- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- 2-111-496/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00791-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- A. R., O. R., O.
- Trečiasis asmuo
- notarei Dovilei Stričkaitei-Aglinskienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. R., O. R., O. K ., A. K., su trečiuoju asmeniu notare Dovile Stričkaite-Aglinskiene dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. N. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b. l. 1-6, 55-58) prašo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą sklypo nuosavybės perleidimo atsakovams sandorį pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu; perkelti ieškovui pirkėjo (apdovanotojų) teises ir pareigas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis sąlygomis, t. y. už šioje sutartyje nurodytą sklypo vertę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškovas kaip asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės ūkio sklypą, 2021-04-30 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus (toliau - NŽT) pranešimą apie pardavėjos O. K. parduodamą 2,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta sklypo pardavimo kaina - 3000 eurų. Ieškovas sutiko įsigyti sklypą ir informavo NŽT apie sutikimą pasinaudoti savo pirmumo teise. 2021-05-28 raštu NŽT patvirtino, kad ieškovas yra asmuo, „turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą “ ir yra įrašytas į 2021-05-24 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ieškovas gavo naują 2021-07-22 NŽT pranešimą apie pardavėjos O. K. parduodamą tą patį žemės sklypą. Nurodyta padidinta sklypo pardavimo kaina - 4000 eurų. 2021-08-12 ieškovas informavo NŽT apie savo sutikimą pasinaudoti savo pirmumo teise ir įsigyti Sklypą naujomis sąlygomis. 2021-05-28 raštu NŽT dar kartą patvirtino, kad ieškovas yra asmuo, „turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą“ ir yra įrašytas į 2021-08-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, kad 2022-05-24 ieškovas iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo sužinojo, kad aptarimo sklypo nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleista atsakovams O. R. ir A. R. Ieškinyje nurodyta, kad pardavėjos elgesys iki dovanojimo sutarties, jos ketinimai akivaizdžiai atskleidžia tikrąją valią - sudaryti sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Tą patvirtina ir antruoju NŽT pranešimu pardavėjos nurodyta padidinta sklypo pirkimo - pardavimo kaina. Toks pardavėjos elgesys patvirtina, kad ji neturėjo ketinimo neatlygintinai perduoti sklypą. Ieškinyje sprendžiama, kad sudarydamos pirkimo - pardavimo sandorį dovanojimo sandorio forma šalys siekė išvengti imperatyvaus įstatymo reguliavimo, numatančio teisę įsigyti sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui, t. y. ieškovui V. N. Toks sandoris esąs apsimestinis. LAT teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios - ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas - atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Ieškovas prašo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą sklypo nuosavybės perleidimo atsakovams sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio. LR žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. nurodo, kad tuo atveju, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dovanojimo sandorį pripažinus apsimestiniu, konstatuotina, kad po jo forma buvo paslėptas sklypo pirkimo - pardavimo sandoris. Įgiję sklypo nuosavybės teisę, apeidami įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės jį įsigyti, atsakovai nuosavybės teisę įgijo neteisėtai, todėl yra pagrindas taikyti įstatymo 5 str. 8 d. ir sklypo pirkėjo teisės ir pareigos turi būti perkeltos ieškovui (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis sąlygomis, t. y. už šioje sutartyje nurodytą sklypo vertę.
Ieškinyje nurodyta, kad apie atsakovų sudarytą sklypo perleidimo sandorį ieškovas sužinojo atsitiktinai, iš žodinio bendravimo su pažįstamais asmenimis, kurie nurodė „lyg girdėję, kad tas sklypas jau parduotas“. Tada ieškovas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, ribojančias jo susižinojimo galimybes, nedelsiant kreipėsi pagalbos j sūnų, kuris trečiųjų asmenų pastangomis gavo 2022-05-24 nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą. Tik tada ieškovas sužinojo faktą apie neteisėtai atsakovų sudarytą sutartį bei nuosavybės teisės į sklypą perėjimą, todėl mano, kad nuo šios datos turi būti skaičiuojamas įstatyme nustatytas senaties terminas teisių ir pareigų perkėlimui ieškovui.
Ieškovas V. N. 2022-10-04 parengiamojo teismo posėdžio metu ir 2023-01-05 ir 2023-01-23 teismo posėdžių metu paaiškino analogiškai ir nurodė, kad jis nesiruošė pirkti žemės sklypo, nes ši žemė jam nėra reikalinga. Gavęs pirmą pranešimą iš NŽT apie parduodamą K. 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už 3000 Eur jis vertino, kad kaina yra nedidelė ir sutiko pirkti žemės sklypą. Vėliau jis gavo antrą pranešimą apie parduodamą K. sklypą už 4000 Eur. Vėl jis pranešė NŽT apie sutikimą pirkti žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad jis pats į pardavėjus nesikreipė, laukė, kada šie jam praneš apie vykimą pas notarą sudaryti žemės sklypo pirkimo sutartį. Jis laukė apie pusantro mėnesio. 2021 metų rudenį jam paskambino moteris, jis manė, kad paskambino K., ir pranešė, kad žemės sklypas yra dovanotas ar parduotas ir, kad jis nebesiektų to žemės sklypo. Ieškovas mano, kad jam buvo paskambinta iš karto po sklypo perleidimo sandorio patvirtinimo. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl sklypo perleidimo ne jam, nes manė, kad žemės sklypas yra perleistas kokiam nors giminaičiui. Ieškovas nurodė, kad A. R., įsigijęs žemes sklypą, pradėjo važinėti po jo (ieškovo) žemę. Tada jis sužinojo, kad K. žemės sklypą įsigijo ne giminaitis, o R. iš (duomenys neskelbtini). Tai sužinojo 2022 metais, gal žiemą ar pavasarį. Sužinojęs, kad žemės sklypas perleistas ne giminaičiui, jis kreipėsi į teismą. Prašo dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu, nes netiki, kad kas nors galėtų dovanoti 2 ha žemės sklypą. Šį žemės sklypą prašo neatlygintinai, dovanojimo sutarties pagrindu perduoti jam, perkelti jam apdovanotojo teises, nes jis turėjo pirmumo teisę pirkti žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. R. ir O. R. 2022-09-01 pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 39-40), kuriame nurodė , kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono 3-jame notaro biure buvo patvirtinta 1.2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Už šią žemę tvarkingai atsiskaitė sutartą kainą. Tada įvyko neplanuotas dalykas, nes po pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo O. K., pasitarusi su vyru, pareiškė, kad ji gali padovanoti gretimą žemės sklypą, nes pavargo važinėti po valdiškas instancijas, prašydama leidimo parduoti žemę. Atsakovams R. sutikus priimti dovaną, O. K. paprašė notarės patvirtinti ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad R. šalia ginčo žemės sklypo turi apie 30 ha žemės ir miško plotą, todėl 2 ha ginčo sklypas jiems nebuvo labai reikalingas. Nurodoma, kad sudarytas dovanojimo sandoris atitiko tikrąją šalių valią.
Atsiliepime į ieškinį atsakovai O. R. ir A. R. teismo prašo ieškovo reikalavimui perkelti pirkėjo teises taikyti ieškinio senatį, nes jis praleido trijų mėnesių terminą kreipimuisi į teismą. Dabartiniu metu NŽT senoji pažyma nebegalioja. Visa procedūra turėtų būti atliekama iš naujo, todėl teismo keliu perkelti pirkėjo teises dėl ieškinio senaties yra nebeįmanoma. Pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d. numatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pažymos apie galėjimą pirkti žemės sklypą pirmumo teise galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Ieškovas teigia, kad apie ginčo sandorį sužinojo tik 2022-05-24, gavęs iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, tai yra praėjus 7 mėnesiams po sandorio sudarymo. Tačiau atsakovai mano, kad nekilnojamojo turto registras yra viešas registras, ir turėdamas 2021 m. nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) apie galėjimą pirkti ginčo žemę, kai buvo nurodyti visi reikalingi žemės sklypo rekvizitai, bet kada galėjo pamatyti įregistruotą žemės dovanojimo sutartį. Ieškovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai ir įstatymo nustatytu laiku, per tris mėnesius nesikreipė į teismą dėl dovanojimo sutarties ginčijimo ir pirkėjo teisių jam perleidimo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu 2023-01-05 nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad tą pačią dieną jis iš K. pas notarę nupirko 2 sklypus – vieną miško paskirties sklypą ir vieną žemės ūkio paskirties sklypą. Šiems sklypams parduoti pas notarę buvo užsakytas laikas iš anksto. Dėl dovanojimo sutarties sudarymo notarė sutartį paruošė staiga, iš karto po pardavimo sutarčių patvirtinimo. Atsakovas nurodė, kad patvirtinus K. ir jo žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, jis taip pat įgijo pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą, tačiau jiems šis sklypas buvo padovanotas. Atsakovas nurodė, kad jam visiškai nebuvo žinoma apie V. N. ketinimą pirkti ginčo sklypą. Po miško sklypo nusipirkimo 2022 metais, dar buvo žiema jis pervažiavo per ieškovo žemės sklypą. Jis pripažįsta, kad tai buvo jo klaida, suklydo dėl savo žemės sklypo ribų. Vėliau padarytus pažeidimus sutvarkė.
Atsakovė O. R. į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovų A. R. ir O. R. atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Atstovė nurodė, kad ieškovas per 3 mėnesius nuo sandorio sudarymo turėjo kreiptis į teismą. Ieškovas pats teigia, kad iš karto po sandorio patvirtinimo moteris jam paskambino ir pasakė, jog žemė yra perleista, tačiau ieškovas dėl to nieko nedarė. 2022 metų sausio mėnesį ieškovas tikrai žinojo, kad žemė yra perleista, tačiau į teismą kreipėsi tik birželio mėnesį. Jis praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Ieškovas 2021 metų gegužės mėnesį gavo pažymą pirkti 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau jis į pardavėjus nesikreipė. Šios pažymos galiojimas baigėsi 2022-05-28. Dabar ši pažyma negalioja ir turėtų būti atliktos visos pirkimo pardavimo procedūros iš naujo. Pas notarę šalių valia dovanoti žemės sklypą ir priimti dovaną buvo aiški. Nėra nė vieno įrodymo, kad šalių valia buvo kitokia. Niekas K. nedraudė persigalvoti ir žemės sklypą ne parduoti, bet dovanoti. Tuo labiau, kad jau anksčiau savo tėvų žemę K. buvo pardavę R. Prašo priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė O K . 2023-01-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vyru turėjo tris žemės sklypus, kreipėsi į NŽT dėl jų pardavimo. Vienas sklypas ribojosi su N. žemės sklypu ir N. išreiškė sutikimą pirkti sklypą, bet jis neskambino, nederino pirkimo. Tada jiems NŽT patarė padidinti žemės sklypo kainą. Po kainos padidinimo V. N. vėl išreiškė sutikimą pirkti žemės sklypą, tačiau vėl pirkimu nesidomėjo, į juos nesikreipė. Dėl kitų dviejų žemės sklypų pardavimo jie susitarė su A. R. Patvirtinti pardavimo sutartis jie nuvyko pas notarę. Po dviejų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių patvirtinimo jiems su vyru kilo mintis likusį trečią 2 ha dydžio žemės sklypą padovanoti R., nes jie pavargo važinėti, ruošti dokumentus pardavimui. Jie paprašė notarės paruošti dovanojimo sutartį ir tą pačią dieną dovanojimo sutartis buvo patvirtinta.
Atsakovas A. K. paaiškino analogiškai, kaip ir O. K. Tik jis nurodė, kad dėl žemės sklypo dovanojimo R. jie su žmona susitarė važiuodami pas notarę.
Trečiasis asmuo notarė Dovilė Stričkaitė-Aglinskienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Notarė nurodė, kad jai buvo žinomi atsakovų O. K., A. K., A. R. ir O. R. pageidavimai ir ketinimai notarine forma sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutartį. Sudarant ir pasirašant šią sutartį notaro biure abi sutarties šalys (dovanotojai – O. K. ir A. K., bei apdovanotojai - A. R. ir O. R.) aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė notarui suderintą abiejų šalių valią: O. K. ir A. K. - perleisti neatlygintinai žemės sklypą, o A. R. ir O. R. - priimti šį žemės sklypą. Šalių tvirtinimu O K . ir A. K. už perleistą žemės sklypą negavo jokio atlyginimo. Notarui nebuvo žinoma apie atsakovų O. K. ir A. K. ankstesnius ketinimus šį žemės sklypą parduoti. Notarui nebuvo pateiktos 2021-05-24 ir 2021-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Notaras neturi galimybės patikrinti, ar NŽT yra išdavusi pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims ar kt. Notarė mano, kad vien faktas, jog O. K. ir A. K. ketino perleisti šį žemės sklypą atlygintinai ir NŽT buvo pateikę sprendinius parduoti šį žemės sklypą, neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas A. R. ir O. R. buvo perleistas atlygintinai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo kilę jokių abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo.
Trečiasis asmuo notarė Dovilė Stričkaitė-Aglinskienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dieną ji patvirtino tris sutartis, kurias sudarė O. K. ir A. K. su O. R. ir A. R. (arba su šio atstovaujama bendrove). Pirmiausia buvo patvirtintos dvi žemės sklypo ir miško sklypo pardavimo sutartys, po to - dovanojimo sutartis. Visos trys sutartys buvo užsakytos iš anksto, maždaug prieš tris dienas. Jau tada buvo pasakyta, kad viena bus dovanojimo sutartis. Notarė paaiškino, kad ji prieš tvirtindama dovanojimo sutartį dar kartą paklausė sutarties šalių, ar tikrai tai bus nemokamas žemės sklypo perleidimas. Sutarties šalys tai patvirtino. Jai nebuvo žinoma apie tai, kad yra išduota pažyma šio žemės sklypo pardavimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus (toliau - NŽT) 2021-04-30 rašto matyti, kad ieškovas V. N., kaip asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gavo pranešimą apie pardavėjo O K . parduodamą 2,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta sklypo pardavimo kaina - 3000 eurų, pardavimo sąlygos - pirkėjas atsiskaito pavedimu prieš notarinį sandorį ir apmoką visas notaro išlaidas (b. l. 7-8). NŽT 2021m. gegužės mėnesio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė V. N. apie tai, kad jis yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą ir yra įrašytas į 2021-05-24 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2021-07-22 rašto matyti, kad ieškovas V. N., kaip asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gavo pranešimą apie pardavėjo O K . parduodamą 2,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta sklypo pardavimo kaina - 4000 eurų, pardavimo sąlygos - pirkėjas atsiskaito pavedimu prieš notarinį sandorį ir apmoką visas notaro išlaidas (b. l. 10-11). NŽT 2021 m. rugsėjo mėnesio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė V. N. apie tai, kad jis yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą ir yra įrašytas į 2021-08-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Ieškovas V. N. ieškinyje nurodė ir pateikė prie ieškinio 2022-05-24 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio jis sužinojo, kad minėtas 2 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleistas O. R. ir A. R.. Šis įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
(duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas įrodo, kad 1,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)buvo įregistruotas O. R. ir A. R. nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5676. Įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).
Į bylą notarė pateikė žemės sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini)dieną, kuria O K . ir A. K. padovanojo O. R. ir A. R. 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikė priedus, surinktus prieš patvirtinant šią sutartį (73-92). Iš žemės sklypo dovanojimo sutarties matyti, kad nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys daiktą nurodyti, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) dienos atliktu duomenų sandoriui patikslinimu.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas<...>; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, išskiriant šiuos esminius etapus: 1) žemės sklypo savininkas turi pranešti (ne tiesiogiai, o per notarą ar Nacionalinę žemės tarnybą) suinteresuotiems asmenims apie ketinimą parduoti žemės sklypą, nurodydamas pardavimo kainą ir kitas sąlygas; 2) asmenys per nustatytą laiką turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti. Jei sutinka keli asmenys, tuomet pirmumas suteikiamas pagal Įstatyme nustatytą eilę, o jei sutinka keli toje pačioje eilėje esantys asmenys, tai parduodamo žemės sklypo savininkas sprendžia, kuriam iš jų parduoti žemės sklypą; 3) kitiems asmenims žemės sklypas turi būti parduodamas tokiomis pačiomis sąlygomis, nes, keičiant sąlygas, pavyzdžiui, sumažinant pardavimo kainą, turi būti kartojama visa pirmiau nurodyta siūlymo pirmumo teisę turintiems asmenims procedūra.
Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovas V. N. iš NŽT du kartus gavo pranešimus apie parduodamą O. K. 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jis abu kartus sutiko pirkti šį žemės sklypą už 3000 Eur ir už padidintą 4000 Eur kainą. Jis buvo įrašytas į 2021-05-24 pažymą ir 2021-08-19 pažymą „dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Ieškovas V. N. yra asmuo, kuris turėjo pirmumo teisę pirkti O. K. priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Tačiau atsakovai O. ir A. K. 2 ha žemės sklypą ne pardavė, o dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) dieną perleido atsakovams O. R. ir A. R.. Ieškovas prašo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą sklypo nuosavybės perleidimo atsakovams sandorį pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu ir jam perkelti pirkėjo (apdovanotųjų) teises ir pareigas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis sąlygomis, t. y. už šioje sutartyje nurodytą sklypo vertę.
Atsakovai O. R. ir A. R. prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl pirkėjo teisių perkėlimo, nes pirkėjo teisių perkėlimui yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o ieškovas civilinę bylą užvedė daugiau nei po septynių mėnesių nuo dovanojimo sutarties patvirtinimo.
Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2022-05-24 sužinojo, jog aptariamo sklypo nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleista atsakovams O. R. ir A. R. Tačiau teismo posėdžių metu ieškovas V. N. aiškino, kad dar 2021 metų rudenį, galimai po dovanojimo sutarties sudarymo, jam paskambino moteris ir pasakė, kad žemės sklypas yra perleistas ir kad jis nebeturi teisės pirkti šį sklypą. Ieškovas aiškino manęs, kad žemės sklypas perleistas giminaičiams ir sutiko su tokiu žemės sklypo perleidimu kitiems asmenims, o ne jam. Tačiau vėliau, dar 2022 metų žiemą atsakovas A. R. išvažinėjo jam, ieškovui, priklausantį žemės sklypą, tada jis sužinojo, kad ginčo sklypas perleistas ne giminaičiams, bet R. iš (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo tokio kaimyno ir praėjus trims mėnesiams jis suprato, kad turi ginti savo teises, nusprendė kreiptis į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis 2022 metų žiemą padarė klaidą įvertindamas žemės sklypų ribas ir pažeidė ieškovo žemės sklypą. Vertindamas ieškovo V. N. parodymus teisme, teismas sprendžia, kad ieškovas anksčiau, nei 2022-05-24 sužinojo apie ginčo žemės sklypo perleidimą atsakovams.
Iš minėtų ieškovo paaiškinimų dėl sužinojimo apie ginčo žemės sklypo perleidimą matyti, kad jau 2021 metų rudenį, galimai dar 2021 metų spalio mėnesį (iš karto po sutarties patvirtinimo) ieškovui V. N. tapo žinomos aplinkybės dėl galimo ieškovo, kaip asmens turinčio pirmenybės teisę įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties sklypą, teisių pažeidimo. Tačiau tuo metu ieškovas sklypo perleidimo nelaikė jo teisių pažeidimu, sutiko dėl žemės sklypo perleidimo kitiems asmenims, nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų realią padėtį dėl sklypo perleidimo. Jau (duomenys neskelbtini) dieną žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas O. R. ir A. R. nuosavybės teise. Jei ieškovas būtų nesutikęs su šio žemės sklypo perleidimu, gavęs telefoninį pranešimą apie sklypo perleidimą, būdamas atidus ir rūpestingas, būtų galėjęs sužinoti konkrečią informaciją apie ginčo sklypo perleidimą. Tačiau jis tokių veiksmų neatliko, civilinę bylą užvedė tik 2022 m. birželio 7 dieną, t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo telefoninio pranešimo gavimo, todėl teismo vertinimu jis praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, šis ieškinio reikalavimas atmetamas, kaip pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovo neatidumą ir nerūpestingumą taip pat įrodo tai, kad jis, turėdamas 2021 m. rugsėjo mėnesio pažymas apie jo įrašymą į 2021-05-24 ir 2021-08-19 pažymą „dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“, iki civilinės bylos užvedimo 2022 m. birželio 7 dieną, nė karto nesikreipė į žemės sklypo savininkus K. dėl žemės sklypo pirkimo sutarties sudarymo.
Ieškovas reiškia reikalavimą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą sklypo nuosavybės perleidimo atsakovams sandorį pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu. Atsakovai neigia, kad sandoris buvo apsimestinis.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais. Atitinkamai tuo atveju, kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi, žemės sklypą perleidus dovanojimo pagrindu ir šią sutartį ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šio sandorio teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018, 28 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčijo atsakovų sudarytos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo sutartį, įrodinėdamas jos apsimestinumą, aiškindamas, kad buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris ir prašė perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, kaip besiribojančio su ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypu sklypo savininkui.
CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinis teismas dėl CK 1.87 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – tikrosios šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu faktiškai yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito, nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015).
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo būtina nustatyti, kad tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 26, 27 punktai; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-381/2021, 24 punktas).
Ieškovas vertindamas dovanojimo sandorį apsimestiniu remiasi atsakovų K. kreipimusi į NŽT net du kartus, ketinant žemės sklypą parduoti. Pakartotinai kreipdamiesi į NŽT atsakovai padidino sklypo pardavimo kainą nuo 3000 Eur iki 4000 Eur. Atsakovai O. K. ir A. K. nurodė, kad nors ieškovas išreiškė sutikimą pirkti jų žemės sklypą, tačiau pirkimu visiškai nesidomėjo, dėl žemės sklypo pirkimo keletą mėnesių į juos nesikreipė. Atsakovai teigia sugalvoję padovanoti žemės sklypą R., norėdami pasidžiaugti jaunų žmonių pasilikimu Lietuvoje, taip pat, kad jiems sunku važinėti į atitinkamas įstaigas dėl žemės sklypo pardavimo, bei jie jau yra pardavę nemažai žemės sklypų, tame tarpe ir tiems patiems R., ir yra gavę nemažą pinigų sumą.
Ieškovas, teigdamas, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, visiškai nesistengė įrodyti tikrosios šalių valios, teigdamas, kad buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, nenurodė žemės sklypo pardavimo kainos, nepateikė jokių įrodymų apie pinigų sumokėjimą. Tuo labiau, ieškovas teismo posėdžio metu prašė jam perkelti apdovanotojo teises ir jam neatlygintinai perleisti O. K. ir A. K. žemės sklypą, tuo pripažindamas, kad buvo sudaryta neatlygintinė žemės sklypo dovanojimo sutartis.
Į bylą nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) dieną sudaryta O. K., A. K. ir O. R., A. R. žemės sklypo dovanojimo sutartis neatitiko sutarties šalių valios. Notarė Dovilė Stričkaitė – Aglinskienė patvirtino, kad tvirtinant dovanojimo sutartį, sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė notarui valią neatlygintinai perleisti žemės sklypą. Ieškovo nurodomas motyvas, kad K. kreipėsi į NŽT, norėdami parduoti žemės sklypą, o vėliau jį dovanojo, gali sukelti abejonių dėl sandorio apsimestinumo, tačiau nesant nei vieno įrodymo apie pardavimo kainą, jos dydį, apie pinigų sumokėjimą, abejonėmis teismas negali remti priimamą sprendimą. Žemės sklypo savininkui įstatymas nedraudžia pakeisti savo valią ir ne parduoti, bet dovanoti savo daiktą. Reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu yra neįrodytas ir atmestinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetant atsakovui A. R. priteistinos iš ieškovo 700 Eur advokato pagalbos išlaidos (b. l. 93-94).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 55,99 Eur, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti V. N. ieškinį (patikslintą ieškinį).
Priteisti A. R. iš V. N. 700 Eur (septynių šimtų eurų) advokato pagalbos išlaidas.
Priteisti valstybei iš V. N. 55,99 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 99 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmokos kodu 5662.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taikytą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-06-17 dienos nutartimi.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.