiant surinkti įrodymus byloje. Informacija apie tai, kad automobiliai drausti KASKO draudimu, tiekėjams nėra reikšminga, ji savaime daugiau aiškumo nesuteikia, nes remonto darbų poreikis vis tiek nėra žinomas.

11.7. Byloje neįrodyta, kad trečiasis asmuo savo darbuotojams už kvalifikuotą darbą moka minimalųjį valandinį darbo užmokestį. Trečiasis asmuo neįprastai mažo įkainio pagrindime tik paaiškino, kad apskaičiuojant pasiūlyme kėbulo remonto darbų daugiau nei 6 Eur valandinį įkainį, buvo atsižvelgta į minimalų valandinį darbo užmokestį. Įstatymai nenumato, kiek daugiau už minimalųjį atlygį turi būti apmokamas kvalifikuotas darbas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog trečiojo asmens darbuotojams bus mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis. Tokiu būdu VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas nepažeistas, o naujai pateikiami duomenys apie trečiojo asmens darbuotojams mokamus darbo užmokesčius „vokelyje“ nėra pagrindas keisti teisėtą ir teisingą sprendimą.

11.8. Nepagrįsti apeliantės argumentai apie neproporcingą bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės tyčinių veiksmų. Atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma iš esmės atitinka sumą, apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

12. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoju D. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Trečiasis asmuo pateikė pagrįstą, VPĮ bei Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, kurio pagrindu teisėtai buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju.

12.2. Trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, neįprastai mažos kainos yra tik vienas, esminės reikšmės pasiūlymo kainai neturintis, įkainis, kuris sudarė 4 proc. bendros pasiūlymo kainos. Trečiasis asmuo atsakovei pateikė pagrįstą ir motyvuotą paaiškinimą, kuris leido atsakovei įsitikinti, jog trečiasis asmuo yra pajėgus įvykdyti būsimą sutartį. Atsakovei buvo pateikti skaičiavimai, kurie patvirtino, kad trečiojo asmens siūlomas įkainis sudaro 6,05 Eur su PVM, kuris yra didesnis nei minimalus valandinis atlyginimas.

12.3. Pirkimas nėra suskaidytas į atskirus kiekvieno darbo pirkimus t. y. atsakovė perka visą paslaugų paketą, kurio kaina yra tinkama, todėl logiška, kad tiekėjas atskirus įkainius derina priklausomai nuo paslaugoms naudojamų kaštų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad į ginčijamą įkainį turi būti įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai, patalpų išlaikymo išlaidos ir darbo priemonių kaštai, nes pats tiekėjas turi teisę paskirstyti šias išlaidas tam tikriems įkainiams ir tik pats tiekėjas žino, kaip paskirstomi jo patiriami kaštai.

12.4. Iš Pirkimų sąlygų matyti, kad atsakovė siekė įsigyti „Autodata“ sistemoje įvardijamus kėbulo remonto darbus, kuriuos sudaro įvairūs smulkaus pobūdžio darbai, susiję su nesudėtingų mechanizmų pakeitimu. Apeliantė pripažino, kad vadovavosi ne „Autodata“, o „Audatex“ sistema, tačiau šios abi sistemos nėra lygiavertės, todėl pati apeliantė prisiėmė riziką pateikti nekonkurencingą pasiūlymą.

12.5. Apie tai, kad atsakovės automobiliai drausti KASKO draudimu, trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tai niekaip nesusiję su Pirkimo sąlygose pateikiamu pirkimo objektu. Šios aplinkybės nežinojimas nesutrukdė trečiajam asmeniui pateikti pagrįstą pasiūlymą, atitinkantį Pirkimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, vykdydama ginčo Pirkimą, pažeidė bent vieną iš VPĮ įtvirtintų principų ar kad trečiajam asmeniui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų dalyvių atžvilgiu.

12.6. Apeliantė pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų atsakovei turėjo pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų paskelbimo, tačiau jų nepateikė. Todėl apeliantės argumentai dėl Pirkimų sąlygų teisėtumo nenagrinėtini, nes jie nesusiję su ginčo dalyku.

12.7. Byloje kilęs ginčas nesusijęs su trečiojo asmens darbuotojams mokamu atlyginimu. Trečiasis asmuo pardavė atsakovei automobilių remonto paslaugas, kurios bus teikiamos ir kitiems trečiojo asmens klientams, todėl trečiasis asmuo darbuotojams moka fiksuotą darbo užmokestį, kuris skirtas atlyginti už visus atliktus darbus, o ne tik atsakovės transporto priemonių remonto darbus. Trečiojo asmens darbuotojams mokamas atlyginimas yra didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas, be to, vertinant konkretų darbą, darbdavys sprendžia, ar tai yra kvalifikuotas darbas ar ne, o darbo užmokestis yra šalių susitarimo reikalas.

12.8. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo pažeidžia socialinės ir darbo teisės normas, nes trečiasis asmuo pagrindė, jog savo darbuotojams moka didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, t. y. vertina savo darbuotojus kaip kvalifikuotus. Todėl trečiojo asmens pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

12.9. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

15. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus atsakovės vykdomam supaprastintam atviram pirkimui „Automobilių remonto paslaugos“. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę ir trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu. Apeliantės teigimu, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl neįprastai mažos kėbulo remonto kainos tinkamo nepagrindimo bei socialinės ir darbo teisės įpareigojimų nesilaikymo. Apeliantei 2019 m. spalio 4 d. pateikus pretenziją, atsakovė 2019 m. spalio 8 d. sprendimu jos netenkino. Apeliantė padavė ieškinį dėl atsakovės sprendimo, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas, sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, konstatavęs pareikštų reikalavimų nepagrįstumą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas grindžiamas tuo, kad: (1) teismas nepagrįstai trečiojo asmens pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą vertino kaip pakankamą pasiūlytam kėbulo remonto darbų įkainiui pagrįsti; (2) trečiasis asmuo negalėjo konkretaus įkainio pamažinti ar padidinti kitų įkainių „sąskaita“; (3) Pirkimas buvo vykdomas, pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad atsakovės automobiliai yra drausti KASKO draudimu, o atsakovė perka tik smulkiuosius ar kokius nors kėbulo remonto darbus; (4) trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje, nes trečiasis asmuo darbuotojams už kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį atlygį; (5) priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (CPK 423² straipsnio 1 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus, išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Taigi, privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą, nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas.

18. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs yra tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, nes ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018). Taigi, pretenzijoje turi būti aiškiai įvardinti tiekėjo reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą, o šie du pretenzijos turinio elementai ir apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantės pretenzijoje reiškiami reikalavimai – panaikinti atsakovės sprendimu sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą laimėtoją; atmesti trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą bei nustatyti naują Pirkimo laimėtoją, iš esmės atitinka ieškinyje reiškiamus reikalavimus (nutarties 2 punktas, CPK 423³ straipsnio 2 dalis). Pretenzija reiškiami reikalavimai grindžiami tuo, kad trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė pasiūlyme pateiktos neįprastai mažos kėbulo remonto darbų kainos bei nurodė, kad savo veikloje nesilaiko socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų nacionalinėje teisėje (pretenzijos faktinis pagrindas). Minėtos pretenzijoje nurodytos aplinkybės atsakovės buvo išnagrinėtos ir pripažintos nepagrįstomis.

20. Taigi, pretenzija nebuvo grindžiama apeliantės teisminio ginčo nagrinėjimo metu nurodomomis aplinkybėmis, susijusiomis su Pirkimo sąlygose nurodomų perkamų kėbulo remonto darbų apimtimi, t. y. kad Pirkimo sąlygose nebuvo pateikta informacija apie tai, jog atsakovės automobiliai yra apdrausti KASKO draudimu ir atsakovė perka tik smulkiuosius kėbulo remonto darbus, į kuriuos neįeina kėbulo geometrijos atstatymo, paruošimo dažymui ir dažymo darbai. Pažymėtina, kad minėtomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas ir ieškinys (nutarties 3 punktas).

21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės procesiniuose dokumentuose nutarties 20 punkte nurodomais argumentais pretenzija nebuvo grindžiama (nutarties 19 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, susiję su Pirkimo sąlygomis bei jose (ne)nurodyta perkamų kėbulo remonto darbų apimtimi, teisme nenagrinėtini (CPK 423³ straipsnio 3 dalis), nes šiais argumentais neleistinai yra išplėstos kilusio ginčo teisminio nagrinėjimo ribos (nutarties 17-18 punktai).

Dėl procesinių prašymų

22. Apeliantė apeliaciniu skundo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytoją D. B., kuris gali paliudyti, kad trečiasis asmuo darbuotojams moka minimalų darbo užmokestį, o kitą darbo užmokesčio dalį moka „vokelyje“. Taip pat apeliantė šiems argumentams pagrįsti su apeliaciniu skundu pateikė nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. vykusį susirašinėjimą su D. B..

23. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos teismas įvertina, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Apeliantė liudytojo apklausa siekia įrodyti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens mokamais atlyginimais savo darbuotojams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių nustatymas iš esmės nesusijęs su nagrinėjamu ginču – atsakovės vykdomame Pirkime priimtų sprendimų teisėtumu. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nenurodo, kokias naujas, jos procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir apeliaciniame skunde nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme galėtų paaiškinti jos prašomas apklausti liudytojas. Tokiu būdu teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl liudytojo apklausos netenkina.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

25. Nagrinėjamu atveju apeliantė žodinio proceso būtinumą iš esmės sieja su liudytojo apklausa, tačiau šis prašymas pirmiau nurodytais argumentais netenkintas. Kaip jau minėta, byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kurie kartu su juos pagrindžiančiais įrodymais gali būti tinkamai įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo ir dėl naujų įrodymų priėmimo. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle.

27. Nors apeliantės apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai – susirašinėjimas su D. B., vyko jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai galėjo būti surinkti anksčiau ir laiku pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, apeliantės teikiamas įrodymas nelaikytinas tinkamu įrodymu apeliantės nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, taip pat jis iš esmės nesusijęs ir su kilusio ginčo nagrinėjimu – trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto neįprastai mažo įkainio pagrindimo bei jame nurodytų aplinkybių vertinimu (CPK 180 straipsnis). Tokiu būdu apeliantės teikiamą naują įrodymą, nurodytą šios nutarties 22 punkte, teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl neįprastai mažos kainos

28. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė neįprastai mažos kainos – pasiūlyme nurodyto kėbulo remonto darbų įkainio, todėl trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Su šiuo argumentu pirmosios instancijos teismas nesutiko, su juo sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

29. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

30. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kainos nėra pagrindo laikyti neįprastai maža, nes jo pasiūlyta kaina yra tik 7,89 proc. mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis (skundžiamo sprendimo 102 punktas). Tačiau, bylos duomenimis, atsakovė, įvertinusi pateiktus pasiūlymus ir nustačiusi, kad trečiojo asmens viena iš pasiūlymo dalių („Kėbulo remontas“) ženkliai skiriasi nuo apeliantės pasiūlytos kainos, paprašė trečiojo asmens pateikti savo pasiūlymo „Kėbulo remontas“ kainos pagrindimą. Pastarasis pateikė minėtą pagrindimą, kurį atsakovė įvertino kaip tinkamą. Taigi, byloje ginčas kilo dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodyto vieno iš sudedamųjų darbų dalių įkainio – kėbulo remonto darbai (6,05 Eur su PVM), tinkamo pagrindimo.

31. Pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos nustatymas ir jos pagrindimas reglamentuojami VPĮ 57 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią pasiūlymas (ar sudedamoji jo dalis) pripažįstamas neįprastai mažos kainos, t. y. pasiūlyta kaina turi būti 30 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlymų aritmetinį vidurkį (šios nutarties 29 punktas). Taigi, neįprastai mažos kainos nustatymas turi būti siejamas būtent su kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų aritmetiniu vidurkiu, o ne kokiais nors kitais kriterijais. Tokiu būdu trečiojo asmens vieno iš pasiūlymo dalių (kėbulo remonto darbai) nurodomas įkainis nepagrįstai yra lyginamas su atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytu maksimaliu jos įkainiu, t. y. su atsakovės suplanuotomis maksimaliomis pirkimo kainomis. Be to, VPĮ neįtvirtinta nuostata, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas turėtų būti lyginamas ir (ar) turėtų atitikti maksimalius pasiūlytus įkainius, kurių nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, o Viešųjų pirkimų tarnybos Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo gairės yra rekomendacinio pobūdžio, be to, jų 2 punkte numatyta, kad neįprastai mažą kainą skaičiuoti nuo pirkimui suplanuotų lėšų rekomenduojama tik tuomet, kai atliekamas mažos vertės pirkimas ir netaikoma VPĮ 57 straipsnio 1 dalis. Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža.

32. Apeliantė, teigdama, kad trečiojo asmens pasiūlymo dalyje dėl kėbulo remonto darbų nurodyta kaina – 6,05 Eur su PVM, yra neįprastai maža, pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepateikė duomenų, kokią šių konkrečių darbų kainą pati yra nurodžiusi savo pasiūlyme (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tokiu būdu, trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos kėbulo remonto darbų kainos nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstai mažos, nes nėra aiškus kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis (šios nutarties 29 punktas). Juo labiau kad ir atsakovė nebuvo nustačiusi, jog trečiojo asmens pasiūlymas yra neįprastai mažos kainos, o tik pastebėjo, kad vienos iš pasiūlymo eilutės („Kėbulo remontas“) kaina stipriai skiriasi nuo apeliantės pasiūlytos kainos.

33. Kita vertus, perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą, jei ji atrodo neįprastai maža (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos ar sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, atsakovė paprašė trečiojo asmens pagrįsti pasiūlyme nurodytą kėbulo remonto darbų kainą, t. y. trečiojo asmens buvo prašoma pagrįsti ne visą pasiūlymo kainą, o tik vieną iš keturiolikos jos sudedamųjų dalių. Todėl pagrįstais vertintini atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti tokio lygio kainos pagrindimo, kokį turėtų pateikti, teikdamas viso pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimą.

34. VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtent perkančioji organizacija nurodo, kokių papildomų duomenų jai iš tiekėjo reikia ir kokiu būdu tiekėjas privalo pagrįsti savo pasiūlymo kainą. Bylos duomenimis, atsakovė, prašydama trečiojo asmens pagrįsti pasiūlyme nurodytų kėbulo remonto darbų įkainį, nurodė, jog dalyviui leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. neįprastai mažą kainą grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami. Trečiasis asmuo paaiškinime dėl kėbulo remonto pasiūlyto įkainio nurodė, kad pateiktas kėbulo remonto įkainis nustatytas pagal laiką, sugaištą atliekant darbą (paslaugą), atsižvelgiant į minimaliųjų valandinį atlyginį – 3,39 Eur/ val.), įvertinus ir numatomą valandinio atlygio padidinimą nuo 2020 m. sausio 1 d. – 3,72 Eur/val.; taip pat trečiasis asmuo patvirtino, kad nedirba žemiau savikainos, veikla yra pelninga, todėl sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus (el. bylos 1 t., b. l. 89). Atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo įkainio pagrindimą, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu jau buvo sudariusi sutartis ir pastarojo sutartiniai įsipareigojimai buvo tinkamai įvykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė trečiojo asmens paaiškinimus (pagrindimą) vertino pakankamais ir tinkamais siūlomos kainos realumui įsitikinti. Tai, kad trečiojo asmens pagrindimas yra pakankamas sutiko ir pirmosios instancijos teismas, su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

35. Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovei tokios apimtiems kainos pagrindimą, kokio buvo prašoma. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė būtent tokius duomenis, kokių iš jo buvo paprašyta. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo, pagrįsdamas įkainį nepateikė papildomų duomenų ar skaičiavimu, kurių atsakovė net ir neprašė pateikti (šios nutarties 34 punktas). Antra, atsakovė prašė pagrįsti vienos iš keturiolikos pasiūlymo dalių kainą, todėl trečiasis asmuo neprivalėjo kiekvienam pasiūlyme nurodytam įkainiui paskaičiuoti visas paslaugai suteikti tenkančias išlaidas, be to, daugeliu atveju tokios išlaidos kaip komunaliniai mokesčiai, patalpų išlaikymas ir kt., yra bendros ir jas išskaidyti kiekvienam įkainiui yra sudėtinga. Todėl trečiasis asmuo, pateikdamas kėbulo remonto darbų įkainio pagrindimą, neprivalėjo pateikti apeliantės nurodomus skaičiavimus apie išlaidas komunaliniams mokesčiams ar patalpų išlaikymui. Trečia, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, šiuo atveju neįprastai mažos kainos pagrindimas negali būti identiškas neįprastai mažo tarpinio įkainio, kuris sudaro tik labai mažą viso pasiūlymo kainos dalį, pagrindimui. Juo labiau kad trečiojo asmens pasiūlymas visa apimtimi nėra pripažintas neįprastai mažos kainos (šios nutarties 30 punktas).

36. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo dalies dėl kėbulo remonto darbų įkainio pagrindimas ginčo atveju yra pakankamas, jis atitiko atsakovės prašymą, juo labiau kad trečiasis asmuo grindė tik vienos iš pasiūlyme nurodytos dalies įkainį, ir todėl neprivalėjo pateikti tokio pasiūlymo kainos detalizavimo, kokį procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir apeliaciniame skunde nurodė apeliantė.

37. Viešųjų pirkimų bylose galioja bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, spręstina, kad apeliantė neįrodė, jog trečiojo asmens pasiūlyta kėbulo remonto darbų kaina yra nereali ir nepagrįsta bei kad trečiasis asmuo pasiūlyta kaina nesugebės šių paslaugų teikti. Tokiu būdu nepagrįsti apeliantės argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. jei dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų.

Dėl socialinės ir darbo teisės įpareigojimų

38. Apeliantės teigimu, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Apeliantė nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovei pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime nurodė, jog darbuotojams, atliksiantiems kėbulo remonto darbus mokės minimalų valandinį atlygį, tokiu būdu trečiasis asmuo nesilaikys socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nes kėbulo remonto darbai nėra nekvalifikuotas darbas (DK 141 straipsnis). Su šiais argumentais pirmosios instancijos teismas nesutiko, vertinti priešingai neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

39. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. Apeliantė minėtos normos pažeidimą grindžia tuo, kad trečiasis asmuo savo darbuotojams mokės minimalų valandinį atlygį, kuris gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, o tokiu darbu – kėbulo remonto darbai, nelaikytini. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad trečiojo asmens darbuotojams, atliksiantiems Pirkimo sutartyje nurodytus kėbulo remonto darbus, bus mokamas minimalus valandinis atlyginimas.

40. Visų pirma, trečiojo asmens pateiktas paaiškinimas dėl kėbulo remonto darbų įkainio pagrindimo nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, vykdydamas Pirkimo sutartį, savo darbuotojams mokės minimalų mėnesinį atlyginimą. Trečiasis asmuo, nustatydamas kėbulo remonto darbų įkainį 6,05 Eur su PVM, nurodė, kad atsižvelgė į minimaliųjų valandinį atlyginį, kuris tuo metu sudarė 3,39 Eur/ val. bei įvertino nuo 2020 m. sausio 1 d. jo padidinimą – 3,72 Eur/val. (šios nutarties 34 punktas). Taigi, minėtuose paaiškinimuose nėra nurodoma, kad trečiasis asmuo savo darbuotojams moka minimalų mėnesinį atlyginimą. Antra, apeliantė nepagrįstai vieno konkretaus darbo valandinį įkainį sieja su darbuotojo atlyginimu. DK numato, kad už kvalifikuotą darbą negali būti mokamas minimalus atlyginimas, t. y. teisės aktai užtikrina darbuotojo interesus gauti didesnį nei minimalų atlyginimą. Trečiasis asmuo nurodo, kad jo darbuotojai atlieka įvairaus pobūdžio automobilio remonto darbus ir už tai gauna fiksuotą mėnesinį atlyginimą, kuris yra didesnis nei minimalus mėnesinis atlygis. Be to, akivaizdu, kad trečiojo asmens darbuotojai automobilių remonto paslaugas teiks ne tik atsakovei, tačiau ir kitiems klientams ir gaus atlygį už visus atliktus darbus. Todėl iš trečiojo asmens pateikto paaiškinimo, kuriuo buvo grindžiamas tik atsakovei nurodomų kėbulo remonto darbų valandinis įkainis, nėra pagrindo daryti išvados, kad trečiasis asmuo savo darbuotojams už darbą moka minimalų atlyginimą. Trečia, pirmiau nurodytus argumentus taip pat patvirtina ir trečiojo asmens pateikti duomenys apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti konfidencialia medžiaga, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo darbuotojams moka didesnį nei minimalų valandinį / mėnesinį atlyginimą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir viešai pateikiami duomenys.

41. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą apie apeliantės nurodomų socialinės ir darbo teisės normų pažeidimo nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos atsakovei ir trečiajam asmeniui nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Byloje neginčytina, kad ieškinio netenkinus, tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 4 573,80 Eur, o trečiasis asmuo – 4 198,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisės pagalbos teikimu. Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas ir priteisė iš apeliantės.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų paslaugų apimtį, atsakovės ir trečiojo asmens pateiktas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, kuriose pateikiama patirtų išlaidų detalizacija, apeliantės skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 papunkčiai), jos realiai patirtos bei pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos priežastys nesudaro pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

46. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis – atsakovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 790,80 Eur, o trečiasis asmuo – 2 076,36 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą dydį, todėl, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, prašymai tenkinami iš dalies, ir iš apeliantės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiama po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autoalvus“ 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAldona TilindienėVytautas Zelianka